nuotekos

Aplinkos ministras patvirtino Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą. Jo reikalavimų privalu laikytis naudojant ir planuojant įrengti nuotekų kaupimo rezervuarus ir septikus. Nuo šiol galės būti įrengiami tik tokie septikai, kurių eksploatacinių savybių pastovumas patikrintas darniųjų standartų nustatyta tvarka. Jų gamintojas ar tiekėjas privalės turėti tai patvirtinančius dokumentus.

Aplinkos ministro įsakymu, nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą. Neretai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo, tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Dėl to iki šiol buvo neįmanoma adekvačiai nubausti ilgalaikės taršos sukėlėjų.

Per pastaruosius 5 metus Tauragės rajono vandentiekio ir nuotekų vamzdžių tinklas gerokai prasiplėtė – vamzdynai atkeliavo tiek į naujus gyvenamųjų namų, tiek į senesnius, bet nuo miesto kiek nutolusius rajonus. Tauragės rajono gyventojai pagaliau gali naudotis tokiais, rodos, elementariais patogumais ir nesukti sau galvos dėl nuotekų išvežimo ar geriamojo vandens kokybės – tuo už juos pasirūpina vandentiekio bendrovė.

Iš čiaupo bėgantis vanduo ir greitai iš būsto pašalinamos nuotekos yra įprasti buities patogumai miesto žmogui. Tačiau Lietuvoje yra daug kaimų ir miestelių, miestų kvartalų, kurių gyventojai apie tokius patogumus gali tik pasvajoti. Lazdijų ir jų apylinkių gyventojams, kurie tokių patogumų dar neturėjo, nušvito reali galimybė prisijungti prie centralizuotai tiekiamo vandens bei nuotekų tinklų.

Švedijos Gynybos tyrimų agentūra (FOI), vykdanti ES finansuojamą tiriamąją savadarbių sprogmenų gamybos žvalgymo programą EMPHASIS (Explosive Material Production Hidden Agile Search and Intelligence System), pranešė apie šios šalies mokslininkų sukurtus specializuotus daviklius, skirtus kanalizacijos tinklų monitoringui.

Edita KARKLELIENĖ Šiaulių regioninis buitinių atliekų sąvartynas, pavojingų atliekų sąvartynas, valymo įrenginiai, pavojingų atliekų deginimo įrenginys, odos pramonės atliekos. Prie šios „puokštės“ dedamas dar vienas „žiedas“ – atliekų rūšiavimo įrenginys. Prieš įmonę, kuri nori jį statyti, artimiausios gyvenvietės žmonės ruošia šakes. Gyventojų kantrybė trūko „Šūdas ir smarvė – tokią kaimynystę dabar turi kažkada pirmaujančiu ūkiu buvę Bridai.

Kiekvienas didelis miestas kasdien į valymo įrenginius ar vandens telkinius išleidžia šimtus tūkstančių ar gerokai daugiau kubinių metrų nuotekų. Nors atrodo, kad iš kanalizacijos nuotekų nėra jokios naudos, JAV mokslininkas pasiūlė jas naudoti kuro elementų gamyboje. Pensilvanijos universiteto (JAV) profesorius Bruce'as Loganas mano, kad tokia idėja yra visiškai įgyvendinama.

Mažeikiuose antradienį į nuotėkų tinklus išleista nafta - rajono savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į prokurorus, prašydamas nustatyti už tai atsakingus asmenis, praneša Mažeikių rajono savivaldybė. Savivaldybės duomenimis, apie tai, kad iš Montuotojų gatvės šulinių išsiliejo naftos produktai, pranešė aplinkosaugininkai.

Švedijoje atliktas „kolektyvinis šlapimo testas“ atskleidė, kiek žmonių konkrečią parą vartojo narkotines medžiagas, tarp jų marihuaną, amfetaminą ir kokainą, pranešė šalies dienraštis „Sydsvenskan“. Švedų mokslininkai tyrimą atliko paėmę mėginius iš šalies pietuose esančių vandens valymo įrenginių, aptarnaujančių dviejų miestų – Malmės (daugiau nei 280 tūkst. gyventojų) ir Lundo (daugiau nei 83 tūkst. gyventojų) – kanalizacijos nuotekas.

Praėjusią savaitę  Ruklos miestelyje, Jonavos rajone buvo iškilmingai atidaryta rekonstruota nuotekų valykla. Dabar valykla atitiks visus europinius reikalavimus. 18 metų veikusi senoji valykla beveik nebefunkcionavo. Naujais įrengimais išvalytas vanduo nebeterš aplinkos, o upė Neris taps švaresnė. Visi rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdė generalinis rangovas UAB „LitCon“, buvo atlikti laiku, per pusantrų metų, kaip ir numatyta projekte.

Visagino ugniagesiams gelbėtojams pirmadienį teko neįprasta užduotis - jie vadavo į valymo įrenginius įkritusius arklį ir karvę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai nutiko pirmadienio pavakarę Skrytelių kaime. Gyvuliai buvo įklimpę nuotekų dumblo saugykloje. Jie ištraukti panaudojus virves ir gaisrines žarnas bei traktorių. Per incidentą gyvūnai nenukentėjo.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą.

Šią savaitę vykusiame Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje nustatytos naujos bendrovės „Dzūkijos vandenys“ tiekiamo šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainos. Nuo 2010-ųjų vasaros galiojančias dabartines kainas nustatytos naujos pakeis lie­pos 1-ąją. Įvardytos brangimo priežastys Prieš pateikdamas tarybai tvirtinti naujas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, „Dzūkijos vandenų" direktorius Rolandas Žakas įvardijo šios paslaugos brangimo priežastis.

Labiausiai užterštų pasaulio vietų topai sudarinėti ne kartą – dešimtukai, penkioliktukai, trisdešimtukai. Ir dažniausiai juose figūruoja tie patys vardai: Aralo jūra, Džmanos upė Indijoje, La Oroja miestelis Peru ir, žinoma, Černobylis. Portalas „Brainz“ irgi pasiūlė savąjį dešimtuką, kiek originalesnį.

Penktadienį viename iš kanalizacijos nuotekų surinkimo rezervuarų rastas aštuoniolikmetės merginos kūnas. Nusikaltimas įvykdytas Kostromos srityje. Policijos pareigūnai merginos kūną, nusėtą smurto žymių, surado paryčiais, o įtariamasis merginos nužudymu buvo sulaikytas po keleto valandų. Pareigūnų teigimu, šiurpų nusikaltimą įvykdė dvidešimtmetis studentas su kuriuo mergina palaikė artimus santykius.

JAV mokslininkai sukūrė įrenginį, kuris, pasak jų, iš nuotekų gali pagaminti elektrą, skelbia BBC. Mokslininkų komanda iš Pensilvanijos universiteto teigė, jog šiuo atradimu galėtų pasinaudoti ekonomiškai silpnos šalys, kurios ekonomiškiau galėtų tiekti švarų vandenį ir elektros energiją savo gyventojams.

„City Service“ avarinė tarnyba per dvi savaitgalio dienas užregistravo 945 pranešimų. Pranešimų apie šilumos ir karšto vandens sistemų sutrikimus arba speigo sukeltas problemas iš viso buvo 631, iš jų Vilniuje – 386, Kaune – 183, Klaipėdoje – 62. Skambučių srautas, palyginti su praėjusiu savaitgaliu, išaugo 45 proc. Pastebėjus augantį skambučių srautą, savaitgalį į darbą buvo iškviesti papildomi darbuotojai. Šeštadienį apie 18 val.

Antrus metus namo administravimą „Šilutės butų ūkiui“ patikėję juknaitiškiai niekaip negali sulaukti stogo remonto. Į redakciją kreipusis viena namo gyventoja skundėsi administratoriaus neveiklumu, tačiau pamiršo paminėti, kad kone visi kaimynai yra nemokūs ir tiesiog skęsta skolose. Nebe pirmą kartą tvarkingai norintys gyventi žmonės tampa ne itin sektiną gyvenimo būdą pamėgusių kaimynų įkaitais.

Pašvenčio kaimo gyventojai piktinasi „Jurbarko vandenimis“, kam šie niokoja Pašvenčio mišką. Šiame į metus du kartus išpilama apie 2 000 tonų dvokiančio dumblo. Ir taip – antrus metus. Savivaldybės įmonės vadovas tikina, kad šiuo metu vienintelis legalus būdas naikinti nuotekų dumblą– juo tręšti miškus ir laukus. Mokslininkai sako, kad nuotekų dumblas – ne tik Jurbarko, bet visos Lietuvos nelaimė, o dėl to kalta atsaini Vyriausybės politika.

Parlamentaras „tvarkietis“ Almantas Petkus Seime įregistravo pasiūlymą Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Pasiūlymas numato vandentiekio ir nuotekų valymo infrastruktūros perdavimą viešajam vandens tiekėjui. Tai iki šiol yra viena opiausių sodininkų problemų, kurios sprendimu, anot Seimo nario, turėtų rūpintis ne patys gyventojai, o savivaldybės.

Gražaus Panevėžio priemiesčio – Velžio gyvenvietės bendruomenė  daug metų nuolankiai nešė savo kryžių – kentėjo iš netoliese esančio paukštyno sklindančią smarvę. Tačiau žmonių kantrybė trūko. Smarvė pagal įstatymus? Nosį riečiantys  nuotekų, kiaulių, paukščių mėšlo ir kitokie bjaurūs kvapai iš stacionarių ūkinės komercinės veiklos objektų tapo neatsiejama kai kurių gyventojų kasdienybės dalimi.

Penktadienio rytą redakciją pasiekė Skaudvilės gyventojos Reginos Šimkienės skambutis. Moteris skundėsi dėl gatvėje, kurioje ji gyvena, atliekamų nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbų. Skaudviliškės teigimu, atliekami darbai ne tik kad neatneš daugumai Skaudvilės gyventojų naudos, bet ir pareikalaus nemažai jų privačių investicijų. Nuotekos tekės į kalnelį Atvykus į Janonio gatvę, kurioje ir gyvena Regina, buvo matyti, kad rekonstrukciniai darbai iš tiesų vyksta.

Penktadienio popietę prasidėjęs stiprus lietus Vilniuje ne tik sukėlė nepatogumų  skėčių nepasiėmusiems pėstiesiems, bet ir automobilių vairuotojams. Nespėjęs subėgti į lietaus kanalizacijos šulinėlius, vanduo užtvindė kai kurias sostinės gatves. Be to, kai kur mieste buvo juntamas nuotekų kvapas – lietus miesto kanalizaciją perpildė ir daugiau vietų, o jam tebesitęsiant vakarop vanduo užliejo ir daugiau gatvių.

Šeštadienio pavakarę prasidėjęs stiprus lietus Vilniuje ne tik sukėlė nepatogumų ne tik skėčių nepasiėmusiems pėstiesiems, bet ir automobilių vairuotojams. Nespėjęs subėgti į lietaus kanalizacijos šulinėlius, vanduo užtvindė kai kurias sostinės gatves. Balsas.lt skaitytoja Lina pranešė, kad sudėtinga situacija susidarė Savanorių prospekto žiede, ties išvažiavimu iš Vilniaus. Apie 18 val. gatvė dar buvo pravažiuojama, tačiau iš kanalizacijos šulinių į viršų plūdo vanduo ir jo lygis kilo.

Pagal Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus iki 2015-ųjų kiekviename miestelyje turėtų stovėti modernūs nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau Kupiškio rajone darbai pradėti atvirkščiai – pirmiausiai valomi ežerai, nors į juos ir toliau plaukia miestelio nuotekos, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Nors europinėmis lėšomis Skapiškio ežeras išvalytas prieš mėnesį, tačiau iki šiol į jį bėga teršalai.

  Vilniuje 3,5 proc. brangsta šaltas vanduo, tačiau „Vilniaus vandenys“ didžiuojasi, kad kaina išliks mažiausia Lietuvoje ir nedidėjo jau 10 metų. Vilniečiams bus keičiami ir vandens skaitikliai. Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino naują šalto vandens kainą – 4,37 Lt (3,61 Lt /kub. m be PVM) už kubinį metrą ir 3,24 Lt skaitiklio mokestį, kuris jau seniai renkamas beveik visuose šalies miestuose. Iki šiol šaltas vanduo kainavo 4,22 Lt (3,49 Lt/kub.

Sena tiesa, kad apie šeimininkus galima spręsti tik pravėrus namų duris. Apie Vilnių ir jo šeimininkus galima spręsti iš kvapų. Praėjusią savaitę turistų sausakimšas autobusas riedėjo į Trakus. Aukštuosiuose Paneriuose jų laukė netikėtumas: kvapą gniaužiantis tualeto kvapas. Juokeliai apie apsidirbusius bendrakeleivius greitai baigėsi, nes koncentracija buvo tokia didelė, kad priklausyti nuo vieno žmogelio paskleistų dujų tikrai negalėjo. Keleiviai puolė uždarinėti langus, tačiau jau po laiko.

Po didelių karščių sostinėje prapliupęs gausus lietus sukėlė nemažai nepatogumų Vilniaus gyventojams, o ypač vairuotojams. Dėl smarkios liūties kelių Vilniaus gatvių atkarpos virto vandens kanalais, o šniokščiantis vanduo užliejo ne tik namų rūsius, bet ir apgadino prekybos centro „Panorama“ požeminę stovėjimo aikštelę bei užtvindė Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, esantį Konarskio gatvėje. Gyventojai dėl nuostolių į savivaldybę nesikreipia Naujienų portalas „Balsas.

Į redakciją vienos įstaigos vadovas atsinešė bendrovės „Šiaulių vandenys“ vadovo pasirašytą raštą, kuriame prašoma numatyti atitinkamą lėšų kiekį susimokėti už paviršines nuotekas, kitaip tariant už lietaus vandenį, kuris išleidžiamas į paviršinių nuotekų sistemas. Nurodyta ir konkreti suma. Minėtas vadovas stebėjosi, kad jau tenka mokėti ir už lietų. „O kada įves mokesčius už debesis, o gal ir už orą?“, — ironizavo jis.

Lietuvos televizijos laida „Gamtos patruliai“ šeštadienį atskleidė dar vieną mūsų aplinkos žaizdą – paaiškėjo, kad Pašvenčio miške po aukštos įtampos laidais pilamas ne tik nuotekų valymo įrenginių dumblas, bet ir lauko tualetų turinys. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai tikina nežinantys, kas sumanė tręšti mišką fekalijomis.

Žmonija gamina daugybę nuotekų, kurias kažkas turi išvalyti. Biologiniuose valymo įrenginiuose naudojamasi gamtos sugalvotais atliekų nukenksminimo metodais ir nematomais darbininkais - mikroorganizmais. Tradiciniuose įrenginiuose bakterijos ardo kietas nuotekas, paverstas vadinamu „aktyvuotu dumblu“. Jos organines medžiagas paverčia metanu, bet palieka skystas atliekas, kuriose yra daug fosfatų ir amoniako. Tai irgi teršalai, kuriuos reikia pašalinti, prieš išleidžiant vandenį į upę.

Įprastiniai nuotėkų valymo įrenginiai teršalams skaidyti ir šalinti iš vandens naudoja kelių tipų bakterijas. Kiekvienam mikroorganizmų tipui reikia dirbtinai sukurti reikiamas sąlygas. Tačiau Nyderlandų mokslininkai sugalvojo naują procesą, kuriame nuotėkoms valyti panaudota neseniai atrasta anamoksinė bakterija. Atrodytų, jog nuotėkų valymo įrengimams pakanka tik nuolatinio šviežio oro tiekimo, tačiau naujoms bakterijoms ši medžiaga visai nereikalinga ir net nepageidautina.