nuotekos

Individualias nuotekų sistemas turintys žmonės nuotekų į upelį, savo ar kaimyno daržą nelegaliai išleisti taip lengvai jau nebegalės. Aplinkos ministerija kuria valstybinę Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą, kuri parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas ir ar neviršija taršos normų. Svarstoma, kad biologinius nuotekų įrenginius turintys žmonės turės daryti išvalytų nuotekų kokybės laboratorinius tyrimus ir už tai mokės iš savo kišenės.

Po liūties dalis Kauno pakraščio gyventojų nuo pirmadienio gyvena be elektros, karšto vandens ir šildymo, kitų rūsius užtvindęs ne tik vanduo, bet ir fekalijos. Sargėniškiai pikti, bijo, kad užklups ligos ar net pradės griūti jų namai. Įmonės rašinėjasi raštais, bet problemos niekaip neišsprendžia. Pienių gatvės 2 name įsikūrę sargėniškiai nuo pirmadienio gyvena tarsi balanos gadynėje – be elektros, karšto vandens ir šilumos.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Mažeikių rajone ekologiškai švarių degalų komponentą gaminanti įmonė įtariama į aplinką išleidusi beveik 19 tūkst. litrų nevalytų gamybinių ir buitinių nuotekų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Mažeikių rajono Ukrinų kaime veikiančios įmonės „Rapsoila“ direktorius Julius Dargis BNS patvirtino, kad įmonėje buvo atlikti tyrimo veiksmai.  „Atliekamas tyrimas, buvo tikrinama, bet daugiau negaliu komentuoti“, – sakė įmonės direktorius.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – dukart daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausiai investicijų šiemet numatyta skirti nuotekų valyklos rekonstrukcijai – 7,3 mln. eurų, vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui – 7,38 mln.

Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras. „Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas. Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

Per galingą sprogimą nuotekų valymo centre netoli pietvakarinio Anglijos miesto Bristolio ketvirtadienį žuvo keturi žmonės, pranešė policija. „Galime patvirtinti, kad yra keturi žuvusieji“, – sakė vyriausiasis inspektorius Markas Runacresas iš Eivono ir Somerseto policijos pajėgų. Kaip pranešama, sužalotas vienas asmuo, bet jo gyvybei pavojus negresia. M. Runacresas sakė, kad incidentas su teroru nesusijęs, bet nesakė, kokia galėjo būti sprogimo priežastis.

Dėl remonto darbų vienoje iš „Vilniaus vandenų“ siurblinių sostinėje į Nerį išsiliejo dalinai išvalytos nuotekos, BNS patvirtino įmonės atstovė. „Vienoje iš mūsų siurblinių buvo vykdomi planiniai remonto darbai ir dalinai išvalytos nuotekos, praskiestos nuotekos, plaunant rezervuarą, galimai pateko į upę. Tas priežastis mes dar tiksliname, tai tikrai nebuvo avarija, kai nuotekos liejasi nevalytos į upę“, – BNS sakė įmonės atstovė Renata Saulytė-Smalskė.

Aplinkos apsaugos departamentas antradienį pranešė vertinantis žalą gamtai, į Nemuną ties Druskininkais ištekėjus nevalytoms nuotekoms. Departamento teigimu, pranešimas apie tekančias nuotekas gautas pirmadienį, apie 18.30 val. Aplinkosaugininkai su bendrovės „Druskininkų vandenys“ specialistais sutvarkė trūkusį vamzdį ir tarša apie 21.30 val. buvo sustabdyta.  Po įvykio Aplinkos apsaugos agentūra paėmė Nemuno vandens mėginius.

Pastrėvio kaimo Elektrėnų savivaldybėje gyventojai niekaip neprisiprašo valdžios užbaigti kone prieš dešimtmetį pradėtus tiesti nuotekų tinklus. Iki šiol dalis gyventojų naudojasi lauko tualetais. Tikėjęsi gauti pinigų iš Europos Sąjungos ir taip atsikratyt išviečių – liko nusivylę, mat neatitiko paramos kriterijų. O komunalinio ūkio vadovai sako viskam nėra pinigų – tad šiemet buvęs pasirinkimas paprastas – pasiūlyti kokybišką vandenį ar kokybišką kanalizaciją.

Nuo vasaros liūčių kenčia tiek valstybinės institucijos, tiek verslas ir gyventojai. Jiems po beveik kiekvienos didesnės liūties tenka susidurti su užlietomis gatvėmis, kiemais ar namų rūsiais. Specialistų teigimu, bėdų kyla dėl senų lietaus nuotekų tinklų ir žaliųjų erdvių trūkumo. O lietaus nuotekų sistemas įrenginėjančios įmonės pataria jas įsirengti visuose pastatuose, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

Kiekvieną vasarą susiduriame su ta pačia problema – po liūčių patvinsta miestai. Ir nors kitos valstybės į šios problemos sprendimus investuoja daugiau, Lietuva taip pat nemažai dėmesio skiria šiam klausimui spręsti. Apie tai TV3 laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Trečiadienį Mažeikių rajone, Kurmaičių kaime, dėl dujų nuotėkio įvykus sprogimui nukentėjo žmogus.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, maždaug vidurdienį buvo gautas pranešimas apie sprogimą Sodininkų gatvėje stovinčiame ūkiniame pastate, įvykio metu nukentėjo žmogus.  Medikai veidą ir kūną apdegusį vyrą išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę.  Atvykę ugniagesiai gaisro požymių nerado.

XXI-ojo amžiaus Vilnius – žaliuojantis ir žalias su daugybe parkų ir miškų vidury miesto, nemokamas elektromobiliams, draugiškas dviratininkams, pilnas modernių idėjų, ambicijų ir kvapų. Gedimino prospekte kvepia prabangiais kvepalais, o senamiestyje – cepelinais ir šaltibarščiais, kuriuos mielai kerta užsienio turistai. Bet užsukus ten, kur turistų gidai neveda, vaizdas visai kitoks, o žmonėms gali kilti net ir pavojus gyvybei.

Nemaloniems kvapams mieste mažinti į Klaipėdos nuotekų vamzdyną bus pilamas geležies chloridas, pirmadienį pranešė savivaldybė. „Nemalonius kvapus neutralizuojančio preparato įterpimas jau pradėtas pagrindinėje miesto nuotekų siurblinėje Senosios Smiltelės gatvėje.

Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl įtarimų, jog Klaipėdos jūrų uosto direkcija į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu, rašo portalas lrt.lt. Tai portalui patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pasak jos, tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Teršalai toliau lieja Lietuvos upes ir upelius. Šį kartą Marijampolėje. Vakar vakare, pratrūkus vamzdžiui, į aplinką pradėjo pliaupti nevalytos nuotekos. Ir pliaupė visą naktį. Nors įmonės pranešė apie avariją vandentiekininkams, o ten jų vamzdis, šie pareiškė, kad naktimis nedirba. Dabar aplinkosaugininkams beliko suskaičiuoti gamtai padarytą žalą. Nuotekos buvo sustabdytos tik ryte. Vaizdą nufilmavo netoli Marijampolės esančio Želsvos kaimo gyventojai.

Dar vienas taršos skandalas Klaipėdoje. Dviejų daugiabučių gyventojai sužinojo, kad jų namų nuotėkos keliauja ne į miesto, bet į lietaus kanalizaciją, o iš ten į upelį ir į Kuršių marias. Gyventojams dabar teks savo lėšomis jungtis prie miesto kanalizacijos, o ar bus grąžinti jų dešimtmečiais už kanalizacijos tvarkymą sumokėti pinigai – nežinia. Tokių atvejų Lietuvoje gali būti daugybė.

Seimo narys Naglis Puteikis ragina nacionalizuoti „Grigeo Klaipėda“, priversti „Grigeo“ akcininkus už nuostolius sumokėti asmeniniu turtu ir pamokyti kitus, potencialiai apie nusikaltimą galvojančius verslininkus.

Vidinį tyrimą atlikusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ sako, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir leistos avariniu vamzdžiu, todėl slapta leisti nuotekas tiesiai į marias neįmanoma. Anot „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Tomo Eikino, atskiro tiesioginio vamzdžio iš įmonės teritorijos į Kuršių marias nėra, o avarinis vamzdis biologinio valymo įrenginiuose privalo būti.

Lietuvą purtant vis naujiems gamtos teršimo skandalams, vieną teršimo istoriją atvertė Kauno teismas. Beveik prieš trejus metus dėl fekalijomis teršiamo Nemuno įtarimų šešėlis krito ant bendrovės „Kauno vandenys“. Ir į teisiamųjų suolą šiandien sėdo du senjorai – buvę įmonės darbuotojai. Atsarginį slaptą vamzdį kažkada įrengusiems vyrams gresia įspūdingas – 4,5 milijono eurų – ieškinys.

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas. „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis užterštų Kuršių marių, tiek aplinkosaugininkai, tiek Vilniaus valdžia ketina išsamiai patikrinti ir Grigiškėse esančią pagrindinę „Grigeo“ gamyklą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pranešė „Vilniaus vandenims“, valantiems „Grigeo“ nuotekas, pavedęs atlikti visą gamyklos Grigiškėse nuotekų tvarkymo auditą.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Kartoną gaminanti bendrovė „Grigeo Klaipėda“ trečiadienį informavo aplinkosaugininkus, kad nustojo leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias. „Gavome iš įmonės informaciją, kad privalomas nurodymas jau įvykdytas. Rytoj (ketvirtadienį – BNS) planuojame fiziškai patikrinti, ar tai tikrai įvykdyta“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Prokuratūra antradienį paskelbė, kad dėl Kuršių marių taršos pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“ galbūt užteršus atliekomis Kuršių marias, sustabdyta prekyba ją kontroliuojančios įmonės „Grigeo“ akcijomis. Apie tai antradienį pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. „Prekyba stabdoma dėl iš trečiųjų šalių viešai pasirodžiusios esminės informacijos“, – teigiama pranešime. Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq Vilnius“ sprendimu, teigiama pranešime.

Antradienį Rokiškyje bute dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas, nukentėjo moteris. Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė apie 11 val. įvyko Jaunystės gatvėje esančio namo bute. Sprogimo metu nukentėjo 1931 metais gimusi buto šeimininkė, ji dėl veido nudegimų nuvežta į ligoninę. Pasak ugniagesių, dėl sprogimo išdužo dviejų kambarių plastikiniai langai, sudegė užuolaidos, apgadinti baldai. Aplinkybės tikslinamos.

Vakarų Indijoje septyni darbininkai užduso valydami vieno viešbučio nuotekų rezervuarą be jokių saugos priemonių, šeštadienį pranešė policija. Viešbučio savininkui buvo pareikšti įtarimai žmonių mirtį nulėmusiu aplaidumu po penktadienį vakare įvykusio incidento Gudžarato valstijos Vadodaros rajone, sakė vienas policijos pareigūnas. Keturi iš žuvusiųjų buvo asmenys, iškviesti išvalyti nuotekų rezervuaro, o kiti trys buvo jiems mėginę padėti viešbučio darbuotojai.

Miestų ir miestelių, kur gyvena daugiau nei 2 tūkst. žmonių, gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau jungtis prie geriamojo vandens tinklų jiems nebus būtina.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš nuotekų vežėjų nepagrįstai surinko 81 tūkst. eurų ir šią sumą turės grąžinti, nurodo Kainų komisija. Šie vežėjai nuotekas surenka iš gyventojų ir atveža bendrovei tvarkyti. Komisija neplaninio patikrinimo metu vertino nuo 2014 metų gegužės iki 2018 metų sausio nuotekų vežėjams taikytas kainas ir nustatė, kad jiems buvo taikoma neteisinga kaina.

Kauniečiai jau ne vienus metus stebi į Nerį plūstančius teršalus ir nuolat skambučiais atakuoja gamtos inspektorius. Tačiau pažaboti gamtos niokotojų nepavyksta. Surasti didelėje buvusio fabriko teritorijoje teršiančią įmonę nelengva. Šį kartą paimti mėginiai atiduoti laboratorijai ir tikimasi, kad kaltininkas nuo atsakomybės jau nebeišsisuks.

Ar valstybė biudžeto lėšomis turėtų finansuoti kai kurių gyventojų namų ūkių prijungimą prie centralizuotų nuotėkų šalinimo sistemų? Ar toks veiksmas ateityje skatintų gyventojus pačius jungtis prie centralizuotų sistemų, ar tai netaptų paskata nieko nedarant laukti valdžios malonės? Kai kam vamzdžius iki namų atves biudžeto lėšomis Aplinkos ministerija ketina skirti rajonui 100 tūkst. eurų privačių namų prisijungimui prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų.

Nuotekų tvarkymas, ypač kaimiškuose teritorijose, vis dar yra opi problema. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Radviliškio rajono agentūros darbuotojai Sidabravo seniūnijoje rado nuotekas leidžiamas tiesiog šalia fermos. Kad dvokiantis skystis mažiau kristų aplinkiniams į akis, dalis jo buvo užmaskuota senu silosu. Aplinkosaugininkai patruliuodami Radviliškio rajone, Sidabravo seniūnijoje, šalia fermų pastebėjo telkšančią nemenką balą, nors aplinkui visur buvo sausa.

Ketvirtadienį ryte, maždaug 11 valandą, po itin stiprios miestą užklupusios liūties, sutriko vienos didžiausių Vilniuje nuotekų siurblinės darbas. Upės gatvėje esančią siurblinę užplūdo vamzdžiais atitekantis liūties vanduo, siurblinė nebepajėgė jo pumpuoti į Vilniaus nuotekų valyklą ir, persipildžius avariniams rezervuarams, buvo užpilti bei nustojo dirbti siurbliai. Sustojus siurbliams nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę.

 Dėl vandentiekio avarijos Vilniuje, kai į Neries upę išsiliejo itin daug nuotekų, teismas areštavo keturių už tai atsakingų bendrovių turto. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį patenkino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą pritaikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones ir areštavo po 630 tūkst. eurų vertės „Archinocos“, „Ribinio būvio“, Statybos projektų ekspertizės centro ir „Vilniaus rentinio“ turto.

Nuotekų avarija pernai Vilniuje įvyko dėl atraminės sienos griūties, kurią sukėlė statybas vykdžiusių rangovų pažeidimai ir projektuotojų klaidos, trečiadienį paskelbė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), baigusi tyrimą dėl nuotekų sistemos avarijos.

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas. „Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite.

Įmonė „Kauno vandenys“ įtariami neregėtu nusikaltimu. Užuot valę vandens nuotekas, ne vienerius metus įmonė galimai teršė Nemuną, pildama į jį didelį kiekį teršalų, nelegaliai nutiestu vamzdžiu. „Kauno vandenų“ direktorius teisinasi, kad toks protu nesuvokiamas įvykis įvyko pamiršus išardyti laikiną nuotekų vamzdį, kuris gelbėjo prieš porą metų įvykusios avarijos likvidavimo metu. Kad toks nelegalus teršalų šalinimas į upę įmonei galėjo būti naudingas, tvirtina ir aplinkos ministras.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad jam juokingos kalbos apie galimą milžinišką žalą, kurią padarė į Nemuną iš „Kauno vandenų“ valymo įrenginių leistos nevalytos nuotekos. Meras BNS sakė, kad kalba eina apie 15 centimetrų diametro vamzdį, o tai, jo teigimu, yra „juokingas diametras“. „Man juokinga, nes čia nei taršos sumažinime, nei padidinime 15 centimetrų diametro vamzdis įtakos neturi, palyginus su visu Kauno miestu.

Po ekologinės avarijos Upės gatvėje Vilniuje praėjusių metų gruodį į Nerį pateko apie 30 tūkst. kubinių metrų nuotekų, pranešė „Vilniaus vandenys“. „Ekspertų vertinimu, maždaug pusę šių nuotekų sudarė paviršinis bei lietaus vanduo, nes dalyje miesto buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų sistemos yra sujungtos“, - rašoma trečiadienį išplatintame pranešime spaudai.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį domėsis, kokį poveikį aplinkai padarė gruodį Vilniuje įvykusi nuotekų avarija. „Norime pasižiūrėti, kokia reali situacija. Būta įvairių spekuliacijų, kad per maža žala paskaičiuota ir panašiai. Kviečiame specialistus, kad matytume visą vaizdą“, – BNS sakė komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Anot jo, per komiteto posėdį bus pristatyti ir aplinkosaugininkų atliktų tyrimų rezultatai.

Po avarijos Vilniuje, kai dėl nutrauktų nuotekų vamzdžių praėjusią savaitę į Neries upę pateko teršalai, jie galėjo prasiskverbti ir į gruntinį vandenį, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Gyventojams, naudojantiems šulinių vandenį, rekomenduojama jį stebėti ir gerti tik įsitikinus, kad jis švarus. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos.

Didelė dviejų nuotekų vamzdžių avarija Vilniaus Upės gatvėje įvyko šalia kylančio verslo centro „Green Hall 3“ požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybvietės, kurioje leidimas darbams išduotas šių metų gruodžio 13-ąją.

 Penktadienio vakarą skaitytojas tv3.lt pranešė, kad Kaune įvyko nelaimė – Kaune, ties Šilainių kalnu, Plungės gatvėje trūko kanalizcijos vamzdis. Pirminiais duomenimis, visas kanalizacijos turinys liejasi į Neries upę. Į nelaimės vietą greitai atskubėjo „Kauno vandenų“ darbuotojai. Bandoma pažalinti įvykio pasekmes. Manoma, kad į upę išsiliejo labai didelis kiekis nuotekų mat, skaitytojo teigimu, kanalizacijos vamzdžiu tekėjo nuotekos iš viso Šilainių rajono.

Prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei nesiseka susitvarkyti su namų priežiūra. Kovojančiai dėl teisės likti Prezidentinėje viloje Turniškėse Brazauskienė įsivėlė į skandalą dėl kitos savo vilos, esančios ant ežero kranto. Žmonės skundžiasi, kad moteris tiesiai į ežerą leidžia nuotekas. Dabar ekspertai bando aiškintis, ar iš tiesų dėl sistemos nepriežiūros Brazauskienė teršia gamtą. Jeigu įtarimai pasitvirtins, jai grės bauda. Smarvę žmonės čia suodė praėjusią savaitę.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos Šiaulių agentūros darbuotojai patikrino Šiaulių rajone esančią skerdyklą. Paaiškėjo, kad skerdykloje susidarančios nuotekos pilamos tiesio už tvoros. Be to skerdykla naudojosi nelegaliu gręžiniu ir nevedė jokios vandens ir nuotekų apskaitos. Skerdyklos administracijai surašyti protokolai, bus skirtos baudos ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą.

 Dėl penktadienio rytą „Kaišiadorių paukštyne“ įvykusios avarijos nuotekomis buvo užterštas gruntas, pranešė Aplinkos ministerija. Paaiškėjo, kad dėl gedimo magistralinėje paukštyno gamybos nuotekų trasoje visoje sistemoje sukilo gamybos nuotekos, kurios per lietaus nuotekų išleistuvą nubėgo į gruntą šalia esančioje paukštyno teritorijoje.

 Kuliuose apsilankę ekologė, aplinkosaugininkė ir vandens tiekėjų atstovas liko šokiruoti. Miestelyje prie bendros sistemos dar neprisijungė trečdalis gyventojų ir iki šiol visos jų buitinės nuotekos – iš tualeto, vonios, virtuvės, skalbimo mašinų – plaukia tiesiai į atvirus vandens telkinius, pavyzdžiui, Alanto upelį. Žmonės kaupia nuotekas į rezervuarus po langais, o iš jų nevalytas vanduo teka kur tik papuola.