nuostoliai

Kritus metalo laužo pardavimo apimtims ir augant jo kainoms, įmonės „KKL investicijų valdymas“ valdoma Kauno metalo laužo supirkėja „Baltic Metal“ pernai patyrė 480 tūkst. eurų nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 3,7 mln. eurų grynojo pelno. „Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria bendrovė yra nepastovios juodojo, spalvotojo metalo laužo kainos ir krentantys metalo laužo supirkimo bei pardavimo kiekiai“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė bendrovė.

Lietuvoje nuo gegužės užsitęsus sausrai, hidrologai, klimatologai ir ūkininkai nuogąstauja, kad Lietuvoje nėra patikimų kriterijų, kaip įvertinti sausros žalą, nematuojama dirvos drėgmė. Tuo metu Aplinkos ministerija teigia, kad drėgmės matavimo stotelių įrengimui galėtų būti rastas finansavimas. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigia, kad Lietuvoje yra didelių spragų nustatant sausros mastą.

Advokatas Giedrius Danėlius dėl devyniomis minutėmis ilgiau užtrukusio sulaikymo į teismą padavė Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir reikalauja iš jo 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.  Advokato skundą antradienį parengiamajame posėdyje ketina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Ukrainiečiai pastarąją parą surengė naujus smūgius okupantams. Smogta vadavietei, sandėliams ir kitiems svarbiems objektams bei technikai. Per pastarąją parą ukrainiečių artilerijos ir raketiniai daliniai smogė trims rusų susitelkimo vietoms, kuriose buvo rusų ginkluotės bei karinės įrangos. Minėti daliniai taip pat smogė rusų vadavietei ir elektronikos stočiai, rašo UNIAN.

Rusijos Chakasijos valdžia Rusijos gynybos ministerijos prašymu nustojo skelbti nekrologus apie Ukrainoje žuvusius rusų karius, skelbia „Radio Svoboda“, remdamasis regiono valdžiai artimais šaltiniais. Pasak vieno iš šaltinių, valdžios spaudos tarnyba nustojo skelbti duomenis apie Ukrainoje žuvusius kariškius ir „Wagner“ samdinius, nes duomenimis naudojasi nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, skaičiuodama rusų nuostolius.

Okupantų nuostoliai yra būtent tokie, kokių Ukrainai reikia, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot prezidento, tai pirmadienį buvo aptarta posėdyje su Ukrainos pajėgų vadovybe. „Kovos vyksta atkaklios, bet mūsų judėjimas yra, o tai labai svarbu. Priešo nuostoliai yra būtent tokie, kokių mums reikia.

Ukrainos pajėgos pirmadienį numušė dar vieną rusų atakos sraigtasparnį, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, numuštas sraigtasparnis yra maždaug 16 milijonų dolerių kainuojantis Ka-52. „Mūsų kariai sunaikino dar vieną brangų priešo atakos sraigtasparnį Ka-52, vadinamą „Aligatoriumi“, – cituojamas štabo pranešimas. Ukraina nenurodo, kurioje srityje šis sraigtasparnis buvo numuštas.

Orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ pernai uždirbo 4,3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2021-aisiais buvo patyrusi 3,4 mln. eurų nuostolių. Įmonės pajamos pernai augo dukart iki 103,9 mln. eurų. 2022-ųjų rezultatams įtakos turėjo išaugusios orlaivių nuomos pajamos bei mažesnės veiklos sąnaudos, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Rusijos pajėgos vykdo puolimą keliomis kryptimis, tačiau ukrainiečiai ne tik atremia rusų ataks, bet ir sėkmingai kontratakuoja bei žengia į priekį, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Anot jo, ukrainiečiai sugebėjo pasistūmėti į priekį rytuose esančios Svatovės kryptimi.

Ukrainos kariai per pastarąją parą smogė dviem okupantų amunicijos sandėliams ir rusų okupantų kontrolės punktui, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per parą pataikė į vieną vadavietę, vieną artilerijos dalinį, du šaudmenų sandėlius ir du priešo elektronikos punktus. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė devynis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas ir karinė technika.

Ukraina virš Zaporižios srities numušė du rusų karinius lėktuvus Su-25, rašo UNIAN. Ukrainos nacionalinės gvardijos Pietų operatyvinė ir teritorinė asociacija pranešė, kad okupantai Zaporižios srityje aktyviai naudoja aviaciją. Ketvirtadienį okupantai bandė smogti Ukrainos gynybos pozicijoms naudodami porą šturmo lėktuvų Su-25. „Tuo metu Nacionalinės gvardijos Zaporižios „Avenger“ ir jo kovinis analogas vykdė kovinę tarnybą.

Ukrainos saugumo tarnyba parodė, kaip ukrainiečiai dronais-kamikadzėmis naikina sunkiąją rusų techniką, rašo „Ukrinform“. Ukrainiečių atakų vaizdo įrašais tarnyba pasidalijo „Facebook“. „Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ specialistai surengė dar vieną smūgių seriją okupantams, naudodami dronus kamikadzes“, – sakoma pranešime. Anot tarnybos, smūgių metu rusai neteko šarvuočių, sunkvežimių su pėstininkais ir amunicija, taip pat drono.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo karo pradžios prarado apie 13 tūkst. karių, rodo nutekinti ES duomenys, su kuriais susipažino EURACTIV. Kaip rašoma leidinyje, nuo karo pradžios apie ukrainiečių nuostolius buvo skelbta nedaug – Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai siekia neatskleisti Rusijai svarbios informacijos. Lapkritį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sulaukė kritikos dėl to, kad paskelbė, o vėliau ištrynė vaizdo įrašą, kuriame buvo skelbta, kad kare žuvo 100 tūkst.

Maisto ir kitų kasdienių prekių iš „Maximos“ e. prekybininkės  „Barboros“ 2022-ųjų rezultatai kuklūs: sumenko pardavimo pajamos, vėl smarkiau šoktelėjo nuostoliai. Mažėjant apimtims, traukiasi ir darbuotojų skaičius, penktadienį praneša „Verslo žinios“. Pernai „Barboros“ pajamos sudarė 22,06 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei 2021 metais. Per praėjusius metus vėl reikšmingai – bemaž dvigubai išaugo ir patirti nuostoliai (prieš mokesčius): 2022-aisiais jie siekė 7,2 mln.

Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą likvidavo dar 560 rusų karių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Iš viso nuo karo pradžios rusai jau neteko 193 770 karių, tai reiškia, kad kasdien vis labiau artėjama prie dar vienos psichologiškai svarbios ribos – 200 tūkst. nukautų rusų.

Ukrainiečiai pastarąją parą surengė naujus smūgius rusų pozicijoms, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, vien ukrainiečių lėktuvai penktadienį sudavė šešis smūgius į rusų personalo ir karinės technikos susitelkimo vietas. Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai per dieną sunaikino tris rusų amunicijos ir degalų bei tepalų sandėlius ir kelis kitus taikinius.

Vokietijos oro linijų milžinė „Lufthansa“ trečiadienį paskelbė pirmojo metų ketvirčio grynuosius nuostolius sumažinusi penktadaliu, tačiau toks rezultatas nepateisino prognozių. Kita vertus, bendrovė tikisi atsigavimo vasaros mėnesius, išaugus kelionių paklausai, pasiekti 2023-iesiems užsibrėžtus tikslus. Veiklos ataskaitoje nurodoma, jog grynieji nuostoliai sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumenko nuo 584 mln. iki 467 mln.

Rusijos nuostoliai Ukrainoje jau perkopė 190 tūkst. karių, šeštadienio rytą skelbia Ukraina. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 580 rusų karių. Penktadienį ukrainiečiai skelbia taip pat sunaikinę tris tankus, tris šarvuotas kovos mašinas, tris artilerijos sistemas, keturis dronus, 21 raketą, 17 transporto priemonių ir kitą įrangą.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos įmonių „Auga Group“, pernai patyrusi 2,4 mln. eurų nuostolių, šiemet dividendų nemokės. Įmonės akcininkai penktadienį sprendė dėl 7,5 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 650 tūkst. eurų numatyta į rezervą akcijoms suteikti, o 6,9 mln. eurų perkeliama į kitus metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Auga Group“. Įmonės pardavimo pajamos pernai augo 19,2 proc.

Viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST), praėjusiais metais patyrusi 1,72 mln. eurų nuostolį, dividendų nemokės. Visą paskirstytiną pelną, kuris siekia 14,2 mln. eurų, įmonės akcininkai nutarė perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. PST pernai gavo 79,2 mln. eurų pajamų – 20 proc. daugiau nei 2021 metais (65,7 mln. eurų) ir patyrė 1,72 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais grynasis pelnas siekė 0,3 mln. eurų.

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022 metais patyrė 17,8 mln. eurų nuostolį – 2,3 karto daugiau nei 2021 metais, kai  nuostolis siekė 7,8 mln. eurų. Pernai pasirašytų įmokų suma siekė 131 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau, nei 2021 metais (123,5 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose. Tik Lietuvoje pasirašytų įmokų suma siekė 77,8 mln.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį smogė Rusijos vadavietėms, artilerijos daliniams ir amunicijos sandėliui, rašo UNIAN. „Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė keturis smūgius okupanto susitelkimo rajonams, taip pat smūgį priešo priešlėktuvinei raketų sistemai“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimas. Ukrainos kariškiai taip pat numušė penkis įvairių tipų priešo bepiločius.

Europos Komisija patvirtino antrąjį paketą paramos penkių Europos Sąjungos valstybių narių ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl pigių žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos, skelbia Lenkijos radijas. Antrojo tokios paramos paketo, kuriam dar turės pritarti ES narės, dydis – 100 mln. eurų, o didžiausią dalį jos gaus Lenkija – 39 mln. eurų. Rumunijos ūkininkams skiriama kiek daigiau nei 30 mln. eurų, Vengrijos – apie 15 mln. eurų, Bulgarijos – beveik 10 mln. eurų, Slovakijos – 5 mln. eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai dėl aukštų elektros kainų patyrusi 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, šiemet dividendų nemokės. Tai nuspręsta antradienį įvykusiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų. Bendrovės audituotos pajamos pernai augo 55,2 proc.

Rusija Bachmutui užimti pradėjo mesti elitinius dalinius, rašo UNIAN. Anot ukrainiečių Rytų operatyvinės vadovybės atstovo Serhijaus Čerevatijaus, taip elgiamasi dėl didžiulių „Wagner“ nuostolių. „Wagner“ patiria labai didelių nuostolių, todėl yra priversi atvesti papildomus reguliariosios kariuomenės dalinius – desantininkus ir motorizuotus šaulius, kad galėtų papildyti grupes šia kryptimi“, – cituojamas jis.

Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą toliau auga. Per pastarąją parą sunaikinti keli šimtai okupantų ir dešimtys technikos vienetų. Kaip sekmadienį skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 178 150 karių, 470 jų buvo nukauti praėjusią parą. Rusai taip pat neteko 3 636 tankų, 7 024 šarvuočių, keturi iš jų buvo sunaikinti praėjusią parą.

Per kovas Donbase nuostolių patiria tiek ukrainiečiai, tiek rusai, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN. Vis dėlto, jos teigimu, kur kas daugiau karių praranda Rusijos pusė. Anot viceministrės, kartais pasitaiko dienų, kai žuvusiųjų abejose pusėse santykis siekia 1:10.  „Deja, nuostoliai yra neišvengiama karo pasekmė. Nėra nuostolių be nuostolių“, – cituojama ji.

Rusijos nuostoliai jos kare prieš Ukrainą jau viršijo 170 tūkst. karių, skaičiuoja ukrainiečiai. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, vien praėjusią parą ukrainiečiai nukovė 660 rusų. Iš viso nuo karo pradžios rusai neteko 170 550 karių, tai reiškia, kad šeštadienį peržengta dar viena svarbi riba – 170 tūkst. nukautų karių. Rusija taip pat neteko 3 595 tankų, 6 947 šarvuočių, 305 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 216 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.

Statybos bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST) per teismą reikalaus iš draudikų priteisti iki 5 mln. eurų išmoką, kuri padengtų dalį Konkurencijos tarybos 2017 metais skirtos baudos. Anot bendrovės, į teisminius procesus bus įtrauktas ir buvęs direktorius Dalius Gesevičius, kurio atsakomybė buvo apdrausta vadovų civilinės atsakomybės draudimu, maksimali sutartyje numatyta išmoka – 5 mln. eurų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša pastebintis išaugusį sužeistų Rusijos karių mirtingumą. Pasak generalinio štabo, tai lemia kokybiškos medicininės pagalbos trūkumas. Naujausioje suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad kovo 17–21 dienomis Rusijos kariuomenėje didėjo sužeistų karių mirtingumas. Tai lėmė išaugęs sunkių sužalojimų skaičius ir nekokybiška medicininė pagalba dėl nepakankamai profesionalaus medicinos personalo.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą sunaikino 930 rusų įsibrovėlių, okupantų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas Bendri nuostoliai kovo 5 dieną siekia apie 153 tūkst.120 nukautų rusų karių. Ukrainos kariai taip pat sunaikino : 3414 (+5) priešo tankus, 6692 (+9) šarvuotas kovos mašinas, 2426 (+12), artilerijos sistemas, 488 (+1) priešlėktuvinius pabūklus.

Nuo pernai metų vasario 24-osios, dienos kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rusai neteko daugiau nei 150 tūkst. karių, skaičiuoja Ukraina. Ketvirtadienis yra 372-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos skaičiavimu, per šį laiką žuvo 150 605 rusų kariai. Rusija taip pat neteko 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 3 397 tankų, 2 058 bepiločių orlaivių, 18 laivų, 6 658 šarvuočių, 2 398 artilerijos sistemų ir daugybės kitos technikos bei raketų.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ praėjusiais metais patyrė 5,2 mln. eurų nuostolių – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais. Įmonės apyvarta praėjusiais metais sumažėjo 1,5 karto iki 21 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Snaigė“.  Pasak jos vadovo Mindaugo Sologubo, kritusi apyvarta yra ir karo bei išteklių, transporto, energijos brangimo pasekmė.

Nuo pat praėjusios savaitės penktadienio Lietuvą talžo didelis vėjas – tai pirmoji vėtra šiemet. Nuostoliams atlyginti rezervuota 85 tūkst. eurų suma, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Tikėtina, kad skaičiai dar augs, nes vėjas nerimsta, rašoma draudimo bendrovės pranešime žiniasklaidai. Savaitgalį Lietuvoje, ypač šalies vakaruose, siautėja vėjai. Buvo fiksuotas net 27 m/s greitis.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ ketvirtadienį pranešė apie reikšmingus 2022 metų nuostolius, kuriuos lėmė Jungtinėse Valstijose ir Danijoje skirtos didžiulės baudos pinigų plovimo skandale. Bankas pranešė 2022 metais patyręs 5,1 mlrd. Danijos kronų (753 mln. JAV dolerių) nuostolį. Visgi 2023 metais bankas tikisi vėl veikti pelningai ir prognozuoja 15–17 mlrd. kronų grynąjį pelną per metus.

Lietuvos pašto prašymas valstybei kompensuoti 5,1 mln. eurų nuostolį, patirtą dėl universaliosios paslaugos teikimo 2021 metais, yra pagrįstas, antradienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Susisiekimo ministerijai pateiktoje tarnybos išvadoje nurodoma, kad su paslaugos teikimu susiję nuostoliai turi būti kompensuojami valstybės, jeigu paslauga jos teikėjui yra pernelyg didelė našta.

Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų, rašoma pranešime spaudai. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.

Nuo vasario 24 iki lapkričio 26 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 86 tūkst. 710 Rusijos įsibrovėlių. Iš jų per praėjusią parą nukauti 560, skelbia Generalinis štabas.

Kinijos elektronikos prietaisų milžinė „Xiaomi Corp.“ trečiąjį metų ketvirtį netikėtai rinkai patyrė grynąjį nuostolį, pardavimų pajamoms dėl sumenkusios išmaniųjų telefonų paklausos pasaulyje sumažėjus beveik dešimtadaliu. Pasak korporacijos pranešimo, grynasis nuostolis liepos-rugsėjo mėnesiais siekė 1,47 mlrd. juanių (200 mln. eurų), palyginti su 788,6 mln. juanių grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai. Nuostolį „Xiaomi“ susiejo su apytikriai 3 mlrd.

Nuo vasario 24 iki lapkričio 20 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė apie 84 210 Rusijos karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Šis skaičius yra 330 didesnis nei praėjusią parą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos per invazija į Ukrainą patyrė didžiulius karinio personalo ir ginkluotės nuostolius. Ketvirtadienį paskelbtame interviu televizijai CNN jis sakė, kad, jo skaičiavimais, Rusija patyrė „10 kartų“ daugiau nuostolių nei Ukraina.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 20,9 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 3,7 karto iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Švedijos buitinės technikos gamintoja „Electrolux“ penktadienį pranešė apie planus atleisti iki 4 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į didelius trečiojo ketvirčio nuostolius, nulemtus tiekimo grandinių problemų ir pablogėjusių rinkos sąlygų.  „Electrolux“ pranešė apie 605 mln. Švedijos kronų (55 mln. JAV dolerių) grynuosius nuostolius trečiąjį ketvirtį, palyginti su 1,1 mlrd.

JAV automobilių pramonės milžinė „Ford Motor Co.“ trečiąjį metų ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį dėl didelių nurašymų, susijusių su autonominio vairavimo technologijų projekto „Argo Al“ uždarymu. Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė 827 mln. JAV dolerių, arba 0,21 dolerio akcijai, palyginti su 1,832 mlrd. dolerių, arba 0,45 dolerio akcijai, grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

Klaipėdoje apvogta statybvietė, nusikaltimu padaryti nuostoliai siekia 15,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos policija, trečiadienį, apie 7.30 val., pastebėta, kad Minijos gatvėje, iš statomo objekto teritorijoje esančių konteinerių, atrakinus duris, pavogti įvairūs darbo įrankiai ir statybinės medžiagos. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nyderlandų medicinos prietaisų gamintoja „Philips“ pirmadienį pranešė apie ketinimus panaikinti 4 tūkst. darbo vietų, nes su defektinės kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimu susijusios išlaidos įstūmė bendrovę į nuostolius.  1,3 mlrd. eurų (1,28 mlrd. JAV dolerių) išlaidos lėmė tokio pat dydžio grynuosius nuostolius, sakoma bendrovės pranešime.  „Philips“ gaminama įranga turėjo būti atšaukta, paaiškėjus, kad miego apnėja sergantiems vartotojams kilo pavojus įkvėpti toksiškų putų.

Vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) grupė pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 0,466 mln. eurų grynojo nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 3,4 mln. eurų grynojo pelno.  Konsoliduotos pajamos siekė 55,15 mln. eurų – 17 proc. daugiau, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. „Karas Ukrainoje bendrovės veiklą, kaip ir visą statybos sektorių, paveikė labai stipriai.

„Burger King“ restoranų Baltijos šalyse frančizės turėtoja „Tallink Fast Food“, kuri yra Estijos laivybos bendrovės „Tallink Group“ antrinė įmonė, praėjusiais metais patyrė daugiau kaip 2 mln. eurų nuostolį. Pardavimų pajamos siekė 4,3 mln. eurų. „Tallink Fast Food“ veiklą pradėjo prieš trejus metus.