nt

Galimybę sutrumpinti įgyto nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo terminą, reikalingą norint turtą parduoti nemokant pajamų mokesčio, Seimas galėtų svarstyti, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Penkeri metai irgi yra pakankamai ilgas laikas. (...) Dėl laikotarpio trumpinimo diskusija yra tikrai galima“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Praėjusiais metais būsto pirkėjai Lietuvoje iš viso įsigijo daugiau kaip 48 tūkst. butų ir gyvenamųjų namų, o bendra jiems įsigyti išleista suma viršijo 3 mlrd. eurų. Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkančio Registrų centro analitikų atlikta analizė parodė, kad pernai didžiąją dalį butų ir namų įsigijo fiziniai asmenys, tarp kurių moterų buvo šiek tiek daugiau nei vyrų, o užsienio šalių piliečiai sudarė vos 3 procentus visų pirkėjų.

Investuoti į nekilnojamą turtą (NT) galima ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. NT bendrovių specialistai skaičiuoja, kad investicijai svetur užtektų ir 50 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Šiaurės Kipre būstą galima pirkti išsimokėtinai, pirmiausiai sumokėjus 35 proc. sumos, o vėliau likusius pinigus per 84 mėnesius.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pernai transporto priemonę ar nekilnojamojo turto (NT) objektą pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi sau užduoti keletą klausimų ir įsivertinti, ar dėl šių sandorių jie turi pareigą teikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), ar ne. VMI duomenimis, šiemet pajamų deklaracijų laukiama iš maždaug 175 tūkst. gyventojų, kurie pernai pardavė minėtą turtą – apie 45 proc.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Gyventojai, norėdami išsinuomoti būstą, kaskart kelia papildomus klausimus. Pavyzdžiui, ar nuomos sutartis gali būti pasirašoma notariškai ir ar būsto savininkas gali turėti atsarginius raktus. Advokatas paaiškino, kokias teises turi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas.

Kauno stoties turguje Naujamiestyje siūloma statyti raudonų plytų paviljoną. Kaip BNS informavo savivaldybė, viešas projekto aptarimas vyks balandžio 20 dieną, vėliau iki rudens tikimasi turėti parengtą projektą, o lapkritį gauti statybos leidimą ir skelbti rangovo konkursą. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėmis, rangovą tikimasi išrinkti 2024-ųjų pavasarį, o teritorija turėtų būti baigta tvarkyti per metus.

Nekilnojamo turto (NT) kainos ir būsto paskolų įmokos auga. NT specialistai pastebi, kad gyventojų įsigyjamų butų plotas mažėja, nes gyventojai paprasčiausiai nebeįperka didesnių būstų. Tačiau už vieno kambario butą Vilniuje gali tekti pakloti ir daugiau nei 200 tūkst. eurų. Žinoma, patys brangiausi butai Vilniaus senamiestyje ar centre. Ten vieno kambario butas atsieis daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), gavusi informacijos, kad Vilniuje, Grinapolio g., statybos vykdomos neturint statybas leidžiančių dokumentų (SLD), atliko patikrinimą vietoje ir nustatė grubių pažeidimų, rašoma pranešime.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 25,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien kovą įregistruota 10,7 tūkst. NT objektų – 10 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį, skelbia Registrų centras. „Kovas tradiciškai yra tas mėnuo, kai nekilnojamojo turto rinka pamažu pradeda įsivažiuoti ir sandorių kreivė pradeda kilti į viršų.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

Butus nuomojantys gyventojai skundžiasi, kad sunku rasti nuomininkus, kurie mokėtų laiku nuomą, naktimis netriukšmautų ir negadintų bute esančių daiktų. Tuo metu nuomininkai tikina, kad nuomotojai įkyriai landžioja į butą, vagia jų maistą ir bet kada panorėję kelia nuomą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.

Latvijoje statybų kainų indekso metinis prieaugis vasarį sulėtėjo iki 14,3 proc. nuo 17,6 proc. sausį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Labiausiai per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu) pabrango statybinės medžiagos – 17,3 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 9,8 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 12,6 procento. Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc.

Valdžia ruošia pakeitimus, kurie turėtų sutramdyti nesąžingus nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie komercines patalpas pardavinėja kaip gyvenamuosius būstus. Jei būtų priimti ruošiami pasiūlymai, nebeturėtų atsitikti tokių atvejų, kai biurai, viešbučiai ar kavinės staiga tampa daugiabučiais be jiems pritaikytos infrastruktūros. Rudenį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizavo ne vieną diskusiją ir patikrinimą statybų srityje.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ konsoliduotas grynasis pelnas pernai, palyginti su 2021 metais, augo 24 proc. iki 4,2 mln. eurų, pranešė įmonė.  Praėjusių metų rezultatui teigiamą poveikį turėjo 4 mln. eurų vertės nekilnojamo turto (NT) perkainavimas.  „INVL Baltic Real Estate“ valdomi objektai pernai išlaikė aukštą patalpų užimtumo lygį ir augino nuomos pajamas.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ekspertai teigia nematantys priežasčių būsto kainų kritimui. Anot specialistų, atlyginimai auga, todėl įsigyti būstą neturėtų būti sunku. Vis tik jie pažymi, kad būstas įperkamas tik tiems, kas uždirba didesnį nei vidutinis atlyginimą. NT vystytojai atkreipia dėmesį, kad pačios statybos nepinga, todėl sunku tikėtis, kad ir būstas bus pigesnis.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato neseniai Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos rajone, Trušelių kaime, pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą už 13,97 mln. eurų bus statoma pagrindinė-vidurinė mokykla kartu su vaikų darželiu.  Projektą finansuoja investicijų fondo „Orion Asset Management“ valdomas informuotiesiems investuotojams skirtas fondas „Orion Social Infrastructure Fund“ kartu su neįvardijamu komerciniu banku.

Norite tapti išskirtinio bei Senamiesčio pašonėje esančio pastato savininku? Tai visiškai paprasta – tereikia turėti 4 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto agentūra „Newsec“ portale „aruodas.lt“ praneša apie organizuojamą aukcioną, kuriame bus parduodamas Stulginskio gatvėje esantis pastatas, daugeliui žinomas kaip „Pramogų bankas“. Tiesa, aukciono pradinė kaina – 3 mln. 800 tūkst. eurų, o minimalus kainos kėlimo žingsnis aukcione bus 20 tūkst. eurų.

Nauji daugiabučiai mažuose miesteliuose plėtojami gana retai ir tokia statyba vyksta vangiai, o tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikai. Anot jų, nors būsto kainos regionuose gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose, statybos kainos yra panašios, todėl vystytojai kaštus gali amortizuoti tik per sklypo kainą – sklypai regionuose yra pigesni. Analitikų teigimu, būsto projektų plėtrą regionuose diktuoja ir diktuos poreikis.

Europos Komisijai sulaikius dalies lėšų išmokėjimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Vyriausybė Seimui pavasarį pateiks įstatymų projektus dėl mokesčių lengvatų mažinimo ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kovą turėtų spręsti, ar Baltojo Klaipėdos švyturio vietą pripažinti kultūros paveldo objektu ir įtraukti ją į registrą. „Tą padarysime ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesį, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovė Rita Kuncevičienė. – Manyčiau, kad gal kovo pabaigoje, balandžio pradžioje tai bus padaryta.

Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną. Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos.

Šiuo metu Lietuvoje būsto pirkimo sandoriai rekordinėse žemumose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai vardija įvairias to priežastis. Anot jų, padidėjus paskolų palūkanoms, iš NT rinkos pasitraukė spekuliaciniai pirkėjai. Jiems šiuo metu nėra palankus metas pirkti būstą, nes kainos didelės, o nuoma pinga.

Augančios palūkanos kelia sunkumų tiek būstą turintiems, tiek jį ketinantiems įsigyti gyventojams. Augant paskolų įmokoms daliai žmonių būsto pirkimą tenka atidėti. O namus jau turintiems gyventojams, išaugus paskolos įmokai tenka taupyti. Tačiau specialistai ir ekonomistai vis tiek sako, kad nekilnojamo turto (NT) rinka šiemet klestės, o neturintiems pinigų būstui įsigyti siūlo jį nuomotis.

Bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad šiemet Kaune butų pasiūla bus rekordinė, Vilniuje pastatytų butų skaičius turėtų augti, o Klaipėdoje – šiek tiek sumažės. Tuo metu būsto paklausa išliks vangi, teigia įmonės Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės 2023 metais suplanavo daugiau nei 707 mln. eurų investicijų į NT plėtrą, rašo portalas vz.lt. Portalo teigimu, didieji šalies plėtotojai planuoja bent 1,7 proc. didesnes investicijas nei 2022 metais (695,8 mln. eurų) – tai didžiausias investicinis apetitas, kurį VŽ fiksuoja per pastaruosius metus. Daugiausia šiemet į plėtrą investuoti planuoja „MG grupės“ valdoma įmonė „Darnu Group“ (114 mln. eurų), Dargių šeimos valdoma „Eika“ (95,07 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Specialistai pastebi, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu yra sustingusi. Geresnių laikų laukia tiek būsimi pirkėjai, tiek vystytojai. Prognozuojama, kad jeigu pardavėjams pritrūks pinigų, jie nebelauks ir siūlys pirkėjams nuolaidas. Tačiau dabar nekilnojamo turto (NT) rinkai daugiausia iššūkių kyla dėl palūkanų augimo. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad paskolų palūkanų kilimas turi dvejopą poveikį.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiasi nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo tvarka – nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila. NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad šis pokytis neišvengiamai išbrangins projektų kainas, o norint užbaigti visą privalomąjį įrengimą projektai bus atiduodami vėliau.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus neramina pernai gruodį Seimo priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2024 metų būstą bus galima parduoti tik visiškai baigus daugiabučių statybas. Anot jų, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams, nes tai mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus, apribos galimybę mažesniems rinkos žaidėjams dalyvauti NT rinkoje. Kita vertus, plėtotojai pripažįsta, kad dėl tokio reikalavimo žmonės saugiai įsigis būstą.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 23 proc. ir dabar siekia apie 166 mlrd. eurų, iš jų apie 130 mlrd. eurų yra įregistruotų ir įvertintų statinių (be žemės) vertė siekia – 26 proc. didesnė  nei prieš metus, skelbia Registrų centras. Didžiausias augimas buvo butų rinkoje – vidutiniškai 30 proc., gyvenamųjų namų vidutinė vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinių – 15–20 procentų.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkoje 2023 metais daugės didelių ir konversijų projektų, didės dėmesys tvarumui, be to, gali keistis komercinio NT nuomos kainos, rinkoje dominuos pirkėjai, atsigaus butų pardavimai, teigia rinkos atstovai. BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 17,7 proc. didesnė nei užpernai gruodį – 3162 eurai. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) butai Taline pabrango 8,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį išaugo 12,5 proc., per metus – 26 proc. iki 3134 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 19,4 proc., bet per metus sumažėjo 25,8 proc.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Statybos sąnaudų elementų kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 17,5 proc., skelbia Statistikos departamentas, Statistikų teigimu, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,2 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (12,6 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,2 proc.

Konkurencijos taryba Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNTAA) ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų.  Tokiu susitarimu buvo apribota tarpusavio konkurencija, pažeistas Konkurencijos įstatymas ir sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pranešė taryba.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai lapkritį traukėsi 10-ą mėnesį, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, pratęsdami rekordinę mažėjimo seriją aukštų hipotekos palūkanų ir mažų atsargų fone. JAV nekilnojamojo turto sektorius, kuris yra jautrus palūkanų normų pokyčiams, prislopo, kai centrinis bankas šiais metais kelis kartus padidino bazinę paskolų palūkanų normą, siekdamas pristabdyti sparčiai augančią infliaciją ir atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Seimas leido ūkininkams statyti sodybas, jeigu jų dirbamos žemės sklypas nemažesnis negu du hektarai.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš du ir 9  susilaikė.    Parlamentarai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.