nsgk

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad saugant oro erdvę yra nemažai trūkumų – tiek aptinkant į šalį įskristi galinčius dronus, tiek perspėjant apie grėsmę, tiek kalbant apie galimybę tokį objektą eliminuoti. „Ką išsiaiškinome, kad iš tikrųjų yra daugybė kritinių spragų įvairiose srityse: tiek detektavime, kaip mes matome oro erdvę tiek už mūsų sienos, tiek netgi mūsų teritorijoje.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių turėtų skirti Vyriausybė, o galimas kandidatūras svarstytų ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Tai numatoma NSGK pirmininko Giedrimo Jeglinsko inicijuotose Žvalgybos įstatymo ir Seimo statuto pataisose. Pagal projektą, karinės žvalgybos vadą krašto apsaugos ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo komitete, skirtų ir atleistų Vyriausybė. Dabar šią teisę turi krašto apsaugos ministras.

Prieš savaitę iš Baltarusijos į šalies teritoriją įskridus ir netrukus pasienyje nukritus dronui „Gerbera“, ketvirtadienį uždaro posėdžio metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada aptarti pastarąjį incidentą ir Lietuvos institucijų reakciją. Pasak komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko, parlamentarai sieks išsiaiškinti, ar oro gynybos poreikiai yra tinkamai atspindėti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) prioritetiniuose įsigijimuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad šį ketvirtadienį įvyks uždaras posėdis, skirtas aptarti situaciją dėl praėjusią savaitę Lietuvos teritorijoje nukritusio drono. Pasak parlamentaro, norima išsiaiškinti, ar Krašto apsaugos ministerijos (KAM) prioritetai tinkamai atspindi Lietuvos poreikį oro gynybai. „Dėl oro gynybos, bendros koncepcijos, strategijos, įsigijimų, dėl integravimo su NATO, technologinės integracijos.

Krašto apsaugos ministrei nušalinus pulkininką Elegijų Paulavičių iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus pareigų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad jo vadovaujamas komitetas žada inicijuoti karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarkos peržiūrėjimą. „Mes toliau einame su skyrimo tvarkos peržiūra.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priešinasi krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei – siūlo į pareigas grąžinti nušalintą karinės žvalgybos vadą pulkininką Elegijų Paulavičių. Tačiau ministrė nusprendė nepaisyti kolegų iš Seimo rekomendacijos ir aiškina, kad kol vyksta tyrimas, veiksmų imtis ji negali.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ministrei Dovilei Šakalienei nepaisant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rekomendacijos grąžinti į pareigas karinės žvalgybos vadą Elegijų Paulavičių, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto siūlyti komitetui kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, jog šis padėtų stabilizuoti situaciją krašto apsaugos sistemoje. „Mes pasiūlėme, kaip išlipti iš tos duobės, bet vietoje to, ministrė nusprendė duobėje likti ir kastis toliau. Labai gaila.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) rekomendavus į pareigas grąžinti karinės žvalgybos vadovą Elegijų Paulavičių, Prezidentūra neatsako, ar krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė turėtų atsižvelgti į komiteto nuomonę. Pasak šalies vadovo atstovų, situacijos vertinimą pateiks tyrimą atliekantis Generalinis inspektorius.

Dar vienas skandalas Lietuvos kariuomenėje. Šįkart Krašto apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Karo medicinos tarnybos vado Valdo Meškausko. Ką jis galėjo prisidirbti, tiek ministerija, tiek kariuomenės vadas komentuoti atsisako.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pasiekė žinios, kad vadas tarnybiniu automobiliu naudojosi kaip savu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) penktadienį nusprendus siūlyti krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei į pareigas grąžinti anksčiau jos nušalintą karinės žvalgybos vadą pulkininką Elegijų Paulavičių, jo pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, jog sprendimu siekiama apginti karių interesus, jis nėra politizuotas. „Tikrai nesinori politizuoti šito proceso ir mes tikrai tikiu, kad to nedarome.

Sulaukus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) dokumentų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) renkasi į dar vieną uždarą posėdį, kurio metu ketinama pateikti išvadą dėl karinės žvalgybos vado Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo aplinkybių. „Vėlų trečiadienio vakarą, apie 19.30 val., atėjo dokumentai iš KAM – atsakymas į mūsų prašymą pateikti tam tikrus dokumentus.

Karinės žvalgybos vadą Dovilė Šakalienė atleido neadekvačiai, taip į kilusį skandalą reaguoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, kurių nuomone, ministrė sukėlė teisinį jovalą. Po neeilinio slapto posėdžio, kuriame dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė, ir nušalintas vadas Elegijus Paulavičius, parlamentarai bandys ieškoti tiesos, tačiau jau dabar negaili kritikos D. Šakalienei dėl galimų teisinių pažeidimų bei neregistruotų darbuotojų skundų.

Penktadienio rytą daugiau kaip dvi valandas uždarame neeiliniame posėdyje diskutavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys Krašto apsaugos ministeriją pateikti visą dokumentuotą informaciją, susijusią su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus nušalinimu.  „Labai laiku sušauktas susitikimas, padėkosiu iniciatoriams. Išklausėme ir ministrės visą situaciją, ir išklausėme pulkininko.

Dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo nuo pareigų penktadienį rengiamas neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis. „Kviečiame ministrę D. Šakalienę, kviečiame pulkininką E. Paulavičių, išgirsime, kas ten įvyko tiek iš ministrės, po to – iš pulkininko“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)  pirmininkas Giedrimas Jeglinskas bei jo pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas tikina pasigedę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komunikacijos dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo. Pasak G. Jeglinsko, tokiais atvejais tinkamas visuomenės informavimo būdo parinkimas yra itin savrbus.

Dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado Elegijaus Paulavičiaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, priklausantys opozicinėms jėgoms, inicijuoja neeilinį posėdį. „Prašome sušaukti NSGK posėdį penktadienį, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl karinės žvalgybos vado pulkininko Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo nuo pareigų“, – rašoma dokumente, kurį matė BNS, adresuotame komiteto pirmininkui.

Ketvirtadienį iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukus siūlymą Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia pasigendąs premjero lyderystės. „Klausimas pačiam premjerui. Jeigu Vyriausybė atneša šį dokumentą į Seimą ir mes jau dabar jį priduosime, kodėl premjeras nerodo tos lyderystės? Mes nematome tos lyderystės iš premjero.

Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, naudodamasi brangiausiomis priemonėmis, šį pavasarį nesugebėjo įgyvendinti iškeltų tikslų ir įtikinamai įveikti laivybą Raudonojoje jūroje blokavusių Jemeno hučių. Ar mūsų didžiųjų sąjungininkų galia tampa vis labiau popierinė? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Giedrimu Jeglinsku.

Trečiadienį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus aptariama kovą pristatyta vadinamoji Baltoji knyga dėl Europos gynybos ir perginklavimo plano. Pasak komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko, posėdžio metu ketinama aptarti, ko šalies institucijos imsis, siekdamos sustiprinti šalies gynybos pramonę.

Seimui svarstant pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė grupės politikų siūlymui nevienodinti ribojamųjų priemonių šių valstybių piliečiams.  Dalis Seimo narių ragino Rusijos ir Baltarusijos piliečiams netaikyti tų pačių reikalavimų, išduodant jiems leidimus gyventi Lietuvoje.

Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, jog nei vienam Lietuvos rajonui „nėra grėsmės turėti poligoną“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako nesuprantantis tokių ministro pirmininko pareiškimų. Anot parlamentaro, poligonai yra karinės parengties esmė, todėl Vyriausybės vadovas turėtų kalbėtis su rajonų vadovais, ieškant galimybių juos steigti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad karinė tarnyba turėtų būti privaloma, ilgesnė ir Lietuvoje turėtų būti šaukiamos merginos. Nors šios idėjos kol kas yra tik diskusijų lygmenyje, politikas mano, kad mes kaip visuomenė per mažai suvokiame galimą karo grėsmę ir nesame tam pasiruošę.  Apie tai, kokia turėtų būti šauktinių karo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia, kad didindama finansavimą gynybai Lietuva žengia geru keliu, tačiau Europoje trūksta politinės valios stiprinti karo pramonę. Politikas nemano, kad artimiausiu metu Rusija galėtų pulti Europą, tačiau ruoštis galimai grėsmei ir toliau remti Ukrainą – privalome.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau kalbėjo G. Jeglinskas.

Trečiadienį Vyriausybėje posėdžiausianti ir premjero Gintauto Palucko vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija (NSK) ketina aptarti artėjančią Baltijos šalių sinchronizaciją ir kritinių energetikos objektų apsaugos klausimus. Kaip Eltai teigė premjero patarėjas Justinas Argustas, posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai dėl atsijungimo nuo vadinamojo BRELL žiedo, galimų grėsmių bei kritinės infrastruktūros apsaugos, galimų atsako priemonių.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu su Užsienio reikalų komitetu trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kurio metu aptars imigracijos šalyje padėtį. Uždarame posėdyje dalyvaus ir Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Migracijos departamento atstovais, pristatysiantys valstybės sienų kontrolės ir migracijos procesų valdymo priemones.

Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos departamentas (NSGK) ragina Vyriausybę atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Migracijos departamento prašymus šioms institucijoms ateinančių metų biudžete numatyti didesnį finansavimą. „(VSD – ELTA) ir Migracijos departamentui, jie irgi susiduria su papildomais darbo krūviais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šią savaitę pritarė įstatyminėms pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami. Taip reaguojama į medžiotojų nepasitenkinimą, kadangi jų plotai patenka į planuojamų įrengti Tauragės ir Šilalės karinių poligonų teritoriją. „Šis įstatymas yra taisomas Seimo narių iniciatyva ir Aplinkos apsaugos ministerijos.

Kontrabandą gabenantys meteorologiniai balionai kelia rizikų civilinei aviacijai, todėl būtina sukurti mechanizmus ir imtis priemonių kovoti su jais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai (NSGK). „Milžiniška grėsmė, kuri nėra neutralizuota, yra civilinei aviacijai, nes (kontrabandos – BNS) kiekiai eina milžiniški“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio BNS sakė jo vicepirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė įstatyminėms pataisoms, kuriomis siūloma steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Posėdžio metu buvo svarstomos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, merų, piliečių ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, į daugumą kurių komitetas atsižvelgė. Komiteto išvadai posėdžio metu buvo pritarta bendru sutarimu.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys įstatymines pataisas, kuriomis siūloma steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose bei leisti valstybei kompensuoti medžioklės plotus, patenkančius į poligonų teritorijas. Liepos mėnesį Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos kariuomenės Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įstatymo projektui, kuriuo būtų numatoma steigti du manevrinio pobūdžio poligonus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje diskutuos apie meteorologinių oro balionų keliamas grėsmes ir jų užkardymą. „Kariuomenė, pasieniečiai bei Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos pristatys, kokius įstatymus reikia pakeisti dėl galimybių sunaikinti meteorologinius balionus“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius. „Ir aš manau, kad judėsime toliau.

Opozicijai priklausantiems Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams priekaištaujant, esą valdantieji sąmoningai nutylėjo apie kontrabandos gabenimui pasitelktus meteorologinius oro balionus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad atsakingi parlamentarai su problema buvo supažindinti. Apskritai, pažymi ji, iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantys objektai nėra šiomis dienomis atsiradęs klausimas. „Tai nėra nauja problema.

Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai vienbalsiai pritarė Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo sutarties dėl brigados karių teisių ratifikavimui. „Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie šios istorinės sutarties tvirtinimo“, – penktadienį vykusiame posėdyje teigė komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo sutarties dėl brigados karių teisių ratifikavimą. Ketvirtadienį po Vilniuje viešinčio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso kalbos, Seimui pristatytas prezidento teikiamas siūlymas ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartį. Šios sutarties ratifikavimą po pateikimo palaikė 96 Seimo nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmininkavo Nacionalinei visuotinės gynybos koordinavimo tarybai, kur buvo aptartas sąjungininkų vaidmuo Lietuvos visuotinėje gynyboje, savivaldos ir karo komendanto sąveika. Tarybos posėdyje buvo akcentuojamas diasporos vaidmuo karo padėties metu bei pabrėžiamos kelios svarbios pamokos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje diskutuos apie tolesnę paramą Ukrainai. „Mes pristatysime dabartinį paramos Ukrainai mastą ir tolesnį planą – į ką mes dabar orientuojamės, kokius paramos aspektus bandome atliepti“, – Eltai teigė NSGK posėdyje ketinantis dalyvauti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Ukrainiečiai yra pasitvirtinę sąrašą, ko jiems labiausiai reikia, stengiamės pataikyti į tą sąrašą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė generolo majoro Mindaugo Steponavičiaus skyrimui kariniu atstovu į Lietuvos nuolatines atstovybes prie NATO ir Europos Sąjungos (ES). „Visi puikiai pažįstame gerbiamą generolą Steponavičių, tikrai rimtas mūsų karininkas, daug padaręs pastaraisiais metais gynybos štabe, daug nuveikęs“, – NSGK posėdžio metu kandidatą pristatė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad kasetinių šaudmenų naudojimas Lietuvoje būtų papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui. „Tai yra galingas ginklas, naikinantis gyvąją jėgą. Grėsmė yra, jeigu šie šaudmenys pataikytų ne į karinius objektus, o į civilinius.

Seimo Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete (NSGK) tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pertvarkos, vis dar nerandama vieningo sutarimo dėl to, kaip turėtų atrodyti ir kokias pareigas eiti prie centro kuriama taryba. Galutinį sprendimą dėl to tikimasi priimti kitą savaitę vyksiančiame NSGK posėdyje.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė siūlymui būsimų septyniolikmečių sveikatą pradėti tikrinti jau nuo kitų metų sausio, kad pastarieji galėtų būti šaukiami dar 2026 m. Šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu. „Visas procesas galėtų prasidėti nuo 2025 m. pradžios, o šaukimo reformos įsigaliojimas būtų nuo 2026 m. sausio“, – posėdyje siūlymą pristatė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys siūlymą į šaukiamųjų sąrašus netraukti sveikatos problemų turinčių abiturientų. „Siekiama, kad į metinį karo prievolininkų sąrašą nebūtų įtraukiami dėl sveikatos priežasčių netinkami abiturientai. Kurie turi sveikatos problemų, jų iš karto į sąrašus nedėtų“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.  Tokį siūlymą iškėlė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Žvalgybos institucijų vertinimu, šalies saugumo situacija nėra pakitusi, tačiau pastaruoju metu yra fiksuojamas padidėjęs su priešiškomis valstybėmis siejamų incidentų skaičius. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Pociaus, tokią informaciją pateikė antradienį komiteto posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pareigūnai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. „Buvo užduotas klausimas dėl Vaitkaus pasisakymų prieš rinkimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. „Buvo užduotas klausimas dėl Vaitkaus pasisakymų prieš rinkimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė kompromisiniam siūlymui apriboti baltarusių kelionių į gimtinę skaičių. Nuspręsta, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį ir jų kelionės keltų grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Naujasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sveikina verslo iniciatyvą šalies gynybai skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Aš sveikinu kiekvieną iniciatyvą, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba. Džiugu, kad žmonės supranta, jog valstybės gynimas nėra tik kariuomenės reikalas, bet ir visos visuomenės“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Pocius.

Seimas antradienį apsisprendė buvusį kariuomenės vadą konservatorių Arvydą Pocių skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku. Už balsavo 106 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. „Teikiu patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Seimo narį Arvydą Pocių. Komitetas vakar surengė posėdį ir Arvydą Pocių išsirinko komiteto pirmininku.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį rinks naują pirmininką. Tarp kandidatų į komiteto pirmininkus įvardytas buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. Jo kandidatūrą prieš savaitę pasiūlė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. „Buvęs kariuomenės vadas Pocius yra labai natūrali kandidatūra, nors tai buvo atviras klausimas.

Generalinei prokuratūrai patvirtinus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nepradėti tyrimo dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje, laikinai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą stabdę opozicijos atstovai tikina, kad komitetas grįš prie įprastinės savo veiklos. Naująjį NSGK pirmininką ketinama rinkti pirmadienį šaukiamame komiteto posėdyje. „Dabar mums užtenka 4 parašų, kad sukviestume posėdį.