nsgk

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, už uždarų durų svarstę kontrabandos paplitimą ir prevenciją, konkrečių duomenų apie partijas, galimai finansuojamas "nešvariais" pinigais, nepateikė. "Pirmiausia kalbėjome apie pačią problemą, kuri yra kompleksinė. Tai yra informacija apie kontrabandos mastus, informacija iš FNTT. Tikrai surandami gana rafinuoti būdai išgryninti pinigams.

Opozicijai atstovaujančių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių pastangos atleisti iš pareigų šio komiteto pirmininką Arvydą Anušauską penktadienį buvo nesėkmingos ir jam pavyko išsaugoti šį postą. Pasak Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio, paties A. Anušausko balsas nulėmė, kad šis klausimas nebuvo įtrauktas darbotvarkę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo jau du dešimtmečius besitęsiantį liustracijos procesą užbaigti paviešinant visą archyvuose turimą medžiagą, susijusią su tuo, kaip KGB ir kitos sovietų specialiosios tarnybos įtraukdavo Lietuvos gyventojus į savo veiklą, ir paaiškinti ją gyventojams. Tokį liustracijos užbaigimo būdą valstybės vadovė trečiadienį aptarė su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynimo komiteto (NSGK) nariais.

Antradienį Seimas ketina svarstyti ir apsispręsti, ar patvirtinti parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. NSGK nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, jog jo pirmtako, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderio Algimanto Matulevičiaus pareiškimas apie buvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno nužudymo priežastis „kvepia gudravimu“. Siūlo versiją Buvęs NSGK vadovas A. Matulevičius, duodamas interviu portalui „Balsas.

Jau keletą mėnesių Lietuvoje visi, kas netingi, ieško gana didelio daikto – kalėjimo, ir ne bet kokio, o CŽV kalėjimo. Biurokratiniais terminais kalbant, o šiuo atveju tai būtų tiksliau, tai objektas, skirtas kalinių laikymui, su ypatinga apsauga, vidiniu kiemu, apsaugos bokštais ir t.t. Daiktus turime vadinti realiais terminais, o ne viešųjų ryšių primestomis klišėmis. CŽV kalėjimo Lietuvoje nėra ir negalėjo būti.

Buvęs CŽV agentas neįtikėtina vadina galimybę, jog slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti be šalies vadovų žinios. „Manyti, jog nacionalinės vyriausybės valdomoje suverenioje teritorijoje oro erdvę kirstų užsienio šalių lėktuvai, žmonės iš jų būtų paimami ir vežami į kontroliuojamas įstaigas, ir nei centrinės valdžios, nei policijos, nei muitinės ar oro kontrolės pareigūnai, niekas, išskyrus saugumo tarnybos vadovus, apie tai nežinojo, tai tiesiog neįtikima“, – CNN teigė Bobas Ayersas.

Pajutę, kad Aleksandro Sacharuko vadovaujama Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija rimtai ėmėsi tirti žurnalistų ir politikų telefoninių pokalbių pasiklausymo, sunerimo ir generalinis prokuroras, ir Teisėjų taryba.

Parlamentinio tyrimo dėl CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje išvadas pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tvirtina, jog galimybės Lietuvoje kalinti terorizmu įtariamus asmenis buvo, tačiau nepavyko nustatyti, ar jomis pasinaudota. „Patalpos buvo, galimybės kirsti sieną buvo, orlaiviai buvo“, – teigė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Anot jo, Lietuvoje buvo įrengtos dvejos patalpos, kurios pavadintos „projektu Nr. 1“ ir „projektu Nr.

Šiandien Lietuvoje keičiasi pasaulėžiūros fronto linijos: mūsų apsisprendimas - ne "už" ar "prieš" Ameriką, bet - už demokratiją ar už kelis išminčiais pasijutusius vyrukus, kurie nusprendė esantys aukščiau už tautą, partijas ir Seimą. Taip LŽ tvirtino krašto apsaugos ministrė Rasa JUKNEVIČIENĖ, komentuodama Seimo komiteto patvirtintas CŽV kalėjimų istorijos tyrimo išvadas.

Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) padarytas išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje laiko tendencingomis ir susijusiomis su bandymu atkeršyti kai kuriems Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams.

Parlamentinis tyrimas dėl Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo atskleidė, kad Lietuva yra pasirengusi pažeisti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, dėl to šio pažeidimo ištyrimas ir pripažinimas rodo valstybės atsakomybę tarptautinei bendruomenei. Iš esmės tai reiškia pažadą, kad ateityje tokių pažeidimų nebebus, teigia tarptautinės teisės ekspertas doc. dr. Dainius Žalimas.

Seimo Pirmininkė, Valstybės gynimo tarybos narė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad VSD veiklos neatsakingumas ir nekontroliavimas yra pavojingas Lietuvos valstybei, nes tokia situacija bet kada gali pradėti naudotis ir ne strateginiai Lietuvos partneriai. "Tokie veiksmai yra labai pavojingi ir demokratinei Lietuvos santvarkai, - sakė Seimo Pirmininkė.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patvirtino savo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Už jas balsavo 10, prieš buvo 2 komiteto nariai. Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas nepaneigė galimybės, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo. "Patalpos buvo, galimybės įveikti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai, kurie siejami su CŽV, buvo", - sakė jis antradienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) savo išvadų dar nepatvirtino. Pirmadienį du kartus posėdžiavę parlamentarai dėl galutinio išvadų teksto nebalsavo. Tai tikimasi padaryti antradienį iš ryto. Žurnalistų kalbinti NSGK nariai tvirtino, kad galutinis išvadų tekstas dar nesuderintas. NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas nekomentavo pirmadienį vakare įvykusio NSGK posėdžio rezultatų.

Atsakomybės už informacijos pateikimą Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui sugriežtinimas pakeitė kai kurių liudininkų dėl CŽV požiūrį, teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas penktadienį po komiteto posėdžio. "Mano galva, pakeitė liudininkų požiūrį", - teigė A. Anušauskas. Pasak NSGK pirmininko, pakartotinai apklausiant buvo tikslinami neaiškumai. "Kai kurie atsakymai "įvairavo". Pasitikslinome, kodėl", - sakė A. Anušauskas.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pradėjo rašyti tyrimo, ar Lietuvoje galėjo būti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, išvadas. Šio komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad pats sau jis jau turi atsakymą į pagrindinį klausimą. Tačiau savo atsakymo komisijos pirmininkas neišdavė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas įteikė valstybės vadovei prašymą atleisti iš einamų pareigų. Dalia Grybauskaitė jau pasirašė dekretą, kuriuo Seimui bus siūloma pritarti P. Malakausko sprendimui. Galutinai atleidimo procedūra bus baigta, kai Seimas šį klausimą įtrauks į darbotvarkę ir balsuos dėl pritarimo, o Prezidentė pasirašys dekretą dėl atleidimo.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį ketina baigti apklausas. Išklausęs visus liudytojus Seimo NSGK rašys savo išvadas. Tačiau Seimo komiteto vadovas Arvydas Anušauskas neatmeta galimybės, kad kai kurie liudytojai gali būti dar apklausiami pakartotinai.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) penktadienį liudijęs buvęs Prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas patvirtino, kad buvo noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis ir dėl to į jį buvo kreiptasi.