nordea

Danų mokslininkai, aiškindamiesi, kodėl nusikalsta Rytų europiečiai, mano, kad jie jau gimsta nusikaltėliais. Nukentėjo tik šuo Jei jau nori tapti turtingas, tai geriausiai plėšti banką, nes jo turtai nesuskaičiuojami. Matyt, taip galvoja ne vienas lietuvaitis, išvažiavęs iš Lietuvos ir norėdamas užsienyje prasigyventi. Tačiau ten irgi skilandžiais nelyja, o norint papildyti piniginę tenka dirbant ne vieną prakaito lašą išspausti. Apiplėšti bankus irgi ne taip paprasta.

Tiksliausias Lietuvos makroekonomines prognozes pastaraisiais metais pateikia „DnB Nord“ ir „Nordea“ bankų analitikai, o didesnę šalies rinkos dalį užimantiems bankams tai sekasi prasčiausiai, rodo portalo NTspekuliantai.lt atlikta 2007-2008 m. makroekonominių apžvalgų analizė. Prognozių tikslumas vertintas pagal 3 rodiklius: bendrąjį vidaus produktą (BVP), infliaciją bei nedarbo lygį.

Šiaurės Europos finansinės grupės „Sampo“, teikiančios gyvybės bei ne gyvybės draudimo paslaugas ir Lietuvoje, pelnas iki mokesčių per pirmąjį 2009 metų pusmetį pasiekė 433 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai jis sudarė 422 mln. eurų. „Sampo“ grupę sudaro gyvybės draudimo grupė „Mandatum Life“, kurios įmonė „SE Sampo Life Insurance Baltic“ veikia ir Lietuvoje, bei ne gyvybės draudimo grupė „If P&C Insurance“, pastarosios filialas taip pat teikia paslaugas ir Lietuvoje.

Viešumas yra kaip narkotikai. Kai tik duoda vieną dozę, po kiek laiko norisi kitos. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau nežinai. Šiandien Lietuvos bankas pradėjo skelbti VILIBORą ir darys tai kiekvieną darbo dieną. VZ.lt palygino pirmąsias paskelbtas palūkanų normas ir pranešė, kad brangiausiai skolina “Nordea”. Tačiau kažkaip pamiršo, kad 2009 m. sausio pradžioje būtent šis bankas buvo išmestas iš barščių: „Pirmą kartą sumažėjo (palūkanos – aut. past.

Finansų ministerija, leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), per šių metų birželį pasiskolino 1 mlrd. 987,9 mln. litų. Užsienio finansų rinkose buvo sėkmingai išplatinta 1 mlrd. 726,4 mln. litų (500 mln. eurų) nominaliosios vertės euroobligacijų emisija. Per aukcionus buvo išplatinta litais nominuotų VVP, kurių bendra nominali vertė – 136 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 7,83 proc.

Muzikos gerbėjai, kuriems kovo mėnesį nepavyko įsigyti bilietų į vienintelį Baltijos šalyse Madonnos koncertą rugpjūčio mėnesį Taline, turi naują galimybę. Koncerto organizatoriai praneša, kad šiandien, penktadienį, 10 val. ryte interneto svetainėje www.ticketpro.lt pasirodys prekybai skirtas ribotas bilietų į šį koncertą kiekis. Šiuos bilietus nuo penktadienio ryto galės įsigyti visų trijų Baltijos šalių muzikos gerbėjai.

Balandį pradėję mažinti palūkanų normas, Lietuvos bankai gegužę išlaikė šią kryptį. Tendencija buvo jaučiama tiek indėliams nacionaline valiuta, tiek eurais. Palūkanas už metinius terminuotus indėlius litais mažino 5 iš 12 Lietuvoje veikiančių bankų, eurais – 6 bankai. Dvylikos mėnesių trukmės terminuotų indėlių analizę pateikia palūkanų palyginimo sistemos Indeliai.lt atstovai. Gegužės mėnesį 5 iš 12 Lietuvoje veikiančių ir informaciją apie save Indeliai.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ platina „Star Class“ maždaug 4 metų trukmės obligacijas, garantuodamas, kad grąžins visas įmokėtas lėšas, jei rinkos kristų. Investuotojas gali pasirinkti obligacijas susietas arba su 10 stipriausių Švedijos, arba su 10 Suomijos bendrovių.

„Parex“ bankas pasirašė sutartį, kurios pagrindu jungiasi prie „Nordea“, „Danske“ ir „Ūkio banko“ bendro grynųjų pinigų bankomatų tinklo, kurį valdys ir prižiūrės elektroninių paslaugų bendrovė „First Data Lietuva“. „Parex“ bankas dabar esantį trijų bankų apie 140 bankomatų tinklą papildys 63 bankomatais. Visi „Parex“ banko bankomatai prie jau veikiančio „Nordea Bank Lietuva“, „Danske banko“ ir „Ūkio banko“ bendro tinklo bankomatų palaipsniui bus prijungti per šių metų vasarą.

Kaip ir vasario mėnesį, kovą Lietuvoje veikiantys bankai nedidino metinių indėlių eurais palūkanų. Litais priešingai – keturi bankai metinių indėlių palūkanų normas padidino, o jei mažino, tai nežymiai. Tokius duomenis pateikia palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Kovo mėnesį palūkanas metiniams indėliams eurais mažino 5 iš 12 indeliai.lt sistemoje savo palūkanų normas skelbiantys bankai. Labiausiai palūkanų normą sumažino „Swedbank“ ir SEB bankas – po 0,7 proc. punkto.

Baltijos šalys įžengė į sunkiausią ekonomikos ciklo laikotarpį, tačiau pozityvių pokyčių ženklai didžiausiose pasaulio ekonomikose turėtų tapti gelbėjimosi ratu krizės bangų užlietoms Baltijos šalims, perspėja Rogeris Wessmanas, Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea“ Rinkų operacijų skyriaus „Nordea markes“ tyrimų direktorius.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ skyrius „Nordea Bank Lietuva“ praneša, jog šiandien pradeda platinti dvi su infrastruktūros įmonių indeksu „Standard & Poor’s Global Infrastructure“ susietas obligacijų emisijas: „Infrastructure Basic“ ir „Infrastructure Extra“. Vertybiniai popieriai skirti investuotojams, besižvalgantiems į perspektyviausius infrastruktūros sektorius ir norintiems sklaidyti investicijų riziką bei siekiantiems investuoto kapitalo garantijų.

Švedija kitąmet paskolins Latvijai 10 mlrd. kronų (1,1 mlrd. dolerių), skelbia „Bloomberg“. Tai bus didžiausia parama iš visų Šiaurės valstybių. Švedijos bankai Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje turi interesų, kurių vertė siekia 75 mlrd. dolerių. Šiuo metu Latvija patiria pačią didžiausią ekonominę krizę nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Ketvirtajame ketvirtyje Latvijos ekonomika smuko 10,5 proc. ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo pat 1995 metų, kai pradėti rinkti tokie duomenys.

Į Švedijos gyventojos sąskaitą „Nordea“ bankas per klaidą pervedė 883 mln. eurų, skelbia AFP. Cornelia Johansson pinigus savo sąskaitoje pastebėjo pirmadienį, kai norėjo internetu apmokėti einamojo mėnesio sąskaitas. Prie sumos buvo nurodyta, kad pinigai pervesti dėl anksčiau padaryto netikslaus lėšų nurašymo nuo kreditinės kortelės. Antradienį ryte pinigai moters sąskaitoje dar buvo, tačiau po kelių valandų dingo.

Finansų grupės „Nordea“ skyrius „Nordea Bank Lietuva“ atidarė 22-ąjį padalinį Kaune - penktąjį  poskyrį laikinojoje sostinėje. Jis įsikūrė naujame verslo centre Šilainių mikrorajone. „Nordea Bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas teigia, kad bankas ir toliau vykdo savo strategiją, siekdamas būti arčiau klientų. Šilainių mikrorajone gyvena daug gyventojų, todėl labai svarbu, kad bankines operacijas jie galėtų atlikti arčiau savo namų.

Didžiausia Šiaurės šalyse finansinė grupė „Nordea“ paskutiniajame praėjusių metų ketvirtyje fiksavo 25 proc. pelno smukimą. Veiklos rezultatą antradienį paskelbęs bankas tai pat pranešė, jog iš akcininkų sieks pritraukti 2,5 mlrd. eurų lėšų, kurios bus panaudotos gynybai nuo pasaulį kaustančios finansų krizės. Grynasis trijų mėnesių pelnas siekė 637 mln. eurų, tuo tarpu prieš metus per atitinkamą laikotarpį buvo uždirbta 852 mln. eurų pelno.

Prezidentas Valdas Adamkus Pasaulio ekonomikos forumo metu susitiko su kompanijos „Cisco systems“ vienu vadovų Polu Mauntfordu (Paul Mountford), „Nordea Bank“ prezidentu Kristijanu Klausenu (Cristian Clausen) ir filantropu Džordžu Sorošu (George Soros). Pokalbio su P. Mauntfordu metu Lietuvos vadovas pabrėžė, kad yra itin svarbu pasinaudoti autoritetingų kompanijų dirbančių aukštųjų technologijų srityje patirtimi.

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį išvyksta į Pasaulio ekonomikos forumą Davose (Šveicarija). Šiemet forumo tema, skirta pasaulio ekonomikai atgaivinti po krizės. Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, šiais metais apie pasaulį po ekonomikos krizės diskutuos apie 40 valstybių vadovų, taip pat kompanijų, nevyriausybinių organizacijų, akademikų ir kitų organizacijų atstovų iš viso pasaulio. Organizatorių teigimu, renginyje šiemet ketina dalyvauti daugiau kaip 2 tūkst.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija), kuris bus skirtas temai „Formuojant pasaulį po krizės“ („Shaping the Post-crisis World“). V.Adamkus į Davosą išvyksta trečiadienį, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Ketvirtadienį prasidedančiame forume Lietuvos vadovas dalyvaus iki sekmadienio.

Norvegijos parlamento (Stortingo) pirmininkas Thorbjornas Jaglandas Lietuvoje apsilankė neramiu metu. Sausio 16 dieną, kai saugumo pajėgos buvo priverstos nuo įniršusios minios ginti Seimo pastatą, jis sutiko atsakyti į keletą LŽ klausimų - apie Lietuvą sukrėtusias riaušes, alternatyvaus dujų tiekimo galimybes, ir tai, kaip pasaulinė krizė paveikė jo tautiečius. - Pirmiausia norėčiau Jūsų paklausti apie šiandienos neramumus Vilniuje.

Situacija Baltijos šalyse, Rusijoje ir Lenkijoje sparčiai prastėja. Latvijoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas jau traukiasi, nuosmukio kitąmet neišvengs ir Lietuva. Lenkijos ir Rusijos ekonomikų augimo lėtėjimas taip pat spartesnis nei prognozuota.

Nemaža dalis įmonių savininkų, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų, specialistų ir tarnautojų mano, kad ekonominės krizės akivaizdoje patikimiausias Lietuvoje veikiantis bankas yra SEB bankas. Tai rodo verslo naujienų portalo Verslosavaite.lt užsakymu atliktas rinkos tyrimų kompanijos „Synopticom“ tyrimas, vykdytas šių metų spalio 23–28 dienomis. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kurie Lietuvoje veikiantys bankai šiuo metu atrodo patikimiausi. SEB banku labiausiai pasitiki 40 proc.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Specialiosios tarnybos aiškinasi, kas nuo praėjusio penktadienio šalyje pradėjo siuntinėti SMS žinutes, raginančias žmones iš kai kurių bankų atsiimti savo indėlius. Tačiau net jei šie asmenys bus nustatyti, gali nutikti taip, kad teisėsaugininkai neturės kuo juos apkaltinti, rašo „Respublika“. Tiria saugumiečiai Apie SMS vakar pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, būta ir žinučių, kuriose rašoma, esą iš vieno banko indėlį atsiėmė ir jis pats.

Naujas smūgis finansų rinkoms po banko „Lehman Brothers“ griūties ne juokais atsirūgs būsimiesiems pensininkams, rašo „Respublika“. Iš Lenkijos pensijų fondų per dvi dienas „išgaravo“ daugiau kaip 2 mlrd.  zlotų (apie 2,1 mlrd. litų), o britų pensijų fondai per dieną nuvertėjo beveik 40 mlrd. litų. Didžiausias smūgis - britams Kaip skelbia dienraštis „Gazeta Wyborcza“, dėl akcijų rinkų nuosmukio būsimieji pensininkai šiemet jau neteko gerokai per 20 mlrd. zlotų.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ pradeda platinti dvi su pasaulinėmis maisto produktų kainomis susietas obligacijų emisijas: „Food Basic“ ir „Food Extra“. Šiemet „Nordea“ Lietuvoje jau išleido aštuonių skirtingų rūšių obligacijų emisijas. „Atsižvelgdamas į sudėtingą situaciją finansų rinkose, bankas šiemet itin aktyviai naudojasi su sektorių ir prekių indeksais susietų obligacijų instrumentu.

Vėstant ekonomikai su sunkumais susiduria ir bankai. Apžvelgdami Lietuvos makroekonomiką ekspertai neslepia, jog bendra neigiama situacija tiesiogiai daro įtaką ir bankų sektoriui. Siekiant sutvirtinti pozicijas rinkoje, didinamas kapitalas ir net keičiami vardai.

Nuvilnijo Ūkio ministerijos (ŪM) kritika, šiai kažkur nelabai viešai pasirodžius su Ekonominio saugumo stiprinimo programa. Programa lyg didelė, lyg didžiulio būrio mokslininkų ir valstybės tarnautojų ruošta net trejetą metų. Žinoma, jei būtų ruošta dar ilgiau, tai nekiltų abejonių, kad yra niekam tikusi. Ir ne tik dėl to, kad per trejus metus Rusija dar ne tai gali iškrėsti, bet ir mes patys galybę vingių spėtumėm pridaryti, net be rinkimų.

„Nordea Markets” analitikai konstatuoja, kad pasaulio ekonomikų atsigavimo galima tikėtis ne anksčiau nei 2010 m. pabaigoje. Lietuva bendrame kontekste atrodo ne taip jau ir blogai. Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea” rinkų tyrimų padalinys „Nordea Markets” paskelbė rugsėjo mėnesio pasaulio ekonomikos apžvalgą „Economic Outlook”, kurioje sumažino ir Baltijos šalių ūkių augimo perspektyvas.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ pradeda platinti dar dvi obligacijų emisijas: „Darni plėtra Basic“ ir „Darni plėtra Extra“, susietas su 40 darnios plėtros principus atitinkančių bendrovių akcijų indeksu „Dow Jones EURO STOXX Sustainability 40“. Visos šio indekso bendrovės atitinka darnios plėtros reikalavimus ekonominio augimo, ekologijos ir socialinės plėtros srityse.

Šiandien Kaune pradėjo veikti jau ketvirtasis didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea“ padalinio „Nordea Bank Lietuva“ poskyris. Kauno verslo arterija dažnai vadinamame Savanorių prospekte įsikūrė ne tik gyventojų aptarnavimo ir verslo padaliniai, bet ir lizingo bei faktoringo bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ Kauno skyrius. „Nordea Bank Lietuva“ ir „Nordea Finance Lithuania“ užima du verslo centro aukštus.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Finance“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos automobilių koncernu BMW. Sutartis apibrėžia „Nordea Finance“ ir BMW finansinių paslaugų bendrovės „BMW Financial Services“ bendradarbiavimo platinant BMW produkciją visose trijose Baltijos šalyse sąlygas. „BMW Financial Services“ paslaugos bus teikiamos naudojantis „Nordea Finance“ padalinių infrastruktūra ir patirtimi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Finansų grupės „Nordea“ padaliniui „Nordea Bank Lietuva“ Vertybinių popierių komisija suteikė teisę viešai platinti dviejų naujų investicinių fondų akcijas. Vienas jų – „Climate and Environment Equity Fund“ (CEEF) – formuojamas iš bendrovių, veikiančių aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse, akcijų. Tai pirmasis tokio tipo fondas, platinamas Lietuvoje.

Nors Tarptautinis valiutos fonas skelbia apie pasaulinę paskolų rinkos krizę ir apie pasaulio bankų patirtus didelius nuostolius, Lietuvos bankai šios krizės beveik nejaučia. Pasak jų, didžiausią krizės poveikį jaučia tie, kurie investavo į JAV nekilnojamojo turto rinką. Krizė paskolų rinkoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje pranešama, kad pasaulinė paskolų krizė nerodo jokių silpnėjimo ženklų. Krizę gilina lėtėjanti ūkio plėtra ir mažėjančios nekilnojamojo turto kainos.

Buvęs Estijos Banko pirmininkas, komercinio banko „Nordea“ valdybos pirmininkas Vahuras Kraftas dabartinę Estijos ekonomikos padėtį pavadino nuosmukiu, kuris prasidėjo po neabejotinai „kieto“, o ne „minkšto“, kaip buvo tikimasi, ekonomikos nusileidimo. V. Krafto vertinimais šiemet ekonomikos smukimas Estijoje buvo pirmasis tokio pobūdžio reiškinys per praėjusius 10 metų, skelbia „Postimees“. „Šiemet mes išgyvename sąstingį. Gerai, jei pavyks pasiekti pliusą.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ pradeda platinti su svarbiausių prekių ir žaliavų kainų indeksu CTI susietas obligacijas „Commodity Trends“. „Standard & Poor‘s“ indeksas CTI atspindi svarbiausių žemės ūkio produktų, metalų, naftos ir dujų kainų kitimo tendencijas. Pastaruoju metu šių prekių kainos pasaulyje sparčiai kilo.

Baltijos šalys rodo aiškius lėtėjimo ženklus, tuo tarpu Lenkijos ir Rusijos perspektyvos vis dar šviesios. Skirtingi kaimyninių šalių plėtros greičiai Šiaurės šalims atveria naujas galimybes veikti regione, teigia didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalyse banko „Nordea“ ekspertai naujausioje Baltijos regiono ekonomikos apžvalgoje „Baltic Rim Outlook“. Vidaus vartojimo bumui Baltijos šalyse nuslūgus, prielaidos eksportui į šias šalis ėmė nykti.

Tai yra Banko pranešimas spaudai. Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ pradeda platinti su JAV dolerio ir euro kursais susietas obligacijas. Naujojo investicijų instrumento sėkme tikintys „Nordea Markets“ analitikai prognozuoja, kad JAV valiutos vertei euro atžvilgiu jau atpigus apie 100 procentų per 8 metus, tikėtinas JAV dolerio kurso stiprėjimas ateityje.

Lietuvoje pastaruoju metu itin populiarėja indėliai Didžiosios Britanijos svarais sterlingų. To priežastis - į šią šalį išvykusių dirbti lietuvių tikėjimas, kad po kiek laiko svarai vėl pabrangs - esą tada juos ir bus galima juos išsikeisti į litus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Bankininkai pastebi, klientų, taupančių šia valiuta, padaugėjo kritus svaro kursui.

„Nordea Markets“ analitikai naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ konstatuoja, kad nuo metų pradžios pasaulio ūkio būklė dar pablogėjo. Paskolų krizės pabaigos dar nematyti, likvidumo problemos neišspręstos, bankai griežtina paskolų išdavimo sąlygas, nekilnojamojo turto rinkose stebimas aktyvumo sumažėjimas, o akcijų biržose tokio nuosmukio nebuvo nuo 2000-aisiais sprogusio IT rinkos burbulo.

„Nordea Bank Lietuva“ kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu skelbia banko įsteigtos 4000 litų stipendijos laimėtoją. Šiais metais juo tapo ISM bakalauro studijų ketvirtakursis Šarūnas Čebelis. „Lietuvoje daug iniciatyvių ir pažangių studentų, kurių talentas ir žinios yra investicija į Lietuvos ateitį. Įsteigdami stipendiją, norėjome parodyti, kad studentų aktyvumas ir pastangos matomos ir bus įvertintos.

„Pasaulio ekonomikos lėtėjimas intensyvėja, Baltijos šalių ūkio augimo lėtėjimas staigesnis nei prognozuota“, - teigia „Nordea Markets“ tyrimų padalinio Helsinkyje direktorius Rogeris Wessmanas. JAV ekonomikos ciklas pereina į recesijos fazę, o Federalinio rezervų banko pastangos agresyviai švelninti pinigų politiką kol kas neatpigina skolinimosi kaštų verslui. Baltijos šalių ūkių augimas lėtės sparčiau nei prognozuota anksčiau. Gera naujiena? Žaliavų kainos beveik pasiekė viršūnę.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ pradeda platinti su JAV akcijų indeksu „iShares Dow Jones U.S. Real Estate Index Fund“ susietas obligacijas. Šis indeksas atspindi Jungtinių Amerijos Valstijų nekilnojamojo turto rinkos, dabar pergyvenančios ne pačius geriausius laikus, tendencijas.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys „Nordea Bank Lietuva“ privatiems asmenims siūlo paskolas Šveicarijos frankais. Vienos stabiliausių pasaulio valiutų bazinė paskolų palūkanų norma ir šiuo metu išlieka maždaug 2 proc. mažesnės už litų ir eurų bazines palūkanų normas (VILIBOR ir EURIBOR). Šis santykis beveik nekito per pastaruosius penkerius metus.

Kompleksinius pastato inžinerijos sprendimus teikianti „Baltermos“ įmonių grupė finansų srautams valdyti pritaikė pažangią lėšų sujungimo sistemą. Lietuvoje populiarėjantį lėšų sujungimo sprendimą „Baltermos“ įmonių grupėje įdiegė ir administruos „Nordea Bank Lietuva“ specialistai. „Nordea“ bankas „Baltermai“ suteikė ir papildomą grupės finansavimą, kuris, įvertinus finansinius poreikius bei planus, užtikrins sklandų lėšų valdymą.

Finansų grupės „Nordea“ padalinio „Nordea Bank Lietuva“ turtas pernai, palyginti su 2006 metais, padidėjo 73,3 proc. iki 5,629 mlrd. litų. Bankas viršijo savo planus per metus padidinti turtą iki 5 mlrd. litų ir, preliminariais duomenimis, pagal šį rodiklį užėmė penktąją vietą Lietuvos bankininkystėje. 2007 metais „Nordea Bank Lietuva“ neaudituotas pelnas siekė 19,101 mln. litų. 2007 m. banko paskolų portfelis siekė 4,338 mlrd. litų ir per metus išaugo 77 proc.

Viduramžiais Kaunas buvo kietai virtas kiaušinis. Paskui tapo iš lukšto paleistu ištekėjusiu kiaušiniu. Dabar buvęs kietas kiaušinis tapo plakta kiaušiniene – omletu.

Keturių didžiausių Estijos komercinių bankų vadovai abejoja, kad šalis iki 2011 m. įsivers eurą, kaip prognozuoja Estijos politikai ir kai kurie ekonomikos ekspertai. „Hansapank“, „SEB Eesti Ühispank“, „Nordea“ ir „Sampo“ vadovai, duodami interviu dienraščiui „Äripäev“, teigė, kad užsitęsęs euro įvedimas Estijoje gali vėl iškelti Estijos kronos devalvavimo klausimą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupė „Nordea“ uždirbo 1,517 mlrd. eurų (5,238 mlrd. litų), o grupės turtas laikotarpio pabaigoje sudarė 375 mlrd. eurų (1,3 trilijono litų). Banko paskolų portfelis antrąjį ketvirtį ūgtelėjo 15 proc. ir siekė 258,1 mlrd. eurų (891 mlrd. litų). Pirmąjį pusmetį „Nordea“ grupės kapitalo grąža siekė 19,5 proc., o pelnas akcijai sudarė 0,58 euro. Būsto paskolų portfelis didėjo 14 proc.