nordea

Vienas iš didžiųjų bankų Lietuvoje pradeda „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimą į vieningą sistemą, dėl to šį savaitgalį neveiks kai kurios banko paslaugos. Išplatintame pranešime žiniasklaidai bankas pataria visus būtinus mokėjimus atlikti iki penktadienio pietų ir rekomenduoja artimiausias kelias dienas turėti grynųjų pinigų.

„Luminor“ bankas Lietuvoje informuoja, kad dėl „Luminor|Nordea“ klientų perkėlimo į vieningą sistemą birželio 27-28 dienomis neveiks kai kurios banko paslaugos. Bankas prašo savo klientų būti atidiems ir atkreipti dėmesį, kada ir kokios paslaugos nebus teikiamos ir rekomenduoja visus būtinus mokėjimus atlikti iš anksto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį, gruodžio 30 d., „Luminor“ banko klientai galėjo pastebėti, kad jų mokėjimai vyksta ne taip sklandžiai, kaip įprasta. Apie tai klientai buvo informuojami ir telefonu, paskambinus į „Luminor“. „Dėl techninių priežasčių šiuo metu gali vėluoti mokėjimo pervedimų vykdymas. Mes intensyviai dirbame, kad kuo greičiau atkurtume visišką sistemų veikimą. Atsiprašome už nepatogumus“, – įspėjo įrašytas operatorės balsas.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ strateginės komunikacijos konsultantu daugiau kaip metus dirbęs Vaidotas Cucėnas pasitraukė iš užimamų pareigų. Anksčiau pagrindinio vadinamosios VP grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro „Talka LT” komunikacijai vadovavęs V. Cucėnas „Vilniaus prekyboje“ buvo atsakingas už strateginę komunikaciją ir su akcininkais susijusius klausimus. „Man tai buvo labai įdomus ir intensyvus laikotarpis.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 33,078 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,3 karto mažiau nei pernai sausį–birželį, kai grupės grynasis pelnas siekė 76,968 mln. eurų. Tik antrąjį šių metų ketvirtį grupės grynasis pelnas buvo 6,711 mln. eurų, arba 6,5 karto mažiau nei 2018-ųjų balandžio–birželio mėnesiais (43,561 mln. eurų), nurodoma „Luminor“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Birželį įvyks permainos „Luminor“ bankomatų tinkle: bankas atsisako jungtinių bankomatų ir diegia nuosavus. Nuo birželio 6 d. „Luminor“, sujungęs DNB ir „Nordea“ bankų tinklus, nebedalyvaus bendrame bankomatų tinkle su Šiaulių, „Danske“ ir „Citadele“ bankais. Šiuo metu jungtinį bankomatų tinklą, iš kurio traukiasi „Luminor“, sudaro beveik 200 bankomatų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

Vis labiau plečiantis pinigų plovimo per „Danske Bank“ tyrimui, Niujorko finansų reguliavimo institucija dviejų Šiaurės šalių bankų prašo pateikti išsamią informaciją apie jų operacijas su didžiausiu Danijos banku, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Besiplečiantis pinigų plovimo skandalas, į kurį patenka vis daugiau Europos bankų, gali turėti įtakos ir vieno didžiausių Baltijos šalyse „Luminor“ banko kontrolinio akcijų paketo pardavimui didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“. Kai kurių analitikų teigimu, informacija, jog pinigų plovime galėjo dalyvauti ir „Luminor“ akcininkė „Nordea“, gali paskatinti „Blackstone Group“ persvarstyti planuojamą 1 mlrd.

Suomijos televizija YLE pirmadienio vakarą žada paskelbti naują informaciją apie įtariamą didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdančio banką „Luminor“, dalyvavimą pinigų plovime. YLE tvirtina mačiusi dokumentus, kurie atskleidžia, jog per „Nordea“ buvo pervesta šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių. Būsimoje televizijos laidoje nagrinėjama, kaip Europos bankai susiję su rusiškų pinigų plovimo veikla.

Prasidedant naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2019-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Lietuvos ekonomika turėtų augti kiek daugiau kaip 3 procentais, atlyginimai – apie 6-7 procentus. Nuo eksporto priklausomam šalies ūkiui riziką kelia prekybos karų grėsmė, ypač jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvestų muitus automobiliams iš Europos. Ūkio augimą šiek tiek pristabdytų ir chaotiškas, muitus atstatantis britų pasitraukimas iš ES.

Tarptautinė kapitalo rinkų bendrovė „Moody's Corporation“ sausį įsikurs biurų ir bendradarbystės erdvių pastate „Workland“ sostinės Didžiojoje gatvėje. Paslaugas pastate teikianti Estijos kapitalo darbo vietų nuomos tinklo valdytoja „Workland Estonia“, neatskleidė, kokio ploto biure kursis „Moody's“ . „Išnuomotos dviejų tipų patalpos: uždari ofisai ir didelė vientisa erdvė.

Tarpiniuose rinkimuose į JAV Kongresą, vykusiuose lapkričio 6 dieną, Donaldo Trumpo rinkimų biuletenyje nėra. Nepaisant to, visi linksniuoja būtent jo pavardę, ir būtent jis atsidūrė dėmesio centre. Netrukus po balsadėžių uždarymo pradėta svarstyti, kaip galimi pokyčiai atsilieps JAV politikai. 6 milijonai amerikiečių sudalyvavo tarpiniuose rinkimuose. Nepaisydami blogo oro ir techninių gedimų rinkimų apylinkėse, jie buvo pasirengę valandų valandas stovėti eilėse prie balsadėžių.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pirmadienį penkiems Skandinavijos bankams - „Danske Bank“, „Nordea“, SEB, „Svenska Handelsbanken“ ir „Swedbank“ - skyrė vienodas, 495 tūkst. eurų dydžio baudas (iš viso - 2,48 mln. eurų) bei įspėjo juos dėl neapdairumo pažeidžiant Kredito reitingų agentūrų reglamentą (CRAR). Institucija nustatė, kad minėtieji bankai suteikinėjo skolinimosi reitingus, nors ESMA jiems nebuvo suteikusi tokio leidimo.

Dar praeitą savaitę naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad „DNB“ ir „Nordea“ susijungimas į „Luminor“ pakišo koją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tinkamai suformuoti gyventojų pajamų deklaracijas. Naujausiomis žiniomis, šiandien ir šio banko klientai gali džiaugtis paprastesniu deklaravimu. VMI paskelbus gyventojų pajamų už 2017 metų deklaracijų startą pranešta, kad 1,8 mln. šalies gyventojams suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, o net 1,3 mln.

Didžiausias Skandinavijos regione „Nordea“ bankas trečiadienį pranešė neleisiantis savo investiciniams fondams pirkti Jungtinių Valstijų bendrovės „Facebook“ akcijų po to, kai šis socialinis tinklas atsidūrė didelio masto duomenų netinkamo panaudojimo skandalo epicentre.

Po poros vangesnių metų Lietuvos ekonomika vėl demonstruoja gerą sportinę formą ir stiprų imunitetą. Viso to receptas – griežta viešojo ir privataus sektoriaus finansinė disciplina ir subalansuota plėtra, kurią lemia visos kertinės ekonomikos augimo kolonos: infliacijos išbandymams atsispyręs namų ūkių vartojimas, Vakarų ir Rytų rinkų atsigavimą išnaudoję eksportuotojai bei sparčiau nei įprasta augę investicijos, teigia „Luminor“ banko analitikai.

Jungtinio „DNB“ ir „Nordea“ banko „Luminor“ klientams deklaruoti pajamas kol kas nėra taip lengva, kaip kitų bankų klientams. Būtent šių bankų susijungimas pakišo koją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suformuoti gyventojų deklaracijas. Prieš porą dienų VMI paskelbė gyventojų pajamų už 2017 metų deklaracijų startą. Tuomet pranešta, kad 1,8 mln. šalies gyventojams suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, o net 1,3 mln.

Didžiausias Skandinavijos regione „Nordea“ bankas pirmadienį pranešė, kad nuo vasario 28 d. uždraus savo darbuotojams prekiauti bitkoinais ir kitomis virtualiomis valiutomis dėl šios rinkos nereguliuojamo pobūdžio. „Pagrindinė priežastis, kodėl darbuotojams yra draudžiama investuoti į kriptovaliutas, yra ta, kad rizika yra per didelė, o tiek darbuotojų, tiek ir banko apsauga yra nepakankama, – nurodoma banko pranešime.

Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti bankų padaliniuose. Savo klientams bankai šią savaitę siuntinėja laiškus, pranešdami, kad „Luminor“ ir „Swedbank“ pokyčiai įsigalios jau nuo vasario 1 dienos, o „SEB“ pokyčiai nuo 2018 m. kovo 13 dienos.

Lietuvos kaimyninėse šalyse paskelbta, kad programišiai pasisavino ir viešai paskelbė tūkstančių vartotojų asmeninius duomenis. Po šių įvykių bankai Lietuvoje ėmė aktyviau blokuoti klientų korteles. Vis dėlto, bankų atstovai ir ekspertai tai vadina melaginga informacija. Nes pasak jų, duomenys nebuvo pavogti. Praėjusią savaitę kelių bankų Lietuvoje klientai viešojoje erdvėje vienas po kito ėmė dalintis istorijomis apie blokuojamas kreditines ir debetines korteles.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Naujasis jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas „Luminor“ praneša, kad dėl grėsmės, jog galėjo būti pasisavinti klientų duomenys, turėjo užblokuoti virš 100 kortelių. „Luminor“ projektų vadovė Agnė Karčiauskaitė teigia, kad šią savaitę dėl agresyvių duomenų pasisavinimo atakų keliose interneto parduotuvėse teko užblokuoti virš 100 mokėjimo kortelių. Taip siekiama apsaugoti klientų duomenis. Ar yra rizika, jog klientų duomenys iš tikrųjų buvo pasisavinti, kol kas nekomentuojama.

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO buvo pateikęs siūlymą įsigyti spalį Baltijos šalyse pradėjusį veikti „Nordea“ ir DNB jungtinį banką „Luminor“, remdamasi dviem šaltiniais, pranešė agentūra „Reuters“. Anot „Reuters“, vienas šaltinių teigė, kad PKO pasiūlymas nesulaukė jokio dėmesio, tačiau Lenkijos bankas vis dar domisi galimybe plėstis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Antrasis šaltinis nekonkretizavo, kaip buvo sutiktas PKO pasiūlymas.

Vienas stambiausių Skandinavijos bankų – „Nordea Bank“ – nusprendė atleisti iki šešių tūkstančių darbuotojų, įskaitant 2 tūkst., konsultantų, kad išsaugotų konkurencingumą. Dėl darbuotojų atleidimo ketvirtąjį šių metų ketvirtį bankas nurašys 100-150 mln. eurų. Bankas dėl to patirs ilgalaikių išlaidų per ateinančius ketverius metus, rašo „Financial Times“, cituojantis banko vadovą Casperą von Koskullą. Kiek anksčiau bankas pranešė apie planus perkelti savo būstinę iš Švedijos į Suomiją.

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO kol kas neatskleidžia savo plėtros planų Lietuvoje. Vilniuje su finansų ministru Viliumi Šapoka susitikęs PKO hipotekos banko vadovas Rafalas Kozlowskis (Kozlovskis) teigė, kad Lietuvoje bankas šiuo metu mato galimybes dalintis savo patirtimi plėtojant kapitalo rinką. „Aš atstovauju PKO hipotekos banką, kuris yra atsakingas už garantuojamų obligacijų išleidimą.

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos bankininkystės rinkoje, turinčiu 16 proc. indėlių ir 23 proc. paskolų rinkos dalį. Bendras „Luminor“ paskolų portfelis, įskaitant paskolas privatiems ir verslo klientams, sieks apie 12 mlrd. eurų, indėliai sudarys 9 mlrd. eurų. „Luminor“ banko 1 lygio kapitalo rodiklis sieks 17% arba 1.6 mlrd. eurų.

Didžiausioms Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupėms „Nordea“ ir DNB trijose Baltijos šalyse susijungus į vieną banką „Luminor“, BNS pateikia svarbiausius bankų veiklos Lietuvoje faktus. „Nordea“ 2001 m. sausis - Šiaurės šalių finansų grupės „Nordea“ Suomijos bankas „Merita Bank“ ir Prancūzijos „Societe Generale“ susitarė dėl pastarojo verslo Lietuvoje ir Latvijoje įsigijimo.

„Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe.  DNB klientus perspėja, kad naktį iš rugsėjo 30 d. (šeštadienio) į spalio 1 d. (sekmadienį) bus atliekami techniniai darbai. Dėl šių darbų nuo šeštadienio 22:30 val. iki sekmadienio 8:00 val.

Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. „Luminor“ suvienys „Nordea“ ir DNB – dviejų pirmaujančių Šiaurės šalių bankų – patirtį, išskirtinį dėmesį klientams ir gerą vietinės rinkos supratimą.

DNB ir „Nordea“ bankai gavo Europos Komisijos patvirtinimą, leidžiantį sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sandorį planuojama užbaigti 2017 metų ketvirtą ketvirtį. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus, bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. Europos Komisija be papildomų sąlygų patvirtino „DNB Bank ASA“ ir „Nordea Bank AB“ planus Baltijos šalyse sukurti bendrą organizaciją.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Europos Komisija (EK) savo sprendimą dėl jungtinio „Nordea“ ir DNB banko Baltijos šalyse turi pateikti iki rugsėjo vidurio. EK savo interneto svetainėje nurodo, kad sprendimą dėl Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veiksiančio „Luminor“ banko turi pateikti iki rugsėjo 14 dienos. Būtini prašymai dėl leidimo sujungti DNB ir „Nordea“ bankų veiklą Baltijos šalyse vietos konkurencijos institucijoms buvo pateikti pernai rudenį.

Bendras „Nordea“ ir DNB bankas Baltijos šalyse „Luminor“ pradės veiklą šių metų spalį, Latvijos verslo naujienų laikraščiui „ Dienas Bizness“ pranešė „Luminor“ vadovė Latvijoje Kerli Gabriloviča. „Visi būtini dokumentai yra perduoti priežiūros institucijos, ir dabar mes laukiame atsakymo. Susijungimui turi pritarti ne viena priežiūros institucija, procese gali būti pakeitimų, dėl kurių pailgės visas leidimų gavimo laikas. Mes taip pat pateikėme dokumentus Europos Komisijai.

Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška - Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.

Jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse „Luminor“  skelbia jau suformavęs naują vadovų komandą.  Pranešime spaudai teigiama, kad vadovų komandos, įskaitant ir kiekvienos šalies vadovus, suformavimas yra vienas svarbiausių naujojo banko kūrimo etapų. Andrius Načajus prisijungs prie „Luminor“ vadovų komandos kaip Lietuvos padalinio vadovas, Kerli Gabrilovica taps „Luminor“ vadove Latvijoje, o Gunnar Toomemets paskirtas į tokias pačias pareigas Estijoje.

Brangstanti nafta, žaliavų kainos bei kitos pasaulinės tendencijos lemia ir prekių kainų kilimą, tačiau pastebima, kad, kaip niekur kitur, jos sparčiausiai auga būtent Lietuvoje. „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įžvelgia kelias priežastis. „Statistiškai tai lemia tai, kad mūsų krepšelyje didesnę dalį sudaro būtent tie produktai, kuria dabar brangsta.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

TV3 televizija jau dvyliktą kartą apdovanojo savo paprastumu nepaprastus Lietuvos žmones, kasdien darančius kilnius žygdarbius. „Lietuvos garbės“ apdovanojimų ceremonija kaip visada vyko kovo 11-ąją. Lietuvos žmonės Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasirinko praleisti būtent su TV3 televizija ir „Lietuvos garbės“ herojais, kurie tiek renginio svečius, tiek žiūrovus įkvėpė tikėjimo, jog gyvename gražioje šalyje. „Lietuvos garbė“ sudomino įspūdingą auditoriją – 714 000 šalies žiūrovų.

Lietuvos Nepriklausomybės diena jau 12 kartą tapo pasididžiavimo Lietuvos žmonėmis diena. Tradiciniuose „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose skambėjo šešios jaudinančios didvyrių istorijos. Į sceną lipo paprasti Lietuvos žmonės, kurie savo kilniais darbais nušviečia mūsų šalį ir įkvepia visus būti geresniais. „Lietuvos garbės“ ceremonijos pradžioje kaip ir kasmet skambėjo Lietuvos himnas, tačiau šį kartą jo atlikti į sceną lipo skirtingo amžiaus dainininkai – nuo mažiausio iki vyriausio.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, TV3 televizija ir bankas „Nordea“ tradiciškai apdovanos paprastus Lietuvos žmones už kilnius ir nepaprastus jų darbus. Iškilmingą ceremoniją jau trečius metus ves puikiai susistygavusi trijulė: TV3 žinių vedėjas Rokas Petkevičius, laidos „Prieš srovę“ vedėja Audrė Kudabienė ir atlikėjas Marijus Mikutavičius.

Naujas jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse vadinsis „Luminor“. Naujo vardo paskelbimas yra dar vienas svarbus žingsnis kuriant jungtinį banką, teigiama DNB ir „Nordea“ pranešime spaudai. „Nordea“ ir DNB pernai rugpjūtį susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Naujasis bankas bus užregistruotas Estijoje, o paslaugas Lietuvoje ir Latvijoje teiks per patronuojamąsias įmones.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Naujas jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse nori tapti stambiu žaidėju pensijų segmente, interviu naujienų agentūra LETA sakė jo vadovas Erkkis Raasuke. Sujungus abiejų bankų valdomus pensijų fondus gautųsi jau daugiau nei 1 mlrd. eurų. „Norime būtų sėkmingi šiame segmente“, – sakė jis. E. Raasuke sakė, kad naujasis bankas būtų pasirengęs investuoto lėšas į Baltijos regiono ekonomiką. Tiesa, reikėtų rasti gerų investavimo galimybių.

Būsimo jungtinio DNB ir „Nordea“ banko Baltijos šalyse vadovas Erkkis Raasuke pareiškė, jog pagrindiniai jo klientai bus vietinės įmonės ir verslininkai. E.Raasuke pabrėžė, kad būtent nuo vietinių įmonių ir verslininkų priklauso ekonomikos augimas, todėl bankas nori tapti geru jų partneriu. Pasak jo, jungtinio banko, kuris gali kontroliuoti apie penktadalį rinkos, tikslai bus būti pastebimu Baltijos šalių rinkoje, užtikrinti puikią aptarnavimo kokybę.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Kaip seksis vykdyti 2017 metų biudžetą Seimo patvirtintas kitų metų biudžetas yra pakankamai įtemptas, todėl kyla daug klausimų, kaip seksis rinkti pagrindinius mokesčius - visų pirma pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizus, kurių prognozė padidinta dėl nuo kovo didinamų akcizų alkoholiui.

DNB ir „Nordea“ planuojamo jungtinio banko Baltijos šalyse vadovu paskirtas Erkki Raasuke, į tarybos pirmininkus siūlomas Nils Melngailis. Tai dar vienas svarbus etapas jungtinio banko kūrimo procese, kurį planuojama užbaigti 2017 metų antrąjį ketvirtį. Iki tol bus įgyvendinti ir kiti svarbūs etapai, nuo naujos vadovybės pristatymo iki naujo prekės ženklo sukūrimo. Pagrindinis siekis yra sukurti pirmaujantį, į klientus orientuotą Baltijos šalių banką, siūlantį išskirtinės kokybės paslaugas.

Lietuvos investicijų bankininkai ir teisininkai neatmeta galimybės, kad Baltijos šalyse veikiantis jungtinis „Nordea“ ir DNB bankas gali būti patrauklus taikinys veiklos plėtrą užsienyje planuojantiems Lenkijos bankams. Tuo metu kai kurie su „Nordea“ ir DNB susijungimo sandoriu susiję šaltiniai teigia, kad artimiausiu metu toks sandoris yra mažai tikėtinas, nes Lenkijoje svarstoma galimybė išpirkti dalies užsienio investuotojų valdomų šalies bankų akcijų paketus.