nerimas

Vilnietei Linai – vos 28-eri, tačiau jau daugiau nei pusę metų ją vargina nuolatinis galvos svaigimas, o su tuo atsirado apatija, nenoras dirbti ir net keltis iš lovos. Kaip ji pati pasakoja, galvos svaigimas smogė jai iš pasalų ir kaip reikiant apkartino įprastą gyvenimo ritmą.

Vilnietei Julijai (redakcijai vardas ir pavardę žinomi – red.past.) – nerimo dienos. Po atliktos širdies kompiuterinės tomografijos, moteris sužinojo, kad planinė operacija Santaros klinikose jai numatyta tik 2026 metais. Sužinojusi tokią operacijos datą, ji sutriko ir neslėpė ėmusi verkti. Operacija paskirta 2026 metais „Lapkričio pradžioje man darė širdies kompiuterinę tomografiją. Telefonu atsakymo nepakomentavo – reikėjo atvykti pas gydytoją.

Paskutiniu metu dėl situacijos pasaulyje savo egzistavimo ateitimi galėjo susirūpinti kiekvienas. „Covid-19“ pandemijos fone matėme beždžionių raupų protrūkius. Rusijos invazija į Ukrainą padidino pasaulinio branduolinio karo riziką, o Vladimiro Putino retorika vis grėsmingesnė. O ekstremalūs orų reiškiniai atnešė atšiaurią klimato ekstremalios situacijos realybę, rašo BBC.

Rugsėjo 19-ąją pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II. Atsisveikinti su monarche plūsta tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, tačiau skaudžiausiai šias akimirkas išgyvena karališkoji šeima. Į laidotuves atvyko ir princas Williamas su žmona Kate Middleton bei atžalomis George ir Charlotte. Septynerių Charlotte, pasipuošusi elegantiška juodos spalvos suknute ir skrybėlaite, prikaustė pasaulio dėmesį.

2023 metais prie Vingio parko Vilniuje turint prasidėti naujo „Akropolio“ statyboms, kiekvieną pavasarį toje teritorijoje migruojančioms varlėms gresia pavojus, perspėja gamtininkai. Kasmet prasidėjus varliagyvių migracijai, laikinai ribojamas eismas į parką automobiliais, montuojami atitvarai, tvorelės, nukreipėjai, kad šie gyvūnai nežūtų kelyje. Gausiomis grupėmis migruojantys varliagyviai, pajutę kelio virpesius, sustingsta ir daug jų pakliūna po automobilių ratais.

Visuomenėje dažnai vartojamas posakis „atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės“ reiškia stiprų ar neįprastą širdies plakimą, kuris gali priversti susimąstyti ne tik apie tai, ar tinkamai rūpinamasi organizmu, bet ir sukelti nemenką išgąstį. Gydytoja Vidmantė Vilkė atskleidžia, kas gali sukelti širdies permušimus bei paaiškina, ko reikėtų imtis, kai taip nutinka.

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.  „Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja. „Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime. Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį.

Katie Coleman iš Ostino, Teksaso žinojo, kad kažkas negerai, kai ilgą laiką kovojo su aukštu spaudimu ir padažnėjusiu širdies ritmu, nors buvo vos 29 metų ir anksčiau neturėjo sveikatos problemų. Paaiškėjo, kad mirtiną diagnozę medikai ilgą laiką nurašydavo nerimui. Pusantrų metų, lankydamasi net pas aštuonis gydytojus, ji kiekvieną kartą išgirsdavo, kad tai tik nerimas ir toliau vartojo vaistus nuo nerimo. „Kai paklausiau, du gydytojai man pasakė, kad esu per jauna sirgti vėžiu.

Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis bei baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negandų prisidėjus rekordinei infliacijai bei karo grėsmei, didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad nerimą jaučia nuolat.

Nuolatinė baimė, keisti pojūčiai ir mintis, kad mirsi – taip atrodydavo šiaulietės Ievos Degimaitės gyvenimas po lemtingojo epilepsijos priepuolio. Nuo tada, nors epilepsijos forma išliko labai silpna, merginą ėmė kankinti nerimas ir panikos priepuoliai, o blogiausiu metu 5 minutes pabūti namuose vienai buvo kone neįmanoma.

Įvykiai Ukrainoje emociškai paveikė visus. Daugelis jaučia pyktį, slogią nuotaiką, baimę, beviltiškumą. Ne išimtis – ir medikai. Nerimas krizinėje situacijoje – normali reakcija. Tačiau gydytojai pažymi, kad negalima leisti niūrioms emocijoms dominuoti. Dalindamiesi savo patirtimi, kas jiems padeda susitvarkyti su užklupusiomis emocijomis, skatina ieškoti veiklų, kurios padeda nusiraminti.

Karas Ukrainoje daugeliui lietuvių kelia didžiulį nerimą ir baimę, kad visai arti verdantis pragaras ateis ir pas mus. Karo psichologas Andrius Jurgaitis sako, kad didžiausia grėsmė egzistuoja mūsų pačių galvose, tad yra būtina šiek tiek atsiriboti nuo didžiulio informacijos srauto. Kiti psichologo patarimai – TV3 žinių „Dienos komentare“. Girdime, kad pastaruoju metu žmonės jaučia įtampą, nerimą, stresą.

Kinija pradėjo laisvinti ligoninių lovas, pareigūnams trečiadienį pranešus apie tūkstančius naujų COVID-19 atvejų, sukeltų greitai plintančios koronaviruso omikron atmainos protrūkio, dėl kurio milijonai žmonių gyvena karantino sąlygomis ir sveikatos apsaugos sistema patiria didelę apkrovą.

Valerijonas – augalas, kilęs iš Europos ir Azijos, auga ir Šiaurės Amerikoje. Valerijonas medicinoje buvo naudojamas nuo ankstyvosios Graikijos ir Romos laikų. Istoriškai valerijonas buvo naudojamas nemigai, migrenai, nuovargiui ir skrandžio spazmams gydyti. Šiandien valerijonas vartojamas nuo nemigos, nerimo, depresijos, priešmenstruacinio sindromo (PMS), menopauzės simptomų ir galvos skausmo.

Įvykiams Ukrainoje iš įprastų vėžių išmušus daugelio gyvenimą, dažnas išgyvena gerokai padidintą įtampą, nerimą, virstantį net pykčiu. Psichiatras Martynas Marcinkevičius konstatuoja, kad pabėgti nuo viso to šiandien neįmanoma, tačiau pažymi, jog negalima leisti emocijoms aklai savęs užvaldyti ir ragina nukreipti jas tinkama linkme.

Nerimas vis neapleidžia daugybės žmonių gyvenimų. Dvejus metus nerimauti vertė COVID-19 virusas, o trumpam pasirodžiusį optimizmo ir ramybės spindulėlį greitai užgožė tamsus karo Ukrainoje debesis. Psichologė Ramunė Murauskienė sako, kad susidurdami su tokio masto problemomis, žmonės neretai puola į kraštutinumus, tad kiekvienam būtina atrasti individualų būdą, kaip įveikti stresą.

Stebint Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje dažnam lietuviui kyla nerimas – ne tik dėl to, kas vyksta Ukrainoje, tačiau ir dėl savo pačių saugumo. Jausti pyktį ar nerimą šiuo metu normalu, tačiau svarbu neleisti emocijoms išsikeroti ir paimti viršų. Kaip tvarkytis su pastarosiomis dienomis kylančiomis emocijomis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, vaikų ir paauglių psichologas, psichiatras Linas Slušnys.

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Žurnalistė Jen Glantz iš portalo „Insider“ sako, kad reguliariai gerdavo kavą, energinius gėrimus, limonadus ir arbatą, todėl nusprendė 14 dienų praleisti be iš šių gėrimų gaunamo kofeino. Kaip jai sekėsi ir ką pastebėjo baigusi šį asmeninį eksperimentą, sužinosite perskaitę tekstą žemiau. „Aš ne visada vartojau daug kofeino. Man nelabai patiko kavos skonis, tačiau limonadų gerdavau tiek, kiek galėdavau.

Nerimas, panikos priepuoliai, persekiojančios baimės ir galvoje besisukančios juodžiausios mintys – su tuo kasdien teko gyventi šiaulietei Miglei Levi, kuriai buvo nustatytas nerimo sutrikimas. Tačiau šiandien moteris džiaugiasi įveikusi sutrikimą ir atradusi būdus, kurie padeda nusiraminti. Įgijusi psichologijos specialybę, 31-erių Miglė šiandien sukūrė puslapį, kuriame ramybę stengiasi padėti pasiekti kiekvienam ir dalijasi savo patirtimi, kas padėjo išsilaisvinti nuo kaustančio nerimo.

Pagirios dažnam žmogui pasireiškia itin nemaloniai ir savijautą gali pabloginti įvairiais atžvilgiais – „plyštančia“ galva, silpnumu, bloga savijauta. Ar po ilgos nakties lenkiant taurelę jaučiate nerimą? Ekspertai atsakė, kodėl taip jaučiasi ne vienas žmogus. Pagirių ir nerimo derinys dažnai užklumpa žmogų, išgėrusį didelį kiekį alaus – ši būsena kartais žaismingai vadinama „alaus baime“ norint apibūdinti slegiantį jausmą, kuris patiriamas po ilgos nakties geriant alkoholinius gėrimus.

Galingos vandenynų srovės daro didelį poveikį Žemės klimatui, ir galbūt daugiausia įtakos turi Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACS). Dabar, net kai nerimaujame, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros viena didelė srovė lėtėja, turime įrodymų, kad ACS spartėja, kaip ir prognozavo dauguma klimato modeliavimų. Antarktidą supantys vėjai pučia į rytus su tokia jėga, kad yra žinomi kaip riaumojantys keturiasdešimtieji.

Nuskambėjus žiniai apie žinomos vizažo meistrės mirtį ir pralaimėtą kovą su sunkia psichikos liga, ekspertai skambina pavojaus varpais – visame pasaulyje vienas iš siautėjančios pandemijos padarinių yra suprastėjusi psichikos sveikata, o matomos tendencijos kelia nerimą.

Nerimas – šiuolaikinio pasaulio problema. Visur skubame, daug dirbame ir dažnai nesusimąstome apie savo emocinę būklę. Marketingo specialistė, tinklaraštininkė Monika Žiūkaitė sako, kad psichologija domėjosi nuolatos, o prasidėjus karantinui nusprendė padėti žmonėms suvaldyti nerimą užklupusį pandemijos metu. „Psichologija susidomėjau dar mokykloje. Tuomet išsikirpdavau įvairius straipsnius iš žurnalų ar laikraščių, juos kaupdavau, analizuodavau.

Žarnyno mikrobiomas – mūsų virškinimo sistemoje gyvenančių bakterijų pasaulis – egzistuoja ne tik tam, kad sukeltų pilvo skausmą ar padėtų suskaidyti maistą. Mokslo bendruomenėje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad šie maži padarėliai daro didžiulę įtaką mūsų elgesiui, įskaitant (potencialiai) ir mūsų reakciją į baimę. Atliekant naują tyrimą, kuriam vadovauja Kalifornijos universitetas Los Andžele, buvo rasta įrodymų apie dar vieną neįprastą ryšį tarp skrandžio ir smegenų.

Net ir laisvėjant karantinui bei greitėjant vakcinacijai nuo COVID-19, žmonių nerimo lygis nemažėja – neužtikrintumas dėl ateities išlieka, žmonės baiminasi naujų koronaviruso atmainų, sunkiai tvarkosi su chroniškai patiriamu stresu. Tai rodo ir padidėjusi nervų sistemai skirtų vaistų bei maisto papildų paklausa. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad nuolat girdi klientų skundus dėl jaučiamos įtampos, nerimo, pervargimo, o su miego sutrikimais į vaistinę ateina bene kas antras klientas.

Rokiškyje gyvenantis kultūristas neigia sportininkus supančius stereotipus. Vyras neria krepšius bei kuprines, gamina emblemas, tačiau per karantiną raminančią ir širdžiai mielą veiklą suradęs Svajūnas Šaknys sako, kad jos atsisakyti neplanuoja ir pandemijai pasibaigus. Nors didžiąją laiko dalį iš Svajūno atima sportas, vyras dar dirba santechniku, o nerimą vąšeliu vadina pramoga ir atsipalaidavimo forma.

Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos kelia grėsmę bendram regiono saugumui, tačiau tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Telkimas pajėgų rytinėje Ukrainos dalyje arba prie Ukrainos rytinės sienos yra grėsmė bendrai saugumui ir tuo pačiu, aišku – NATO ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui.

Pirmadienį veiklą leidus atnaujinti iki šiol neveikusioms didelių  prekybos centrų parduotuvėms, tik atsidarius prie kai kurių jau driekėsi nedidelės eilės. Prekybininkai džiaugiasi, kad po keturių mėnesių pertraukos vėl gali dirbti, tikisi pritraukti pirkėjų ir žada dirbti saugiai.

Klaipėdietė Gabija ilgus metus kentė panikos atakas, kurių metu kaskart bijodavo dėl savo gyvybės. Dėl jų atsirado ir nerimo sutrikimas. Jis buvo toks stiprus, kad mergina negalėjo nutolti nuo namų daugiau nei 7 km, nes bijojo, kad atsidūrus toliau būtinai kažkas nutiks. Dabar Gabija su savo nerimu susidraugavo, o panikos atakos liko tik baisiu prisiminimu, todėl ji drąsiai dalijasi savo patirtimis su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Tačiau, apie viską nuo pradžių.

Kartais su darbu susijęs stresas gali būti itin stiprus, o šiuo pandemijos laikotarpiu didelei daliai žmonių dirbant iš namų, jaučiant finansinį nestabilumą nerimas ir įtampa gali tik sustiprėti.  Dalinamės patarimais, kokie žingsniai gali padėti sumažinti stresą darbe šiuo laikotarpiu.  1. Išsiaiškinkite, kaip stresas jus veikia. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės dienos pabaigoje – ar emociškai išsekę, ar pesimistiškai, ar dar kaip nors kitaip.

Nerimas – tai ne visai baimė. Tai greičiau laukimas, kad nutiks kažkas negera ar baisaus. Šio jausmo priežastis paprastai būna neaiški, neadekvati ar nelogiška, bet kartais jis kyla tiesiog dėl to, kad klaidingai interpretuojame situaciją. Vis dėlto nutinka ir taip, kad kai kurie žmonės net neįsivaizduoja turintys tokią problemą, ir ji nepastebimai tampa lėtine, kirsdama per sveikatą, savivertę, naikindama mus iš vidaus.

Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.

Daugeliui žmonių pandemijos laikotarpiu pasireiškė ryškesni nei įprastai nerimo ir streso požymiai. Naudingais patarimais, kaip suvaldyti stresą, dalijasi vaistininkas Saulius Gečys ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) instruktorė Edita Tamulienė. Laiku valgykite, miegokite. Pasak „Camelia“ vaistininko, žmogaus organizmas patiria stresą, kai nesilaikoma dienos režimo, todėl patartina kasdien tuo pačiu metu keltis, eiti miegoti ir valgyti.

Jeigu nuolat jaučiatės pavargę ir esate blogos nuotaikos, jums gali trūkti vitamino D, dar kitaip vadinamo – saulės vitaminu. Šio vitamino trūkumas pasitaiko dažnam – apskaičiuota, kad visame pasaulyje jo trūksta bent vienam milijardui žmonių.  Dėl stipraus vitamino D trūkumo gali netgi išsivystyti rachitas, dėl kurio vaikams sutrinka augimas: nusilpsta raumenys, skauda kaulus ir atsiranda įvairios sąnarių deformacijos.

Bloga nuotaika ir nerimas šaltuoju metu laikotarpiu neretai aplanko dažną. Šiais metais visas blogas emocijas ypač sustiprino COVID-19 pasaulinė pandemija. Vis dėlto, net karantino laikotarpiu svarbu nepanirti į nerimastingas mintis ir stengtis palaikyti gerą nuotaiką. Dalinamės keliais patarimais, kurie padės pasijusti geriau emociškai.  Imkitės fizinės veiklos.

Vyriausybei sugriežtinus karantiną ir nuo trečiadienio uždarant kirpyklų ir grožio salonų veiklą, pastarųjų atstovė teigia nerimaujanti, ar nuostoliai bus kompensuoti.  „Puikiai suprantame, kad Vyriausybė ėmėsi sprendimų negalvodama apie tai, kaip išsispręs mūsų situaciją, taip staigiai nuspręsdama drausti mums dirbti“, – BNS sakė Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolantas Mačiulienė.

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kaip žmonės vertina savo savijautą koronaviruso pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių jaučia išaugusį nerimo lygį pandemijos laikotarpiu.  Tyrime dalyvavę lietuviai nurodė, kad labiausiai jie šiuo neįprastu metu nerimauja dėl šeimos gerovės – taip teigė daugiau nei 93 proc. respondentų.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Mes jau žinojome, kad citrinos yra naudingos ne tik maistui ar gėrimams pagerinti. Tačiau tikriausiai nežinojote, kad perpjautą citriną verta laikyti ant spintelės šalia savo lovos. Rytais išgėrus stiklinę drungno vandens su citrinų sultimis, taip pat galite pradėti virškinimą ir tai gali pagerinti odos kokybę iš vidaus.

„Sveikata.lt“ laidoje vedėja Asta Dumbliauskienė kartu su prof. Gediminu Navaičiu aptarė požymius, būdingus stresui. Žodis „stresas“ mūsų kalboje tapo toks įprastas, jog dabar tai yra nebeatsiejamas kasdienybės reiškinys. Žmogaus gyvenimas yra paremtas judėjimu bei įtampa, o stresas yra natūrali to dalis. Be jokios abejones, išvengti streso nepavyks niekam ir nereikėtų pergyventi, kad šioje vietoje negebate nugalėti įtampos.

Ruduo atneša ne tik rūpesčius, naujus planus ir darbus, bet ir liūdesį, kartais nerimą. Gerai, jei nerimą suvaldome – jis padeda mums įveikti iškylančias kliūtis, mobilizuoja vidines jėgas iššūkiams įveikti. Tačiau kartais nerimas išauga tiek, kad vieną gražią dieną nebesuprantame, nuo ko jis prasidėjo. Ar pažįstamos šios būsenos? Gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun paaiškina, kad nerimas – nemalonus pojūtis, kurio gyvenime neišvengs absoliuti dauguma žmonių.

Kiekvieną rytą jūs tempiate save iš lovos, nepaisant to, kad miegojote ištisas aštuonias valandas? Jei jūsų nuovargis atsiranda ne tik dėl miego trūkumo, tai gali parodyti pagrindinę sveikatos problemą. Medicininės priežastys Jie apima: 1. Glitimo netoleravimas: suvalgę glitimo, galite jaustis vangiai. 2. Anemija: vienas iš 20 žmonių turi geležies trūkumą kraujyje; tai yra viena iš labiausiai paplitusių medicininių priežasčių nuolat jaustis pavargusiam.

Liepos viduryje 9-tąjį gimtadienį švęsianti šiuolaikinio hiphopo grupė „Mad Money“ trečiadienio vakarą savo gerbėjams kartu su vaizdo klipu pristatė naują dainą „Nerimas“. Kūrinys buvo gerbėjų itin lauktas. Dainos ištraukos, jau kurį laiką vis nuskambėdavusios tiek grupės vokalisto ir tekstų autoriaus Gedimino Melniko, tiek grupės prodiuserio Lauryno Jackonio socialiniuose tinkluose, sulaukdavo nemažo gerbėjų dėmesio, rašoma pranešime spaudai.

Stresas – kasdienis daugelio šiuolaikinių žmonių palydovas. Gegužės mėnesį socialinių tinklų vartotojų apklausos duomenimis, net kas antras jos dalyvis stresą patiria nuolat ar beveik nuolat. Negana to, didžioji dalis apklausos respondentų pripažino, kad jaučia fizinį streso poveikį organizmui.

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.