nerijus mačiulis

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje jau daugelį metų surenkama gerokai mažiau mokesčių. Tai neleidžia geriau finansuoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Ką daryti, kad mokesčių pajamų būtų surinkta daugiau? Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus ir vyno. Nors alkoholio suvartojimo pokyčius pastebi ne visi prekybos centrai, ekonomistai sako, kad suvartojamo alkoholio kiekis tikriausiai kilo dėl karantino.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Būsima premjere laikomai Ingridai Šimonytei paskelbus, kam jis siūlys užimti postus naujoje Vyriausybėje, pasipylė įvardytų kandidatų vertinimai. Apie finansų ministrės Gintarės Skaistės laukiančius darbu ir iššūkius pasisakė ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo: „Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos Finansų ministerija artimiausius ketverius metus.

Nepaisant koronaviruso sukeltų padarinių šalies ekonomikai ir žmonių finansams, dauguma Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei. Karantinas privertė žmones labiau susimąstyti apie taupymą juodai dienai. Šiais metais sumažėjo gyventojų finansiniai lūkesčiai – oriam gyvenimui užtikrinti, jų manymu, reikia 61 proc. didesnių pajamų, pernai šis skaičius buvo 10 procentinių punktų aukštesnis.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Pirmame Seimo rinkimų ture daugiausia palaikymo sulaukė dešiniųjų pažiūrų partijos. Tikėtina, kad dėl to gali keistis ir šalies ekonominė politika. Vis dėlto skuboti pokyčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai užsimena, kad pasikeitus valdžiai galima tikėtis tam tikrų pokyčių mokesčių, asmens laisvių ir teisių srityje.

Seimo rinkimai parodė, jog liberalios idėjos Lietuvoje nėra „mirusios“, o žmonės nori daugiau ekonominių ir asmeninių laisvių, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai Seimo rinkimuose gerokai peržengus 5 proc. barjerą ir patekus į Seimą, „Swedbank“ analitikas tokius rezultatus pavadino „liberalizmo renesansu Lietuvoje“.  „Galima įžvelgti aiškią tendenciją, kad liberalios idėjos Lietuvoje nei mirusios, nei merdėja.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

Pasikeitus vasaros sezonui, bent dalis gyventojų daugiau ar mažiau atnaujina ir savo garderobą. Interneto laikais nesunku patikrinti ir įsitikinti tuo, į ką dėmesį atkreipia bent kartą drabužių pirkę užsienyje: neretai Lietuvoje už tą patį daiktą reikia mokėti daugiau. Kodėl? Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva neseniai apsilankė netoliese namų esančioje parduotuvėje „Lidl“. „Jau anksčiau galvojau, kad reikėtų nusipirkti naują striukę.

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingumo ugdymą ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai? Komentaru apie penkias pirmas finansinio raštingumo pamokas „Swedbank“ tinklaraštyje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Lietuvoje liepos mėnesį fiksuota 0,3 proc. išankstinė defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).  Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019-ųjų liepa) infliacija buvo 0,9 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Aukso kaina muša naują visų laikų rekordą ir beveik pasiekė 2000 dolerių už Trojos unciją kartelę. Kokios priežastys lėmė aukso kainos šuolį, ar tai vis dar patraukli investicija ir ką rodo rekordiškai didelės kitų finansinių aktyvų kainos? Auksas paprastai brangsta kuomet baiminamasi dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų arba didesnės infliacijos bei pinigų perkamosios galios nuvertėjimo. Šiuo metu aukso paklausą kursto abi šios baimės.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Užimtumo tarnybai skelbiant, jog oficialus nedarbas per karantiną išaugo dėl atleistų iš darbo žmonių ir mažesnio sezoninio darbo poreikio, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad oficialūs skaičiai neatspindi realios situacijos – anot jo, darbo rinka jau grįžo į ikikrizinį lygį, o nedarbą birželį padidino žmonės, norintys gauti vienkartinę darbo paieškos išmoką. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 20 dieną šalyje buvo 220,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių arba 12,8 proc.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

Šį penktadienį Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje tęs derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto ir ES paramos fondo lėšų šalims narėms, nukentėjusioms nuo pandemijos. Bendrai Lietuva gali tikėtis apie 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų lengvatinių paskolų.

Lietuvos gyventojai turi sukaupę nemažai turto, tačiau, kitaip nei daugelyje ES šalių, didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamas turtas. Lietuviai turi gana nedaug finansinio turto – ir beveik visą jį laiko indėliais bankuose. Ekonomistų teigimu, tai nėra pats geriausias būdas investuoti. Tačiau ką daryti, kad pinigus įdarbintume geriau? Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje vyrauja palyginti maža turto ir gana didelė pajamų nelygybė.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Šiuo metu mūsų šalyje per 200 tūkst. gyventojų laikomi oficialiais bedarbiais, dar beveik tiek pat turi tenkintis subsidijomis, mokamomis per prastovą. Tačiau panašu, kad koronaviruso ir karantino sukelta krizė jau baigėsi. Bent taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokia nuomone jis pasidalijo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

Banko sąskaitoje laikomi pinigai greitai nuvertėja, dėl to turtingi žmonės, taip pat pensijų fondai, kuriems atiduodate valdyti savo pinigus, juos investuoja, pavyzdžiui, į akcijas. Dėl pandemijos jų kainos vienu metu gerokai sumažėjo. Tačiau dabar yra vėl didesnės nei prieš metus. Dėl susiklosčiusios situacijos kasdien pranešama apie tūkstančius naujų bedarbių ir ties bankroto slenksčiu atsiduriančias įmones.

Seime jau registruoti ir kitą savaitę turtų būti svarstomi prezidento pasiūlymai keisti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, daugiau pinigų gautų ne mažiausiai uždirbantys. Kita vertus, dalis lėšų darbuotojų gali nepasiekti, jeigu jų darbo sutartyse numatytas atlyginimas į rankas. Vis dėlto specialistai pasiūlymą kritikuoja ir dėl kitų priežasčių. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos dirbančiųjų pajamoms taikomą 20 proc.

Daugelis euro zonos valstybių jau pasinėrė į gilią recesiją, tačiau šį kartą Baltijos šalys nebus labiausiai nukentėjusios šalys. Lietuvai pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, nors ūkis smuks daugiau nei prognozuota. Taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, trečiadienį pristatęs naujausią banko parengtą ekonomikos apžvalgą. Anot jo, tam tikri Lietuvos ūkio atsigavimo požymiai matomi jau dabar, o jis įsibėgės antrąjį šių metų pusmetį.

Vyriausybei koronaviruso krizės metu didinant skolinimosi apimtis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabar yra vienas nepalankiausių momentų skolintis. Anot jo, dar prieš porą mėnesių Lietuva rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas. „Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos, pranešime žiniasklaidai rašo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasaulinė Covid-19 pandemija skirtingoms šalims turėjo labai nevienodą poveikį.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C, imbieras bei kai kurie eteriniai aliejai. Dezinfekcinį skystį galima pasigaminti namie – tam reikės tik storalapio ir tujų šakelių užpilo, rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eurovizijos konkursą šiemet laimėjo Lietuva! Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos – pastaruoju metu vis dažniau bado akis.

Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę.  „Skaičiuojame, kad apie 40 proc.

Dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais metais. Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių.

Lietuvai bandant suvaldyti plintantį koronavirusą ekonomistai skatina Vyriausybę pasinaudoti galimybe rinkose pasiskolinti už neigiamas palūkanas ir taip kovoti su viruso padariniais ekonomikai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepasinaudoti galimybe pasiskolinti už neigiamas palūkanas būtų nelogiška. „Lietuva turi milžinišką neišnaudotą resursą – skolintis už neigiamas palūkanas. Lietuva gali pasiimti nemokamai pinigus ir netgi investuotojai už tai primoka.

Kai praėjusią savaitę lietuviai šlavė ilgai negendančius maisto produktus, medicinines kaukes ir dezinfekcinį skystį, visame pasaulyje daugelis investuotojų masiškai pardavinėjo įmonių akcijas. Kainų kritimas buvo toks didelis ir staigus, kad vis garsiau imta kalbėti apie naują pasaulinę krizę.

Daugiau nei 2 tūkst. mirusiųjų, beveik 80 tūkst. užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos, tačiau pirmieji ekonominiai duomenys rodo, kad bent jau šių metų pradžia daug kam bus labai dramatiška.

Nyderlandų vyriausybė žada jau šiemet parlamentui teikti svarstyti su mėsos apmokestinimu susijusių teisės aktų projektus. Jų iniciatoriai siekia, kad į akcizus alkoholiui ir rūkalams panašus mokestis būtų įtvirtintas visoje ES. Lietuvoje jau buvo kalbėta apie cukraus mokestį, ekspertai vertina, ar mūsų šalyje papildomai galėtų būti apmokestinta mėsa. Žemės ūkis yra viena iš sričių, kurioje fiksuojamos didelės šiltnamio efektą didinančių dujų emisijos.

Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti? Pernai grynoji imigracija Lietuvoje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo teigiama – imigrantų skaičius buvo maždaug 11 tūkst. didesnis nei emigrantų.

Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet? Pirma – ekonominė krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau po vidurkiu, kaip visada, slėpsis ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kažkam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkst.

Nuo Naujųjų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir skaitiklių rodmenis deklaruoti iki šių metų pabaigos. Tačiau nuo Naujųjų brangs ne tik elektra. Juk laukia ir nauji mokesčiai. Kokie bus ateinantys 2020 metai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Nuo sausio 1-osios brangsta elektra, degalai, panašu, irgi, laukia nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis.

Priėmę kitų metų biudžetą, valdantieji žada, kad lietuviai 2020 m. gyvens tikrai geriau nei šiemet. Tačiau ar tikrai pasijus pagerėjimas, kai tuo pačiu metu valdžia nusprendė padidinti ir mokesčius. Tad kaip tai atsilieps lietuvių gyvenimui ir mūsų šalies ekonomikai, kai pasaulyje vis daugiau nerimą keliančių ženklų? Apie tai ir kalbame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Antrasis šio amžiaus ir trečiasis atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvai buvo išskirtinai geras – sparčiai didėjo gyventojų pajamos ir gyvenimo kokybė, mažėjo skurdas ir buvo stebimas akivaizdus socialinis progresas. Šį dešimtmetį Lietuva pradėjo labai gilioje duobėje – po pasaulinės finansų krizės Lietuvos BVP nuo 2008 metais pasiekto piko buvo susitraukęs net šeštadaliu.

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina. Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio.

Šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas beveik neišsikvėpė ir tai džiugina. Tačiau savaime tai negarantuoja, kad be papildomų pastangų mūsų laukia tolimesnis eksporto, atlyginimų ir investicijų augimas bei socialinis progresas. Lietuvos BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek sulėtėjo, bet vis dar siekė daugeliui ES valstybių nepasiekiamus 3,7 procento.

Šiemet mūsų šalies ūkis rodė gana neblogus rezultatus. Tačiau jau artimiausiu metu jis gali susidurti su netikėtais sunkumais, kurių debesys kaupiasi virš svarbiausių pasaulio ekonomikų, gero nežada ir neapibrėžtumas dėl mokesčių pakeitimų pačioje Lietuvoje. Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Daugiausia turto pasaulyje yra sukaupę Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojai. Pagal šį rodiklį lietuviai nuo jų gerokai atsilieka. Ir nors lenkia latvius ar baltarusius, tačiau atsilieka tiek nuo estų, tiek, pvz., nuo kinų. Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.