nerijus mačiulis

Užsitęsusi euro zonos krizė parodė ir teigiamą pusę. Nuogąstavimai dėl euro zonos skilimo sumenkino naftos kainas, kurios, tikimasi, atpigins ir degalus. Planuojama, kad pirmieji pokyčiai degalinėse bus matomi jau po mėnesio. Pinga dėl nuotaikų Prieš kelis mėnesius prognozuotos stabilios naftos kainos vis dėlto pasuko žemyn. „Brent“ rūšies naftos kainos praėjusią savaitę smuko iki 100 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą per aštuonis mėnesius.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos – tai vardina vyriausybės atstovai ir kai kurie ekonomistai, apžvelgdami gerus šių metų pokyčius. Tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad šie rodikliai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės. Taigi kokie šie metai buvo verslui ir žmogui? Sutariama, kad statistiškai pirmieji devyni metų mėnesiai Lietuvai buvo sėkmingesni nei paskutiniai.

Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė. Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Prisimenate 2005-ųjų vasarą? Tuomet per patį vidurvasarį, atostogų piką, benzino kaina nepaliaujamai kopė aukštyn: 3 litai, 3 litai 5 centai, 3 litai 11 centų,  3 litai, 15 centų... Kurią dieną kokie skaičiai baugino mus iš degalinėse įrengtų švieslenčių, dabar jau nebe taip svarbu ir nerimas,  kad tuoj už benzino litrą mokėsime daugiau negu vieną eurą – jau seniai praeityje. Tačiau kaip važiavome, taip tebevažiuojame: į darbą, į sodą, sodybą, žvejybą ar pas senelius į kaimą.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

„Džiugina, kad metiniame Prezidentės pranešime itin daug dėmesio skiriama korupcijos problemai –tiek valstybės valdyme, tiek teisėkūros procese, viešuosiuose pirkimuose. Tas susirūpinimas buvo jaučiamas ir praėjusių metų jos kalboje, ir šiemetėje jos noras mažinti šią problemą išlieka labai stiprus. Ir ne tik žodžiais, bet ir besikeičiančiais tam tikrai įstatymais, kurie galėtų mažinti korupciją“, – išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės  metinį pranešimą „Balsas.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2–3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, “Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius. Įžvelgia ekonomikos atsigavimą „Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis, nei praėjusiais metais, — teigė N. Mačiulis. — Pagrindinės priežastys — atsigauna investicijos ir pramonė.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

N. Mačiulis: kasos aparatai turgavietėse – svarbus žingsnis (1) Pasidalink Facebook klase.lt Twitter Spausdinti Siųsk el. paštu Teksto dydis NormalLargeExtra Large Eltos nuotr.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Valstybės garantijos paskoloms už studijas šiemet padidėjo iki 100 mln. litų, tačiau išaugo ir reikalavimai grąžinant paskolą. Reikia išsamesnės informacijos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas daktaras Nerijus Mačiulis mano, kad naujoji studijų finansavimo sistema didina studijų prieinamumą ir konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų.

Valstybės garantijos paskoloms už studijas šiemet padidėjo iki 100 mln. litų, tačiau išaugo ir reikalavimai grąžinant paskolą. Reikia išsamesnės informacijos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas daktaras Nerijus Mačiulis mano, kad naujoji studijų finansavimo sistema didina studijų prieinamumą ir konkurencingumą tarp aukštųjų mokyklų.

Iš peržiūros Estijos aukščiausios lygos Sillemae „Kalev“ klubo grįžo keturi futbolininkai iš Lietuvos. Nerijus Mačiulis ir Vitalis Stankevičius praėjusį sezoną rungtyniavę Klaipėdos „Atlanto“ ekipoje, Eimantas Valaitis atstovavęs LFF I-os lygos sidabro laimėtojams Alytaus „Alyčio“ klubui ir Egidijus Juška iš Vilniaus „Vėtros“. Septintą vietą praėjusiame Estijos futbolo čempionate užėmusioje „Kalev“ ekipoje praėjusį sezoną rungtyniavo vienas lietuvis Vilius Lapeikis, kuris šiuo metu ieškosi sau...

Šiemet dar galime pasidžiaugti: 2008 m. skelbiami skaitymo metais ir raginama skaityti knygas. Tačiau kas bus kitąmet? Vyriausybei nupjovus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, knygos taps arba prabangos, arba piratine preke. Į klausimą, kas mūsų laukia panaikinus spaudai PVM lengvatą, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dopkevičiūtė-Džiovėnienė atsako paprastai.

Šiandien NFKA A lygoje buvo žaidžiamos trejos 13-ojo turo rungtynės. Daugiausiai dėmesio sulaukė mačas Marijampolėje, kur inauguracinėse vietos stadiono rungtynėse vietos „Sūduva“ susitiko su šalies čempionu FBK „Kaunas“ klubu. Igorio Pankratjevo auklėtiniams nepavyko padovanoti šventės gausiai susirinkusiems žiūrovams. Rungtynės baigėsi 0:0, tad čempionato lyderiu pagal surinktus taškus išlieka FBK „Kaunas“. Suvalkiečiai nuo lyderio atsilieka tik tašku ir dar turi vienas rungtynes atsargoje.

Antrąją pergalę Lietuvos A lygos futbolo pirmenybėse iškovojo ir vienvaldžiu aštuonių komandų turnyro lyderiu lieka šalies čempionas Kauno FBK „Kaunas“, sekmadienį namuose 3:0 (1:0) nugalėjęs sidabro medalius praėjusiame sezone iškovojusią Marijampolės „Sūduvos“ (6 vieta - 1 tšk.) vienuolikę. Du įvarčius nugalėtojams pelnė Mindaugas Grigalevičius (85 ir 90 min.), vieną Rafaelis Ledesma (18 min.

Po šiandien įvykusio Lietuvos A lygos futbolo pirmenybių antrojo turo vienvaldžiu lyderiu tapo „Kaunas". Čempionų titulą ginantys kauniečiai, 3:0 sutriuškinę šalies vicečempionę Marijampolės „Sūduvą“, iškovojo 6 taškus. Autsaideriai „Šilutės“ ir „Šiaulių“ futbolininkai taškų dar neturi.

Šeštadienį keturiomis rungtynėmis prasideda 2008 metų Lietuvos A lygos futbolo čempionatas. 15 val. prasidės 3 mačai: „Kaunas“ namie žais su iš savo paties žaidėjų sudaryta ir tame pačiame Kaune besitreniruojančia „Šilute“, Marijampolėje „Sūduva“ priims Vilniaus „Žalgirį“, o Panevėžyje „Ekranas“ susitiks su „Šiauliais“. 18 val. 30 min.

Reklama „Big Bank greičiausias kelias iki pinigų“ sukėlė aistras tarp konkurentų. UAB „General Financing“, teikianti paslaugą „Kreditas 123“ netruko išplatinti pranešimą apie esą Konkurencijos tarybos pasiūlymą BIG bankui keisti reklamą, tačiau pati taryba teigia tokio tyrimo dar nepradėjusi. „Lietuvos konkurencijos taryba kreipėsi į Balti Investeeringute Grupi Pank AS (BIG) banko filialą su pasiūlymu pakeisti reklamą „Big Bank greičiausias kelias iki pinigų“, - teigiama konkurentų pranešime.

Kalbų, kad litas netrukus nuvertės, itin dažnai sklido praėjusių metų pabaigoje. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas Nerijus Mačiulis "Lietuvos ryto" priedui "Vartai" teigė, kad vienas rodiklių, kad valiutų rinkoje auga įtampa, yra didėjantis skirtumas tarp bankinių palūkanų nacionaline ir užsienio valiuta normų (Lietuvoje tarp LIBOR ir VILIBOR). Šis skirtumas - iki 2,5 proc. - itin buvo išryškėjęs praėjusių metų pabaigoje.

Lietuvos A lygos futbolo pirmenybių šeštojo turo rungtynėse įspūdingą pergalę iškovojo šalies taurės savininkė Marijampolės "Sūduvos" vienuolikė, trečiadienį Vilniuje 7:0 (4:0) sutriuškinusi dešimties komandų turnyro autsaiderius bei lygos debiutantus Visagino "Inter" futbolininkus.Po du įvarčius nugalėtojams pelnė Willeris Souza Oliveira (18 ir 90 min. iš 11 m baudinio) bei Nerijus Mačiulis (37 ir 38 min.), po vieną - Gvidas Juška (43 min.), Artūras Kerys (76 min.

Lietuvos futbolo čempionas Kauno FBK "Kaunas" klubas Rusijos sostinėje vykstančiame Sandraugos čempionų taurės turnyre antrosiose D grupės rungtynėse 2:0 (1:0) nugalėjo be konkurencijos dalyvaujančią Rusijos jaunimo rinktinę ir, surinkęs 4 taškus tapo grupės lyderiu. Įvarčius sekmadienio mače pelnė Saulius Mikoliūnas (37 min. nuo 11 metrų žymos) ir Artūras Rimkevičius (53 min.). "Šiandien rungtyniavo daugiau tie, kurie pirmosiose rungtynėse ilsėjosi.