nerijus mačiulis

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Žiemą bene aktyviausiai iš A lygos komandų dirbo Kauno „Stumbras“. Klubas vis pranešdavo apie peržiūroje dalyvaujančius žaidėjus, pasirašytas sutartis ir išvykstančius futbolininkus. Pernai „Stumbras“ sužaidė geriausią sezoną klubo istorijoje, bet šiemet tikisi parodyti dar aštresnius ragus. Kauno „Stumbras“ Tikslas – A lygos ketvertas.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti? Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Kaip manot, kur vakarais nusirišę kaklaraiščius po plenarinių posėdžių renkasi Seimo vyrai? Ir kodėl rytais valanda anksčiau nei galėtų keliasi kai kurios parlamentarės? Manot, makiažo darytis ir kokį alaus bokalą pakelti? Ar iš tiesų taip domėjosi TV3 žurnalistai. „Turbūt nuo kokių 2006 ar 7 metų.

Kitąmet keisti mokesčių sistemą žadantys valdantieji jau kalba ir apie progresinius mokesčius. Socialdemokratai siūlo mokesčius didinti pajamų per mėnesį gaunantiems daugiau kaip 1700 € į rankas. Opozicija gąsdina, esą dėl to padidės ne tik emigracija, bet ir šešėlis. Tad ragina užuot didinus, pradėti galvoti apie mokesčių mažinimą. Grožio salone dirbanti vilnietė Oksana ateina į Mokesčių inspekciją susimokėti už verslo liudijimą.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Metų pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė žadą atimantis 130 nakvynių kruizas aplink pasaulį. Neįprastu kelionės pasiūlymu pasidalino pigių kelionių organizatorius „Makalius“. Nors lietuviai linkę skųstis mažomis algomis, ekonomistai atskleidžia, kad kasmet tautiečiai atostogoms išleidžia vis daugiau. Pats brangiausias pasiūlymas Rimvydas Širvinskas atvirai portalui tv3.lt pripažino, kad pats abejojo ir svarstė, kokių reakcijų sulauks.

Pensiją privačiuose antros pakopos fonduose kaupiantys žmonės vidutiniškai šiuo metu turi prikaupę po du tūkstančius eurų, – rodo šiandien paskelbti Lietuvos banko duomenys. Premjeras sako, kad vargu, ar visiems pavyks prikaupti tiek, kad užsitikrintų orią senatvę. Todėl svarstoma sudaryti galimybę privačių fondų dalyviams grįžti į Sodrą.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas.

Ekspertai kritikuoja naujosios Vyriausybės programoje paskelbtą mokesčių reformą, numatančią mokesčių apjungimą. Labiausiai ekonomistams kliūva valdžios siūlymas padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą daugiau kaip tūkstantį eurų per mėnesį uždirbantiems gyventojams. Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė pritariantis tam, kad mokesčių sistemą reikia supaprastinti, tačiau valstiečių būdas tai padaryti jam atrodo netinkamas.

Dar vieni netikėtumų kupini metai. Iš pradžių referendumo dėl narystės ES rezultatai Jungtinėje Karalystėje, dabar Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose. Turbūt reikia pradėti pratintis, kad netikėti ir kartais neįtikėtini įvykiai tampa vis labiau tikėtinais. Taigi, ko laukti dabar? Kaip ir paaiškėjus Brexit šalininkų pergalės faktui, taip ir šiandien finansų rinkų reakcija nervinga – doleris, nafta ir akcijos pinga, kenčia JAV prekybos partnerių valiutos ir visi rizikingesni aktyvai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus laimint už protekcionizmą pasisakančiam Donaldui Trumpui, tai rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Lietuvos ekonomistų vertinimu, ši tendencija nėra nauja - tai buvo galima pastebėti jau po „Brexit“. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip D.Trumpo pergalė paveiks Lietuvos ekonomiką.

Lietuvai vis didesniais žingsniais einant į tarptautinę rinką, o Pasaulio ekonomikos forumui nuolat kalbant apie 4–ąją pramonės revoliuciją Lietuvos verslams ir darbuotojams tenka permąstyti ateities strategiją. Su didžiausiais iššūkiais susidurs švietimo institucijos formuojančios naująsias kartas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio svarstymai vieneriems metams atidėti naujojo socialinio modelio įsigaliojimą gali turėti neigiamos įtakos šiai svarbiai struktūrinei reformai ateityje, teigia ekonomistai. „Per tą laiką socialinis modelis gali būti pakeistas taip, kad Europos Komisija jo nepripažins struktūrine reforma.

Sekmadienį numatoma pasirašyti istorinė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laivosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) galėtų gerokai padidinti Lietuvos sūrių, baldų ir kitų prekių eksportą, sako užsienio reikalų ministras. Lino Linkevičiaus teigimu, visos ES ekonomiką ji turėtų išauginti 20 mlrd. eurų per metus. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad CETA nauda žemės ūkio produkcijos eksportui bus tik simbolinė.

Istorinė Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laivosios prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA), kurią numatoma pasirašyti sekmadienį, Lietuvos eksportuotojams atvers 36 mln. gyventojų Kanados rinką, į kurią vežti produktus be muitų taps kur kas lengviau, mano ekonomistai. Analitikai sako, jog Rusijos rinką prieš dvejus metus praradusiai Lietuvai dabar itin svarbios trečiosios rinkos, kurios taptų dar vienu taikiniu jos eksporto perorientavimui.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą nuosmukį? Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną. Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių.

Ekonomistai teigia, kad kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti naująjį Darbo kodeksą, dėl kurio antradienį balsuoja Seimas, nes nėra aišku, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu. Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

„Microsoft“ ir „LinkedIn“ paskelbė pasiekę susitarimą. Visgi šis milijardinis sandoris vertinamas įvairiai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad svarių ir logiškų priežasčių, nerasta. Sandorio vertė – 26 mlrd. dolerių. „LinkedIn“ išlaikys savo išskirtinį ženklą, principus ir nepriklausomybę. Kompanijos generaliniu direktoriumi išlieka Jeffas Weineris. Visgi nuo šiol jam atsiskaityti reikės Satya Nadelui, „Microsoft“ generaliniam direktoriui.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų keitimas rodo šalies ekonominės politikos nestabilumą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tai Nerijus Mačiulis teigė po to, kai premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad siūloma PVM lengvata šviežiai ir atšaldytai mėsai gali būti atšaukta, jei paaiškėtų, kad mėsos produktų kainos dėl to nesumažėjo.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Politikai neriasi iš kailio žadėdami tautai finansinį rojų. Gal neverta į juos kreipti dėmesio? Verta, nes kitaip politikų pažadai visada liks atitrūkę nuo realybės. Kas ką aplenks? Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis rinkėjams ant lėkštutės padėjo pasiūlymą padidinti vidutinį atlyginimą iki 1 250 eurų.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.