nerijus mačiulis

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą nuosmukį? Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Kai tik visiems atsibodo ir iš akiračio dingo akronimas „Grexit“ bei po juo slypinčios bėdos, atsirado naujas – „Brexit“. Ko galima tikėtis dabar? Alternatyvių scenarijų dabar yra tiek daug, kad būtų galima parašyti knygą, todėl įvertinkime tik du – blogiausią ir labiausiai tikėtiną. Svaro sterlingų kritimas, akcijų nuvertėjimas ir dideli svyravimai visose finansų rinkose rodo, kad toks istorinio referendumo rezultatas buvo netikėtas ir gali turėti rimtų pasekmių.

Ekonomistai teigia, kad kol kas sudėtinga vienareikšmiškai vertinti naująjį Darbo kodeksą, dėl kurio antradienį balsuoja Seimas, nes nėra aišku, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu. Vieni ekspertai teigia, kad esant sudėtingoms sąlygoms ir ikirinkiminiam laikotarpiui, tokios svarbos ir masto pakeitimus derėtų palikti naujai išrinktam parlamentui.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

„Microsoft“ ir „LinkedIn“ paskelbė pasiekę susitarimą. Visgi šis milijardinis sandoris vertinamas įvairiai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad svarių ir logiškų priežasčių, nerasta. Sandorio vertė – 26 mlrd. dolerių. „LinkedIn“ išlaikys savo išskirtinį ženklą, principus ir nepriklausomybę. Kompanijos generaliniu direktoriumi išlieka Jeffas Weineris. Visgi nuo šiol jam atsiskaityti reikės Satya Nadelui, „Microsoft“ generaliniam direktoriui.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Vaisių ir daržovių kainų nuotraukos, siūlymai taikyti PVM lengvatas įvairiausiems produktams ar reguliuoti kainas bei antkainius, abejonės dėl statistikos departamento pateikiamos informacijos kokybės ir eilės prie naujų prekybos tinklų durų. Pirmojo šių metų pusmečio aktualijos rodo, kad turime rimtą problemą.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų keitimas rodo šalies ekonominės politikos nestabilumą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tai Nerijus Mačiulis teigė po to, kai premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad siūloma PVM lengvata šviežiai ir atšaldytai mėsai gali būti atšaukta, jei paaiškėtų, kad mėsos produktų kainos dėl to nesumažėjo.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Politikai neriasi iš kailio žadėdami tautai finansinį rojų. Gal neverta į juos kreipti dėmesio? Verta, nes kitaip politikų pažadai visada liks atitrūkę nuo realybės. Kas ką aplenks? Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis rinkėjams ant lėkštutės padėjo pasiūlymą padidinti vidutinį atlyginimą iki 1 250 eurų.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Ateinant rinkimams politinės partijos pradeda ruošti programas. Juose vėl žadama kelti algas bei pensijų dydį. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pažadai lieka tik pažadais. Ekonomistų nuomone, svarbu ne nurodomi skaičiai, o planas, kaip to bus siekiama. Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus.

Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu labiausiai abejoja vyresnio amžiaus žmonės, tuo tarpu jaunimas išreiškia kur kas pozityvesnį požiūrį ir aktyviau domisi verslo skaidrumu ir reputacija prieš rinkdamiesi prekes arba paslaugas.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Ramunė iš Širvintų darbo neturi nuo praėjusių metų. Ji pati, ankstesniame savo darbe, daug bendravusi su ilgalaikiais bedarbiais, todėl moteris tvirtina: ilgą laiką nedirbant, imi priprasti prie tokios situacijos, o darbo tiesiog pradedi bijoti. Ramunė teigia, kad, neturint darbo, prarandi pasitikėjimą savimi, o darbo tiesiog pradedi bijoti.

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Jungtinių Tautų atliktas tyrimas parodė, pasaulio laimės indekse mes – 60 vietoje. Tuo tarpu pirmąją vietą antrą kartą užima Danija. Pasak psichologo, mes jau kelis metus stovime vietoje, o ekonomistas įžvelgia 3 sritis, kuriose vertėtų pasitempti. Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Lietuvos mokytojų atlyginimai mažiausi Europoje, tokią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Stebina tai, kad nors kitose šalyse gyvenimo lygis aukštesnis, mus lenkia net Rumunija, kurioje pragyvenimas – pigesnis. „Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti. Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc.

Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose ir nerimo dėl Kinijos ateities, „Swedbank“ ekonomistai nemato priežasčių karpyti Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai, infliacija bus šiek tiek mažesnė, nei tikėtasi anksčiau, o atlyginimų augimas įgys pagreitį.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais.  Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo daugiau nei ketvirtadaliu gyventojų daugiau nei 2014-aisiais: pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 46,5 tūkst. žmonių. Šalies ekonomikai ir žmonių atlyginimams augant, ekspertai nevienareikšmiškai vertina išaugusią emigraciją: vieni tai įvardija kaip vieną baisiausių Lietuvos problemą, kiti šio skaičius nesureikšmina.

Artėjant Seimo rinkimams šiemet vėl aktyviau bus aptariamos skurdo ir pajamų nelygybės problemos bei bus siūlomos priemonės joms spręsti. Progresiniai mokesčiai, didesnis minimalus atlyginimas, didesnės socialinės išmokos. Deja, statistika ir patirtis rodo, kad materialinis skurdas Lietuvoje yra daug mažesnis nei idėjinis.   XIX amžiaus pabaigoje penki iš šešių pasaulio gyventojų gyveno skurde. Materialinis nepriteklius, badas ir skurdas tūkstantmečius buvo natūrali žmonijos būsena.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog po tyrimo dėl tragedijos Kėdainių rajone gali būti išplėstos Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės ir įgaliojimai, tačiau apie naujos institucijos steigimą Vyriausybės vadovas neužsimena. Interviu LRT radijui antradienį paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą steigti naują instituciją - Vaiko teisių inspekciją, premjeras tiesiogiai neatsakė, tačiau minėjo poreikį stiprinti dabar veikiančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus.

Lietuvos gyventojai po truputį sensta, o darbingo amžiaus žmonių mažėja. Kadangi Lietuvos „Sodros“ sistema veikia taip, kad pensininkams pinigai mokami iš dabartinių dirbančiųjų, kyla klausimas, ar nepritrūks dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti vis didėjančias pensininkų gretas. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad rimtesnės problemos Lietuvoje prasidės po 12-15 metų, kai pensinį amžių pasieks žmonės, kuriems dabar 52-54 metai.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Statistikos departamentas pateikia, kad darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo visose apskrityje. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčiš išaugo Panevėžio (6,1 proc.), Šiaulių (4,6 proc.) ir Telšių (4,2 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis ūgtelėjo nuo 2 iki 4 proc. Tačiau su tuo nesutinka gyventojai ir sako, kad jiems atlyginimai nedidėjo.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nusprendus nesilaikyti nustatytų gavybos kvotų, naftos kainos pasaulio rinkose toliau krenta žemyn. Antradienį Azijoje „juodojo aukso“ kainos fiksuotos žemiausios per beveik septynerius metus. Pirmadienį WTI kainos smuko 5,8 proc. iki 37,65 JAV dolerio, o „Brent“ sumažėjo 5,3 proc. iki 40,73 JAV dolerio – žemiausiai nuo 2009 metų vasario.

Bet kas, galintis be didesnių dvejonių atsakyti į šį klausimą, yra arba sukčius, arba nemokša. Finansų ir žaliavų rinkose visada galima įžvelgti, atrodytų, patrauklių galimybių. Tačiau beveik visada veikia ir bazinė investavimo taisyklė – didelė tikėtina finansinė grąža yra susijusi su didele rizika. Išskyrus vieną atvejį. Šiuo metu itin patrauklių investavimo alternatyvų nėra daug.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.