nekilnojamasis turtas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pataisas. Įstatymo pataisos įveda 1 proc. mokestį brangiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 1 milijoną litų. Pasak valstybės vadovės, šis mokestis užtikrins skaidresnius santykius Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje ir formuos solidaresnę mokesčių sistemą.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Seimas trečiadienio popietę nenumatytame posėdyje toliau svarstė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė. Pritarę įstatymo projektui po svarstymo, parlamentarai priėmė šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21 parlamentaras. Seimo nariai A. Endzinas ir A. Kašėta siūlė atsižvelgti, kad dalis brangaus turto turėtojų dar gali būti neišmokėję paskolų, todėl jų turimo turto vertė realiai yra mažesnė.

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kad būtų apmokestintos palūkanos, gaunamos už gyventojų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kai palūkanos viršija 400 Lt (arba maždaug 20 tūkst. Lt indėlis – red. past.). Padidinti palūkanas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, nuo 200 iki 400 Lt buvo siūloma Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte.

Antradienį Seimas ketina svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Pirmadienį patobulintam įstatymo projektui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Praėjusią savaitę šį projektą iš vadinamojo „prabangos“ mokesčių paketo po pateikimo yra parėmę 78 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 32 parlamentarai.

Pritaręs vadinamiesiems prabangos mokesčiams Seimas šią savaitę spręs dėl kitų metų biudžeto. Dauguma politikų, išskyrus liberalus, yra už naujus mokesčius, o ekspertai juos vertina nevienareikšmiškai ir sutinka, kad naują rinkliavą reikia koreguoti.

Siūloma neapmokestinti pagrindinio fizinių asmenų gyvenamojo būsto. Tokį pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo turi kelis būstus (gyvenamąsias patalpas) ar jo dalis, jo pasirinkimu būtų neapmokestinamas tik vienas mokesčio objektas – būstas (gyvenamosios patalpos) ar jo dalis.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo – vieno iš vadinamųjų prabangos mokesčių – įstatymo projektą. Jame siūloma 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, V. Matuzas sakė, kad siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas atneštų į biudžetą papildomai apie 17 mln. Lt pajamų.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, apmokestinus prabangesnį nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius šalies biudžetas gautų maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. „Kiek aš žinau, toks variantas, koks vakar buvo Seimo darbo grupėje svarstomas, leistų planuoti papildomas pajamas į 2012 biudžetą iš brangesnio nekilnojamojo turto, galingesnių automobilių apmokestinimo, galbūt nuimant išimtis palūkanoms, apie 100 mln.

Šiaulių apskrityje kai kurios savivaldybės skelbia išsiparduodančios savo turtą. Privatizuotus gyvenamuosius namus ar kitą nekilnojamąjį turtą Šiaulių apskrities rajonuose per aukcionus mėgina parduoti ir Valstybės turto fondas. Išsiparduoda ne tik savivaldybės Akmenės rajono savivaldybė parduoda dalį mūrinio administracinio pastato kartu su ūkiniu pastatu bei nedideliu žemės sklypu.

Šalies būsto rinka trečiąjį šių metų ketvirtį didesnio augimo pagreičio neįgavo ir išlaikė šiais metais rodytą stabilumą. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo laikotarpiu butų kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo vos 0,1 proc., tačiau suskaičiavus pirmųjų devynių šių metų mėnesių rezultatus butai 0,1 proc. atpigo.Tik Vilniuje per tris šių metų ketvirčius butai 1,3 proc. pabrango, kituose didmiesčiuose per tą patį laikotarpį kainos 1-2 proc. sumažėjo.

Socialinio būsto laukiantiems šiauliečiams reikia didelės kantrybės ir geležinės sveikatos, nes eilė tokia, kad „užsirašęs“ keturiasdešimtmetis gali tikėtis į valdišką būstą įsikelti nebent sulaukęs šimto metų. Vienintelė paguoda ta, kad butas bus naujo planavimo. Butas daugiaaukštyje su liftu netiko Šiaulių miesto savivaldybė derybų būdu perka socialinius būstus. Tam skirta 1,2 milijono litų.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.

Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, leisiančias piliečiams, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę, rinktis alternatyvų atlygį – pinigus. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, kad tai neabejotinai paspartins nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestuose. „Susidūrėme su problema atkuriant nuosavybę miestuose. Susigrąžinti 17,2 tūkst.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų parengtoje Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje teigiama, kad 2011 metų III ketvirtį šiame segmente buvo fiksuojami nežymūs, tačiau teigiami rodikliai. Didesniu rinkos aktyvumu pasižyminčioje sostinėje ir toliau stebimas laisvų patalpų mažėjimas ir net kainų augimo tendencijos.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Jungtinėse Valstijose parduodama 3,5 mln. namų. Tačiau dar milijonai namų slypi šešėlyje – tvarkingai paslėpti bankų sąskaitos balansuose, užstrigę nesibaigiančiuose teismo procesuose ar tiesiog užimti nemokių savininkų, kai kreditoriai ištisus mėnesius ar net metus nesiima jokių veiksmų. Didėjanti šešėlinė gyvenamųjų pastatų rinkos dalis yra didžiausias kliuvinys, neleidžiantis atsigauti Amerikos nekilnojamojo turto (NT) rinkai.

Didžiosios būstų įsigijimo karštligės, kai beveik visi suskubo imti paskolas keliasdešimčiai metų, pasekmės daug kam buvo skaudžios – neįvertinę ekonominio nuosmukio rizikos ir užklupti finansinės krizės žmonės nebesugebėjo vykdyti įsipareigojimų. Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuos parengė Lietuvos bankas, turėtų apsaugoti žmones nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius.

JAV būsto krizė verčia imtis radikalių sprendimų – du senatoriai rengia naują siūlymą suteikti vizas užsieniečiams, kurie išleis bent 0,5 mln. dolerių nekilnojamam turtui (NT) JAV. Šis siūlymas yra stambesnio imigracijos priemonių paketo dalis, kurį sukūrė Niujorko senatorius, demokratas Charlesas Schumeris ir Jutos senatorius, respublikonas Mike'as Lee. Juo siekiama paskatinti užsienio investicijų srautus į JAV.

Ryždamasis leisti svetimiems žmonėms gyventi savo nekilnojamame turte, kiekvienas savininkas apgalvoja, kokiems nuomininkams tą turtą išnuomotų, o kokių tikrai nepageidautų. Nuomojamame būste apsigyvensiantiems asmenims keliami reikalavimai neretai susiję ne tik su nuomos kaina. Beveik pusei (48 proc.) nuomotojų svarbiausia, kad nuomininkai laiku mokėtų už nuomą. Tai pagrindinis jų reikalavimas, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Kas nėra bent kartą gyvenime svajojęs, kaip leidžia pinigus? Ne šiaip keletą kupiūrų, bet dideles, neatsakingas sumas daiktams, kurie nėra pirmo būtinumo, o didelės prabangos prekės. Tikriausiai dauguma iš mūsų yra turėję tokių fantazijų, kurios prasideda fraze „jeigu tik turėčiau milijoną...“ Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome, ką milijono dolerių suma gali įpirkti JAV. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad lietuviui kur kas aktualiau vietinės realijos.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Vieni ieško nuomotis būstą, kiti nori pirkti naują, prieš tai pardavę seną. Nesvarbu, ieškoma pirkti ar nuomotis, kiekvienas ieškantysis turi įvertinti, kiek užtruks tinkamo objekto suradimas, per kiek laiko bus galima įsikurti naujuose namuose. Dauguma „Aruodas.lt“ respondentų, paprašyti prognozuoti, per kiek laiko šiuo metu galima parduoti nekilnojamąjį turtą, mano, kad pardavimo procesas gali užtrukti ilgiau nei pusę metų, ir nesvarbu, kad kainos yra pastebimai nukritusios.

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose „Eiką“ pripažino geriausia 2011 metų NT plėtros įmone Lietuvoje. „Jau ne pirmą kartą esame įvertinti šiuo apdovanojimu, todėl jaučiame ilgalaikį klientų ir partnerių pasitikėjimą. Šie metai mums yra labai aktyvūs – investuojame į gyvenviečių Pilaitėje ir Santariškėse plėtrą, intensyviai ruošiame projektus kitiems metams.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Ketvirtį trilijono litų – tiek reikėtų pakloti už visą Lietuvos žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT). Registrų centras parengė preliminarius masinio nekilnojamojo turto verčių žemėlapius, pagal kuriuos savivaldybės ir gyventojai kitąmet nustatinės savo turto vertę. Savivaldybės galės apskaičiuoti turto mokesčius, gyventojams nuo jų priklausys ne tik, kiek reikės mokėti, bet ir tai, ar jie gaus socialinę paramą. Brangiausias nekilnojamasis turtas – Neringoje, bet jo čia mažiausiai.

Las Vegasą užpuolė ekonominės pagirios. Per pakilimo metus nuodėmių sala Nevados dykumoje krovėsi turtus labiau nei bet kuris JAV miestas, bet sprogus kreditų burbului nusmuko į neregėtas žemumas. Las Vegasas šiandien panašėja į vietą, kur susitelkė visos JAV ekonomikos problemos – darbo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos lošimų ir pramogų sostinėje pradeda priminti kovą be taisyklių. Gresia nedarbas Augantis nedarbas daugiausia problemų kėlė tiems, kurie turėjo įsipareigojimų bankams.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą, praneša Lietuvos bankas.

Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.

Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti. „Yra išsiskyrusios Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonės ir Europos reikalų departamento.

Norintieji įsigyti nuosavą butą arba investuoti į nekilnojamąjį turtą gali atsikvėpti – butų kainos jau kurį laiką nekyla, kai kur jos, atrodo, tvirtai stabilizavosi ir nerodo kilimo ženklų. Butų kainos kito skirtingai Skelbimuose siūlomų vidutinių butų kainų statistika rodo, kad per paskutinius pusantrų metų didžiuosiuose šalies miestuose būta skirtingų pokyčių. Vilniaus mieste šiuo metu siūlomos butų kainos tokios pat, kokios buvo praėjusių metų pradžioje, rodo portalo Aruodas.

Bendros švedų ir suomių įmonės „NCC Housing“ aukomis jau tapo kelerios lietuvių projektavimo ir statybos bendrovių, kurios kreipėsi į teismą mėgindamos išreikalauti atlyginti žalą. Nors Lietuvos teisėsaugininkai dar nepradėjo ikiteisminių tyrimų, „NCC Housing“ įmonė jau linksniuojama teismuose. Kompanijos veikla  susidomėjo estų bei latvių teisėsaugininkai. Tačiau sėkmingai atlikti tyrimą trukdo profesionali „NCC Housing“ sukurta turto perkėlimo į kitas įmones metodika.

Ūkio ministerijos pasiūlymas Ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą steigti šešias laisvąsias ekonomines zonas Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramoniniuose parkuose. Savivaldybės spaudžiamos tam pritarti. Kol kas tik alytiškiai atsisakė. Pritarusios „nusikratytų“ rūpesčio ieškoti parkui valdytojo ir privačių investuotojų – LEZ-o valdytoją parinktų Vyriausybės nurodyta institucija.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

Lietuvos bankas netrukus patvirtins atsakingo skolinimo taisykles komerciniams bankams, įsigaliosiančias nuo spalio 1-osios. Teikiant gyventojams paskolas jų laikytis bus privaloma, praneša LTV „Šiandien“. Naujomis skolinimo taisyklėmis siekiama išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulo ir įpratinti bankus skolinti, o gyventojus skolintis atsakingai. Pirmiesiems – griežčiau vertinti savo riziką, antriesiems – labiau skaičiuoti, kaip atiduos skolas.

„Swedbank“ administraciniame pastate Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atidaromas Būsto centras. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų. Įkurti centralizuotą būsto konsultacijų biurą „Swedbank“ paskatino atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka ir besikeičiantys lietuvių įpročiai renkantis namus.

Į Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinką įsisuko pirkėjai. Šiuo metu Palangoje beveik neįmanoma nusipirkti ekonominės klasės buto. Palangoje veikiančios NT agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė pasakojo, kad dažniausiai lietuvių lankomame kurorte jau išpirkti beveik visi ekonominės klasės butai.

Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai aktyviai ieško apleistų žemių ir jų savininkus baudžia. Pastarųjų dienų situacija rodo, kad pažeidėjų netrūksta. Skaičiuojama, kad apie pusė patikrintų sklypų yra apleisti, nešienauti. Ne vienas žemės savininkas turimos nuosavybės neprižiūri ir mano, kad jei nedeklaruoja žemės, nieko ir nepažeidžia. Tačiau taip nėra. Specialistai teigia, kad piktžolėmis, krūmokšniais apžėlę laukai nepuošia ne tik tos vietovės, bet dar ir kelia grėsmę aplinkiniams.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Atsigaunant būsto paskolų rinkai, centrinis bankas žada griežtai stebėti, kad augantis skolinimas vėl neišpūstų nekilnojamo turto kainų burbulo. Dar prieš metus skundęsi sunykusiu paskolų portfeliu, bankininkai vėl trina rankas – kreditų rinka atsigauna, praneša LTV „Panorama“. Nors nedaug, vos 1 proc., bet šiemet išaugo būsto paskolų skaičius. „Taip, galima konstatuot,kad įvyko virsmas.

Nerimas dėl bendros Europos valiutos perspektyvų verčia vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tauriuosius metalus, praneša radijo stotis „Business FM“. Bavarijos gyventojas Tomas Baueris pareiškė radijo stočiai: „Daugelis euro zonos šalių susidūrė su skolų problemomis - Graikija, Portugalija, Airija ir dabar Italija. Todėl manau, kad privalau kažkaip išsaugoti savo pinigus. Pavyzdžiui, investuoti juos į auksą“. Vokiečiai investuoja lėšas ir į nekilnojamąjį turtą.

Norėdama išsiaiškinti pagrindines nekilnojamojo turto Turkijoje įsigijimo priežastis, NT kompanija „Burbonas“ apklausė klientus per paskutinius dvejus metus įsigijusius arba dar tik ketinančius įsigyti būstą Alanijos kurortiniame mieste. Paaiškėjo, kad, visų pirma, lietuviai antruosius namus Alanijoje įsigyja norėdami čia praleisti daugiau laiko ir gyventi ne viešbučio apartamentuose, o privačiame būste. Antra pagal populiarumą įvardinta priežastis yra pokyčių planai susiję su sveikata.

„Pricewaterhouse Coopers“ ekonomistų teigimu, nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu įžengia į „mini įšalo“ amžių ir jame gali likti iki 2020-ųjų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Artimiausias dešimtmetis – duobėtas Ekspertai perspėja, kad 18 mln. britų, įsigijusių nuosavus namus, mažiausiai dešimt metų neturėtų tikėtis tokio kainų kilimo, koks buvo prieš krizę. Jų teigimu, NT kainos buvo pasiekusios piką 2007-aisiais. Vidutinė namo vertė Didžiojoje Britanijoje siekė apie 200 tūkst.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos pirmąjį vasaros mėnesį augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse: Vilniuje – 0,5 proc., Rygoje – 0,6 proc., Taline – 0,1 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginus su 2010 metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina pakilusi 9,5 proc. ir vidutiniškai siekia 1,023 EUR/ kv.

Birželį Vilniuje butų kainos kilo, o kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – mažėjo. Sostinėje praėjusį mėnesį užfiksuotas 0,5 proc. kainų augimas, tuo tarpu metinis butų kainų augimas, palyginus su gegužės mėnesiu, yra sumažėjęs iki 3,6 proc. Gegužę sostinėje metinis butų kainų augimas sudarė 4,2proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose išlieka neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose užfiksuotas vienodas kainų sumažėjimas, kuris siekė 0,2 proc.

Nekilnojamojo turto kainoms, palyginti su kainų piko laikotarpiu, pastebimai nukritus, vis dėlto ne kiekvienas gyventojas gali pirkti brangesnį būstą ir tikrai ne kiekvienas turi savų lėšų jam įsigyti. Šiuo metu populiariausias pigiausias nekilnojamasis turtas, o jis dažniausiai įsigyjamas ne iš santaupų, bet pardavus turimus namus arba skolinantis. Dauguma įperka tik iki 150 000 Lt kainuojančius butus Suma, už kurią būsto ieškantieji įpirktų butą šiuo metu, jau kurį laiką nesikeičia.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.