neįgalumas

Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų bei Bubių mokyklos direktorius Vaidotas Bacys neretai kviečiamas dalintis savo patirtimi taikant įtraukiojo ugdymo metodą. Jo vadovaujamose mokyklose kartu su visais mokosi ir turintys negalią, ir iš užsienio grįžę, ir kitų individualių poreikių turintys vaikai.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

„Mano sūnus gimė su negalia. Atrodo, tarsi jo mintys pradingtų kūne. Tiesiog nėra laidų, kurie turėtų perkelti komandas. Nėra ir fermento, kuris laiko kartu neuronus. Taigi jo kūne yra daugybė vietos pasiklysti mintims“, – taip savo instaliaciją „Erdvė tarp“ pristato islandų menininkė Steinunn Sigurðardóttir. Šis kūrinys eksponuojamas parodoje „Orų dienoraščiai“, kuri veikia Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje.

Žinoma fotografė Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė sako, kad jos šeima rugsėjo pirmąją pasitinka su dideliu nerimu. Dešimtmetis Vėtrės sūnus Aistis, turintis autizmo spektro sutrikimą, turėtų eiti į ketvirtą klasę, tačiau berniukas tikriausiai tęs mokslus namie su tėčiu. Aisčio mama sutiko pasidalyti rūpesčiais ir džiaugsmais, kuriuos patiria augindama ypatingą vaiką.

Linas Balsys – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Antano Jonyno gimnazijos skyriaus kūno kultūros mokytojas. Jis ne tik pats aktyviai sportuoja, bet ir skatina daugiau judėti regėjimo negalią turinčius vaikus. Linas gimė matydamas, regėjimo jis neteko vaikystėje dėl traumos. „Mano gyvenimas buvo sunkus. Tėvai išsiskyrė, kai man buvo treji, iki devynerių gyvenau su mama ir patėviu. Kai mama mirė, patekau pas tetą. Ankstyvoje vaikystėje patyriau traumą, išsideginau akis.

Darius Nikliauza juda neįgaliojo vežimėliu – vyras nuo gimimo turi kompleksinę negalią, tačiau jis visada geros nuotaikos, mėgsta bendrauti, ypač kalbėtis telefonu. Darius lanko dienos centrą „Vilties akimirka“, džiaugiasi, kad ten turi draugų, su kuriais gali pasikalbėti. O daugiau nei prieš 30 metų tėvai turėjo mažai vilties, kad jų sūnus po sunkios gimdymo traumos apskritai išgyvens.

Aklieji dirba su naujausiomis informacinėmis technologijomis, dalyvauja paralimpinėse žaidynėse, bėga maratoną, šokinėja su parašiutais ir daro dar daug kitokių įdomių dalykų. Kodėl tada reikia kalbėti apie jų reabilitaciją, pačių paprasčiausių dalykų mokymąsi ir įgūdžių įgijimą? Kai žmogus su savo negalia susigyvena, ją prisijaukina, jis gali daug. Tačiau susigyvenimo procesas dažnai nelengvas, komplikuotas ir skausmingas. Ypač kai regėjimo netenkama jau subrendus arba vyresniame amžiuje.

Netoli Kaišiadorių esantys Žiežmariai iki šiol labiausiai garsėjo tuo, kad čia 1348 m. vyko Strėvos mūšis, kuriame LDK kariuomenė, vadovaujama Algirdo ir Kęstučio, pralaimėjo kryžiuočiams. Šiandien miestelis išgarsėjo dėl kito mūšio – jo gyventojai pasipriešino bendruomeninių grupinio gyvenimo namų statybai.

Žodis „kineziterapeutas“ mūsų kalboje atsirado ne taip ir seniai. Vis dėlto Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja profesorė Daiva Mockevičienė sako, jog apie fizinio aktyvumo naudą ir jo įtaką žmogaus sveikatai žinota nuo seno. Sovietmečiu gydomosios kūno kultūros specialistai buvo rengiami tuomečiame Kauno kūno kultūros institute. Čia diplomą įgijo ir prof. dr. D. Mockevičienė.

„– Esu neįgali nuo pat gimimo, jau 24 metus, – kalba Saulė Stankevičiūtė. –Turiu stuburo smegenų išvaržą, dėl kurios esu priversta sėdėti neįgaliojo vežimėlyje ir niekaip negaliu įsidarbinti jau du metus, nors ieškau darbo kiekvieną dieną, nes šeimos materialinė padėtis yra labai sunki…“ Pasak merginos, iš jos kuklios neįgalumo pensijos (275 eurų) ji turi išlaikyti ne tik save, tačiau ir savo tėvus, brolius ir seseris, kurie mažame miestelyje negali gauti darbo.

Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje, gyvenančių Aridano ir Jūratės Krasauskų dukra Milda negalią turi nuo gimimo. Nepaisydama nenustatytos diagnozės, neguodžiančių medikų prognozių, šeima daro viską, kad mergaitė gyventų visavertiškai. Pasak J. Krasauskienės, negalia Mildutei nustatyta vos gimusiai. Jau penktąją parą medikai pastebėjo, kad mergaitė negali nuryti maisto. Dar daugiau bėdų išryškėjo vėliau. Mama mena, kad medikai dukrą nurašė išsyk.

„Kai mano Pauliuką paima ant rankų kitas žmogus, nesulaikau ašarų, nes pasijuntu be galo dėkinga“, – sako Daiva Dovydaitienė, trijų vaikų mama. Vyriausias jos sūnus Paulius nuo gimimo serga sunkaus laipsnio cerebriniu paralyžiumi. Berniukas nevaikšto, negali stovėti, sėdėti, nekalba. Daiva sutiko papasakoti apie šeimos, auginančios sunkią negalią turintį vaiką, rūpesčius ir džiaugsmus. Prie durų pasitinka abu jaunesnieji Dovydaičių vaikai: penkiametis Augustas ir ketverių metukų Kotryna.

Mokytis plaukti suaugusiajam – nemenkas iššūkis, juo labiau turinčiam regėjimo negalią. Liepos mėnesį regėjimo negalią turinčių suaugusių žmonių būrelį plaukti mokė Birutė Statkevičienė, socialinių mokslų daktarė, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Europos ir Lietuvos čempionė, Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) viceprezidentė.

Liepos 5–7 dienomis Lietuvoje sulaukta išskirtinio svečio iš Ispanijos – viešėjo filmo „100 metrų“ herojaus prototipas Ramonas Arroyo. Jį pakvietusi išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ surengė filmo peržiūrą, po jos visi galėjo užduoti R. Arroyo klausimų tiek apie filmą, tiek apie jo gyvenimą. Šeimos stiprybė „100 metrų“ – tai žmogaus, kuriam diagnozuota išsėtinė sklerozė, istorija, papasakota labai jautriai, su humoru, priverčianti žiūrovus tai juoktis, tai braukti ašarą.

„Šis projektas – vienas geriausių Europoje“, – nedvejodama sako Anke Hausotter, Vokietijos Hamelno mieste įsikūrusios Heinricho-Kielhorno mokyklos mokytoja, paprašyta įvertinti ką tik pasibaigusį „Erasmus+“ projektą „Vienas už visus, visi už vieną“. Projektas tikrai ypatingas – sujungė keturias Vokietijos, Anglijos, Slovakijos ir Lietuvos specialiąsias mokyklas, kuriose ugdomi intelekto sutrikimų turintys vaikai ir jaunuoliai.

59-erių kaunietė Dalia Alė neseniai mamą palydėjo anapilin. Nors netoliese ošia Panemunės šilas, moteris namų slenkstį peržengia itin retai – nuo gimimo turi judėjimo negalią. Visgi moteris nesijaučia vieniša ar izoliuota nuo aplinkos, atvirkščiai – juokauja, kad jos namų durys neužsidaro – ją nuolatos lanko Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro (Kauno NJUC) darbuotojai. Dvejus metus su Kauno NJUC bendrauja ir 57-erių Gražina.

Negalią turinčio vaiko gimimas – didžiulis stresas kiekvienai šeimai. Užgriūva daugybė psichologinių problemų, tėvai nežino, kur gauti tinkamą pagalbą sau ir savo vaikui. Negalią turintį sūnų auginanti Neringa Selvestravičienė kartu su būriu bendraminčių rado išeitį – įkūrė VšĮ „Baltijos reabilitacijos centrą“, kuris yra sėkmingo socialinio verslo pavyzdys.

Gunda Venckutė, griežianti violončele solo ir orkestre, yra vienintelė violončelininkė Klaipėdoje, turinti Dauno sindromą. Kaip mergaitė, turėdama įgimtą negalią, atrado muziką ir pradėjo griežti violončele? Gundos istoriją sužinau iš jos mamos muzikės Ilonos Vaitulionytės. Klaipėdos menų gimnazijos muzikos mokytoja Ilona sako, kad muzika yra didžioji Gundos meilė. Mamai be galo malonu, kad dukrai brangu tai, kuo gyvena ir ji pati.

Nuostabūs vaizdai, puikus oras, turininga programa – visa tai žmonės, turintys psichikos negalią, ir jų šeimų nariai atrado Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos surengtoje atokvėpio stovykloje prie vaizdingo Pailgio ežero Švenčionių rajone. Visi kalbinti stovyklos dalyviai vienbalsiai teigė ilgam pasisėmę jėgų, geros nuotaikos ir sveikatos.

Jaukiame name nuošaliame Kauno Sargėnų rajone įsikūrusios keturios merginos. Savaitgaliais pas jas iš Kėdainių atvažiuoja Česlovas – vyras norėtų rasti darbą Kaune. Visi jie prieš tai gyveno skirtingose šalies globos įstaigose. Pasak savarankiško gyvenimo namų „Būkime drauge“ įkūrėjos Snieguolės Butrimavičienės, atgal dabar jau nebenorėtų grįžti nė vienas.

Lietuvos liaudies buities muziejaus sutikimo vartuose esančioje atnaujintoje parodų salėje atidaryta nauja paroda „Etnografinių lėlių kompozicijos. Darbai, papročiai ir pramogos“. Didžiulėje jungtinėje parodoje buvo pristatytos tautodailininkų Onos Bakanauskienės bei jos dukters ir žento Laimos ir Petro Levickų darbai. Tautodailininkai L. ir P. Levickai talkino rengiant ir pačią parodą.

Kaunietė Agnė šiuo metu – laiminga dviejų paauglių mama. Vis dėlto moters gyvenimas nėra rožėmis klotas. Likimas jai atseikėjo daug skausmo, neteisybės, artimiausių žmonių išdavysčių. Vos gimusiai Agnei nustatyta negalia – cerebrinis paralyžius. Dabartinį moters gyvenimą sunkina dar viena ilgametė liga – anemija, dėl kurios jai kas pora metų tenka perpilti kraują. Mergaitės tėvai anksti išsiskyrė, ji augo su mama. „Tėtis manęs beveik nelankė, sutikdavau jį tik kaime, nuvažiavusi pas senelius.

Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę pakviestus žmones apgaubė pagarba ir dėmesiu, kartu prisiminė organizaciją kūrusius, jėgų ir entuziazmo negailėjusius žmones, kiekvienam rado už ką padėkoti, apkabinti, gėlę įteikti.

Prieš penkis metus nelaimingą incidentą patyręs Augustas Navickas, šiandien džiaugiasi akimirka, kardinaliai pakeitusia jo gyvenimą. Tą lemtingą dieną būsimas olimpietis kartu su savo draugais Šiauliuose važinėjo dviračiais kalnų trasoje ir net neįtarė, kokie sunkūs išbandymai jo laukia. Pakilęs į orą, Augustas nesugebėjo suvaldyti dviračio ir nukrito ant jo vairo. Trumpam sąmonę praradęs vaikinas, po kelių minučių atsigavo, tačiau iškart pajuto, kad negali valdyti kojų.

Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Skaitytojų klausėme, ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams. Iš viso balsavo 452 žmonės. 84,7 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad tokios paslaugos turi būti užtikrintos. 14 proc. sako, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Tik 1,3 proc. respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės.

Šiandien matydamas kalbų, judrų ir linksmą vienos Kauno mokyklų pirmaklasį Tomą Stankevičių neįtartum, kad vos prieš kelerius metus berniukas sirgo sunkia, vaistais nekontroliuojama epilepsija. Maža to, dėl šios ligos buvo visiškai sutrikdyta vaiko raida – trimetis beveik nekalbėjo ir nepaėjo. Tomo mama Aušra Žukauskaitė pasakoja, kad sūnus gimė sveikas, išnešiotas. Augo normaliai, raida atitiko jo amžių, vaikas jokiomis, net peršalimo ligomis nesirgo.

Praėjusį savaitgalį Panevėžyje vyko 51-osios bėgimo varžybos „Senvagė 2019“. Šiuo renginiu prasidėjo „Lietuvos bėgimo taurės“ sporto renginių ciklas, kurio tikslas – propaguoti sveiką gyvenseną ir sportą. Renginiuose taip pat bus siekiama visuomenę plačiau informuoti organų donorystės tema. „Lietuvos bėgimo taurės“ renginiuose dalyvauja ir Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ narys Rimvydas Vekerotas. Bėgimo teikiamą malonumą vyras atrado po to, kai jam prieš 12 metų buvo persodinta donoro širdis.

Mažeikių bendrija „Gyvenimo spalvos“ – viena aktyviausių Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijų. „Gyvenimo spalvų“ vadovė Lilia Baltutienė džiaugiasi, kad, susibūrus draugėn, užsiimant širdžiai miela veikla, gerėja žmonių sveikata, jie rečiau gydosi ligoninėse ir vartoja mažiau vaistų. Mažeikiškė Vaclava bendrijoje lankosi seniai – apie dešimtį metų. Ji sako čia randanti atgaivą sielai. „Kartu mokomės rankdarbių, bendraujame, taip nesijaučiame atskirti.

Keturiolikmetis klaipėdietis Timotis savo energija ir optimizmu stebina visus aplinkinius, deja, jis vienintelis Lietuvoje sergantis klastinga adrenoleukodistrofijos liga. Tačiau, kaip tikina viena neįgalų vaiką auginanti jo mama Sandra, valstybė į tokius vaikus žiūri abejingai. Dar Kūčių vakarą tv3.lt portalas pasidalijo jautria keturiolikmečio Timočio istorija. Berniukas jau kuris laikas kenčia sunkią ir itin klastingą ligą, pavadinimu adrenoleukodistrofija.

Ryškiaspalviai 7-o dešimtmečio drabužiai, aksesuarai, buities detalės, skambanti to meto muzika... Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai turėjo progos visa tai pasimatuoti ir patirti neįprastoje fotosesijoje. Kaune įsikūrusi bendruomeninė fotostudija „No Name Studio“ Tarptautinės teatro dienos proga kauniečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą 7-o dešimtmečio fotosesiją. Fotostudijoje apsilankė ir Kaune įsikūrusio centro lankytojai.

„TV Pagalbos“ laidoje – skausminga neįgalios merginos išpažintis. Įgyvendinti savo svajones Saulei trukdo ne neįgaliojo vežimėlis, o jos pačios tėtis ir mama. Saulė yra įgijusi meninių odos dirbinių gamintojos specialybę. Taip pat gali dirbti socialine darbuotoja globos namuose. Yra baigusi specialius kursus. Nesibaigiantys tėvų barniai ir tėčio girtavimas tapo kasdienybe, o iš dalies dėl to kalta ir pati mama.

Nuo 2020 metų sausio 1 d., įsigaliojus šių metų kovo 21 d. Seimo priimtoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, LRT rodys daugiau laidų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Už Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas pataisas Seimas balsavo vienbalsiai – jos priimtos 99 balsais. Pritaikytų laidų daugės kasmet Pristatydama įstatymo pataisas, R. Popovienė pateikė statistiką: šiuo metu nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 proc.

Išmanieji telefonai, bilietų automatai, bankų ir transporto paslaugos netrukus visoje Europoje bus daug prieinamesnės. Tai numatė Europos Parlamento priimtas Prieinamumo aktas, kuriam pritarė 613 europarlamentarų (nepritarė vos 23). Kovo mėnesį priimtas Europos prieinamumo aktas numato, kad visiems turės būti prieinami bilietų ir registracijos aparatai, bankomatai ir mokėjimo terminalai, kompiuteriai ir operacinės sistemos, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir televizijos įranga, ba...

Pradėjo veikti interneto svetainė www.lygybesplanai.lt, kurioje darbdaviai ar jų atstovai ras reikalingos informacijos ir daugybę praktinių pavyzdžių, kaip užtikrinti diskriminacijos prevenciją darbo vietoje, kaip susikurti įmonės ar organizacijos lygybės planą.

Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovės Simonos Aginskaitės, neįgaliųjų protestai nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio. Skaitytojų klausėme, ar jie dalyvautų negalią turinčių žmonių protesto renginyje. Iš viso balsavo 313 žmonių. 59,7 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tokiame renginyje būtinai dalyvautų. 30,6 proc. atsakė: „Nežinau, priklauso nuo aplinkybių“. 9,7 proc. nedalyvautų, jiems tai neaktualu. Dėkojame visiems atsakiusiems.

Specialiosios olimpiados gimnastikos klubas jungia intelekto negalią turinčius sportininkus, jų tėvelius, trenerius ir visus, besidominčius gimnastika. Klubo tikslas – gerinti sutrikusio intelekto, proto ir psichikos negalią turinčių vaikų ir paauglių sveikatą, rūpintis jų užimtumu, suteikti jiems galimybę treniruotis ir dalyvauti varžybose. Gimnastika – viena svarbiausių fizinio lavinimo priemonių.

Eglė numanė, kad jos sūnus Karolis turi Aspergerio sindromą. Specialistai, iš pradžių abejoję, vėliau patvirtino mamos spėjimus. Eglė šiandien daro viską, kad sūnus gerai jaustųsi būdamas vienas, artimoje ir viešoje aplinkoje. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi, tikėdama, kad padės tiems tėvams, kurie neigia savo vaiko kitoniškumą, žūtbūt siekia padaryti vaiką tokį, kaip dauguma jo bendraamžių. Kitoks dar mamos įsčiose „Karolis yra antras mano vaikas, – pasakoja Eglė.

Negalią turinčios mergaitės ir moterys patiria dvigubą diskriminaciją – dėl negalios ir dėl lyties, todėl yra labiau pažeidžiamos, rodo užsienyje atlikti tyrimai.

Šiais metais išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių piktogramų rinkinys pasipildys naujais jaustukais (angl. emoji), reprezentuojančiais įvairias negalias. Vasario 5-ąją „Unicode“ konsorciumas – organizacija, koordinuojanti kompiuterinių standartų kūrimą – patvirtino „Emoji 12.0“ sąrašą, tarp kurių yra devynios įvairias negalias ir neįgalius žmones vaizduojančios piktogramos.

Diskriminacija, baudžianti už rūpinimąsi sunkiai sergančiais giminaičiais. Taip dabartinę tvarką, pagal kurią už neįgalumą turinčio giminaičio priežiūrą nesikaupia joks darbo stažas, vadina patys neįgalieji ir jų artimieji. Vis dėlto, politikai ramina, kad jau nuo kitų metų ši įstatymo spraga turėtų būti panaikinta, o tai valstybės biudžetui atsieis 10 mln. eurų.

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigė įgyvendinti valstybės investicinį projektą, pagal kurį 2016–2018 metais nupirkta ir neįgaliųjų organizacijoms panaudos pagrindais perduoda 60 autobusiukų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis devynviečių „Peugeot Boxer Combi“ mikroautobusiukų raktelius įteikė jau 20 paskutinių neįgaliųjų organizacijų.

Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.

„Prašome jūsų susimažinti atlygius tiek, kad klubo vadovai grąžintų mums atimtas vietas“, – taip į Kauno „Žalgirio“ krepšininkus internete paskelbtoje peticijoje kreipiasi neįgalieji. 2017 metų vasarą pertvarkius areną neįgaliesiems skirtų vietų smarkiai sumažėjo, iš jų negalią turintys žiūrovai negali matyti viso aikštelės vaizdo, nes jį užstoja fotografai ir kviestiniai svečiai.

Saulėti ir šilti rudens orai skatina daugiau laiko praleisti ten, kur erkės yra aktyvios – parkuose, soduose, miškuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač dėmesingi turėtų būti tie gamtos mylėtojai, kurie nėra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Galimos erkinio encefalito pasekmės Erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.

Teisininkė Renata Šerpytienė antrojo gimdymo laukė nepaprastai pakylėta. Moteris labai norėjo, kad antras vaikelis būtų mergaitė ir šiam norui buvo lemta išsipildyti. Gimus vaikui moteris dar būdama gimdymo palatoje sulaukė žinios it iš giedro dangaus - jos vaikelis gimė su Dauno sindromu. Moteris tikina, kad dar prieš gimdymą daktarės klausė, gal vertėtų pasidaryti genetinį tyrimą, tačiau iš medikės nesulaukė jokio atsako. Kaip paaiškėjo vėliau, jos dukrytė gimė su įgimtu Dauno sindromu.

Peru futbolo rinktinė po 36 metų pertraukos varžosi pasaulio pirmenybėse. Tam, kad išvystų ją rungtyniaujančią Rusijoje keli sirgaliai ėmėsi itin drastiškų priemonių. Viso sirgaliai iš Peru nupirko 43 tūkst. 582 bilietus – pagal šį rodiklį jie užėmė aštuntą vietą tarp 32 valstybių futbolo mylėtojų. Tačiau ne visi Peru rinktinės aistruoliai sugebėjo įsigyti jiems skirtus bilietus. Štai 24-erių Lima norėdamas nusipirkti bilietus pamatė, kad telikusios vietos, skirtos neįgaliesiems.

Kai Dovydui būdavo sunku, ką nors padaryti, pasiekti ar pasigaminti, vaikinas dažnai prašydavo tėvų pagalbos, tačiau jie tikrai ne visada ištiesdavo pagalbos ranką. Tik neskubėkite teisti Dovydo tėvų, nes jie viską darė teisingai! Vienas pagrindinių jų troškimų buvo išmokyti sūnų savarankiškumo ir priversti tikėti savo galiomis, kurių Dovydo širdyje daugiau nei pas patį Galijotą.

Vilnietė Tatjana Butovskaja (32) su ašaromis akyse pasakoja, kad jos gyvenimas per vieną vakarą kardinaliai pasikeitė visam laikui. Neįgalų šešerių metų sūnų Danilą auginanti moteris šių metų kovo 2 d. grįžusi namo išvydo, kaip ji pati sako, patį baisiausia vaizdą, neduosiantį jai ramybės visą gyvenimą – nusižudžiusį vyrą. „Mano įprastas gyvenimas per akimirką apvirto aukštyn kojomis, šiandien aš jaučiuosi esanti dugne, ypač moraline prasme.