neįgalumas

2019 metų kovo 27-ą dieną Zarasuose gyvenančio Mariaus Montiko gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Po dienos darbų draugo sodyboje, važiuojant namo 37-erių metų vyrą kliudė automobilis. Partrenktas ir sužalotas Marius dar kabinosi į gyvenimą, šliaužė link kelio, tačiau automobilio vairuotojas net neapsisuko – nuvažiavo tolyn. Šiandien Marius sutiko savo istorija pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

34-erių metų Ajana Lolat stebina net visko mačiusius. Su cerebrinio paralyžiaus diagnoze gimusi moteris likimui nepasiduoda ir ketina padaryti beprecedentį žygdarbį – nueiti pėsčiomis net 320 kilometrų per visą Lietuvą. O paskutiniuosius 10 kilometrų Ajana ketina įveikti užrištomis akimis – su neregio vyro ir šuns asistentės Mulan pagalba.

Seimo narė Monika Ošmianskienė socialiniuose tinkluose pasidalijo fotografės, poetės, visuomenininkės Neringos Rekašiūtės žinute apie Vilniuje, 7 numeriu pažymėtame troleibuse kilusį konfliktą, kai vairuotoja nenorėjo įleisti moters su neįgaliojo vežimėliu į troleibusą ir tik atsiradus keleivei, žinojusiai apie transporto priemonėje esantį raktą, buvo pasiekta, kad moteris būtų įleista į viešąjį transportą.

51-erių metų kaunietė Nijolė Baranauskienė-Kryvosheia išgyveno nelengvą vaikystę. Abu moters tėvai turėjo negalias, o mergaitei teko ne tik anksti išmokti namų ruošos darbų, bet ir atlaikyti pašaipias aplinkinių replikas. Visgi, dabar moteris turi už ką padėkoti tėvams. „Dabar penkių metų vaikai gauna planšetes, o aš gaudavau krepšį ir eidavau į parduotuvę“, – savo vaikystę prisimena Nijolė.  Tėvai laužė standartus Nijolė gimė 1973 metais Kaune, neįgalių tėvų šeimoje.

Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo keisti automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją šeimoms, kuriose auga vaikai su negalia. Įregistruotomis pataisomis siūloma skiriant tokią kompensaciją atsižvelgti į vaikų skaičių.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šių metų vasario 20 d. laukia gyventojų pasiūlymų dėl Konstitucijos pataisos, siūlančios keisti joje šiuo metu įrašytą negalią turinčius žmones įžeidžiančią invalidumo sąvoką pagarbesne – negalios sąvoka. Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje.

Pasitinkant Naujuosius – netikėtos dovanos sulaukė du neįgalius vaikus auginanti panevėžietė. Tik kartą gyvenime – per vestuves – kirpykloje buvusi moteris turėjo galimybę pasimėgauti grožio meistrių paslaugomis, naujais drabužiais, šventine vakariene. Ir visa tai sunkiai besiverčiančiai mamai sugalvojo padovanoti taip pat du vaikus auginanti panevėžietė, projekto „Ne tik mama“ iniciatorė. Moteris subūrė geradarių komandą ir sukūrė tikrą šventę dvynukų mamai.

Filmo „Vienas namuose 2“ žvaigždė Timas Curry buvo pasipūtęs prižiūrėtojas, tapęs Kevino McCallisterio aršiausiu priešininku, tačiau prabėgus trims dešimtmečiams, Timas yra tas, kuriuo rūpinamasi. Po to, kai filme „Vienas namuose“ įveikė įsilaužėlių duetą, filmo tęsinyje išdykėliui Kevinui McCallisteriui teko įveikti naują priešą – pasipūtusį, kerštingą prižiūrėtoją poną Hecktorą.

Akmenės rajone gyvenančio Gedimino Viliaus gyvenimas prieš 23 metus pasikeitė negrįžtamai – po skaudžios avarijos vaikinas nebevaldo kojų ir gyvena su kitomis šio įvykio paliktomis pasekmėmis. Dabar jis turi vieną svajonę – įsigyti aktyvaus tipo neįgaliojo vežimėlį, kuriam lėšų trūksta visai nebedaug, tačiau vienam įveikti tokią finansinę naštą per sunku.

42-ejų Gintarė Brazauskienė iš Kėdainių rajono jau 17 metų slaugo tėtį, tad tik radusi laisvą minutę, ji ieško būdų, kaip išnaudoti savo potencialą ir prisidurti vieną kitą eurą. Artėjant žiemos šventėms, ji imasi daryti kalėdines puokštes ir vainikus, nuo kurių sunku atitraukti akis. Miegėnų kaime įsikūrusi Gintarė – trijų vaikų mama. Dvi dukros jau suaugę ir gyvena užsienyje, jauniausiajam šeimos nariui 11 metų, o jau 17 metų kartu su moterimi gyvena ir jos tėtis.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Trejus metus Lietuvoje gali pasinaudoti Šeimos kortelės teikiamomis nuolaidomis ir naudomis. Teisę į Šeimos kortelę šiuo metu turi daugiau kaip 41 tūkst. šeimų, kortele naudojasi daugiau kaip 32 tūkst. Lietuvos šeimų, t.y. 74 proc. teisę į šią kortelę turinčių šeimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Kortelė populiariausia didžiuosiuose šalies miestuose. Interaktyviu kortelės teikiamų nuolaidų žemėlapiu jau domėtasi per 1,3 mln. kartų.

Trys ilgos paros užrakintame kambaryje, atimtas neįgaliojo vežimėlis, psichologinis spaudimas. Tai – judėjimo negalią turinčios šiaulietės Raimedos Bučinskytės santykių su partneriu patirtis, išgyventa prieš dešimtmečius, bet visam gyvenimui įsirėžusi į atmintį. Papasakoti savo istoriją Raimeda ryžosi norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į problemą – smurtą prieš negalią turinčius jos narius, kurie ne retai negali apsiginti, neranda išeičių savo gyvenimuose.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį pristatys tyrimą, kaip žmonės su negalia yra pasirengę ekstremaliosioms situacijoms. Pasak ministerijos, taip pat bus pristatytos priemonės dėl geresnio žmonių su negalia informuotumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms bei interneto svetainės LT72.lt pritaikymas jų poreikiams.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Marija, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra įstrigusi savo kaimynės bute. Jau beveik mėnesį laiko Marija prižiūri neįgalią kaimynės dukterį, nes jos draugė buvo netikėtai paguldyta į slaugos skyrių. Moteris dabar tvarko butą, gamina valgyti, girdo vaistus ir prižiūri ligonę kaip tik gali, tačiau taip ilgiau tęstis nebegali. Neįgalaus žmogaus situacija domėjosi gelbėtoja Gerda Žemaitė.

Po kelerių metų Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas klausos, regos ir kitokią negalią turintiems žmonėms – Seimas įpareigojo verslą prekes ir paslaugas pritaikyti neįgaliesiems.  Seimas ketvirtadienį į nacionalinę teisę perkėlė Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvą – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą: už balsavo 114 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.

Iš užsienio į Panevėžį gyventi sugrįžusi pora priblokšta – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sunkią negalią turintį vaiką kelis mėnesius paliko be išmokos. Tėvai sako, kad jaučiasi tarnybos apgauti. Esą, kai pateikė prašymą dėl neįgalumo nustatymo, tarnybos specialistė užtikrino, kad vaikui išmoka priklausys nuo tos dienos, kai jis buvo deklaruotas Lietuvoje. Tačiau paaiškėjo, kad išmokos mažiausiai už kelis mėnesius vaikas jau negaus.

Bankomatai, išmanieji įrenginiai, elektroninė prekyba ir žiniasklaida, bilietai, registracija internetu po pustrečių metų turėtų būti labiau prieinamos žmonėms su regos ir klausos sutrikimais – nuo 2025 metų liepos visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios įpareigojimai gamintojams ir tiekėjams siūlyti neįgaliesiems pritaikytą produkciją ar paslaugas.

Istorija apie fiziškai sveiką translytę moterį, kuri laiko save neįgalia, padalijo internautus į kelias grupes. 53-ejų norvegė Jorund Viktoria Alme viename iš interviu neseniai pripažino, kad visada norėjo būti nuo gimimo paralyžiuota žemiau juosmens. Ji prisiminė, kai mokėsi pradinėje mokykloje, vieną dieną pasirodė kitas mokinys su įtvaru ant kojos ir ramentais. „Mano širdis daužėsi, pulsas padažnėjo ir visu kūnu jaučiau pakilimą.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija pirmadienį nepritarė neįgalumo nustatymo sistemos pertvarkai – komisija pasiūlė Seimui projektą grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tobulinti.   Už Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus balsavo trys komisijos nariai, o keturi susilaikė. Projektą dar svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o vėliau – Seimas.

Ligos patale atsidūręs senjoras ir jo žmona Janina nebežino, ką daryti. Pora negali atsiimti vyro pensijos, nes jis nevaikšto, o Janina paniškai bijo bankomatų. Sutuoktiniai norėtų galimybės atsiimti pinigus pašte, bet tam kelią užstoja tam tikri reikalavimai. Senolius iš biurokratinio labirinto ištraukti nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Janina pasakojo, kad kol jos vyras vaikščiojo, savo pensiją iš banko sąskaitos jis pasiimdavo pats.

Susirūpinęs kaimynas kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“ teigdamas, kad netoliese gyvenantis vyras su žmona išnaudoja savo tris neįgalius brolius. Gelbėtojui Žilvinui Žitkui jis pasakojo, kad šeima pasiima visus brolių pinigus. Linas aiškino, kad kas mėnesį į namus paštininkė broliams atneša išmokas, tačiau jų rankų jos nepasiekia. „Jie gauna invalidumą, o jų brolis susirenka tuos pinigus.

Seimui ketvirtadienį teikiama neįgalumo nustatymo sistemos reforma, kuria tikimasi didesnio neįgaliųjų įsitraukimo į viešą gyvenimą ir darbo rinką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad galiojantis negalios vertinimo modelis neužtikrina žmonių su negalia individualių poreikių patenkinimo, nes negalia didžiąja dalimi vertinama remiantis medicininiais kriterijais.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms naujovėms, tarp kurių – tobulesnis negalios vertinimo modelis, didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos, o viešoji informaciją labiau prieinama žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pokyčiais siekiama, kad 2025 m. 38 proc., o 2030 m. 42 proc.

Kol valdžia keičia Užimtumo įstatymą ir džiaugiasi permainomis, gyventojai beda pirštu į naujos tvarkos spragas. Priimta neįgaliųjų įdarbinimo pertvarka apnuogino skaudžią realybę – negalią turintis asmuo susiduria su suvaržymais, negali laisvai palikti subsidijuojamos darbo vietos ir iš naujo registruotis Užimtumo tarnyboje. Tokią tvarką gyventojai vadina vergija, o institucijos ginasi, kad negalią turintiems darbuotojams suteikiama laisvė rinktis.

Valstybė skirs didelį finansavimą, kad šalies viešasis ir privatus sektorius galėtų atnaujinti transporto priemones ir jas pritaikyti neįgaliesiems, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  Pasak jo, iki 2027 metų vien iš Europos Sąjungos fondų bei Ekonomikos gaivinimo fondo tam numatoma skirti po 100 mln. eurų.

Pensijos – pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia pajamų šaltinis. Nuo birželio 1 dienos, šiemet jau antrą kartą, padidėjo įvairių rūšių pensijos: socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, šalpos pensijos, išankstinė senatvės pensija, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinės pensijos.

Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose rengiama ilgalaikė priežiūros ir neįgalumo nustatymo reforma, ji turėtų padidinti įvairių paslaugų prieinamumą, daugiau dėmesio žadama skirti demencija ir Alzhaimeriu sergantiems žmonėms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramai įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, norima atsisakyti segreguotų darbo vietų rėmimo socialinėse įmonėse.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą Konstitucijoje atsisakyti „invalidumo“ sąvokos, ją pakeičiant „neįgalumo“ terminu. Po pateikimo už tai balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš.  Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Pagal projektą, žodis „invalidumo“ keičiamas į „neįgalumo“ pensijas.

Kaimynai teigė, kad savo motinos – ligotos senjorės – neprižiūri jos dukra. Negana to, ji ant mamos šaukia ir ją engia, todėl kaimynai kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Kaimynai pasakojo, kad nuolat girdi keiksmus ir riksmus ant senos moters. „Ten pastoviai atvažiuodavo vienas pilietis ir išgertuves darydavo, o dukra irgi prisigerdavo ir ten nėra tvarkos.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Savo istoriją Valerija nusprendė paviešinti laidoje „Prieš srovę“. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

32-ejų Agnės Petrauskaitės gyvenimas nebuvo rožėm klotas – nuo mažens patyčias kentusi neįgali mergina būdama 11 metų neteko mamos, o netikėtai pastojusi būdama 18-os metų pabėgo iš namų, nes bijojo tėčio ir pamotės reakcijos. Tačiau dabar Agnė džiaugiasi gyvenimu, nes turi du gražius vaikus ir pomėgį, kuris leidžia užsidirbti. „Vaikystėje jaučiuosi kitokia, nes visi žiūrėdavo, šaipydavosi.

„Apie nebeegzistuojančią diskriminaciją, arba kodėl aklieji nevaikšto į bankus“, – taip apie nemalonią situaciją pradeda pasakoti Elena. Vis daugiau kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir toleranciją, tačiau į banką su silpnai reginčia teta nuvykusi moteris liko šokiruota – banko darbuotojų elgesys ir požiūris į neįgalius klientus pribloškė.

Edvardso sindromą turinčią dukrą Elzę auginanti Silvija Kopūstienė sako, kad stebuklu ją vadina jau ir gydytojai. Teoriškai su gyvybe nesuderinamas sindromas Elzei nesutrukdė sulaukti 5-erių, planai sulaukti 10-ojo gimtadienio virsta noru atšvęsti pilnametystę, o 4 moterų svajonė padėti visoms Lietuvos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, po truputį tampa realybe. Tačiau pradėkime nuo mažosios Elzės.

Nuteistiems buvusiems uostamiesčio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojams Apeliacinis teismas sugriežtino nuosprendį ir taikė išplėstinį turto konfiskavimą. Išplėstinis konfiskavimas taikytas visoms piniginėms lėšoms, kurių nuteistieji negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, penktadienį pranešė teismas.

Itin jautrioje byloje, atrodo, jau padėtas taškas. Teismas nusprendė, kad autistą vaiką bandžiusi nužudyti motina kalta dėl sunkaus nusikaltimo, bet už grotų jos nepasiuntė. O prie teismo rūmų piketą surengusios neįgalius vaikus auginančios mamos sako, kad ši byla tik patvirtino institucijų abejingumą, su kuriuos jos susiduria nuolat. Į Kauno apygardos teismą išklausyti verdikto ateina savo autistą sūnų bandžiusi nužudyti alytiškė.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija žada suaktyvinti žmonių su negalia įdarbinimą. Viceministrė Justina Jakštienė sako, kad neįgaliųjų skatinimas dirbti atviroje darbo rinkoje, o darbdavių – juos priimti – bus prioritetinis darbas.  „Šiuo tikslu stiprinsime Užimtumo įstatymą (...) Tai aukšto prioriteto darbas“, – šią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje žadėjo J. Jakštienė.

Internete plinta už širdies griebiantis vaizdo įrašas, kuriame prieš metus vaikelio susilaukusi amerikietė Christin Lang pirmą kartą gyvenime prakalbina savo sūnų Augie.  Vienerių berniuko Augie motina nė negalėjo įsivaizduoti, kad jos sūnus gims su įgimtu klausos sutrikimu. Po gimdymo atlikus naujagimio klausos testą medikai tuomet pravirkdė motiną. „Aš apsiverkiau, nes tą akimirką supratau, kad jis visą tą laiką, kol buvome kartu, negirdėjo mano meilių žodelių ir šnabždesių į ausį.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų barista asocijuojasi su kavos ruošimo profesionalu, dirbančiu kavinėje, bare ar restorane, žmogumi, kuris gerai išmano kavas ir daug jos paruošimo būnu. Ar tik baristos gali gaminti kavą? Marijampolės organizacija „Jaunimas YRA“, bendradarbiaudama su Panevėžio Jaunuolių dienos centru, kalbino centro darbuotojas ir jaunuolius besilankančius jame, kad tai išsiaiškintų.

Žmonėms, gimusiems be galūnių, labai sunku gyvenime atlikti įprastus dalykus. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis George'as Dennehy gali būti pavyzdžiu visiems, kaip begalinis noras ir pastangos gali padaryti stebuklus  Rumunijoje vaikų namuose be rankų gimęs G. Dennehy jau kūdikystėje buvo netoli mirties, tačiau palankios aplinkybės lėmė, kad berniuką įsivaikino amerikiečių šeima.

Jiezno žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Augenija Stoškuvienė sako, kad didžiausia problema – žmonių vienišumas: „Kadangi mūsų vietovės daugiausia kaimiškos, tai daug vienišų žmonių. Jie patys sako, kad visas kitas bėdas, skausmus ir vargus, dar galima patiems įveikti. Dėl to mes per projektus ir visokias veiklas stengiamės juos burti, organizuoti ekskursijas, padėti.

Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Violeta Kasnauskaitė organizacijai pradėjo vadovauti nuo 2006 metų. „Man kiekvienas žmogus yra projektas, o ypač tas, kurį negalia ištinka jaunesniame amžiuje, – sako Violeta. – Kiekvienas žmogus, kuriam padedu suprasti, kad tai nėra gyvenimo pabaiga, tik reikia tai priimti ir vėl pagal galimybes grįžti į gyvenimą, man tai yra didžiausias laimėjimas ir didžiausias projektas.

Nors visa žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie amerikiečių pareigūnų brutalumą, pasitaiko atvejų, kai kilnus pareigūno poelgis tampa pavyzdžiu visai bendruomenei.  Teksaso valstijoje esančio Karoltono miestelio pareigūnas nudžiugino benamį, kurį ištiko didžiulė bėda.  Pareigūnai sulaukė vyriškio skambučio, kuris pranešė, jog į bėdą pateko neįgalus vyras. Sulūžus jo neįgaliojo vežimėliui, benamis liko įkalintas gatvėje.

Skaitytojų klausėme, kam skiriamas universalus dizainas. Apklausoje dalyvavo 130 žmonių.  Daugiau negu pusė – 65,9 proc. – apklausos dalyvių atsakė teisingai: universalus dizainas skiriamas visiems.  22,5 proc. dalyvių spėjo, kad universalus dizainas skiriamas turintiems bet kokią negalią, o 11,6 proc. manė, kad toks dizainas skiriamas žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Pirmagimiui sūnui davusi Airono vardą Inga negalėjo nė įsivaizduoti, kokia daugybė iššūkių gyvenime jo laukia. „Tikras geležinis vaikas, viską ištvėrė. Ir dar visus mus savo optimizmu užkrečia, – šiandien šypsosi ji. – Mūsų Aironas – tikra pozityvumo bomba.“  Aironas gimė Ingos 20-ojo gimtadienio išvakarėse. „Nuostabesnės dovanos net negalėtum įsivaizduoti“, – sako moteris. Vis dėlto prieš 15 metų visos mintys sukosi ne apie vieną pirmųjų jubiliejų.

Moteris, gimusi su genetiniu kaulų ir raumenų sutrikimu, ištisus metus kiekvieną dieną dalijosi asmenukėmis, kai sulaukė komentarų, kad ji „nepakankamai graži“, kad galėtų dalintis savo nuotraukoms. Straipsnyje, kurią išleido „Refinery29“, rašytoja Melissa Blake (39 m.) Iš Ilinojaus atviravo apie tai, kaip kasdienis savo nuotraukų dalinimasis jai padėjo jaustis patogiau savo kūne, kaip neįgaliai moteriai.

VšĮ „Penki pojūčiai“ teikia paslaugas šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų ar negalią turinčius vaikus, taip pat įstaigoms siūlo sensorinę įrangą ir pirmąsias lietuviškas pasunkintas priemones „Arti“. Praėjusiais metais Vilniuje, Šermukšnių gatvėje, buvo įkurti pirmieji „Penkių pojūčių“ namai – nedidelis terapijos centras, o šių metų spalio viduryje Ozo gatvėje, vienoje iš SOS vaikų kaimo sodybų, įsikūrė antrieji „Penkių pojūčių“ namai.