neįgalieji

Šiandien neįgalieji, gyvenantys socialinės globos namuose, jau keliami į savarankiško gyvenimo namus, pagal galimybes integruojami į darbo rinką. Vis dėlto, kalbėdami apie neįgaliųjų integraciją, ar nesame pamiršę skatinti ir palaikyti gyvybiškai svarbų globos institucijose gyvenančių neįgaliųjų ryšį su artimaisiais? Susitikimai Pabradės ir Jasiuliškių socialinės globos namuose paskatino apie tai susimąstyti.

20-ojoje Vilniaus knygų mugėje, kaip nė vienoje ankstesnėje, itin aktyviai dalyvavo aklieji ir jiems atstovaujančios įstaigos. Po ilgesnės pertraukos į mugės erdvę, demonstruodama naujausias technologijas ir kūrybinius sumanymus, grįžo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), o lankytojus Brailio rašto mokė ilgametis Vilniaus knygų mugių dalyvis Vytautas Gendvilas.

Jau daugiau kaip 400 metų kovo pradžioje į Vilnių suplūsta liaudies meistrai, tautodailininkai, amatininkai, įvairių rankdarbių kūrėjai – čia vyksta unikali etnokultūros šventė – Kaziuko mugė. Šiemet joje savo dirbinius kone pusei milijono vilniečių ir sostinės svečių siūlė per 1300 auksarankių. Tarp jų – ne tik kūrybingi neįgalieji, bet ir parama negalią turintiems žmonėms besirūpinančios organizacijos, labdaros ir paramos fondai. Šiemet vykusi 416-oji Kaziuko mugė žadėjo nemažai naujovių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad 5 tūkst. neįgalių žmonių visoje Lietuvoje jau kitąmet gali tikėtis asmeninių asistentų, kurie padėtų žmogui 4 val. per dieną. Kada nauja tvarka įsigalios, kol kas neaišku – minimas kitų metų sausis arba liepa. Šioms paslaugoms reikės apie 28 mln. eurų per metus.

Kai pirmą kartą susitikome su Lina Aleksandravičiūte, ji džiaugėsi, kad ilgai ieškojusi pastovaus darbo pagaliau jį rado, ir pažadėjo papasakoti apie ilgai trukusias darbo paieškas. Deja, antrasis mūsų susitikimas nebuvo toks džiugus – pradirbusi vos mėnesį Lina darbo neteko. Jos istorija panaši į daugelio žmonių, turinčių negalią nuo vaikystės. Mergina nuoširdžiai papasakojo apie savo išgyvenimus.

Retomis ligomis visame pasaulyje serga apie 300 mln., Europoje – apie 30 mln. žmonių. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, bet manoma, kad su retomis ligomis galėtų būti susidūrę apie 6 proc. šalies gyventojų. Vilnietė Monika Ošmianskienė – viena jų. Šiai jaunai moteriai diagnozuota raumenų distrofija. Retų ligų, kuriomis serga vienas žmogus iš dviejų tūkstančių, nustatyta apie 6–7 tūkstančius.

Savarankiškas gyvenimas gali atrodyti trokštama, bet nepasiekiama svajonė, jei kai kuriose srityse trūksta išmanymo, gebėjimų ir galimybių. Vis dėlto gyvenimas globos institucijoje neturi būti vienintelė išeitis. Tarpine stotele proto ar (ir) psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie negali gyventi visai savarankiškai, bet to siekia, tampa apsaugotas būstas. Tadas – apsaugoto būsto paslaugos Tauragėje gavėjas.

Tokia istorija galėjo nutikti tik Izraelyje: grupė, iškovojusi teisę dalyvauti gegužės 18 dieną Tel Avive su šūkiu „Išdrįsk svajoti“ vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse, atsisakė jame dalyvauti dėl religinių priežasčių. Grupė „Shalva“, kurios visi 8 nariai turi fizinę ir proto negalią, dalyvavo Izraelyje populiariame televizijos talentų šou „Kochav Haba“ (liet. „Kita žvaigždė“). Šio šou nugalėtojai atstovauja Izraeliui „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Viktoras Vytas Karmaza po sunkios traumos tapo neįgalus. Iškentėjęs dešimt operacijų vyras stengiasi būti naudingas žmonėms, savanoriauja, padėdamas už save silpnesniems. Jis nuoširdžiai pasakoja, kaip jam pačiam pavyko ne tik įveikti po nelaimės apėmusią depresiją, bet ir ištrūkti iš alkoholizmo, pasukti savo gyvenimą gerąja linkme. Viktorą Vytą žinojau tik iš jį artimai pažįstančių žmonių pasakojimų. Susitikimas ir pokalbis su juo nenuvylė.

Kaunietė Ramunė su negalią turinčiu sūnumi Danijoje gyvena jau aštuonerius metus. Čia Žygimantas baigė mokyklą, rado darbą, sėkmingai integruojasi į visuomenę. „Esu didelė Lietuvos patriotė. Mielai grįžčiau namo, bet žinau, kad mano sūnus namie negautų net pusės tų paslaugų, kokias gauname Danijoje“, – sako Ramunė. Šiuo metu Žygimantui – 23-eji. Jis gimė neišnešiotas, būdamas vienerių dar nesėdėjo, nevaikščiojo, nekalbėjo. Medikai ramino – išaugs, pasivys, bet mamos nuojauta kuždėjo ką kita.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – atsakyti į klausimą, kas yra universalus dizainas. Viktorinoje dalyvavo 298 žmonės. 13,8 proc. sako, kad universalus dizainas – tai pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, 12,1 proc. mano, kad tai estetiškas dizainas. Vis dėlto dauguma – 74,1 proc. – atsakė teisingai: universalus dizainas – toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi.

„Neįgaliųjų padėtis visuomenės gyvenime – ar vyksta pokyčiai?“ – klausta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija surengtoje konferencijoje, į kurią gausiai susirinko neįgaliųjų asociacijų, atsakingų valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Ši konferencija – tarsi 2015-aisiais analogiškoje diskusijoje priimtos rezoliucijos revizija, siekiant išsiaiškinti, ar situacija keičiasi, ar iškeltos problemos sprendžiamos.

Intelekto negalią turintis Robertas Martinas sėkmingai dirba JT Neįgaliųjų teisių komitete kaip ekspertas. Šis faktas rodo besikeičiantį požiūrį į specialiųjų poreikių turinčius žmones – jie taip pat turi nuomonę, gali patys priimti jų gyvenimui aktualius sprendimus, taip pat ir turėti vienokią ar kitokią nuomonę apie politikus ir balsuoti už juos.

Neįgaliesiems bus lengviau prisitaikyti būstą. 2019 metams neįgaliųjų būsto pritaikymui skirta 1,5 mln. eurų. Ši lėšų suma sudarys sąlygas pagerinti gyvenamąsias sąlygas ir pritaikyti būstą apie 350 neįgaliųjų. „Visi puikiai suprantame, kad nepritaikyta aplinka įkalina neįgaliuosius namuose, trukdo gyventi savarankiškai bei bendrauti su draugais ar artimaisiais.

Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenė nepasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais. Jie į aikštes surenka minias, o valdžia į protestuotojų reikalavimus nebegali nekreipti dėmesio. Vasario 17 dieną Vilniuje jau ketvirtą kartą vykusioje „Emancipacijos diskursų“ konferencijoje ne be reikalo atkreiptas dėmesys į protesto temą – lygiai prieš 101 metus surengta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje protesto akcija, raginusi moteris įtraukti į Lietuvos Tarybą.

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) šiemet besikreipiantiems asmenims, pirmą kartą ar pakartotinai nustačius neįgalumo ar darbingumo lygį, išduodamas naujos formos neįgaliojo pažymėjimas. Daugiau kaip 6,5 tūkst. neįgaliųjų rankose – pažymėjimai, kurių įrašai išversti ir į anglų kalbą.

Dvi jaunutės merginos iš Lietuvos Kalifornijoje išsinuomoja automobilį ir leidžiasi į kelionę kalnuotais joms nepažįstamos šalies keliais. Atrodytų, nieko keista, bet Emilija Kisnieriūtė ir jos draugė Ieva Šimulynaitė yra kurčios nuo gimimo. Ši kelionė į JAV joms buvo dar vienas iššūkis. O iššūkių kurčių merginų gyvenime būta nemažai. Vilniuje su Emilija kalbėjomės ne tik apie keliones po JAV, bet ir apie kurčios mergaitės ryžtą gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajojo.

Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Justo Džiugelio įregistruotam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma, kad keltais į Kuršių neriją ir atgal nemokamai keltis galės ne tik specialiaisiais lengvaisiais automobiliais keliaujantys neįgalieji, kaip yra šiuo metu.

Retas jaunuolis savo gyvenimą įsivaizduoja be pramogų – vakarėlių, diskotekų ir linksmybių su draugais. Tokių norų turi ir psichikos negalią turintis jaunimas, bet pasilinksminti įprastame klube ar bare jie dažniausiai negali. Dvi bičiulės Vida Juodvalkienė ir Ilona Monkevičienė nutarė organizuoti šokių vakarus-diskotekas „Mes – čia“, skirtas psichikos negalią turinčiam jaunimui. Penktadienio vakaras.

Šių metų sausio pabaigoje Ispanijos sostinėje Madride vyko ES Įvairovės chartijų platformos susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo Lietuvos atstovai.

Suaugusius negalią turinčius vaikus prižiūrinčios mamos dažnai gyvena ne savo, o savo vaikų gyvenimą. Besirūpindamos atžalomis, jos visai pamiršta save. Pasak Akmenėje gyvenančios Jovitos Jankauskienės, mamoms būtų kur kas lengviau, jei Lietuvoje atsirastų daugiau ir įvairesnių paslaugų, dienos centrų, kur būtų galima palikti suaugusius negalią turinčius vaikus. Jovitos sūnui – dvidešimt.

Gestų kalbos neturi rašto, o kurtieji, nors ir būdami dvikalbiai, paprastai pirmenybę teikia „skaitymui“ gimtąja kalba. Tad gal iš tiesų kurčiojo ir knygos sąjunga tėra iliuzija – to turbūt ne kartą savęs klausė kurčiųjų tėvai ir mokytojai, nerimaudami dėl vaiko nenoro skaityti. Žmonijai sugalvojus interaktyvųjį skaitymą, knyga pagaliau užkariauja kurčiųjų simpatijas.

Šiaulių rajono Aukštelkės socialinės globos namai dalyvauja institucinės globos pertvarkos procese. Vyksta permainos – jau įsteigti trys grupinio gyvenimo namai Kelmėje, kiekvienuose iš jų apgyvendinta po dešimt buvusių globos namų gyventojų, turinčių vidutinę ar sunkią proto ar psichikos negalią. Praėjusių metų spalį pradėta teikti asmeninio asistento paslauga proto ar (ir) psichikos negalią turintiems žmonėms. Projektas truks metus.

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos baigė įgyvendinti valstybės investicinį projektą, pagal kurį 2016–2018 metais nupirkta ir neįgaliųjų organizacijoms panaudos pagrindais perduoda 60 autobusiukų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis devynviečių „Peugeot Boxer Combi“ mikroautobusiukų raktelius įteikė jau 20 paskutinių neįgaliųjų organizacijų.

Nuo 2020 metų neįgaliojo priežiūros laikotarpį siekiama įtraukti į pensijos ir nedarbo draudimo stažą, kad ateityje neįgaliuosius prižiūrėję gyventojai neliktų be pensijos ar galėtų pretenduoti į bedarbio pašalpą, kai jo prižiūrėtas neįgalusis mirtų. Seimas antradienį svarstys, ar pensijų ir nedarbo draudimu drausti tuos darbingo amžiaus gyventojus, kurie nuolat prižiūrės namuose neįgalų asmenį. Tam 2020 metais reikėtų apie 10,5 mln. eurų.

Prieš Kalėdas į Dzūkijos sostinės gatves išvažiavo nauji miesto autobusai, pagaliau pritaikyti ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Sunku patikėti, kad labiausiai naujų paslaugų pirkimo procedūras stabdė... neįgaliųjų atskyrimo nuo kitų keleivių klausimas. Viešasis transportas buvo nepatogus Alytus ilgą laiką buvo vienintelis iš didesniųjų miestų, kur keleivius vežė negalią turintiems žmonėms nepritaikyti mikroautobusai.

Geriausi 2018 m. Lietuvos neįgalieji sportininkai paaiškės sausio 17 d. Vilniuje vyksiančiame apdovanojimų renginyje. Prizai, piniginės premijos ir kitos dovanos atiteks geriausių atletų penketukui, taip pat neįgaliųjų sporto atstovams, nugalėsiantiems naujose „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijose. Be to, pirmą kartą įvertinimo sulauks dešimt Lietuvos neįgaliųjų sporto klubų, 2018 m. pasiekusių geriausius rezultatus.

Valdžia žada stoti į kovą su apsimetėliais neįgaliaisiais. Esą mūsų šalyje negalią turi daugiau žmonių nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, tad reikia pradėti tikrinti, ar gydytojai neįgalumo pažymėjimus išrašo pagrįstai. Jei įstatymui bus pritarta, naujo – neįgaliųjų tikrintojo vaidmens imsis „Sodra“. Bus buriamos komisijos, kurios kviesis nedarbingu pripažintą asmenį ir tikrins. Jei paaiškės, kad jis sveikesnis nei nurodyta, žmogus neteks pašalpos.

Būdamas vos septynerių metų Mindaugas Suchovejus neteko regėjimo, netrukus mirė ir mama. Du milžiniški gyvenimo smūgiai berniuką nubloškė į Vilnių. „Būdamas vaikas tikrai nesupratau, kodėl išvežė ir paliko“, – dabar pripažįsta vyras. Jis silpnai matė nuo mažumės. Regėjimas silpnėjo laipsniškai, kol galiausiai vaiko pasaulį aptemdė tamsa. Jis dar spėjo šiek tiek pažinti pasaulį, pamatyti spalvas ar jūrą.

Judėjimo negalią turintys žmonės jaučiasi diskriminuojami. Jie norėtų, jog visi Lietuvos pajūrio paplūdimiai būtų pritaikyti ir jiems. Esą negalią turintys žmonės dabar gali lankytis tik neįgaliųjų pliažuose. Pajūrio gelbėtojai sako, jog situacija pamažu keičiasi. Bendruose paplūdimiuose infrastruktūra kasmet vis labiau pritaikoma ir neįgaliesiems.

Kai Dovydui būdavo sunku, ką nors padaryti, pasiekti ar pasigaminti, vaikinas dažnai prašydavo tėvų pagalbos, tačiau jie tikrai ne visada ištiesdavo pagalbos ranką. Tik neskubėkite teisti Dovydo tėvų, nes jie viską darė teisingai! Vienas pagrindinių jų troškimų buvo išmokyti sūnų savarankiškumo ir priversti tikėti savo galiomis, kurių Dovydo širdyje daugiau nei pas patį Galijotą.

Neįgaliųjų įdarbinimo klausimu Lietuvos verslininkai pasidalinę į dvi stovyklas. Nors 43 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimant į darbą darbuotojus, dar antra tiek abejoja, kad tokį variantą rinktųsi bei svarstytų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) narių apklausos duomenys rodo, kad 14 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Tuo tarpu 29 proc.

 Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ siūloma netaikyti didesniam žmonių ratui. Jei Seimas pritartų pataisoms, jos įtvirtintų dvi naujas išimtis – „grindys“ nebūtų skaičiuojamos neįgaliems žmonėms arba dirbantiems trumpiau pagal pareigybes. Konservatorius Edmundas Pupinis, „valstietės“ Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė ir Guoda Burokienė Seime užregistravo tai numatančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo išimtis.

Pastarosiomis dienomis feisbuką apskriejo nusivylusių neįgaliųjų šauksmas dėl to, kad nėra galimybės, judant neįgaliojo vežimėliu, pakilti į TV bokštą Vilniuje. Tuo tarpu TV bokšto atstovai teigia, kad neįgalieji neįleidžiami ne dėl diskriminacijos jų atžvilgiu, o tik dėl tam tikrų saugumo sumetimų. Seimo narys Justas Džiugelis teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta ir apie kokius nesklandumus kalbama, yra, mažų mažiausia, gėda TV bokštui ir Vilniaus miesto savivaldybei.

Negalią turintys vairuotojai yra lygiavertė kasdienio eismo dalis, turinti savų lengvatų, pavyzdžiui, statant automobilį stovėjimo aikštelėse. Jų kitiems pažeisti nevalia, todėl teiraujamės kelių policijos atstovų, kam būtent ženklintos stovėjimo vietos yra skirtos ir kaip jomis tinkamai naudotis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kuriais pasinaudojusi Vilniaus neįgaliųjų socialinė įmonė neskaidriai laimėjo valymo paslaugų konkursus, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 500 tūkstančių eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo administracine tvarka bausti savivaldybių pareigūnus, nesudariusius tinkamų sąlygų balsuoti neįgaliesiems. Šį pasiūlymą svarstys Vyriausybė ir Seimas. Ministerija siūlo papildyti savivaldybės biudžeto apmokamų išlaidų sąrašą, įtraukiant į jį balsavimo patalpų įrengimą. Taip pat siūloma leisti savivaldybei pasirinkti jai priimtiną būdą suteikti rinkimams tinkamai pritaikytas patalpas ne tik jas įsigijant, bet ir išsinuomojant.

Šiauliuose Darbo birža nusprendė uždaryti 120 neįgalių žmonių įdarbinusią įmonę. Tokio verdikto įmonė sulaukė už tai, kad laiku nespėjo deklaruoti plėtros. Tai darbo birža nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik į gatvę išmesti 120 neįgalių žmonių, o verslininkus užtampyti po teimus. Išgirdę, kad po 10-ties ar 16kos metų darbo paieškų biurokratų vėl bus išmesti į gatvę verkė net suaugę vyrai, mat žmonės vėl turės skursti iš kelių dešimčių eurų pašalpos.

Po lygių galimybių kontrolierės pastabų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria darbo grupę, kuri spręs dėl sąlygų balsuojantiems neįgaliesiems gerinimo. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė šią savaitę paskelbė, kad žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį. Kontrolierė konstatavo, kad daugiau kaip pusė balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos neįgaliesiems.

Pernai per Seimo rinkimus žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti rinkimuose, daugiau kaip pusė balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. „Tyrimo metu nustatyta, jog rinkimų ir pakartotinų rinkimų metu iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų su judėjimo ir regos negalia poreikiams. Didžiojoje dalyje rinkimų apylinkių (65 proc.

Kai kurie vairuotojai nepaiso draudimo statyti automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje. Vairavimo instruktorius pabrėžia, jog neretai tai gali būti ne piktybinė, o tiesiog neapdairumo problema. Išsamiau žiūrėkite reportaže.

Niekaip kitaip apibūdinti Vilniuje gyvenančio Manto Panavo ir neitų. Jį pažįstantys žino ir jau seniai yra įpratę prie aštraus, kartais net juodo humoro. Mantas nevynioja į vatą savo nuomonės ar pastebėjimų, kas daugumai atrodo nesuderinama su ratukuose sėdinčiais žmonėmis. 34-erių metų vyras neslepia, kad „velnio neštas ir pamestas“ buvo visąlaik, nors po traumos bandė būti geresnis ir ramesnis, bet pamatė, kad tik kova leis jam išlikti.

Socialinėms įmonėms ir jų darbuotojams neramus metas – žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad kitąmet tokioms įmonėms parama gali mažėti tris kartus. Tai reikštų darbo praradimą tūkstančiams negalią turinčių žmonių. Socialinių įmonių atstovai sako, kad tokia informacija tik baugina žmonės, o neįgaliųjų bendruomenės nariai apskritai kai kurių socialinių įmonių veiklą vertina kritiškai. Iki šiol socialinės įmonės 75 proc.

20 nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų skirtingose savivaldybėse savo narius galės pavėžėti iki darbo, gydymo įstaigos, į renginius naujais mikroautobusais. Šiandien joms įteikti rakteliai nuo 20-ties 9 vietų mikroautobusų, kuriuose galima įrengti po 3 vietas žmogui su neįgaliojo vežimėliu. „Sprendimas parengti projektą ir naudojantis Valstybės investicijų programos lėšomis įsigyti 60 autobusiukų subrendo bendraujant su neįgaliųjų organizacijų atstovais, lankantis savivaldybėse.

Net 60 proc. balsavimo vietų nėra pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims, tad šiems Lietuvos piliečiams nėra sudarytos galimybės balsuoti, sako neįgaliųjų organizacijų atstovai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teisinasi, kad tinkamų patalpų nesuteikia savivaldybės. Prieš Seimo rinkimus išplatintame pareiškime Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai teigia, kad beveik trečdalis rinkimų apygardų apskritai neturi nei vienos žmonėms su judėjimo negalia pritaikytos apylinkės.

2016 metų Parolimpinės žaidynės privertė aiktelėti visą Lietuvą: mūsų šalies sportininkai laimėjo tris medalių komplektus. Tiesa, visgi apie neįgaliųjų sportą kalbama mažai, todėl dažnai visuomenė nėra tinkamai informuota apie tam tikras šio sporto šakas. Sėdimasis tinklinis – tai sportas, skirtas tiek sveikiems, tiek fizinę negalią turintiems žmonėms.

Rokiškio rajone penktadienį neblaivūs asmenys smurtavo prieš vaikus ir neįgaliuosius. Panevėžio apskrities pareigūnai gavo du pranešimus apie Rokiškio rajone kilusius buitinius konfliktus. 1969 metais gimęs vyras penktadienį, 19 val. mušė savo nepilnametę dukrą (gimusi 1999 metais). Vyrui nustatytas 2,28 promilės girtumas, jis sulaikytas. Ta patį vakarą, apie 21 val. moteris, gimusi 1967 metais, Rokiškio rajone smurtavo prieš neįgalų ir neblaivų (2,25 promilės girtumas) savo sugyventinį.

Nustatant neįgaliųjų specialiuosius poreikius laikinai nebus nurodomas jų terminas, iki Seimas priims atitinkamas įstatymo pataisas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba termino specialiesiems poreikiams nebenustato nuo liepos 7 dienos, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, pranešė Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM). Teismas pripažino, kad specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 25 punktas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės princip...