negalia

Ukmergiškė Laima Luckutė augina 8-erių metų sūnų Luką, turintį sunkią kompleksinę negalią. Berniukas lanko Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos antrąją lavinamąją klasę. Sunkūs epilepsijos priepuoliai Luką ištinka ne tik namuose, bet ir mokykloje. Berniukas nekalba, sunkiai vaikšto, turi kitų sveikatos bėdų, tačiau tėvų ir mokytojos padedamas mažais žingsneliais juda į priekį.  Laima tiki pozityvumo galia ir sako, kad sūnus tik tada pradėjo šypsotis, kai pamatė besišypsančią savo mamą.

Šiaulietė Oksana Mejerė kartu su vyru augina 4-erių dukrą Emiliją ir 2,5 metų sūnelį Sajų. 2018 metų lapkritį Sajui nustatyta spinalinė raumenų atrofija. Berniukas yra dešimtasis Lietuvoje, kuriam diagnozuota ši reta liga.  Oksana sako, kad išgirdus diagnozę jai nekilo klausimas, kodėl taip nutiko: „Supratau – turiu priimti realybę tokią, kokia ji yra. Kas iš to, jei verksiu į pagalvę? Tikiu moksliniu paaiškinimu: šia liga gali sirgti vienas iš 10 000 žmonių.

Skaitytojų klausėme, kas labiau padėtų gerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Apklausoje dalyvavo 565 žmonės.  Du trečdaliai – 65,3 proc.– apklaustųjų mano, kad neįgaliųjų gyvenimo kokybę labiau pagerintų didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas.  33,6 proc. teigia, kad naudingesnės didesnės išmokos.  1,1 proc. apklausos dalyvių šis klausimas neaktualus.

Artėjant penktojo „Draugystė veža“ sezono kulminacijai – jį vainikuosiančiai trijų draugų porų kelionei į „Eurovizijos“ dainų konkursą Roterdame, su šio projekto sumanytoja Žydre Gedrimaite pabandėme mintimis perbėgti per visus penkis sezonus ir atsakyti į klausimą – tai kas gi vis dėlto yra toji „Draugystė veža“.  Žydrė atvira – į šį klausimą ji neturi vienareikšmio atsakymo. „Gyvenimas. Laisvė. Tikrumas.

Susidūrus su judėjimo sunkumais ar netgi atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį vienas pirmųjų darbų – pasirūpinti, kad namų aplinka būtų kuo patogesnė, netrukdytų žmogui pačiam laisvai judėti namuose, išeiti iš jų. Šias problemas padeda spręsti valstybė. Šiuo metu neįgaliųjų būstai pritaikomi pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems ir Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką programas.

Renatą Zybartienę gali sutikti įvairiuose pramogų pasaulio renginiuose besisukiojančią greta ryškiausių šou žvaigždžių. Moteris – latvės dainininkės Samantos Tinos, kitų tiek Lietuvos, tiek Latvijos atlikėjų vadybininkė.

Aušros Stančikienės gyvenimo istorija verta romano: reta genetinė liga šluoja jos giminėje gimstančius vyrus. Dėl jos moteris prarado du sūnus ir tris brolius, tačiau skaudūs gyvenimo smūgiai moters nepalaužė, o įkvėpė pašvęsti savo gyvenimą pagalbai panašaus likimo šeimoms. Prieš beveik 12 metų Aušra įsteigė labdaros ir paramos fondą „Algojimas“, kaip galimybę pradėti kalbėti apie šeimas, kuriose auga vaikai su negalia, ir apie problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti.

„Kalbant apie negalią ir solidarumą“ – taip pavadinta Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, vykusi diskusija, kurią organizavo tarpdisciplininis edukacijos, rezidencijų ir parodų centras „Rupert“. Renginyje visame pasaulyje žinomas neįgaliųjų teisių gynėjas, teisininkas, Šokio ir dramos konservatorijos Londone vadovas Davidas Ruebainas ir aktyvistė, mokslininkė, kino režisierė ir žurnalistė Rahila Gupta svarstė, kokiais būdais galima kalbėti apie konkrečias negalios patirtis neprisidedant p...

Specialiųjų poreikių turintys vaikai net ir integruoti į bendrojo ugdymo mokyklą dažnai sunkiai užmezga santykius su bendraamžiais, todėl jaučiasi vieniši, atstumti. Nepasitikėdami savo gabumais jie nedrįsta įsitraukti į popamokinę veiklą, o jų tėvai sunkiai randa tokios veiklos, kurioje vaikai galėtų tobulėti, parodyti save, savo dažnai neatskleistus gabumus.

Šv. Valentino dieną alytiškis Algirdas Bernatavičius sutinka Lenkijoje, netoli Krokuvos. Jis –„Erasmus+“ projekto dalyvis: „Projekte, kuriame daug dėmesio skiriama verslumui, įvairioms ateities inspiracijoms, be manęs dalyvauja ir daugiau neregių, – telefonu iš Lenkijos pasakoja Algirdas. – Yra ir mergina, judanti neįgaliojo vežimėliu. Organizacija, surengusi šį renginį, palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos neregiais, o viena iš organizatorių yra silpnaregė.

Lietuvos paralimpinis komitetas neslepia ambicingo tikslo – į Tokijuje vyksiančias paralimpines žaidynes išsiųsti kuo daugiau įvairių sporto šakų atstovų. Svarbiausioms kovoms nenumaldomai artėjant, minima vis daugiau sportininkų, kurie galėtų atversti naujus Lietuvos paralimpinio judėjimo puslapius. Tarp jų – ir šaudymu iš lanko užsiimantis alytiškis Rolandas Baranauskas.  „Net trys pirmą kartą į rankas lanką paėmusio Rolando paleistos strėlės susmigo į taikinio centrą.

Filipinietis Carlas Malone Montecido niekada nabūtų pagalvojęs, kad sulauks tokio dėmesio, kai socialiniuose tinkluose viena mergina pasidalijo įrašu, kuriame jis parduotuvėje perdainavo pasaulinio garso atlikėjo Samo Smitho dainą „Too Good at Goodbyes“. Vaikinas ne tik sulaukė milijonų internautų dėmesio, bet ir pagyrų iš paties Samo Smitho.

Vilniuje, Užupyje, įsikūrusiame dienos centre „Šviesa“ surengta neįprasta trumpų filmų peržiūra. Filmuose jautrias savo gyvenimo istorijas pasakojo intelekto negalią turintys žmonės iš Italijos, Islandijos, Slovėnijos, Suomijos, taip pat ir šio centro lankytojai. Visi jie – prieš ketverius metus prasidėjusio „Erasmus+“ projekto „Skaitmeninis pasakojimas, skirtas besimokančiųjų su proto negalia kvalifikacijos kėlimui ir įgalinimui“ dalyviai. Šį kartą projekto dalyviai savaitę gyveno Lietuvoje.

Sportinei veiklai, sveikatingumui aklųjų bendruomenėje visada buvo skiriama daug dėmesio. Jau trys dešimtmečiai veikia Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), skatinanti sportinį aklųjų gyvenimą, rengianti įvairaus lygio varžybas. LASF sudaro aštuoni penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiantys sporto klubai, vykdantys įvairius sporto skatinimo ir sveikatingumo projektus.

Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuostatos, kad mokyklos gali nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Pasak įstatymo pakeitimą inicijavusio Seimo nario Justo Džiugelio, šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas yra diskriminuojantis. Pavyzdžiui, 29 str. 10 dalyje rašoma, kad mokyklos gali nepriimti vaiko, jei mano negalinčios jam užtikrinti pagalbos, o tai akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė nuostata.

„Ypatingieji“ yra vienas iš tų filmų, kurie atsako į klausimą, kodėl einame kiną. Jis tyras ir džiaugsmingas, nors kalba apie rimtus dalykus, ir tai daro labai rūpestingai ir sąžiningai. Todėl filmas ir prajuokina, ir sušildo kiekvieno širdį.“  „Ačiū už šį puikų filmą. Kadangi auginu sunkų autizmą turintį sūnų, galiu būti neobjektyvus, tačiau filmas rodo, kad tai, jog sistema tokius vaikus laiko už ribų, yra nežmoniška.

Panevėžio autobusų parkas pasipildė naujais, moderniais žemagrindžiais autobusais, pritaikytais skirtingų negalių turintiems žmonėms. Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša sako, jog situacija Panevėžyje nors ir pamažu, bet gerėja. Apie tai byloja ir daugelyje miesto vietų matomas užrašas „Panevėžys atsinaujina“.  Apžiūrėti 12 naujų, tik ką į miestą atvykusių „BMC Procity CNG“ autobusų ir jais pasivažinėti pakviesti visi pageidaujantys panevėžiečiai.

Susilaukę kitokių vaikų tėvai skundžiasi, jog jiems labai trūksta ne tik įvairių paslaugų, bet ir informacijos, kur rasti pagalbos. Sostinėje šią spragą bent iš dalies žadama užpildyti: Valakupiuose, Lakštingalų gatvėje, po trejų metų duris atvers Kompleksinių paslaugų centras vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimos nariams.  Centras įsikurs rekonstruotame vaikų globos namų „Gilė“ pastate, kuris, vykstant deinstitucionalizacijos procesams, netrukus turėtų ištuštėti.

Kasmet žmonėms su negalia pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir gydymo įstaigą – tokią siekiamybę šiandien memorandumu įtvirtino Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos negalios organizacijų forumu. Pritaikymas apimtų tokius dalykus kaip patekimas į objektą, prieinama aplinka patalpose, specialistų paslaugos, specialios ugdymo priemones ir kita.

Tarptautinėje parodoje „Adventur 2020“ tarp daugiau kaip 300 dalyvių iš 20 šalių su šūkiu „Turizmas visiems Lietuvoje“ prisistatė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS). Turistinių kelialapių, kaip kitos šios parodos dalyvės, ji nepardavinėjo. LŽNS turėjo kitą tikslą – pristatyti neįgaliuosius kaip potencialius keliautojus ir patarti, pamokyti, kaip panaikinti kelionių magijai trukdančius barjerus.  Londonas, Paryžius, Barselona, Tenerifė, Tailandas, Egiptas, Kambodža, Madagaskaras.

Vos tik gimus Viktorui, jo mama išgirdo siūlymą: „Atiduokite savo vaiką tyrimams“, mat berniukas buvo pirmasis Lietuvoje, kuris gimė su spina bifida arba, lietuviškai, su įgimta stuburo smegenų išvarža. Dabar jau 27-erių sulaukusiam vilniečiui Viktorui Topol neįgaliojo vežimėlis netrukdo tobulėti ir siekti svajonių: jis išbandė įvairias sporto šakas, keturis kartus tapo pasaulio fitneso čempionu, šoka hip-hopą bei konsultuoja asmeninio tobulėjimo klausimais.

Šiluviškės Jūratės Dabžanskienės gyvenimas nelepino nuo kūdikystės. Augusi be tėvų, ne kartą palikta ir išduota, ji rado ramybę ir paguodą tikėjime bei savo šeimoje.  „Nesyk klausiau Dievo – kodėl man skyrė tiek išbandymų? Dabar jau suprantu: viskas pasaulyje turi prasmę, viskas susidėlioja į vientisą grandinę, kurią peržvelgęs ir randi atsakymus į visus klausimus“, – sako moteris.  Vaikystė – be tėvų  Jūratė buvo trečias vaikas šeimoje, gimė neišnešiota, svėrė vos 750 gramų.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui šiemet Lietuvos pateiktoje Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje bus aprašyta šalyje pradėta teikti asmeninio asistento paslauga. Tiesa, kol kas tai – bandomasis projektas, tačiau jau pradėtas įgyvendinti antrasis jo etapas. Pirmajame šias paslaugas išmėgino proto ir psichikos negalią turintys žmonės, antrajame jų gali kreiptis fizinę (judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimo) ir kompleksinę negalią turintys asmenys.

Prie Panevėžio viešbutyje „Romantic“ esančio baseino šią savaitę atsirado naujas įrenginys – keltuvas, kuriuo į vandenį gali nusileisti rateliais judantys, sunkiai vaikštantys ar kitokių sveikatos sutrikimų turintys neįgalieji. „Pagaliau pasaulyje Lietuvą garsinančius plaukikus auginančiame mieste atsirado galimybė vandens sportą išmėginti ir neįgaliesiems“, – sako šios idėjos iniciatorius, Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nusprendė, kad „Lietuvos paštas“, atsisakydamas išmokėti asmeniui su negalia jam priklausančią šalpos pensiją, pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Kontrolierė pradėjo tyrimą po to, kai buvo gautas skundas dėl vienos „Lietuvos pašto“ darbuotojos veiksmų. Pareiškėja tvirtino, kad jos pilnametis intelekto negalią (Dauno sindromą) turintis sūnus nebuvo aptarnautas viename Kauno pašte.

Gargždų lopšelį-darželį „Gintarėlis“ lankančią Deimantę prižiūri mokytojo padėjėja, kuri buvo specialiai įdarbinta, kad padėtų mergaitei susitvarkyti su liga – I tipo cukriniu diabetu. Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Smalsučiai“ vadovės Inos Juotkienės teigimu, tai analogų Lietuvoje neturintis atvejis.  Susirgus diabetu – ribotos galimybės lankyti darželį  Deimantė cukriniu diabetu susirgo prieš 1,5 metų, kai buvo 4-erių.

Galimybė savarankiškai ir saugiai judėti – vaikščioti, naudotis viešuoju transportu – yra kiekvieno neregio siekiamybė. Prieš 20 ar 30 metų tai buvo svajonė, graži utopija, bet informacinės technologijos svajonę pavertė realybe. Išmanieji telefonai, jiems skirtos navigacijos, teksto ir spalvų atpažinimo programos tampa neatsiejama aklųjų kasdienybės dalimi. Vienos šių programėlių kuriamos specialiai akliesiems, kitas jie kūrybingai pritaiko savo poreikiams.

„Esu toks, koks esu, ir esu žmogus, toks, kaip ir tu. Esu vertas būti gerbiamas, mano įvairoviškumas yra vertingas. Mano orumas ir žmogaus teisės yra tokios pat, kaip ir tavo bei visų kitų žmonių“, – taip lietuviškai skamba dekalogo, pavadinto „10 principų dėl mano, mergaitės ar berniuko, paauglės ar paauglio, turinčio negalią, apsaugos, gerbūvio ir raidos“, pirmasis principas.

Neįgaliojo vežimėliu judanti Laura (pavardė redakcijai žinoma) iš medikų girdėjo, kad sportuoti jai neverta – sveikata vis tiek tik prastės, tad kam vargti. Moteris neatsisakė svajonės. Patyrusi 7 insultus ji kasdien keliauja į sporto salę, važinėja triračiu ir svajoja dalyvauti tarptautinėse triračių varžybose.  Lauros namuose, vienoje iš knygų lentynų, pagarbiai išrikiuotos sporto varžybose jos iškovotos taurės, medaliai.

Rita Žogelė – šokių mokytoja ir trenerė. Dviejų šaunių berniukų mama šokti moko ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Rita sako, jog pirmą sykį apie tai, kad augo su psichikos negalią turinčia mama, išdrįso prabilti tik 2017-aisiais, dalyvaudama „Reach for change“ organizuotame konkurse „Talentas keisti“.  „Kiekvienas konkurso dalyvis turėjo viešai pristatyti savo socialinio verslo idėją.

Geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai jau tapo gražia tradicija ir proga pagerbti bei padėkoti žmonėms, kurie savo atkaklumu ir ryžtu įveikia ne tik varžovus, bet ir save, savo negalią ir tampa pavyzdžiu visiems, drąsina nesustoti pusiaukelėje, siekti užsibrėžtų tikslų.

Dešimtą kartą surengtuose geriausiai visiems pritaikyto Europos miesto rinkimuose triumfavo Varšuva. Lenkijos sostinė išrinkta iš 47 pretendentų – tiek paraiškų pateikta Europos Komisijai. Varšuvai šis apdovanojimas skirtas už per trumpą laiką iš esmės pagerintą miesto prieinamumą.  Rateliais judantis Martinas Baltrušaitis Lenkijoje lankėsi ne kartą. „Ir dar niekur, ne tik Varšuvoje, neteko nusivilti pritaikymu ir dėmesiu negalią turintiems žmonėms.

„Prie svetingo ir visiems lankytojams atviro muziejaus kūrimo prisideda visi muziejaus darbuotojai – tiek sutinkantys lankytojus, tiek rengiantys parodas, ekskursijas ir edukacinę veiklą, tiek planuojantys muziejaus veiklos kryptis ir biudžetą“, – teigia VšĮ „Socialiniai meno projektai“ direktorė Ieva Petkutė ir tyrėja dr. Simona Karpavičiūtė.

Praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centras Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva įvairiuose Lietuvos regionuose rengė šviečiamąją kampaniją – susitikimuose su vietos politikais, specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, bendruomenėmis ir visuomene pristatė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, negalią turinčių žmonių situaciją, kalbėjosi apie svarbiausias problemas...

Vilnietis Justinas Kisielius menu domėjosi nuo vaikystės: aplinkinius žavėjo darbais iš molio, juodu tušu plunksnele pieštais piešiniais. Neseniai jis atrado naujas priemones: drobę ir „Pebeo“ aliejinius markerius. Justino paveikslai – išskirtiniai. Juose daug spalvų, įvairių detalių bei originalių, netikėtų elementų.  Justinas pasakoja, jog jo giminėje būta ne vieno talento.

Kaunatavos kaimo bibliotekoje Vilija Jocienė dirba jau 36 metus. Tuomet, kai reikėjo rinktis gyvenimo kelią, negalią turinčiai merginai bibliotekininkės profesija atrodė priimtiniausias variantas – fizinių jėgų čia daug nereikia, o knygų lentynos, jose išrikiuotų knygų kvapas Vilijai patiko nuo vaikystės. Ir Telšių kultūros mokykla buvo ranka pasiekiama – nereikėjo vėl leistis į tolimas keliones.  Tos tolimos kelionės Vilijai buvo taip įkyrėjusios, kad net pagalvoti apie jas nenorėjo.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms visi tampame geresni, stengiamės vieni kitiems dovanoti ne tik džiaugsmo, gerų emocijų, bet ir aukoti tiems, kam reikia mūsų paramos ir pagalbos. Negalią turinčius vaikus auginančias mamas vienijančioje feisbuko paskyroje „Vilties spindulėlis“ prieš šv. Kalėdas paskelbta gerumo akcija, skirta „spinduliukų“ svajonėms išpildyti.

Lietuvoje, 2019 m. rugsėjo duomenimis, apie 130 tūkst. žmonių gavo netekto darbingumo pensijas. Kitaip tariant, tiek darbingo amžiaus žmonių nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumas. Netekto darbingumo (invalidumo) išmokos darbingo amžiaus asmenims sudaro apie 8 proc. „Sodros“ biudžeto išlaidų. Pastarųjų metų analizė rodo, kad netekto darbingumo pensijas gaunančių žmonių mažėja, o jų aktyvumas darbo rinkoje didėja. Lengviau įsidarbina ir vyresnio amžiaus žmonės.

Vaiko liga ar negalia tėvams visada tampa išbandymu. Tačiau neretai tai paskatina ir augti, tobulėti, padėti kitoms panašaus likimo šeimoms. Viena iš asociacijos „Nekitokie“ įkūrėjų Jurga Mačiukienė sako, kad dėl savo vaikų niekada nevalia pasiduoti. Moteris atkreipia dėmesį į nuolatinį ugdymo įstaigų specialistų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus auginančių tėvų nesusikalbėjimą. Būtent noras juos suburti paskatino moterį kurti asociaciją.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – tai specialioji biblioteka, skirta žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Tai reiškia, kad šios bibliotekos skaitytojais gali būti ne tik regos negalią turintys asmenys, bet ir žmonės, turintys skaitymo sutrikimų, pavyzdžiui, disleksiją. Taip pat šia biblioteka gali naudotis žmonės, turintys fizinę negalią, trukdančią skaityti įprastą spausdintą tekstą, pavyzdžiui, kai dėl paralyžiaus sunku versti knygos puslapius.

Psichologė Rūta Klišytė įsitikinusi, kad norint priimti autistiškus žmones neužtenka tik geros širdies, noro padėti, bet reikia dar ir daug ką suprasti. Tačiau svarbiausia – netaikyti visiems lygiavos principo ir priimti kiekvieną tokį, koks jis yra.  „Mes visi turime kokių nors išskirtinių bruožų, esame savotiški. Tai mums ir trukdo gyventi, bet galbūt ir padeda. Būkime tolerantiški ir nelaikykime savęs kokiais nors išskirtiniais. Normalu, kad visi skirtingi.

Ekvadoro prezidentas Leninas Bolteras Moreno Garsesas (Lenín Boltaire Moreno Garcés) – vienas iš nedaugelio aukštas valstybines pareigas užimančių fizinę negalią turinčių žmonių ir šiuo metu vienintelis pasaulyje šalies vadovas, judantis neįgaliojo vežimėliu. Savo veikla jis įrodė, kad negalia – ne kliūtis siekti pačių aukščiausių postų ir daryti didžiulius pokyčius visuomenėje.

Praėjusiais metais 26 veiklos metus skaičiuojanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ sulaukė Prezidento Gitano Nausėdos pritarimo skatinti organų donorystę. Jo iniciatyva sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė specialią darbo grupę, kurios tikslas – aktyvinti organų donorystės ir transplantacijos procesą Lietuvoje.

Tryliktus metus Airijoje gyvenanti Rita Mockė puikiai žinoma Lietuvos neįgalius vaikus auginančių šeimų bendruomenėje. Jos kartu su draugėmis įkurta organizacija „Airijos lietuviams rūpi“ remia onkologinėmis ligomis, pirmojo tipo diabetu ir retomis ligomis sergančius vaikus bei jų šeimas.  R. Mockė į Airiją atvyko 2007-aisiais, kai ten įsidarbino jos vyras. Šeima neplanavo svečioje šalyje užsibūti ilgai, vis dėlto planus pakeitė sunki jaunesniojo sūnaus Mato liga.

Ar kada nors susimąstėte, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Arba – ką darytumėte, jei likus tik keleriems metams iki išėjimo į užtarnautą poilsį netektumėte darbo? Kol Jūs galvojate, kiti ėmė ir sugalvojo, kad geriausia, ką jie gali padaryti dėl savęs, – padėti kitiems.  Susipažinkite su ką tik senatvės pensijos sulaukusia Liljana. Moteris beveik 35 metus dirba lėlininke „Lėlės“ teatre Vilniuje.

Audrius Narkauskas šiemet savo gimtadienį su tėvais, artimaisiais ir draugais šventė pirmojoje savo darbovietėje – restorane „Pirčiupių karčema“. Vyras, turintis kompleksinę negalią ir tik 25 proc. darbingumo, jau pusmetį dirba šiame Pirčiupiuose, Varėnos rajone, įsikūrusiame restorane.  Audriaus mama Daiva Narkauskienė pirmiausia prašo padėkoti restorano direktorei Greta Paličiuk.

„Dizainas visiems yra metodologija: mes turime formulę, kuri užtikrina dizaino visiems projektų sėkmę – 40 proc. aistros, 40 proc. empatijos ir 20 proc. verslo vizijos“, – sako tarptautinio tinklo „Dizainas visiems“ konsultantas, „Avanti-Avanti“ studijos Barselonoje vadovas grafikos dizaineris Alexas Dobaño.  Dizaineris svečiavosi Lietuvoje projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandos kvietimu.

Prie vieno VšĮ Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ kabineto durų pasitinka lentelė „Prašome netrukdyti. Vyksta egzaminas“. Kai į jį pagaliau leista įžengti ir pašaliniams, juos sutinka džiugios šypsenos. Iš jų galima spėti, kaip pasisekė pirmai Lietuvoje kosmetiko paslaugų profesiją įgijusiai kurčių ir neprigirdinčių merginų grupei. „Ar lengvai atsivėrė profesinės paslaptys?“ – pasmalsavau. Asta Grigaitienė per gestų kalbos vertėją greitakalbe išbėrė: „Šiandien atrodo, kad labai sunku nebuvo.

Nacionalinė dailės galerija (NDG) Vilniuje per pastaruosius keletą metų tapo viena dažniausiai aklųjų ir silpnaregių lankomų meno erdvių. 2016 metais čia surengta pirmoji daug žadanti liečiamoji skulptūrų paroda „Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“, praėjusių metų pavasarį pristatyta didelio susidomėjimo sulaukusi paroda „Blind date“, o šių metų rudenį lankytojus pakvietė antroji jos dalis.