nature

Farmacijos kompanijos pradeda investuoti į tyrimus, kurių metu vandenilio atomas pakeičiamas į sunkesnį izotopą. Manoma, tai padidina vaistų veiksmingumą. Kovo 16 dieną Leksingtono farmacijos koncernas Masačiusetse (JAV) paskelbė apie pirmą tyrimų fazę su antidepresantu paroksetinu. Šiandien jis garsėja kaip vienas plačiausiai vartojamų antidepresantų dėl savo stipraus ir greito poveikio depresijai.

Mokslininkai aptiko įtikinamų įrodymų, jog galaktikoje egzistuoja pora viena aplink kitą skriejančių juodųjų skylių. Nors hipotezės apie tokių „dvinarių sistemų“ egzistavimą keltos ir anksčiau, iki šiol nė vienos jų nepavyko pamatyti. Mokslo žurnale „Nature“ paskelbtas darbas patvirtina galaktikų, savo centre turinčių po juodąją skylę, augimo teoriją, praneša BBC.

D. Britanijos ir Kanados mokslininkai rado būdą, kaip saugiai pasigaminti kamieninių ląstelių nenaudojant žmogaus embrionų. Ekspertų teigimu šis pasiekimas atveria kelią „atsarginėms kūno dalims“ kurti.

Meksikoje pagaliau oficialiai patvirtinta, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų genai aptikti įvairiose kaimiškose šalies vietovėse augančių kukurūzų veislėse, skelbia „New Scientist“. Naujasis tyrimas užbaigė ilgai trukusią diskusiją dėl genetiškai pakeistų kukurūzų genų plitimo ir atskleidė, kad nustatyti genų „migraciją“ yra kur kas sunkiau, nei manyta.

Medžiai absorbuoja penktadalį dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų, nustatė mokslininkai. Šis Lidso universiteto (D. Britanija) mokslininkų tyrimas yra pats svarbiausias iki šiol gautas įrodymas, kad tolimesnis miškų kirtimas mūsų planetoje yra labai pavojingas.

Kolumbijos šiaurėje JAV Smitsono (Smithsonian) tropinių tyrimų instituto ir Floridos universiteto mokslininkai aptiko suakmenėjusias Titanoboa cerrejonensis rūšies gyvatės liekanas, praneša „Physorg.com“. Fosilijos tyrimai atskleidė, kad ši priešistorinė gyvatė buvo 13 metrų ilgio ir svėrė apie 1140 kg. Milžiniškos gyvatės rekonstrukcija. „Scanpix“ nuotr. Pasak mokslininkų, ši prieš 60 mln.

Japonijos mokslininkai skelbia sukūrę vakciną nuo visų gripo viruso atmainų. Jeigu jos klinikiniai bandymai bus sėkmingi, jau po kelerių metų žmonija galės apsiginti ir nuo šimtus milijonus gyvybių galinčios nusinešti paukščių gripo pandemijos. Vakciną kūrusių Japonijos nacionalinio infekcinių ligų instituto mokslininkų grupei vadovavusio Tetsuya Uchida teigimu, ji jau sėkmingai išbandyta su laboratorinėmis pelėmis, kurioms buvo implantuoti žmogaus genai.

Eilinė tolima ir didelė egzoplaneta būtų tapusi beveik įprastiniu astronomu atradimu, jei ne vienas išskirtinis jos bruožas – ypatingai ekstremali temperatūrų kaita skirtingais metų sezonais. Planetos keistenybes tyrinėjo Gregas Laughlinas ir jo kolegos iš JAV Kalifornijos universiteto (UC Santa Cruz). Aptikto pasaulio parametrus tyrinėti padėjo „Spitzer“ orbitinis teleskopas. NASA/JPL-Caltech nuotr. Egzoplanetos, pavadintos HD 80606b, metai tęsiasi 111,4 parų.

Net publikacijos garsiausiuose mokslo žurnaluose ir skirtingose laboratorijose pakartotos tokių tyrimų išvados dar negarantuoja, jog rezultatai yra absoliučiai teisingi. Būtent tai naujausiame tyrime bando įrodyti Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, tyrinėję galvos smegenų aktyvumą.

„Lietuvos mokslas serga ir nė viena Vyriausybė per 18 metų nesugebėjo įvykdyti nors kiek žymesnių reformų. Reikia turėti valios drąsiems, būtiniems sprendimams, o jie neatsiranda be tiesos sakymo“, - įsitikinęs fizikas Darius Čeburnis.

Žemėje nebeliko vietos, kur būtų galima pasislėpti nuo pasaulinio atšilimo: naujas tyrimas patvirtino, kad šyla ir iki šiol išimtimi laikyta Antarktida. 2007 m. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktoje ataskaitoje apie globalias klimato permainas teigiama: „Tikėtina, kad per pastaruosius 50 metų vidutinė temperatūra visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) žymiai padidėjo dėl priežasčių, susijusių su žmogaus veikla.

Mokslininkų rasta žuvies fosilija suteikė daugiau aiškumo, kaip vystėsi stuburiniai gyvūnai, praneša BBC. Tai yra vienos iš ankstyviausių žinomų žuvų fosilija, žurnale „Nature“ rašo Švedijos mokslininkai. Radinys yra gerai išsaugotas išnykusių žuvų acanthodians grupės pavyzdys. Fosilija iškasta Herefordšyre (Jungtinė Karalystė) 1940–aisiais ir yra apytiksliai 415 mln. metų senumo. Tyrimui vadovavo Upsalos universiteto (Švedija) mokslininkas Martinas Brazeau`as.

Tai, jog Žemėje randami meteoritai neturi mūsų planetai įprastinių medžiagų arba struktūros, yra visiškai normalu ir įprasta – juk taip ir turi būti su svečiais iš kosmoso. Tačiau šį kartą viskas kitaip – meteoritai GRA 06128 ir GRA 06129 savo struktūra pernelyg panašūs į žemiškos kilmės uolienas. Tai dar viena mįslė kosmoso tyrinėtojams.

Dabar nieko nebestebina tokios dirbtinės fotosintetinės sistemos kaip saulės baterijos, tačiau mokslas eina toliau ir jau galvojama apie organinius junginius, kai, pavyzdžiui, nudažome sieną vienais, po to kitais dažais, prijungiame laidus - ir viskas veikia! „Būtų idealu, bet dar reikia daug ką suprasti apie gyvybę ir mokėti gamtos analogijas pritaikyti“, - LŽ sakė Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos katedros vedėjas ir Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijos vedėj...

Meilė yra sudėtinga psichologinė ir emocinė būsena, kuriai esant svarbiausią vaidmenį vaidina ypatingos neurocheminės medžiagos - oksitocinai. Tai pareiškė žinomas profesorius iš Emorio universiteto (Atlantos valstija) Laris Jangas. Jis yra vienas geriausių specialistų smegenų tyrimo srityje. Naujausiame populiaraus mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje profesorius išspausdino straipsnį, kuriame išdėstė savo tyrimų rezultatus.

Suvalgomo maisto kiekio mažinimas ir ypač badavimas pailgina gyvenimą. Tokią išvadą priėjo japonų mokslininkai iš Kioto universiteto, atlikę bandymus su apvaliosiomis kirmėlėmis (nematodais), praneša pirmadienį Tokijo laikraščiai. Per eksperimentą naudoti kirminai gyvena apie 25 dienas. Bet apribojus maitinimą jų gyvenimo trukmė padidėjo 1,2 karto.

Suvalgomo maisto kiekio mažinimas ir ypač badavimas pailgina gyvenimą. Tokią išvadą priėjo japonų mokslininkai iš Kioto universiteto, atlikę bandymus su apvaliosiomis kirmėlėmis (nematodais), praneša Tokijo laikraščiai. Per eksperimentą naudoti kirminai gyvena apie 25 dienas. Bet apribojus maitinimą jų gyvenimo trukmė padidėjo 1,2 karto.

Sveiki žmonės privalo turėti teisę laisvai vartoti jų protinę veiklą stiprinančias ir taip konkurencingumą rinkoje didinančias tabletes. Tokį grupės žinomų mokslininkų raginimą jų kolegos laiko provokuojamu ir nepriimtinu.

Saturno palydove Encelade gali būti požeminis vandens šaltinis, mano NASA mokslininkai. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija), Kolorado universiteto ir Centrinės Floridos universiteto Orlande mokslininkai, nagrinėdami NASA zondo „Cassini“ ultravioletinių spindulių spektrometro perduotas nuotraukas, nustatė, kad iš Encelado paviršiaus į 300 km aukštį viršgarsiniu greičiu išmetamos vandens garų ir ledo dalelių čiurkšlės.

Netoli Saulės sistemos mokslininkai aptiko paslaptingą kosminių spindulių šaltinį, kol kas netelpantį į tradicinės astrofizikos teorijų ribas. Paslaptingas šaltinis surastas mokslininkams vykdant „Advanced Thin Ionization Calorimeter — ATIC“ projektą, kurį kuruoja Luizianos valstijos universitetas. Projekto metu virš Antarktidos mokslininkai iškėlė didžiulį helio pripildytą balioną, kuris į 38 kilometrų aukštį nuskraidino beveik 2 tonas sveriančią tyrimų aparatūrą.

NASA kosminis zondas „Cassini“ virš Saturno šiaurės ašigalio užfiksavo dar nematytą poliarinę pašvaistę, kuri skiriasi nuo Žemės arba Jupiterio pašvaisčių, praneša „Science Daily“. Leičesterio universiteto astronomo Tomo Stallardo teigimu tokių pašvaisčių mokslininkai dar niekur nėra matę. Pasak jo, tai ne šiaip pašvaisčių žiedai, stebimi Jupiterio ar Žemės ašigalių regionuose – Saturno pašvaistės apima „nepaprasto dydžio“ planetos ašigalio plotą. NASA nuotr.

Amerikiečių mokslininkų grupė pranešė pirmą kartą iškodavusi visą vėžiu sirgusio žmogaus genomą, pranešė „Daily Telegraph“. Šis pasiekimas suteiks galimybę tyrėjams kurti naujas kovos su vėžiu priemones, kurios turėtų mažiau šalutinių efektų, bei naujas vaistų efektyvumo tikrinimo metodikas. Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai tyrimo metu lygino DNR pavyzdžius, paimtus iš vienos 50 metų amžiaus pacientės. Ji sirgo sunkia leukemijos forma ir vėliau mirė.

Tyrinėdami senus sustingusios magmos pavyzdžius mokslininkai aptiko naujus Žemės branduolio vėsimo įrodymus. Pagal gautus duomenis, mokslininkai spėja, jog planetos branduolys per paskutinius 3 milijardus metų atvėso 500 laipsnių pagal Celsijų, o Žemės plutos judėjimas prasidėjo vėliau, nei manyta iki šiol. Tarptautinė geofizikų grupė iš Australijos, D. Britanijos ir JAV nusprendė detaliau ištirti vulkaninės kilmės bazaltus – komatitus.

Pasak prof. Osvaldo Rukšėno, smegenų veikla yra tokia sudėtinga, kad kuo daugiau sužinai, tuo daugiau klausimų iškyla. „Vegetarams ateina juodos dienos“, - juokavo Vilniaus universiteto profesorius dr. Osvaldas Rukšėnas, turėdamas omenyje pastarąjį dešimtmetį mokslo pasaulyje įvykusią kone revoliuciją, kai buvo nustatyta, kad augalai, kaip ir gyvūnai, generuoja elektrinius potencialus, valdančius juose įvairius procesus.

Iš besivystančių šalių Vakarus gali pasiekti dar nematytos epidemijos, perspėja sveikatos apsaugos ekspertai. Kai kurie iš jų mano, kad sunkus ūminis respiracinis sindromas (angl. SARS) – tik repeticija prieš kur kas baisesnę epidemiją, rašo JAV dienraštis „USA Today“. Dienraštis remiasi JAV nevyriausybinės organizacijos „Trust for America‘s Health“ pranešimu, kuriame nurodoma, kad šalyje kasmet nuo naujų ir seniai pamirštų infekcinių ligų protrūkių miršta daugiau nei 170 tūkstančių žmonių.

Vos prieš kelis metus atrastos „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimai atskleidė naujų duomenų apie šių gyvūnų protėvius – keturkojų žuvų rūšį. Šie gyvūnai gyveno Žemėje prieš beveik 375 mln. metų. „Tiktaalik roseae“ buvo apie 2,7 m ilgio grobuonis, turintis aštrius dantis, plokščią kūną, o jo galva priminė šiuolaikinio krokodilo kaukolę, praneša „Sciencedaily.

Ženevos universiteto mokslininkai vasarą atliko labai įdomų eksperimentą su kvantiškai susijusiais fotonais. Pasirodo, tokie fotonai sugeba keistis informacija greičiau nei šviesos greitis. Kvantinis susiejimas (Quantum entanglement) – tai tam tikra kvantinių dalelių (pvz. kvantų, elektronų ar fotonų) būsena, atspindinti jų tarpusavio sąryšio koreliaciją. Kvantinį susietumą tyrinėja atskira fizikos šaka – kvantinė mechanika.

Tarp ligų sukėlėjų virusai unikalūs tuo, kad gali infekuoti visų tipų organizmus, tačiau atradimas, kad ir patys virusai gali turėti virusų, – stebinantis. Yra augalų virusų, vabzdžių virusų, grybų virusų ir netgi virusų, kurie gali užkrėsti tik amebas ar bakterijas. Dabar grupė tyrėjų iš Nacionalinio mokslo tyrimų centro Prancūzijoje padarė neįtikėtiną atradimą, jog yra ir virusų, kurie gali užkrėsti kitus virusus.

D. Britanijos mokslininkai tvirtina, kad pernelyg uoliems švaruoliams, dažnai plaunantiems savo rankas, kyla didesnis pavojus susirgti diabetu. Ypač tai pavojinga vaikams.

Masyvių žvaigždžių gyvenimas paprastai baigiasi galingu sprogimu. Dabar mokslininkai nustatė, jog tokie sprogimai dažnai gali būti lydimi papildomo sprogimo – savotiško „aido“. Tokią išvadą priėjo astrofizikai, išanalizavę duomenis apie milžiniškos galios sprogimą, įvykusį Jaučiaganio žvaigždyne. NASA nuotr. Pats sprogimas buvo pastebėtas 2008 metų kovo mėnesį. Tepraėjus 15 sekundžių, kuomet sprogimą užfiksavo orbitinis teleskopas „Swift“, žybsnį buvo galima matyti net ir plika akimi.

Mokslininkų sukurtas genų terapijos būdas, kuris buvo išbandytas su laboratoriniais gyvūnais, teikia vilčių, kad ilgainiui bus galima išgydyti nuo kurtumo milijonus žmonių. D. Britanijos žurnale „Nature“ paskelbti JAV mokslininkų atlikto eksperimento rezultatai vadinami proveržiu gydant kurtumą ir vidinės ausies veiklos sutrikimus. Sraige (cochlea) vadinama vidinės ausies dalis yra atsakinga už nervinių impulsų generavimą iš ją pasiekiančių oro slėgio bangų.

Siekis per 4 kilometrų storio ledą prasigręžti iki didžiausio Antarktidos ežero Rusijos mokslininkų manymu prilygsta išsilaipinimui Mėnulyje. Šio ambicingo tikslo siekiantys rusai tikisi Vostoko ežere Antarktidoje aptikti egzotiškų gyvybės formų.

Naujausi tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad Viduržemio jūroje nuskendusiame laive rastas mechanizmas, neretai vadinamas priešistoriniu kompiuteriu, yra susijęs su Archimedu.

Mažiausiai viename, išskyrus Žemę, Saulės sistemos dangaus kūne telkšo ežeras, nustatė NASA. NASA kosminis aparatas „Cassini“ Saturno palydovo Titano pietų ašigalio regione aptiko milžinišką skysto etano ežerą, praneša „The Telegraph“. Ištyrus anksčiau pastebėtą tamsių kontūrų dėmę Titano paviršiuje „Cassini“ regimųjų ir infraraudonųjų spindulių spektrometru nustatyta, kad didžioji šio skysto ežero dalis sudaryta iš etano, tačiau jame yra ir metano, azoto ir kitų angliavandenilių.

Ne už kalnų diena, kai vyrai galės susilaukti kūdikių be moterų. 2038-aisiais pradėti kūdikį galės ir šimto metų amžiaus vyrai ir moterys, tvirtina Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Pasak jo, mes galėsime susilaukti vaikų ir nesimylėdami, nekreipdami dėmesio į savo amžių ar priešlaikinio gimdymo pavojų. Po kelių dešimtmečių, 2038-aisiais, nevaisingumas teliks tik blogas prisiminimas.

Kembridžo universiteto mokslininkai šiek tiek priartėjo prie aukštatemperatūrių superlaidininkų paslapties įminimo. Bent jau taip teigiama straipsnyje, išspausdintame liepos 9 d. „Nature“ žurnalo numeryje. Aukštatemperatūrių superlaidininkų paieška mokslininkams neduoda ramybės jau kelis dešimtmečius.

JAV geologai, ištyrę NASA „Apollo“ misijų metu paimtus Mėnulio uolienų pavyzdžius, juose aptiko vandens. Browno universiteto (JAV) geologai, pasitelkę antrinių jonų masės spektrometrą – tyrimų prietaisą, kuris pilotuojamų skrydžių į Mėnulį metu dar nebuvo sukurtas – ištyrė praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo pradžioje iš Mėnulio pargabentus vulkaninio stiklo pavyzdžius. Juose buvo patikti vandens molekulių pėdsakai.

Itin dažnas tam tikros kvantinės sistemos temperatūros matavimas gali pažeisti termodinamikos dėsnius. Tokias išvadas padarė Veizmano instituto (Izraelis) chemijos fakulteto mokslininkai kartu su kolegomis iš Vokietijos. Pagal termodinamiką, galingo šilumos šaltinio (vadinamosios šiluminės vonelės – sistemos, pasižyminčios itin didele šilumine talpa) ir žymiai mažesnių sistemų ansamblio sąveika bent jau statistiškai turėtų artinti pastarąsias prie šiluminės pusiausvyros.

Džono Hopkinso universiteto (JAV) tyrėjams ir jų kolegoms iš Kinijos mokslo ir technologijos universiteto pavyko atskleisti kai kurias neseniai atrasto superlaidininko paslaptis. Manoma, kad naujasis aukštatemperatūris geležies pagrindo superlaidininkas bus plačiai pritaikytas pramonėje, medicinoje, energijos išgavimo ir transporto srityse.

Tai, kad Marsas yra toks kreivas, - viename jo pusrutulyje yra įdubimas, o kitame - aukštuma, paaiškina didžiulis krateris, atsiradęs po susidūrimo su asteroidu ar kometa, trečiadienį paskelbė trys atskiros mokslininkų grupės. Po susidūrimo Marso paviršiuje liko 8 300  km pločio ir 10 400 km ilgio - tokio ploto kaip Azija, Europa ir Australija drauge sudėjus - krateris, rašo mokslininkai žurnale „Nature“. Paties Marso skersmuo yra 6 780 kilometrų.

Šimto tūkstančių atsitiktinai pasirinktų mobiliųjų telefonų naudotojų elgsenos tyrimas parodė, kad žmonės yra įpročio įkaitai, kartas nuo karto lankydamiesi tose pačiose vietose, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė. Šis tyrimas taip pat parodė, kad žmonės paprastai įveikia mažesnį nei 10 km nuotolį. Specialistai sako, kad šie duomenys gali būti panaudoti, siekiant užkirsti kelią rimtų susirgimų protrūkiams arba prognozuojat kamščius keliuose.

Žmonės ilgai bandė sukurti metodą, kuriuo būtų galima stebėti, kaip virusai sugeba pajungti ląsteles masinei savo kopijų gamybai. Pirmą kartą istorijoje toks metodas atrastas, ir juo pasinaudodami mokslininkai užfiksavo pirmąsias virusinės dalelės susiformavimo gyvoje ląstelėje nuotraukas. Tikimasi, jog tai padės mokslininkams toliau gilintis į virusų veikimo mechanizmą. Nuotraukoje vaizduojama, kaip ląstelę užkrečia ŽIV (angl. HIV) virusas.

Sukurti naują vėžio gydymo būdą, ieškant naujo vaistų taikinio ląstelėje yra tas pats, kaip ieškoti adatos šieno kupetoje. Tačiau Ročesterio universiteto (University of Rochester) mokslininkai atrado naują genų grupę, kuri, pasak jų, paaiškins vėžinių ląstelių veiksmus ir padės sukurti naujus, nepavojingus vėžio gydymo būdus. Žurnale „Nature“, internete, gegužės 25 dieną, mokslininkai paaiškino, kaip daugybė vėžį lemiančių genų sąveikauja ir priverčia ląsteles tapti vėžinėmis.

90 proc. bėdų gyvūnų ir augalų populiacijose kilo dėl žmogaus veiklos padidėjus temperatūrai planetoje, rodo išsamus visuotinis tyrimas. Globalinis atšilimas jaukia laukinės gamtos gyvenimą ir trikdo ekosistemas visoje planetoje, visuose žemynuose, rodo beprecedentė studija. Šitai paskelbta mokslo žurnale „Nature“, į vieną studiją apjungus dešimtis tūkstančių per kelis dešimtmečius atliktų mokslininkų tyrimų.

Kas penktas mokslinio žurnalo „Nature“ skaitytojas (dauguma jų – mokslininkai) prisipažino vartojantys ritaliną, provigilą, inderalą ir kitus vaistus, kad padidintų savo protinio darbo našumą. Tokie „Nature“ svetainėje atlikti apklausos rezultatai skelbiami naujausiame šio žurnalo numeryje. Redakcija pabrėžia, kad šie rezultatai nėra mokslinio tyrimo duomenys.

Šiaurės Ispanijoje mokslininkai aptiko seniausio žmogaus Vakarų Europoje liekanas, pranešė BBC. Kasinėjimų metu Sierra de Atapuerca regione šalia Ispanijos Burgo (Burgos) miesto mokslininkai aptiko 1,1 – 1,2 mln. metų senumo žmogaus žandikaulį ir kelis dantis. Šis atradimas patvirtina, kad pirmieji žmonės mūsų žemyną pasiekė dar žiloje senovėje, skelbiama žurnale „Nature“. BBC nuotr.

Mokslininkai metaną aptiko planetos, kuri sukasi aplink maždaug už 63 šviesmečių nuo Saulės esančią žvaigždę, atmosferoje, skelbia BBC. Jos atmosferoje taip pat aptikta ir vandens garų, tačiau mokslininkų teigimu planeta esanti per karšta, kad joje būtų tinkamos sąlygos gyvybei. Šis atradimas, apie kurį skelbiama žurnale „Nature“, yra svarbus žingsnis į priekį tyrinėjant naujus pasaulius, kurie galėtų būti tinkamesni gyvybei, tvirtina mokslininkai.

Pasinaudoję pasaulio duomenų bazėmis ir kompiuteriniais modeliais mokslininkai pirmą kartą gali prognozuoti, kur kils nauja pandemija. Jie mano, kad ligos, panašios į ŽIV/AIDS ar SARS, bręsta netoli pusiaujo esančiose besivystančiose valstybėse. Jie perspėja atidžiau stebėti tuos regionus ir imtis griežtesnių priemonių galimoms infekcijoms sustabdyti.

JAV mokslininkai išsiaiškino svarbiausią spartaus vėžio ląstelių dalijimosi priežastį ir mano, kad dabar bus galima blokuoti piktybinių auglių augimo biocheminį mechanizmą, skelbia BBC. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai identifikavo fermentą, kuris vėžio ląstelėms suteikia galimybę vartoti nepaprastai daug gliukozės. Tai svarbiausias jų nekontroliuojamo augimo šaltinis.