nature

Howardo Hugheso Medicinos instituto (JAV) mokslininkams pirmiesiems pavyko išvesti genetiškai modifikuotus uodus, kurie kitaip nei jų gentainiai reaguoja į žmogaus kūno kvapą ir repelentą dietiltoluamidą (DEET), pranešė easthsky.org.

Staiga sulėtėjo arčiausiai Žemės esantis magnetaras 1E 2259+586, skelbia žurnalas „Nature“. Magnetaras – neutroninė žvaigždė su itin galingu magnetiniu lauku – nei iš šio, nei iš to sulėtino sukimąsi aplink savo ašį ir suglumino astronomus, mat iki šiol visų mokslui žinomų neutroninių žvaigždžių sukimasis aplink savo ašį tik greitėdavo. Tai reiškia, kad neutroninių žvaigždžių vidinę struktūrą ir elgesį aprašančios moderniausios astrofizikos teorijos turės būti peržiūrėtos.

Mokslininkams pirmą kartą pavyko galvos smegenyse aptikti sritį, kuri kontroliuoja viso kūno senėjimo procesus, informuoja „LiveScience.com“. Neuronų gija galvos smegenų srityje, kuri vadinama hipotaliamiu, paspartina arba sulėtina pelių organizmo senėjimo procesus. Jei ta pati sritis analogiškai funkcionuoja ir žmonių smegenyse, šis atradimas gali atverti galimybes suvaldyti su senėjimu susijusias ligas ir prailginti žmogaus amžių.

Neįprastai vėlyvas ir šaltas šių metų pavasaris kelia nelinksmų minčių apie būsimą vasarą, tačiau mokslininkai yra tikri, kad mūsų planetos šiaurinėse platumose ji turėtų būti šilčiausia nuo pat 1400-ųjų – kaip ir kitos antrojo XXI a. dešimtmečio vasaros. Harvardo universiteto mokslininkai žurnale „Nature“ paskelbė savo tyrimo rezultatus, liudijančius, kad 2005, 2007, 2010 ir 2011 metų vasaros buvo pačios karščiausios šiaurinėse Žemės platumose per visus praėjusius 600 metų.

Harvardo universiteto prezidentas Larry Summersas 2005-aisiais pareiškė, kad moterų mokslo srityje yra mažiau, nes jos ne tokios gabios. Įsiplieskusi diskusija tęsiasi iki šiandien – žurnalas „Nature“ bando rasti tikrąsias priežastis. Moterų mokslo institucijose ir bendrovėse išties yra mažiau. Nors pusė iš ginančių daktaro disertacijas Jungtinėse Valstijose yra moterys, tik 21 proc. profesorių yra moterys ir vos 5 proc. moterų yra profesorės inžinierijos srityje.

Sibire rasto šuns palaikų DNR tyrimai rodo, kad šiuolaikinis šuo mažai pakitęs egzistuoja jau 33 tūkstančius metų. Mokslininkai dar negali pasakyti, ar tiriamas šuo buvo prijaukintas žmogaus. Jei taip, tuomet žmogaus ir jo keturkojo draugo istoriją tektų pratęsti dar bent 18 tūkstančių metų.

1997 m. vasario 27 d. žurnalas „Nature“ pranešė apie pirmąjį klonuotą žinduolį – Škotijos avelę Dolly. Įėjusi į mokslo istoriją ji tapo tikra įžymybe, tačiau po jos sekė visa eilė kitų klonuotų gyvūnų, apie kuriuos mokslo pasiekimais besidominti auditorija žino kur kas mažiau. Šioje apžvalgoje pristatysime kai kuriuos iš jų. Trekras JAV biotechnologijų bendrovė „BioArts International“ nusprendė surasti labiausiai pasaulyje klonavimo vertą šunį.

Astrofizikai rado būdą, kaip netolimoje ateityje bus galima greitai ir efektyviai matuoti supermasyvių juodųjų skylių masę dešimtyse tūkstančių mums artimiausių galaktikų. Apie tai pranešė žurnalas „Nature“. Naujasis metodas remiasi šaltų anglies monoksido (CO) dujų, paprastai vadinamų smalkėmis, judėjimo galaktikų centruose stebėjimu per milimetrinių bangų diapazone veikiančius radijo teleskopus.

Klimato mokslininkai teigia radę įrodymų, paremiančių prognozes, jog ateityje lis mažiau, nors praeityje šiltesni Žemės periodai atnešdavo daugiau, o ne mažiau kritulių. Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad pasaulinis klimato šiltėjimas, kurio priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daro kitokį poveikį kritulių kiekiui nei šiltėjimas, kurį sukelia saulės radiacija.

Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių – pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, retesnės ir sunkių formų šios ligos.

Kuo daugiau žvaigždžių pačioje pradžioje turi nežemiškų pasaulių sistema, tuo labiau tikėtina, kad planetos apie tas žvaigždes skries keistu pokrypiu, teigia mokslininkai. Šis atradimas, paremtas nauju tyrimu, leidžia manyti, kad ir mūsų Saulė, aplink kurią skrieja Žemė, ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu galėjo turėti kompanionę, rašo SPACE.com. Pastaraisiais metais astronomai aptiko šimtus egzoplanetų – pasaulių, skriejančių aplink tolimas žvaigždes.

Europos astronomai pranešė aptikę maždaug Žemės masės planetą, skriejančią apink arčiausiai Saulės esančią žvaigždę. Šis atradimas paruošia naują dirvą egzoplanetų, pasaulių, egzistuojančių kitose žvaigždžių sistemose, medžioklei, nors atrastoji planeta ir nėra „kita Žemė“ – ji yra svilinančiai karštoje zonoje. Žvaigždė skrieja arti žvaigždės Kentauro alfa B, priklausančios trinarei žvaigždžių sistemai, esančiai už 4,3 šviesmečių. Matuojant kosminiais atstumais, tai yra visai prie pat mūsų.

ALMA teleskopu dirbantys astronomai atrado seną, mirštančią žvaigždę, kurią supa neįprasta spiralė, rašo „Popsci.com“. Tai yra pirmas sykis, kai dangaus skliaute aptinkama tokia neįprasta struktūra, tvirtina astronomai. Skulptoriaus R žvaigždė įvardyta kaip asimptotinės sekos žvaigždė. Tokio tipo dariniais gali virsti žvaigždės, kurių dydis ne mažesnis už Saulę ir ne didesnis nei 8 Saulės. Beje, tokios sekos žvaigžde savo egzistencijos pabaigoje virs ir mūsų Saulė.

Astronomai teigia aptikę tai, ko niekada nesitikėjo pamatysią – 12 mlrd. metų žvaigždžių telkinyje, esančiame Paukščių Take, slypinčias dvi juodąsias skyles. Tarptautinė mokslininkų komanda nustebo žvaigždžių spiečiuje „Messier 22“ (M22) pastebėjusi dvi juodąsias skyles, kurių kiekviena maždaug 10–20 kartų masyvesnė nei mūsų Saulė, skelbiama žurnale „Nature“. Šis radinys verčia abejoti didžiąja dalimi žinių apie kamuolinius žvaigždžių spiečius, kurių amžius vidutiniškai siekia 10 mlrd.

Jūros dugno prie Antarktidos krantų tyrinėjimai atskleidė, kad prieš 52 mln. metų lediniame žemyne augo atogrąžų miškai, skelbia mokslininkai. Nuosėdų kernuose, išgręžtuose iš vandenyno dugno prie rytinės Antarktidos pakrantės, aptikta fosilinių žiedadulkių, kurios atkeliavo iš „atogrąžoms artimo“ miško, dengusio žemyną Eoceno periodu, prieš 34–56 mln. metų.

Mokslininkai po Antarktidos ledo danga aptiko savo dydžiu Didžiajam kanjonui prilygstantį tarpeklį, kuris, anot jų, prisideda prie ledo tirpimo ir jūros lygio kilimo. 1,5 kilometrų gylio, 10 kilometrų pločio ir 100 kilometrų ilgio tarpeklį mokslininkai aptiko radaru, naudojamu matuoti subledyninę topografiją, teigia glaciologas Robertas Binghamas.

Naujausias tyrimas rodo, kad nepaisant daugumai tropinių miškų suteikto saugomų teritorijų statuso biologinė įvairovė juose ir toliau mažėja, pranešė BBC. Pasak mokslininkų komandos, kuriai vadovauja prof. Viljamas Lorencas (William Laurence) iš Australijos, tyrimo išvados kelia susirūpinimą, nes šios teritorijos yra paskutinis nykstančių gyvūnų rūšių prieglobstis.

Mokslininkai skaičiuoja, kad 2025-aisiais žmonės bus radikaliai pakeitęs pusę viso žemės paviršiaus, ir tai esą yra ta kritinė riba, po kurios ekologiniai ir klimatologiniai procesai gali būti nebesustabdomi.

Japonų mokslininkai atrado, kad 775-aisiais mūsų eros metais Žemė patyrė milžinišką radiacinį smūgį, kurio pėdsakai aptikti labai senų kedrų rievėse. Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkų grupė, vadovaujama fiziko Fusa Miyake, ištyrusi dviejų kedrų, augusių prieš daugiau nei 1300 metų, kamienų rieves, nustatė, kad 774 mūsų eros metų pabaigoje – 775 metų pradžioje šiaurinis Žemės pusrutulis buvo veikiamas itin galingo radiacijos šaltinio, kurio kilmė nežinoma ir nesuprantama.

Kartais dalelės gali praeiti pro sienas. Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, šis kvantinės mechanikos reiškinys gerai dokumentuotas ir ištyrinėtas. Dabar mokslininkai daug tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo šio perėjimo per sieną triuko laiką. Jų gauti rezultatai skelbiami žurnale „Nature“. Procesas vadinamas kvantiniu tuneliavimu. Jis vyksta tuomet, kai dalelė peržengia barjerą, kurio, atrodo, neturėtų įveikti.

Jungtinėse Valstijose du pacientai, kurių visas kūnas nuo kaklo paralyžiuotas, savo mintimis gali kontroliuoti robotą-ranką, skelbia BBC. Pirmą kartą per 15 metų pacientas galėjo atsigerti niekieno nepadedamas. Remiantis naująja technologija, kuri aprašyta žurnale „Nature“, smegenyse implantuotas daviklis susiejamas su kompiuteriu, kuris elektroninius signalus paverčia komanda.

Astronomai pirmą kartą stebėjo stulbinamą kosminę dramą: kaip supermasyvi juodoji skylė pačiupo, suplėšė, o po to prarijo nežinomą žvaigždę. Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai pristatė savo stebėjimų, kaip vienoje iš Drakono žvaigždyno galaktikų esanti itin didelės masės juodoji skylė suplėšė vėlyvo evoliucijos etapo žvaigždę, vadinamąją raudonąją milžinę, ir prarijo jos likučius. Manoma, kad daugumos galaktikų centruose egzistuoja bent po vieną supermasyvią juodąją skylę.

Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad agresyvūs piktybiniai kasos navikai gali būti išgydomi naujos klasės vaistais. Remiantis statistika, išgyvena mažiau nei vienas šios formos vėžiu sergantis pacientas, skelbia BBC. Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vėžinėse ląstelėse esantis genas yra „išjungiamas“. Pasak mokslininkų, jau pradėti bandymai su vaistais, kurie gali padėti sustabdyti vėžio plitimą. Didžiojoje Britanijoje apie 7 tūkst.

Nauji tyrimai atskleidžia, kaip formuojasi smegenų raukšlės – tai gali padėti diagnozuoti ir gydyti autizmą, šizofreniją ir kitas psichines ligas. Smegenų žievė yra plona (2-4 mm), raukšlėta, panašių į želė audinių, prikimšta neuronų (kartais vadinamų „pilkąja medžiaga). Ji susijusi su mūsų jutimų, minčių, emocijų ir veiksmų apdorojimu. Raukšlės suteikia galimybę turėti didesnį smegenų paviršių ribotoje erdvėje.

Mokslininkai iš Bristolio universiteto stebėjo vieno seniausių empirinių fizikos dėsnių pažeidimą. Atliktas eksperimentas su purpurine bronza, kuri yra metalas su unikaliomis vienmatėmis elektroninėmis savybėmis. Gauti rezultatai parodė, kad Vydemano-Franco (Wiedemann-Franz) dėsnis nebegalioja. Darbas atspausdintas „Nature" žurnale. 1853 metais du vokiečių fizikai: Gustavas Vydemanas ir Rudolfas Francas, nagrinėjo kelių metalų terminį laidumą, tai yra sistemos šilumos perdavimo gebėjimą.

Pasaulyje daugiau kaip 90 milijonų žmonių gyvena 30 kilometrų spinduliu nuo 211 atominių elektrinių. Daugeliu atvejų gyventojų tankumas prie jėgainių yra didesnis nei apie Fukušimos AE Japonijoje, rašo Didžiosios Britanijos mokslo žurnalas „Nature“.30 kilometrų spinduliu nuo Fukušimos jėgainės, nukentėjusios per kovo 11 d. įvykusį žemės drebėjimą, iki evakavimo gyveno 172 tūkstančiai žmonių.

Dauguma šių dienų žemės drebėjimų gali būti prieš šimtus metų įvykusių didelių žemės drebėjimų aidas, teigia mokslininkai. Žurnale „Nature“ mokslininkai aprašė naują atradimą, kuris paaiškina, kodėl pastaraisiais metais įvyko nemažai smarkių žemės drebėjimų. Mokslininkai pastebėjo, kad nuo tektoninių plokščių pakraščių žemės drebėjimo „banga“ gali keliauti net kelis šimtmečius.

Vienos žvaigždės milžinės sprogimo sukeltos elektromagnetinės bangos iki Žemės skriejo kiek daugiau nei 13 mlrd. metų - tad tai yra tolimiausias ir tuo pačiu seniausias objektas iš iki šiol stebėtų Visatoje. Nepaprastai stiprus gama spindulių žybsnis, kurį dar šį balandį pastebėjo dvi tyrėjų grupės, suteikė naujos informacijos apie menkai ištirtą ankstyvąjį Visatos gyvavimo tarpsnį. Per vasarą mokslininkai studijavo surinktus duomenis ir dabar jau pateikė apibendrintus tyrimų rezultatus.

Ypač gerai išsilaikiusi primato fosilija, žinoma Idos vardu, nėra žmonių protėvis, kaip anksčiau teigė mokslininkai. Tokia išvada skelbiama žurnale „Nature“. Mokslininko Eriko Seifferto teigimu, gyvūnų grupė, kuriai priklausė Ida, artimesnė lemūrams, o ne beždžionėms, žmogbeždžionėms ar žmonėms, praneša BBC. Tai paaiškėjo ištyrus kito primato fosiliją – gyvūnas, pavadintas Afradapis longicristatus, prieš 37 mln. metų gyveno Šiaurės Egipte. Anot mokslininkų, jis buvo artimai susijęs su Ida.

Kosminis teleskopas „Spitzer“ atrado patį didžiausią ir iki šiol nežinomą Saturno žiedą, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, tai pats didžiausias planetą juosiantis dulkių ir ledo dalelių žiedas visoje Saulės sistemoje. Nepaisant milžiniško atrasto kosminio objekto dydžio, optiniais teleskopais jo praktiškai neįmanoma pastebėti, nes dulkių sankaupa yra labai išretėjusi – esą jos nebūtų įmanoma pamatyti net esant šio žiedo ribose.

Hipotetinė kosminė tamsioji medžiaga, neskleidžianti arba neatspindinti elektromagnetinių bangų, iš tikrųjų yra kur kas keistesnė, nei buvo manyta, teigia mokslininkai. Naujausio tyrimo autoriai teigia atradę, kad ji ne visiškai paklūsta gravitacijos dėsniui. Naujo tyrimo medžiaga skelbiama žurnale „Nature“, su jo santrauka galima susipažinti „Arxiv.org“ svetainėje. Tyrimo autoriai analizavo tamsiosios medžiagos pasiskirstymą 28 įvairaus tipo galaktikų centruose.

JAV ir D. Britanijos mokslininkai pirmą kartą susiejo mažėjančią anglies dvideginio dujų koncentraciją atmosferoje su Antarktidos ledo dangos susidarymu prieš 34 mln. metų. Kardifo, Bristolio ir Teksaso A&M universitetų mokslininkų tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Nature“. Tyrėjai nagrinėjo iš Rytų Afrikos uolienų paimtus mikrofosilijų mėginius. Jie atskleidė, kokia anglies dvideginio koncentracija buvo Žemės atmosferoje tuo metu, kai ėmė formuotis Antarktidos ledo danga.

Paleontologai pietų Ispanijos olose aptiko seniausius Europoje akmeninius kirvukus, kurių amžius siekia beveik 900 000 metų, pranešė „Nature“. Vadinamieji Iberijos kirvukai buvo aptikti dviejose olose netoli Granados, Siera Nevados kalnų pašlaitėje. Mokslininkų manymu, šiose olose urviniai žmonės gyveno mažiausiai prieš 760 000 – 900 000 metų.

Metanas Marso atmosferoje suskyla 600 kartų greičiau, nei Žemėje. Pasak specialistų, tai galima paaiškinti tik viena priežastimi: šioje planetoje vyksta nežinomas atmosferos procesas, sparčiai naikinantis metano dujas. Prancūzijos P. S. Laplace‘o instituto (IPSL) Dinaminės meteorologijos laboratorijos bei P. ir M. Curie universiteto mokslininkai Franckas Lefèvre‘as  ir François Forgetas žurnale „Nature“ paskelbė metano dujų Marso atmosferoje pasiskirstymo tyrimų išvadas.

Paaiškėjo, kad Saturnas aplink savo ašį apsisuka greičiau, nei buvo manoma. Pasak mokslininkų, apskaičiuoti paros trukmę Saturne labai sudėtinga, nes jis daugiausia sudarytas iš vandenilio ir helio, todėl neįmanoma nustatyti stebėjimų orientyro. Astronomai apie Saturno sukimosi periodą sprendžia remdamiesi planetos magnetinio lauko tyrimais, tačiau šie duomenys nėra tikslūs. "Scanpix" nuotr.

Svarbiausias biogeninio vandens maišymo jūrose ir vandenynuose proceso veiksnys yra... medūzos, skelbia žurnalas „Nature“. Tokią išvadą, atlikę eksperimentinius tyrimus, priėjo JAV mokslininkai. Jų tyrimo apžvalga skelbiama „Nature“ žurnale. Iki šiol mokslininkai nebuvo priėję vieningos nuomonės dėl vandens maišymosi Pasauliniame vandenyne mechanizmų. Dauguma yra linkę manyti, kad svarbiausias vandens masių maišymosi veiksnys – vandenynų srovės ir vėjai.

Kinijos mokslininkai iš genetiškai perprogramuotų pelių odos kamieninių ląstelių sėkmingai klonavo peles. Šis pasiekimas patvirtina teorinę galimybę tokiu pat būdu klonuoti ir žmogų.

JAV mokslininkai mano, kad Velykų salos dirvožemyje aptiktų bakterijų gaminama cheminė medžiaga gali daugiau nei dešimtmečiu prailginti žmogaus gyvenimą.

Akmens amžiaus žmonės gal ir valgydavo žalią mėsą, plėšdami ją dantimis tiesiai nuo gyvūnų kaulų, tačiau jie taip pat grodavo muzikiniais instrumentais, teigia archeologai. Jų rasta 35 000 metų senumo fleita yra seniausias žinomas instrumentas. Unikalus radinys aptiktas Acho slėnyje pietų Vokietijoje.

JAV ir Europos mokslininkai aptiko naujų įrodymų, patvirtinančių, kad po Saturno palydovo Encelado paviršiumi gali egzistuoti skysto vandens vandenynas. Pasak specialistų, jame gali būti palankios sąlygos nežemiškai gyvybei vystytis. Saturną ir jo palydovus tiriančio kosminio zondo „Cassini“ tyrimų programoje dalyvaujantys NASA mokslininkai pranešė pirmą kartą tolimiausio Saturno E žiedo ledo kristaluose aptikę natrio chlorido.

Eksperimentinis reaktorius, pagal tarptautinį termobranduolinės sintezės tyrimų projektą statomas Prancūzijos Cadarache branduolinių tyrimų centre, bus paleistas 2018 m., pranešė „Physorg.com“. Apie tai buvo paskelbta pasibaigus ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor) projekto tarybos narių susitikimui Japonijoje.

Už savo publikacijas susimokantys autoriai mokslo žurnaluose gali skelbti bet kokias nesąmones. Tokią išvadą padarė Kornelio universiteto (JAV) studentas Philipas Davis ir leidinio „The New England Journal of Medicine“ darbuotojas Kentas Andersonas, praneša žurnalas „Nature“. Nusprendę atlikti eksperimentą, jie šių metų sausio mėnesį JAV leidžiamam mokslo žurnalui „The Open Information Science Journal“ pasiūlė pseudonimu pasirašytą straipsnį.

Kanados mokslininkai tvirtina nustatę tiesioginį ryšį tarp pasaulinio atšilimo ir anglies dvideginio emisijų, pranešė naujienų agentūra UPI. Konkordijos universiteto profesoriaus Damono Matthewso vadovaujama tyrėjų grupė, pasirėmusi istoriniais klimato duomenimis bei kompiuteriniais jo modeliais, nustatė tiesinę priklausomybę tarp temperatūros pokyčių ir bendrojo CO2 emisijų kiekio.

Kompiuterinis Saulės sistemos stabilumo modeliavimas atskleidė, kad dėl „išsibalansavusio“ Merkurijaus kilusio planetų orbitų chaoso tolimoje ateityje Žemė gali susidurti su Marsu ar Venera. Mūsų Saulės sistemos ateitis gali būti labai nerami: superkompiuteriu atlikti skaičiavimai liudija, kad egzistuoja tikimybė, nors ir labai nedidelė, jog dėl pakitusių planetų orbitų Žemė gali susidurti su Marsu, Venera ar Merkurijumi. Tiesa, tokia grėsmė kiltų tik po kelių milijardų metų, praneša „Space.

Australijos mokslininkai sukūrė naują optinių diskų technologiją, kuri leidžia į vieną diską įrašyti daugiau nei 2000 kino filmų. Svinburno Technologijos universiteto specialistams tokį duomenų įrašymo tankį pavyko pasiekti sukūrus 5 matmenų disko sluoksnius. Pasak išradėjų, pasitelkus nanotechnologijas optiniame diske galima įrašyti nepalyginamai daugiau duomenų nekeičiant fizinio disko dydžio.

Maždaug trys ketvirtadaliai pasaulyje šiandien iškasamo kuro turi būti palikti ramybėje – tik taip išvengsime pavojingų klimato pokyčių. Tokią nuomonę pareiškė mokslininkai iš Oksfordo ir Potsdamo universitetų. Anot jų, nors per 100 pasaulio valstybių yra sutarusios neleisti klimato temperatūrai pakilti dar 2 °C, to nepavyks padaryti smarkiai nesumažinus iškasamo kuro naudojimo. Jie priduria, kad dabartiniais tempais naudojant fosilijų kurą užsibrėžta 2 °C riba bus peržengta 2050-aisiais.

„Globalinis aptemimas“ dėl pramonės teršiamos atmosferos privertė augalus sugerti žymiai daugiau anglies dvideginio dujų. Mažėjant oro taršai pasaulinis atšilimas gali dar labiau paspartėti, prognozuoja mokslininkai.

Dabartinis vandenynų vandens lygis užfiksuotas tik prieš 120 tūkst. metų. Tada vandeniui įšilus ledynai pradėjo katastrofiškai greitai tirpti. Meksikos nacionalinio universiteto profesorius Paulas Blanchonas teigia, kad per ateinančius 100 metų reikės iš naujo sudaryti daugelio pakrančių žemėlapius. Nemažai mokslininkų mano, kad vandenynų vandens lygis kyla dėl šylančio planetos klimato.

Dėl atmosferoje didėjančios anglies dvideginio koncentracijos medžiai ir kiti augalai dabar auga sparčiau, nustatė mokslininkai. Pasak jų, toks reiškinys stabdo klimato šiltėjimą ir padeda žmonijai išlošti šiek tiek daugiau laiko.