nacionalinė žemės tarnyba

 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai tiria galimus korupcinius nusikaltimus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kretingos skyriuje. STT turi duomenų, kad šio NŽT skyriaus vyresnioji specialistė J. A. klastodama dokumentus padėjo vienam asmeniui (A. V.) apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – Kretingos rajone valstybei priklausantį 75 ha žemės sklypą ir valstybei priklausantį 76 ha miško sklypą.

 Policija aiškinasi, kas galėjo subadyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės Daivos Gineikaitės automobilio padangą. Kad galinė automobilio padanga subadyta, D.Gineikaitė teigia pastebėjusi sekmadienį, kai vyko iš Molėtuose rengtos NŽT darbuotojų šventės vyko į Kauną, rašo „Lietuvos rytas“. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją. Šventėje dalyvavo tik tarnybos darbuotojai, todėl moteris įtaria, kad tai galėjo padaryti permainomis nepatenkinti pavaldiniai.

Savo iniciatyva atlikęs tyrimą dėl Seliovinio ežero privatizavimo, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai imtis priemonių, kad Seliovinio ežeras nebūtų privatizuotas. Atkreipęs dėmesį į žiniasklaidoje įvardytas aplinkybes apie mėginimus Lazdijų rajone galimai neteisėtai privatizuoti ežerą, Seimo kontrolierius A. Normantas pradėjo tyrimą, kuriuo siekė nustatyti, ar teisėtai sprendžiamas Seliovinio ežero privatizavimo klausimas.

Nuo kitų metų pradžios galėsime tik šiek tiek nusipirkti likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, o didžiausią jos dalį išsinuomoti. ES Teisingumo Teismas dar 2010 m. kovo mėnesį priėmė Europos Komisijos ieškinį, kuriuo reikalaujama, kad ES Taryba panaikintų 2009 m. pabaigoje priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos institucijų teikiamos valstybės pagalbos perkant valstybinės žemės ūkio paskirties žemę.

Žemės savininkai parduodami žemę apie sandorį turės pranešti kaimynams, kad jie taip pat galėtų į ją pretenduoti. Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją parengti tai numatantį įstatymų projektą. Tikimasi, kad naujoji tvarka užkirs kelią spekuliantams.

Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis. Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau.

Seimo kontrolierius siūlo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą kreiptis į teismus dėl pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo. Seimo kontrolierių tarnyba pastaruoju metu gauna daugiau skundų dėl žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų, praneša Lietuvos radijas. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius sako, kad įstatymais pareigūnai turėtų būti įpareigoti taisyti savo klaidas. Skundai dėl Nacionalinės žemės tarnybos sudaro 12 proc. visų Seimo kontrolierių gautų skundų.

Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai aktyviai ieško apleistų žemių ir jų savininkus baudžia. Pastarųjų dienų situacija rodo, kad pažeidėjų netrūksta. Skaičiuojama, kad apie pusė patikrintų sklypų yra apleisti, nešienauti. Ne vienas žemės savininkas turimos nuosavybės neprižiūri ir mano, kad jei nedeklaruoja žemės, nieko ir nepažeidžia. Tačiau taip nėra. Specialistai teigia, kad piktžolėmis, krūmokšniais apžėlę laukai nepuošia ne tik tos vietovės, bet dar ir kelia grėsmę aplinkiniams.

Seimas nusprendė, kad, nuo liepos panaikinus apskritis, valstybei priklausančia žeme kaimo vietovėse rūpinsis Nacionalinė žemės tarnyba, o mieste – savivaldybės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, jog valstybės žeme turėtų disponuoti valstybės institucijos, o ne savivalda. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) nuolat siekė, kad savivaldybėms būtų sugrąžinta teisė valdyti valstybės žemę.

Valstybinę žemę kaimo vietovėse bus pavesta tvarkyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o valstybinę žemę miestuose - savivaldybėms.