nacionalinė žemės tarnyba

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. Kauno savivaldybė raginama per 20 darbo dienų patvirtinti apie žemėlapiuose pažymėtus neužstatytos buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams negrąžintos žemės plotus bei mero sprendimą, jog šis procesas yra baigtas, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) dėl įtarimų klastojant žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus kreipėsi į prokuratūrą, padaryta žala valstybei gali siekti iki milijono eurų. Kaip antradienį pranešė NŽT, pirminiais duomenimis nustatyta, kad dalyvaujant buvusiems tarnybos darbuotojams galėjo būti suklastoti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai dėl daugiau kaip 87 ha žemės perleidimo privatiems asmenims.

Prienų apylinkių ūkininkai piktinasi, kad šio rajono savivaldybės taryba nelinkusi peržiūrėti ankstesnio savo sprendimo dėl žemės mokesčio tarifų ir juos sumažinti. Esą taip savivaldybė netektų dalies numatytų pajamų į biudžetą. O Prienų krašto ūkininkai tikina, kad rajone yra taikomas vienas didžiausių žemės mokesčio tarifų Lietuvoje. Ir kai kuriems ūkiams gali būti lemiamu apsisprendžiant, ar toliau tęsti veiklą.

Kauno rajone esančios Domeikavos seniūnijos gyventojai ketvirtadienio rytą surengė protesto akciją – aktyvistai prašo neleisti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pakeisti pusiaukelės namų sklypo paskirtį į visuomeninę.

Jau nuo kitų metų valstybinės žemės nuomos ir pardavimo klausimus spręs ne Nacionalinė žemės tarnyba, o savivaldybės. Aplinkos ministras sako, kad Lietuvoje ir taip per griežti reikalavimai norint gauti statybos leidimą, todėl savivaldybės šiuos reikalus ir palengvins, ir paspartins. Pasak Gentvilo, naudos išpeš ir gyventojai, neva, be didelio vargo galės įsirengti daugiabutyje kondicionierius, prasiplatinti automobilių stovėjimo aikšteles.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo Aplinkos ministerijos stabdyti pavedimą Nacionalinei žemės tarnybai nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) diskriminuoja žemę Vilniuje turėjusius, bet nuosavybės dar neatgavusius gyventojus, ragindama juos imti mažas pinigines kompensacijas, teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.

Gargždų gyventojai pasipiktinę – Nacionalinė žemės tarnyba liepė nusigriauti kelis dešimtmečius stovinčias tvoras, nors kai kurios jų į valstybinę žemę įeina vos po keliasdešimt centimetrų. Kad tvoros ne žmonių valdose, paaiškėjo matavimus atlikus nauju būdu – iš palydovo. Valstybinės žemės užgrobimu apkaltinti gyventojai aiškina, kad žemių ribos jau buvo išmatuotos anksčiau ir tvoros savivaldybei pagal senus matavimus kažkodėl nekliudė kloti nei šaligatvių, nei asfalto.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), siekdama užtikrinti saugų, efektyvų ir nenutrūkstamą klientų aptarnavimą bei savo darbuotojų saugumą, nuo rugsėjo 13 d. tiesioginio kontakto būdu aptarnaus tik galimybių pasą turinčius klientus, rašoma pranešime spaudai. Galimybių pasas NŽT darbuotojui susipažinti turi būti pateiktas išmaniajame telefone arba atspausdintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė valstybei 608 tūkst. eurų iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniuje, Laisvės prospekte, esančią žemę, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį skelbs nutartį buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės Daivos Gineikaitės piktnaudžiavimo byloje. D. Gineikaitė skundu prašė panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl jos veiksmų ir bylą nutraukti arba tuo pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių veikų, arba pripažinus ją nepadariusia veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį pranešė pasiekusi susitarimą su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) dėl naujos Lukiškių aikštės panaudos sutarties, ji esą bus pasirašyta artimiausiu metu.  Tuo metu kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė klausimą dėl Lukiškių aikštės panaudos sutarties ketina svarstyti antradienį.

Teismas pirmadienį pripažino buvusį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėją Gintarą Joną Furmanavičių kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams. Taip pat kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį sumažino baudą buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovei Daivai Gineikaitei dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą byloje. Kaip BNS informavo Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė, teismas jai skyrė 13,2 tūkst. eurų baudą. Pirmosios instancijos teismas ją buvo nubaudęs 20,7 tūkst. eurų bauda.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

Seimo narys Valerijus Simulikas iškėlė pasiūlymą žmonėms leisti laikinai išsinuomoti nenaudojamus valstybinės žemės sklypus – taip jiems būtų suteikta galimybė išsaugoti valstybinėje žemėje nelegaliai stovinčius pastatus. Parlamentaras Seime įregistravo Žemės įstatymo pataisą, kuria numatoma įteisinti galimybę laikinai išsinuomoti nenaudojamą valstybinės žemės sklypą Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims.

Buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus vadovo Arvydo Juškos veiklą tyrusi komisija buvo neobjektyvi ir šališka, todėl tyrimas ir tarnybinė nuobauda jam yra nepagrįsta, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį patenkino A. Juškos skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 metų gruodį priimtą sprendimą. Teismas panaikino NŽT direktoriaus įsakymą dėl A. Juškos tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija ėmėsi nagrinėti buvusio žemės ūkio ministro, Seimo nario valstiečio Broniaus Markausko elgesio dėl galimo spaudimo jo pavaldiniui. Etikos sargai vieningai nusprendė, kad tuometinis ministras kalbėjo korektiškai ir nepažeidė Seimo nario elgesio normų. Vasarį portalas tv3.lt paviešino garso įrašą, kuriame girdėti, pernai vasarą tuometinis žemės ūkio ministras B. Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

 Buvęs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Danielius Kuprys iš pareigų atleistas pagrįstai, glautinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė D. Kuprio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sausį priimtą sprendimą.

Po to, kai viešumoje pasirodė įrašas, kuriame girdėti, kaip Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Danielius Kuprys grasinimais spaustas palikti pareigas, prabilo ir pats D. Kuprys. Buvęs vadovas teigia, kad grasinimų ir reikalavimo atsistatydinti sulaukdavo nuolat. Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Į viešumoje pasirodžiusį įrašą, kuriame žemės ūkio ministras ir viceministras spaudžia Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą palikti pareigas, netruko sureaguoti ir Seimo opozicinių partijų pirmininkai. Parlamentarai neatmeta galimybės, kad ministro gali laukti ir interpeliacija. Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Portalui tv3.lt paviešinus įrašą, kuriame girdėti, kaip žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė iš darbo pasitraukti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą Danielių Kuprį, ministras ir viceministras ginasi, kad jis iš pareigų atleistas dėl kompetencijos stokos.

Įrašą, kuriame žemės ūkio ministras kartu su viceministru spaudžia tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovą (NŽT) pasitraukti iš pareigų paviešino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, nes jų vadovybė nereagavo, mano parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Portalas tv3.lt paviešino įrašą, kuriame girdėti, kaip žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė iš darbo pasitraukti NŽT vadovą Danielių Kuprį.

Etikos sargų ir opozicijos dėmesį skandalais ar interesų konfliktais ne kartą patraukęs Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir jo pavaduotojas Artūras Bogdanovas šį kartą, regis, klimpsta giliau. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė garso įrašas, kuriame ministras ir viceministras grasindami spaudžia atsistatydinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) buvusį direktorių Danielių Kuprį.

 Naujasis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čiakas žada sutvarkyti tarnybos įvaizdį ir viešinti korupcijos atvejus. Jis žada pagerinti tarnybos reputaciją, žemėtvarkos procesus ir baigti žemės reformą. „Grupė darbų yra susijusi su pačia institucija, jos veidu, reputacija ir įvaizdžiu visuomenės akyse. Be abejo, dėmesys ir nepakantumas korupcinėms apraiškoms. Procesai turi būti skaidrūs. (...) Manau, labai reikšmingas dalykas yra mūsų darbuotojų mentaliteto kėlimas.

  Prieštaringų vertinimų dėl vadovų veiklos sulaukusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) būsimasis direktorius Laimonas Čiakas žada atsikratyti neigiamo įstaigos praeities šleifo.   „Svarbiausias dalykas yra stabilizuoti ir suteikti institucijos darbui pastovumą ir vykdyti numatytus tikslus: nuosavybės teisės į žemės atstatymo procesą, žemės paskirties reikalų sutvarkymas, žemės santykių proceso planavimas. Aišku, yra tas momentas – institucijos reputacijos stiprinimas.

  Naujuoju Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovu išrinktas ketvirtadienį konkursą laimėjęs 47-erių Laimonas Čiakas, dabar dirbantis Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriumi. Jis bus paskirtas į naujas pareigas, teisėsaugai patikrinus jo patikimumą.   „Jeigu nebus papildomų kliūčių, naujasis NŽT vadovas turėtų pradėti dirbti gruodžio mėnesį“, – ketvirtadienį BNS sakė žemės ūkio ministro patarėjas Remigijus Bielinskas.

Gerai, kad Seimas pagaliau pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, tačiau blogai, kad nesvarsto ūkininkų pasiūlymų dėl likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likimo. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – pastaraisiais metais iš skandalų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba nesugeba surinkti informacijos apie likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Girta avariją sukėlusi ir iš pareigų atleista buvusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė vėl mina teismų slenksčius. Išsisukti nuo policijos mėginusi buvusi valdininkė klampina ir keturis Kauno medikus. Visi jie tapo įtariamaisiais, kai traukė D. Gineikaitę iš bėdos ir bandė sukeisti moters girtumą įrodančius kraujo mėginius. Ketvirtadienį žurnalistams D. Gineikaitė teigė jaučianti kaltę: „Iš tikro jaučiuosi tikrai kalta dėl susidariusios situacijos.

Kauno apylinkės teismui perduota byla dėl bandymo nuslėpti buvusios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės neblaivumą, padarius avariją, pranešė prokuratūra. D.Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo patarėjui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gręsiančios atsakomybės.

Įsibėgėjus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pertvarkai, jos centrinės būstinės trečdaliui darbuotojų penktadienį buvo įteikti atleidimo lapeliai. „Vykdant pertvarką trečdaliui centrinės būstinės darbuotojų įteikėme atleidimo lapelius. Iš gavusių tuos lapelius žmonių trečdalis jau gavo naujus darbo pasiūlymus tarnyboje, po kelių savaičių dar maždaug trečdalis sulauks naujų darbo pasiūlymų, o likę darbuotojai veikiausiai paliks tarnyba.

Žemės ūkio ministerija, tyrusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo Danieliaus Kuprio veiklą, prašo teisėsaugos pagalbos. Prašymas perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai. „Pirmadienį mūsų sukurta komisija NŽT vadovo veiklai tirti sustabdė tyrimą ir buvo paprašyta STT bei Generalinės prokuratūros, kad šios tarnybos padėtų mums išsiaiškinti situaciją. Jos padėtų tirti D.Kuprio valstybės žemės nuomos sutartis.

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui išreiškus nuomonę, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) turėtų būti naikinama, premjeras Saulius Skvernelis tam prieštarauja. „Aš suprantu liberalų požiūrį, kad viską reikia naikinti, kas susiję su valstybė vykdoma ar priežiūros, ar kontrolės funkcija. Panaikinti galima visiškai viską, bet mes negalime gyventi laukinio liberalizmo sąlygomis“, - žurnalistams pirmadienį sakė S.Skvernelis. R.Šimašius pirmadienį ryte naujienų portale 15min.

Valdžia planuoja nustatyti konkrečius terminus, iki kada savivaldybės turėtų surasti laisvas teritorijas ir jose suprojektuoti sklypus, kurie būtų grąžinti buvusiems žemės savininkams. Vyriausybei siūloma įpareigoti savivaldybes iki kitų metų sausio patvirtinti tokias teritorijas, o jų sąrašus paskelbti viešai. Iki 2020 metų sausio siūloma parengti konkrečių grąžintinos žemęs sklypų dokumentus. Toks Žemės ūkio ministerijos siūlymas bus svarstomas Ministrų kabineto pasitarime trečiadienį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį atliko kratas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kauno skyriuje. BNS žiniomis, tyrime kol kas figūruoja du asmenys, vienas jų – buvęs NŽT direktorės patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius.  „STT turi duomenų dėl buvusio NŽT direktorės patarėjo G. J .F. ir kelių uždarųjų akcinių bendrovių akcininko ir valdytojo galimai vykdytų nusikalstamų veikų“, – rašoma STT pranešime.

Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įžvelgs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo Danieliaus Kuprio pažeidimą, jis negalės dirbti, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Manau, kad jis negalės dirbti“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė, atvykusi į Vyriausybės pasitarimą. „Manau, kad būtų sudėtinga tokiose pareigose dirbti, kai pats esi pažeidęs ne kur kitur, o būtent šitoje srityje“, – pridūrė ji.

Sprendimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo dar nėra, sako premjeras Algirdas Butkevičius, anksčiau žadėjęs, jog šią savaitę turėtų paaiškėti, ar šias pareigas užims konkursą laimėjusi Daiva Mūrienė. Klausimas dėl D.Mūrienės galimybių užimti šias pareigas kilo dėjo jos tėvų ryšių su žemės ūkio ministre „darbiete“ Virginija Baltraitiene ir jos vyru.

Teisininkas Liudvikas Ragauskis pranešė nepatikslinęs skundo teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkurso reikalavimui, nors penktadienis buvo paskutinė diena tam padaryti. „Manau, kad teisėja neteisi. Lauksiu, kaip jinai išspręs tokį skundą, kokį surašiau, o jeigu ji jo nepriims, aš teiksiu atskirą skundą“, - BNS sakė L.Ragauskis. „Teisėja buvo neteisi, taikydama trūkumų šalinimo institutą, nes jis pritaikytas visiškai neteisingai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nemato pagrindo pradėti tyrimo dėl konkurso į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo postą, sako komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius.

Žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė žada svarstyti galimybę skelbti naują Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkursą. „Svarstom klausimą nutraukti šitą konkursą ir skelbti iš naujo, bet nežinau teisinių pasekmių, teisininkai aiškinasi“, - BNS pirmadienį sakė ministrė. Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija pranešė, jog NŽT vadovo konkursą laimėjo Daiva Mūrienė, kurios tėvai neslepia ryšių su žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės šeima.

Išrinkta nauja Nacionalinės žemės tarnybos vadovė. Ja po asmens patikimumo patikrinimo pretenduoja tapti Daiva Mūrienė. Norą dalyvauti konkurse Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigoms užimti pareiškė 27 pretendentai, paskutiniame etape dalyvavo 7 asmenys. Į konkurso komisiją, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo įtraukti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Valstybės tarnybos departamento deleguoti atstovai.

Nacionalinė žemės tarnyba priėjo liepto galą, o institucijos vadovybės „kriminalinio mąstymo“ veiksmus ilgai toleravo Žemės ūkio ministerija, neatsižvelgdama į parlamento kontrolės raginimus susitvarkyti, „Žinių radijui“ pastebėjo Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius. „Pastaraisiais metais tai jau buvo aštuntasis ikiteisminis tyrimas Žemės tarnybos atsakingų darbuotojų atžvilgiu.

Žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė žada svarstyti galimybę skelbti naują Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkursą. „Svarstom klausimą nutraukti šitą konkursą ir skelbti iš naujo, bet nežinau teisinių pasekmių, teisininkai aiškinasi“, - BNS pirmadienį sakė ministrė. Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija pranešė, jog NŽT vadovo konkursą laimėjo Daiva Mūrienė, kurios tėvai neslepia ryšių su žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės šeima.

Sausį atsistatydinus avariją sukėlusiai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorei Daivai Gineikaitei, paskelbtas konkursas į tarnybos vadovo pareigas, antradienį pranešė žemės ūkio ministrė. „Paskelbtas naujas konkursas. Konkursas pagal naują tvarką vyks Valstybės tarnybos departamente, yra atstovas vienas iš Vyriausybės, vienas - iš departamento ir trys iš ministerijos“, - opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių frakcijoje antradienį sakė Virginija Baltraitienė.

  Sausį atsistatydinus avariją sukėlusiai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorei Daivai Gineikaitei, paskelbtas konkursas į tarnybos vadovo pareigas, antradienį pranešė žemės ūkio ministrė.   „Paskelbtas naujas konkursas. Konkursas pagal naują tvarką vyks Valstybės tarnybos departamente, yra atstovas vienas iš Vyriausybės, vienas - iš departamento ir trys iš ministerijos“, - opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių frakcijoje antradienį sakė Virginija Baltraitienė.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl buvusios Nacionalinės žemės tarnybos vadovės Daivos Gineikaitės padarytos avarijos. Teismo posėdyje D.Gineikaitė pripažino padariusi avariją, bet neigė buvusi neblaivi. „Su alkotesterio parodymais negalėjau sutikti, nes negalėjau tuo patikėti, todėl iš karto iš komisariato važiavau atlikti kraujo tyrimo į ligoninę“, – teisme kalbėjo D.Gineikaitė.

  Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė kraujo tyrimą galimam neblaivumui nustatyti atliko Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau praėjus trim - keturiom valandoms po paties eismo įvykio, BNS sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.   Ministrė BNS antradienį patvirtino, kad galimą girtumo nustatymo klastojimą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko dokumentų poėmius būtent Kauno klinikinėje ligoninėje.

Nacionalinės žemės tarnybai vadovaujanti Daiva Gineikaitė laikinai nušalinta nuo vadovės pareigų, ji išeina neapmokamų atostogų. Toks sprendimas priimtas po susitikimo su žemės ūkio ministre Virginija Baltriatiene. Savaitgalį Daiva Gineikaitė Kaune sukėlė avariją, įtariama, kad moteris buvo neblaivi, po autoįvykio ji darė papildomus tyrimus ligoninėje. Galutinį sprendimą priims teismas ištyręs visas aplinkybes.