muitai

 Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė 90 dienų atidedąs pasaulinių muitų tarifų įsigaliojimą, ketvirtadienį JAV administracija paskelbė iš 15 šalių gavusi pasiūlymų derėtis dėl prekybos sąlygų. Tai nereiškia, kad kokia nors sutartis buvo sudaryta – tai reiškia, kad įvairių šalių atstovai skambina su konkrečiais pasiūlymais, duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpo nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassettas.

JAV padidino muitus Kinijos prekėms iki 145 proc., cituodami Baltųjų rūmų atstovą rašo CNBC. Baltųjų rūmų atstovas CNBC patvirtino, kad JAV tarifai Kinijos importui dabar sudaro 145 proc. Tai apima 125 proc. tarifą, kuris įvestas kaip „abipusiai“ muitai, ir mokesčiai, nustatyti Kinijai už atsakomuosius veiksmus prieš JAV importo mokesčius, teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Tai taip pat apima 20 proc. tarifą, kurį D. Trumpas įvedė anksčiau šiais metais dėl prekybos fentaniliu.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl permainingos JAV prezidento Donaldo Trumpo laikysenos muitų politikos atžvilgiu nespėjo susiekti su Vašingtonu. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad nereikia skubėti reaguoti į pasaulio bendruomenės epicentre atsiduriančius Baltųjų rūmų sprendimus.  „Kaip jau ne kartą sakiau dėl naujosios JAV administracijos, reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti.

Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas „susitikti pusiaukelėje“ dėl tarp abiejų šalių kylančio prekybos karo ir pažadėjo „kovoti iki galo“, jei nepavyks pasiekti kompromiso. „Durys dialogui atviros, tačiau jis turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vedamas lygiai“, – sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian. Ji taip pat įspėjo Jungtines Valstijas, kad muitai, taikomi jos tarptautiniams prekybos partneriams, smarkiai paveiks pasaulio ekonomikos stabilumą.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti muitų didinimą kaip „svarbų žingsnį siekiant stabilizuoti pasaulio ekonomiką“. „Aiškios ir nuspėjamos sąlygos yra būtinos, kad prekyba ir tiekimo grandinės veiktų“, – pareiškime sakė U. von der Leyen. „Europos Sąjunga tebėra pasiryžusi konstruktyviai derėtis su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė ji.

JAV muitais labiau apmokestinant Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių prekes, jas gabenant į Lietuvą gali padaugėti bandymų klastoti kilmės šalį, prognozuoja Muitinės departamento laikinasis vadovas Vygantas Paigozinas.

Ketvirtadienį įsigaliojo 84 proc. tarifai visoms į Kiniją importuojamoms amerikiečių prekėms, taip dar labiau pagilindami Pekino ir Vašingtono prekybos karą, kuris sukrėtė pasaulio rinkas ir sukėlė recesijos baimę. Muitai bus taikomi visiems JAV produktams, įvežamiems į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką. JAV prekybos atstovo biuro duomenimis, 2024-aisiais jų vertė sudarė 143,5 mlrd. dolerių (130,64 mlrd.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė trečiadienį pareiškė, kad JAV ir Kinijos tarifų karas gali 80 proc. sumažinti dviejų ekonomikos milžinių tarpusavio prekybą. „Didėjanti įtampa Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekyboje kelia didelę riziką, kad tarpusavio prekyba smarkiai sumažės. Mūsų preliminarios prognozės rodo, kad prekyba tarp šių dviejų ekonomikų gali sumažėti iki 80 proc.“, – sakė PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos ekonomika yra „labiausiai nesubalansuota“ šiuolaikinėje istorijoje ir kelia prekybos problemų Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms.  „Kinija yra labiausiai nesubalansuota ekonomika šiuolaikinio pasaulio istorijoje ir ji yra didžiausias JAV prekybos problemų šaltinis“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.  Pasak jo, dėl JAV tarifų Kinijos importui į Europą plūsta kiniškos prekės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė 90 dienų atidedąs visuotinių muitų įsigaliojimą, palikdamas galioti bazinį 10 proc. tarifą, kuris bus taikomas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus įvesti dar didesni muitai. Iš karto nebuvo aišku, kurioms valstybėms bus taikomos muitų lengvatos. Toms, kurioms jie bus taikomi, vis tiek bus taikomas 10 proc. bazinis tarifas, įsigaliojęs šeštadienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paleido pirmuosius šūvius pasauliniame prekybos kare, sukeldamas chaosą akcijų biržoje bei padarydamas žalos įvairiems žmonėms, įskaitant save, rašo „Forbes“. Balandžio 2 d., tą dieną, kai D. Trumpas pristatė savo planą dėl plataus masto tarifų, „Forbes“ jo grynąją vertę įvertino 4,7 mlrd. dolerių. Nepraėjus nė savaitei, jo turtas sumažėjo iki 4,2 mlrd.

Trečiadienį Europos Sąjunga patvirtino pirmąsias priemones, kuriomis blokas reaguos į prezidento Donaldo Trumpo tarifų ataką ir kurios bus pritaikytos daugiau nei 20 mlrd. eurų vertės amerikietiškiems produktams, įskaitant sojų pupeles, motociklus ir kosmetiką, pranešė Europos Komisija. „Šios atsakomosios priemonės gali būti bet kada sustabdytos, jei JAV nuspręs siekti teisingo ir abiem pusėms naudingo derybų rezultato“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino bendroves nedelsiant pradėti perkelti veiklą į Jungtines Valstijas ir taip išvengti muitų. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai jo sukeltas prekybos karas paaštrėjo įsigaliojus dideliems muitams.

Kinija dar kartą padidino muitus JAV produktams. Jie pakelti nuo 34 iki 84 proc., Pekine pranešė šalies Finansų ministerija. Naujieji tarifai galios nuo balandžio 10 d., informuoja agentūra „Reuters“. JAV nuo trečiadienio taiko iš viso 104 proc. muitus importui iš Liaudies Respublikos – dėl to kiniškos prekės gali smarkiai pabrangti. Kinija pareiškė ryžtingai ginsianti savo interesus. Tačiau kartu Pekinas davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis su JAV.

Kinija į Donaldo Trumpo muitus gali atsakyti galinga rinkų perėmimo banga: užtvindys pasaulį pigiomis prekėmis, skelbiama amerikiečių „New York Times“ straipsnyje. Donaldo Trumpo muitų karai gali nulemti milžiniškas pasekmes pačiai Amerikai – „mūsų link artėja cunamis, kuris formuojasi Kinijoje“. Pekinas siekia užvaldyti pasaulio rinkas. Kinijos centrinis bankas per valstybės kontroliuojamus bankus išdavė 1,7 trilijono eurų vertės paskolų pramonės šakoms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasirašė vykdomuosius įsakus padidinti anglių gavybą šalyje ir daugiau nei dvigubai padidinti elektros energijos gamybą, kad ji neatsiliktų nuo daug energijos reikalaujančių dirbtinio intelekto (DI) technologijų. Vykdomaisiais įsakais, kuriuos D. Trumpas pasirašė apsuptas šalmuotų kalnakasių, bus panaikintos reguliacinės kliūtys anglių kasybai ir sustabdytas planuojamas daugelio anglimis kūrenamų elektrinių uždarymas.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. JAV prezidentas, nepaisant trilijonus siekiančių rinkos nuostolių, yra itin patenkintas savo veiksmais. „Šios šalys man skambina, bučiuoja man užpakalį. Jie trokšta susitarti. Bučiuoja man į užpakalį ir sako: prašau, prašau, prašau, pone, susitariam, aš padarysiu viską, pone“, – aiškino jis.

Trečiadienį įsigaliojo nauja JAV muitų banga dešimtims prekybos partnerių, o prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi konkrečių veiksmų prieš Kiniją ir paspartino prekybos karą. Beveik 60-čiai šalių pritaikyti tarifai iš esmės svyruoja nuo 10 iki 50 procentų, tačiau dėl Pekino atsakomųjų veiksmų šiais metais Kinijai įvesti JAV muitai padidės iki 104 procentų. Praėjusią savaitę įsigaliojo pasaulio ekonomiką sukrėtęs 10 proc. „bazinis“ muitas, kuris taikomas daugumai JAV importuojamų prekių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė sudarinėja „specialiai pritaikytus susitarimus“ su prekybos partneriais, Vašingtonui įvedus muitus, kuriuos jis aiškina prekybos disbalansu su viso pasaulio šalimis. „Mums sekasi labai gerai ir mes sudarinėjame tai, ką aš vadinu specialiai pritaikytais sandoriais, ne iš piršto laužtais, tai yra pritaikyti, labai pritaikyti sandoriai“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas renginyje apie JAV energetikos politiką.

Papildomi JAV tarifai Kinijos importui sieks 104 proc., antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltieji rūmai.  Padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Kinijos Pekinas pažadėjo „kovoti iki galo“, jei JAV toliau taikys šaliai griežtus muitus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti papildomą 50 proc. tarifą importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų.

Kinija antradienį pasmerkė JAV viceprezidentą J. D. Vance'ą kaip „nemokšą ir nemandagų“, šiam pareiškus, kad Vašingtonas skolinasi pinigus iš „kinų valstiečių“.  „Kinijos pozicija dėl Kinijos ir JAV ekonominių ir prekybos santykių yra labai aiški“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas. „Stebina ir liūdina girdėti tokius nemokšiškus ir nemandagius šio viceprezidento žodžius“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga (ES) tikriausiai netaikys papildomų muitų amerikietiškam viskiui. Europos Komisijos sudarytame sąraše prekių, kurios bus apmuitintos tarifų ginče su JAV, priešingai, nei pradžioje planuota, nėra burbono viskio, rodo ES šaltinių duomenys. Dėl atsakomųjų muitų ES turėtų balsuoti trečiadienį. Planuojami tarifai yra reakcija į jau prieš mėnesį įvestus naujus JAV muitus plieno ir aliuminio importui. Šios JAV priemonės, ES duomenimis, paveiks 26 mlrd. eurų vertės eksportą.

Ekonomistas, kurio atliktu darbu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rėmėsi, mėgindama pateisinti visuotinius tarifus, pasakė, kad oficialūs asmenys neteisingai suprato jo tyrimą, o muitų tarifai turėtų sudaryti vos ketvirtadalį to, ką paskelbė Baltieji rūmai. Brentas Neimanas, buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje ėjęs JAV Iždo pareigūno pareigas, 2021 m. kartu su kitais autoriais parašė straipsnį apie muitų poveikį kainoms Jungtinėse Valstijose.

 Europos Komisija tikisi pateikti atsaką į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus jau kitą savaitę, antradienį pranešė jos atstovas spaudai. „Tikiuosi, kad tai galėtų įvykti jau kitą savaitę“, – žurnalistams sakė bloko prekybos atstovas Olofas Gillas. Tuomet Komisijos planas bus baigtas rengti konsultuojantis su 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Reuters“ – Europa ruošia atsakomuosius muitus JAV Europos Komisija siūlo 25 proc.

Daugybė ekonomistų reiškia nerimą dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių muitų importui į Jungtines Valstijas, kurie sukėlė prekybos karą, ekspertų teigimu, daugelį šalių galintį nuvesti į recesiją. Toliau apžvelgiame kai kurių įtakingų ekonomistų ir pačiam respublikonui artimų verslininkų komentarus.

Kinija antradienį apkaltino Jungtines Valstijas spaudimu, grasinimais ir šantažu po to, kai dieną anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad prireikus nustatys papildomus didžiulius muitus Pekinui.  „Muitų karai neturi nugalėtojų, o protekcionizmas neturi išeities. Kinai nekelia problemų, bet ir nebijo jų.

Europos Komisija siūlo 25 proc. atsakomuosius muitus kai kuriems JAV importuojamiems produktams, rašo „Reuters“. Reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo nustatytus tarifus plienui ir aliuminiui, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė 25 proc. atsakomuosius tarifus kai kurioms JAV prekėms, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino „Reuters“. Tarifai kai kurioms prekėms įsigalios gegužės 16 d., o kitoms – vėliau šiais metais, gruodžio 1 d., sakoma dokumente.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino didžiuliais papildomais muitais importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų. D. Trumpas pridūrė, kad Vašingtonas pradės derybas su kitomis šalimis, jei jos to pageidaus. „Jei Kinija iki rytojaus, 2025-ųjų balandžio 8-osios, neatšauks 34 proc. padidintų tarifų, viršijančių jau ilgą laiką vykdomus prekybos pažeidimus, Jungtinės Valstijos nuo balandžio 9-osios Kinijai pritaikys papildomus 50 proc.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų automobiliams įšaldo transporto priemonių tiekimą į JAV.  Įmonės atstovė pirmadienį patvirtino, kad pardavėjams išsiųstas atitinkamas laiškas, praneša agentūra „Reuters“. Anot duomenų, visi automobiliai, patekę į JAV po balandžio 2 d., kol kas turi būti sulaikomi uostuose. Platintojai esą dabar turi susitelkti į atsargų sandėliuose mažinimą.

Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba pirmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir susitarė tęsti derybas dėl naujausių Jungtinių Valstijų muitų. „Prezidentas Trumpas pristatė savo sąžiningą supratimą apie dabartinę Jungtinių Valstijų padėtį tarptautinėje ekonomikoje. Remdamosi šiandienos pokalbiu (...) abi pusės nusprendė paskirti kabineto narius, kurie perimtų atsakomybę ir tęstų diskusijas“, – žurnalistams sakė Sh. Ishiba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino amerikiečius „būti stiprius, drąsius ir kantrius“. Taip jis kalbėjo likus kelioms minutėms iki Niujorko akcijų rinkos atidarymo, kai prognozuojamas tolesnis smukimas. „Jungtinės Valstijos turi progą padaryti tai, kas turėjo būti padaryta prieš DEŠIMTMEČIUS“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje savo muitus, sukrėtusius pasaulio ekonomiką.

Po prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų muitų JAV pirkėjai pradėjo nutraukinėti užsakymus gaminiams iš Bangladešo, antrojo pagal dydį pasaulyje drabužių gamintojo. Tai pastūmėjo Dakos vyriausybę pirmadienį prašyti trijų mėnesių muitų pauzės. Tekstilės ir drabužių gamyba sudaro apie 80 proc. Bangladešo eksporto, pramonei atsitiesiant po studentų vadovaujamos revoliucijos, praėjusiais metais nuvertusios šalies vyriausybę. D. Trumpas trečiadienį Bangladešui įvedė naujus negailestingus 37 proc.

Vokietijos vyriausybė tikisi, kad vis dar galima išvengti prekybos karo eskalacijos, paskatintos JAV prezidento Donaldo Trumpo. ES prekybos ministrai susitiko Liuksemburge, kad apsvarstytų strategijas, kaip įtikinti D. Trumpą pergalvoti savo naujausius prekybos veiksmus. „Mes nenorime pradėti prekybos karo, tačiau tikslas turėtų būti toliau mažinti prekybos kliūtis“, – pirmadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išvadino Kiniją „didžiausia piktnaudžiautoja“ tarifais po to, kai Pekinas praėjusią savaitę ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš jo įvestus muitus aštrėjančiame prekybos kare. D. Trumpas užsipuolė Kiniją, kuri, reaguodama į Vašingtono įvestą 34 proc.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo praėjusį ketvirtadienį prasidėjusi masinių išpardavimų sukelta kainų griūtis pagrindinėse pasaulio biržose tęsiasi ir šią savaitę. Tuo metu pats D. Trumpas aiškina, kad iš Europos reikalaus ne tik naujų muitų apmokėjimo, bet ir „susimokėti už praeityje nesumokėtus mokesčius“. „Nenoriu, kad kas nors žlugtų, bet kartais reikia išgerti vaistų, kad ką nors sutvarkytum“, – savaitgalį lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo praėjusią savaitę paskelbtų Donaldo Trumpo tarifų pačios nukentės labiausiai, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija.

Sekmadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad daugiau nei 50 šalių nori derėtis su prezidentu Donaldu Trumpu, siekdamos sumažinti didžiulius muitų tarifus prekėms, eksportuojamoms į JAV. Respublikonų prezidentas, trečiadienį priblokštas valstybes užvertęs rinkliavomis, išlieka nepalenkiamas. Rinkoms regresuojant, jis teigia politikos „nekeisiantis“.  Vis dėlto, nustačius laipsnišką muitų tarifų didinimą, kai kurioms šalims atsirado erdvės deryboms.

Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie įvedamus muitus (angl. tariffs) daugeliui pasaulio šalių. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

...

Jungtinės Karalystės (JK) prabangių automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) šeštadienį pranešė, kad balandį laikinai sustabdys savo gaminių tiekimą į Jungtines Valstijas, kol sprendžia Vašingtono muitų sukurtų „naujų prekybos sąlygų“ klausimą. „JAV yra svarbi JLR prabangių markių rinka.

Nuo šiandien Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigalioja prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10-ies procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau kitą savaitę.

 Įsigaliojus daliai Donaldo Trumpo paskelbtų importo muitų, JAV prezidentas šeštadienį pažadėjo, kad jo „ekonominė revoliucija“ amerikiečiams duos istorinių rezultatų. „Buvome kvailas ir bejėgis „plakimo stulpas“, bet daugiau nebe.

Didinami pasaulinės prekybos muitai pakenks pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems žmonėms, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi agentūra. Kylantys neramumai prekybos srityje „kenkia pažeidžiamiems ir skurstantiems asmenims“, pareiškime teigė JT prekybos ir plėtros agentūros (UNCTAD) generalinė sekretorė Rebeca Grynspan. „Prekyba neturi tapti dar vienu nestabilumo šaltiniu. Ji turėtų tarnauti vystymuisi ir pasauliniam augimui“, – sakė R. Grynspan.

Šeštadienį įsigaliojo dalis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų importo muitų, galinčių sukelti kitų šalių atsaką ir paveikti pasaulinę prekybą. Dešimties procentų „bazinis“ tarifas įsigaliojo vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį. Jis taikomas daugeliui į JAV importuojančių šalių, išskyrus Meksiką ir Kanadą. D. Trumpas prisiėmė nepaprastąsias ekonomines galias siekdamas spręsti tariamas problemas su JAV prekybos deficitu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovui penktadienį nurodė „greitai" sumažinti palūkanų normas. „Tai būtų PUIKUS metas FRS pirmininkui Jerome'ui Powellui sumažinti Palūkanų Normas.

Izraelis veda derybas su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės sumažinti muitus, kuriuos kaip pasaulinės salvės dalį įvedė prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė žydų valstybės finansų ministras Bezalelis Smotrichas. D. Trumpas šią savaitę tiek draugams, tiek priešams pritaikė didžiulius „Išlaisvinimo dienos“ muitus ir apie juos paskelbė praėjus vos dienai po to, kai Izraelis panaikino visus likusius muitus JAV importui.