muitai

Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie įvedamus muitus (angl. tariffs) daugeliui pasaulio šalių. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

...

Jungtinės Karalystės (JK) prabangių automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) šeštadienį pranešė, kad balandį laikinai sustabdys savo gaminių tiekimą į Jungtines Valstijas, kol sprendžia Vašingtono muitų sukurtų „naujų prekybos sąlygų“ klausimą. „JAV yra svarbi JLR prabangių markių rinka.

Nuo šiandien Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigalioja prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10-ies procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau kitą savaitę.

 Įsigaliojus daliai Donaldo Trumpo paskelbtų importo muitų, JAV prezidentas šeštadienį pažadėjo, kad jo „ekonominė revoliucija“ amerikiečiams duos istorinių rezultatų. „Buvome kvailas ir bejėgis „plakimo stulpas“, bet daugiau nebe.

Didinami pasaulinės prekybos muitai pakenks pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems žmonėms, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi agentūra. Kylantys neramumai prekybos srityje „kenkia pažeidžiamiems ir skurstantiems asmenims“, pareiškime teigė JT prekybos ir plėtros agentūros (UNCTAD) generalinė sekretorė Rebeca Grynspan. „Prekyba neturi tapti dar vienu nestabilumo šaltiniu. Ji turėtų tarnauti vystymuisi ir pasauliniam augimui“, – sakė R. Grynspan.

Šeštadienį įsigaliojo dalis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų importo muitų, galinčių sukelti kitų šalių atsaką ir paveikti pasaulinę prekybą. Dešimties procentų „bazinis“ tarifas įsigaliojo vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį. Jis taikomas daugeliui į JAV importuojančių šalių, išskyrus Meksiką ir Kanadą. D. Trumpas prisiėmė nepaprastąsias ekonomines galias siekdamas spręsti tariamas problemas su JAV prekybos deficitu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovui penktadienį nurodė „greitai" sumažinti palūkanų normas. „Tai būtų PUIKUS metas FRS pirmininkui Jerome'ui Powellui sumažinti Palūkanų Normas.

Izraelis veda derybas su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės sumažinti muitus, kuriuos kaip pasaulinės salvės dalį įvedė prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė žydų valstybės finansų ministras Bezalelis Smotrichas. D. Trumpas šią savaitę tiek draugams, tiek priešams pritaikė didžiulius „Išlaisvinimo dienos“ muitus ir apie juos paskelbė praėjus vos dienai po to, kai Izraelis panaikino visus likusius muitus JAV importui.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsipuolė Kiniją, pareiškęs, kad ši JAV varžovė, kuri, atsakydama į jo pasaulinį prekybos karą, paskelbė atsakomuosius muitus, „supanikavo“. „Kinija sužaidė neteisingai, ji supanikavo – vienintelis dalykas, kurio ji negali sau leisti!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.  Visą žinutę jis parašė didžiosiomis raidėmis.

Naujiems JAV muitams sukėlus smarkius nuosmukius pasaulio akcijų rinkose, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo toliau vykdyti savo politiką ir kartu nurodė, kad šalies investuotojai gaus naudos. „Daugybei investuotojų, ateinančių į Jungtines Valstijas ir investuojančių didžiules pinigų sumas, – mano politika niekada nesikeis“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas. „Tai puikus metas praturtėti labiau nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo trečiadienį paskelbti naujausi pasauliniai muitai sulaukė pašaipų, nes tarifų kliuvo ir vienai atokiai, tik pingvinų gyvenamai salai.

„The New York Times“ rašo, kad Donaldas Trumpas muitų Rusijai galėjo neįvesti, nes nenori eskaluoti įtampos vykstant deryboms dėl Ukrainos. Anot leidinio, galimos ir kelios kitos versijos, kodėl D. Trumpas priėmė tokį sprnedimą. D. Trumpo administracija oficialiai anksčiau sakė, kad neįvedė muitų Rusijai dėl to, kad jai yra taikomos sankcijos.

Dėl JAV paskelbtų muitų Europos Sąjungai (ES) poveikio nuogąstaujančiam Lietuvos verslui raginant valdžią nedidinti mokesčių, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad yra svarstomos visos galimybės, tačiau siūlo sulaukti daugiau aiškumo dėl Bendrijai planuojamų didinti tarifų.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad, reaguodama į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) planuojamus įvesti muitus, Europos Sąjunga (ES) turėtų eiti derybų keliu. Šalies vadovas pabrėžia, kad muitų karai turi smarkių neigiamų pasekmių, o padidintų tarifų poveikis jau matomas rinkoje.  „Muitų karai nepalieka laimėtojų. Dažniausiai pralaimi visos pusės. Taip, iš tikrųjų, jei tos priemonės būtų vienašališkos ir nebūtų atsako, tai dar galima būtų svarstyti.

Kinija nuo balandžio 10 d. visoms iš JAV importuojamoms prekėms taiko papildomus 34 proc. muitus, skelbiama kinų „Xinhua“. „Ši Jungtinių Valstijų praktika neatitinka tarptautinės prekybos taisyklių, rimtai kenkia teisėtoms Kinijos teisėms ir interesams ir yra tipiška vienašališka bauginimo praktika“, – cituoja Kinijos Valstybės tarybos pareiškimą CNN leidinys. Kinija po D. Trumpo įvestų muitų nukentėjo bene labiausiai ir šiuo metu muitai prieš šalį siekia 54 proc.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo prasidėjusi kainų griūtis pasaulio akcijų rinkose penktadienį tęsėsi. Tokijo akcijų biržos indeksas per penktadienio prekybą prarado beveik 6 proc. savo vertės. Frankfurto akcijų indeksas per daugiau nei pusę penktadienio biržinės prekybos sesijos nukrito 4,5 proc., Paryžiaus – 4 proc., Londono – 3,5 proc., rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

JAV paskelbus apie 20 proc. muitus Europos Sąjungai (ES), prezidentas Gitanas Nausėda ragina Bendriją dėl to derėtis, šiai žadant atsakomuosius veiksmus. Jis pabrėžia, kad Lietuva nėra suinteresuota potencialiu prekybos karu. „Mano įsitikinu, geriausias kelias yra derybų kelias, nes derybų keliu galima pasiekti, kad nuostoliai būtų minimalūs. O kad nuostoliai, vis dėlto, makroekonomikai yra, geriausiai patvirtina rinkų reakcija“, – penktadienį Rietave žurnalistams sakė G. Nausėda.

Taivanas skyrė 2,7 mlrd. JAV dolerių padėti pramonės šakoms, nukentėjusioms nuo naujųjų JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, penktadienį pranešė salos vyriausybė. „Šiuo planu siekiama ateityje patenkinti įvairius pramonės ir visuomenės poreikius“, – žurnalistams paaiškino ministras pirmininkas Cho Jung-tai, atkreipdamas dėmesį, kad pagrindiniai pagalbos gavėjai bus pramonės ir žemės ūkio sektoriai.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgijeva pareiškė, kad nauji JAV tarifai „akivaizdžiai kelia reikšmingą riziką pasaulinėms perspektyvoms“, ir paragino Vašingtoną bendradarbiauti su prekybos partneriais. Tai buvo pirmasis TVF vadovės pareiškimas po to, kai dėl naujų JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) muitų paaštrėjo prekybos karas, kuris, kaip daugelis baiminasi, sukels pasaulinę recesiją ir paskatins infliaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį dėl jo įvestų tarifų smukus akcijų rinkai, pareiškė manantis, kad „viskas vyksta labai gerai“.  „Rinkos sparčiai kils, akcijos sparčiai kils, šalis sparčiai suklestės“, – sakė jis, paklaustas apie rinkas pakeliui iš Baltųjų rūmų į vieną iš savo golfo klubų Floridoje.

Investuotojai į Jungtinių Valstijų planuojamus muitus kol kas reaguoja ramiai, tačiau kelia lūkestį Lietuvos muitinei ruoštis galimiems nesklandumams, kad į šalį atvykusios prekės neužstrigtų pasienyje, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Vytautas Šilinskas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, šią savaitę pristatęs naujus pasaulinio masto muito tarifus, ketvirtadienį leido suprasti, kad yra pasirengęs derėtis. „Jei kas nors pasakytų, kad gali mums duoti kažką fenomenalaus, jei tik pasiūlys ką nors gero“, – pasakė D. Trumpas, paklaustas, ar svarstytų tartis su šalimis, kurioms buvo įvesti naujieji muitai. Muitai suteiktų JAV „didelę galią“ derėtis, pridūrė JAV prezidentas. Kaip pavyzdį D. Trumpas paminėjo platformos „TikTok“ atvejį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai japoniškoms prekėms reiškia nacionalinę krizę, penktadienį pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba prieš tarppartines derybas dėl muitų poveikio švelninimo. Japonijos įmonės yra didžiausios užsienio investuotojos Jungtinėse Valstijose, tačiau D. Trumpas ketvirtadienį nustatė 24 proc. muitus importui iš šios artimos JAV sąjungininkės. Tai yra dalis D. Trumpo paskelbtų pasaulinių tarifų.

Prekybos karas, kurį JAV prezidentas balandžio 2 d. paskelbė beveik visam pasauliui, iš pirmo žvilgsnio atrodo neturintis analogų. JAV jau kartą buvo įvedusios prekybos muitus visam pasauliui – ir tai buvo padaryta tik siekiant įveikti rimtas ekonomines problemas. Pats Donaldas Trumpas balandžio 2 d. vadina Amerikos išlaisvinimo diena ir planuoja muitais sumažinti savo šalies prekybos deficitą bei atgaivinti jos ekonomiką.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį pareiškė, kad Europa turi surengti nuoširdžias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl visų muitų panaikinimo. Anot jos, atsakomieji veiksmai gali būti ne pats geriausias atsakas į Vašingtono žingsnį.

JAV paskelbus milžiniškus muitus įvairioms pasaulio šalims, tarp jų – 20 proc. importo tarifus griežtą atsaką žadančiai Europos Sąjungai (ES), tiesiogiai ir netiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis prekiaujančios įmonės potencialaus prekybos karo nekomentuoja bei pabrėžia stebinčios situaciją, kokioms prekėms bus pritaikytos išimtys. Dalis jų pabrėžia, kad kai kurių Lietuvos gaminių atitikmenų JAV vietinėje rinkoje nėra, todėl tokia produkcija už Atlanto neišvengiamai brangtų.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasakė, kad naujieji JAV muitai „akivaizdai kelia rimtą riziką pasaulinėms prognozėms“ ir paragino Vašingtoną dirbti su savo prekybos partneriais. Tai buvo pirmas TVF vadovės pareiškimas po to, kai naujausia prezidento Donaldo Trumpo muitų salvė dar labiau užaštrino prekybinį karą, daugelio nuomone galintį paskatinti pasaulinę recesiją bei infliacijos augimą.

Ekonomikos ir inovacijų (EIM) ministras Lukas Savickas penktadienį verslo asociacijų atstovams pristatys ministerijos parengtą veiksmų planą, padėsiantį sušvelninti JAV paskelbtų naujų muitų įtaką Lietuvos ekonomikai ir verslui. „Muitų paskelbimo buvo tikėtasi, per tą laiką ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko galimo poveikio analizę, parengė veiksmų planą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino stabdyti investicijas Jungtinėse Valstijose, kol bus paaiškinti „žiaurūs ir nepagrįsti“ nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai Europai ir likusiam pasauliui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pripažino jo paskelbtų itin griežtų muitų sukeltą šoką, bet sakė, kad Jungtinių Valstijų ekonomika bus „daug stipresnė“, net kilus sumaiščiai pasaulio rinkose. „OPERACIJA BAIGTA! PACIENTAS IŠGYVENO IR SVEIKSTA. PROGNOZĖ TOKIA, KAD PACIENTAS BUS DAUG STIPRESNIS, DIDESNIS, GERESNIS IR ATSPARESNIS NEI BUVO KADA NORS ANKSČIAU“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

„Pažiūrėkime, kas bus stipresnis šiose rankų lenkimo varžybose“: Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas atskleidė „slaptą sąrašą“ atsakomųjų priemonių D. Trumpo muitams. Vokietijos ekonomikos ministras R. Habeckas netikėtai parodė visuomenei Europos Sąjungos atsako į naujus JAV muitus projektą.

JAV paskelbus apie planuojamus didinti muitus Europos Sąjungai (ES), šalies ekonomistai siūlo neskubėti daryti išvadų dėl naujų tarifų taikymo pasekmių Lietuvai.  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad yra labai daug niuansų, nes neaišku, kiek ilgai galios šie muitai, ar derybų metu jie bus sumažinti arba išvis atšaukti, taip pat neaišku, kokių atsakomųjų priemonių imsis apmokestintos šalys.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų paskelbti didžiuliai nauji muitai yra „skausmingas ir rūstus smūgis“ iš artimiausios Europos Sąjungos (ES) narės sąjungininkės.  „Nauji JAV muitai gali sumažinti Lenkijos bendrąjį vidaus produktą 0,4 procento. Skausmingas ir rūstus smūgis, nes jį sudavė mūsų artimiausia sąjungininkė. Bet mes išgyvensime.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sušaukė susitikimą su ministrų „darbo grupe“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, atšaukusi kitus tos dienos susitikimus, kad suderintų būtinus veiksmus, sakė šaltiniai.

Europos Komisijos (EK) prekybos vadovas Marošas Šefčovičius penktadienį surengs pokalbius su kolegomis iš Jungtinių Valstijų, Briuseliui siekiant dialogo su JAV, kad išvengtų naujų prezidento Donaldo Trumpo muitų. „Nepateisinami muitai neišvengiamai sukelia atvirkštinį efektą“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ rašė M. Šefčovičius. „Kol kalibruosime savo atsaką, elgsimės ramiai, kruopščiai suskirstytais etapais ir vieningai, kartu skirdami pakankamai laiko pokalbiams.

Įvertinus Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas struktūrą, amerikiečių lyderio Donaldo Trumpo planuojamų įvesti muitų poveikis Lietuvai „gali būti minimalus“, sako premjeras Gintautas Paluckas. Apie 20 proc. siekiančius muitus importui iš Europos Sąjungos (ES) JAV vadovas paskelbė trečiadienį. „Iš pirminės informacijos, kuri yra pateikta, turint galvoje Lietuvos eksporto į JAV struktūrą, mes matome kelias išimtis, kurios mums yra svarbios.

Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie planuojamus 20 proc. muitus iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tai vadina pasaulinio ekonominio karo, kuris paveiks visų valstybių augimą, pradžia. Verslo atstovo teigimu, muitų poveikis konkrečiai Lietuvos ekonomikai gali būti dar smarkesnis, valdantiesiems neatsisakant planų iš esmės pertvarkyti mokesčių sistemą.

Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“ po to, kai įsigaliojo 25 proc. tarifai šiam sektoriui.  „Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  „Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“,  – pridūrė jis.

Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, natūraliai kilo nerimas: ar tai nepakenks Lietuvos eksportui? Ar nenukentės mūsų farmacijos, puslaidininkių ar chemijos sektoriai, kurie kasmet į JAV išveža produkcijos už beveik 2 mlrd. eurų? Tačiau tikrasis pavojus slypi ne čia. Tai, ką šiandien matome, yra globalių jėgų persitvarkymo simptomas. Muitai – tai tik pradžia.

Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo įvesti tarifai neigiamai paveiks ne tik Europos Sąjungos (ES) ir JAV, bet ir pasaulio Pietų valstybes, teigia Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Pasak jo, ES institucijos ieškos, kaip apriboti JAV tarifų poveikį Europos vartotojams. „Šis sprendimas neabejotinai neigiamai paveiks tiek vartotojus, tiek gamintojus, tiek JAV, tiek ES.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti dideli nauji muitai yra katastrofa tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. „Šis sprendimas yra katastrofa ekonominiam pasauliui“, – sakė F. Bayrou. „Tai didžiulis sunkumas Europai. Manau, kad tai taip pat yra katastrofa Jungtinėms Valstijoms ir Amerikos piliečiams“, – teigė jis.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi prekybos karui su Jungtinėmis Valstijomis ir, reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus, planuoja „atakuoti internetines paslaugas“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai. „Esame visiškai tikri, kad iš tiesų patirsime neigiamą poveikį gamybai“, – transliuotojui RTL sakė Sophie Primas. Ji pareiškė ypatingą susirūpinimą dėl muitų poveikio vyno ir kitų alkoholinių gėrimų sektoriui.

JAV paskelbus apie naujus muitus Europos Sąjungai (ES), Lietuvoje ruošiami mokestiniai pakeitimai turėtų būti peržiūrėti, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. „Muitų sprendimai sukuria visai kitokį kontekstą, kuriame reikės vėl iš naujo pasižiūrėti į mokestinius pakeitimus“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė L. Savickas. Pasak jo, JAV prezidento Donaldo Trumpo trečiadienį paskelbti 20 proc.

Dėl agresyvios JAV muitų politikos aukso kaina  naktį į ketvirtadienį pasiekė naują rekordą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai paskelbė įvedantis muitus prekybos partneriams visame pasaulyje. Auksas yra viena iš nedaugelio žaliavų, kurioms tarifai šiuo metu nėra taikomi. Trojos uncijos (apie 31,1 gramo) kaina Londono biržoje naktį į ketvirtadienį pakilo iki 3 167,84 JAV dolerio – tai naujas rekordas. Auksas šiais metais  jau pabrango penktadaliu.

Australija ketvirtadienį pareiškė sumišimą dėl Donaldo Trumpo sprendimo įvesti 29 proc. prekybos muitą jai priklausančiai mažytei Norfolko salai Ramiajame vandenyne. Šioje saloje, esančioje už 1 600 kilometrų į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus, yra vos kiek daugiau nei 2 000 gyventojų, daugelis jų – kadaise laive „Bounty“ įvykusio maišto dalyvių palikuonys. Pagrindinė salos pramonės šaka yra turizmas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį įspėjo kad nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“, patikinusi, kad Briuselis yra pasirengęs reaguoti. „Dabar ruošiamės tolesnėms atsakomosioms priemonėms, kad apsaugotume savo interesus ir verslą, jei derybos nepavyktų“, – sakė U. von der Leyen. Tačiau ji pridūrė, kad ES yra „pasiruošusi atsakyti“ į naujus JAV tarifus.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) įvedus muitus Europos Sąjungai (ES), ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad ekonominį efektą Lietuvos įmonėms mažinantį 20 mln. eurų paramos paketą pretenduoti galės daugiau nei 1 tūkst. į JAV importuojančių bendrovių. „Darome savo namų darbus, esame pasiruošę šiandienos situacijai ir reaguojama pagal tai, ką žinome ir kokie sprendimai yra priimami.

JAV paskelbti muitai Europos Sąjungai (ES) Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) per trejus–ketverius metus mažintų apie 0,65 proc., sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. „Bendrai vertinant, tas tiesioginis efektas mūsų ministerijos (Ekonomikos ir inovacijų – BNS) skaičiavimu tikrai turėtų įtaką mūsų BVP mažėjimui, kuris galėtų siekti iki 0,65 proc. vidutiniu laikotarpiu, per 3–4 metus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Savickas.