monika navickienė

Nors nuo infliacijos kenčia visa Europa, Lietuvoje ji muša rekordus ir balandį siekė beveik 17 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina ir sako, kad šalies situacija yra išskirtinė, nes darbo užmokestis auga sparčiausiai, o su išaugusiomis kainomis padės kovoti ir kompensaciniai mechanizmai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad koreguoti biudžetą teko dėl neišsipildžiusių prognozių, kurias koregavo ir karas Ukrainoje.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuva imasi papildomų paramos ukrainiečiams priemonių. Jau kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks siūlymą skirti paramą ukrainiečius apgyvendinusiems lietuviams. Taip pat bus organizuojama milžiniška paramos ukrainiečiams rinkimo akcija, jiems bus suteikiamos maisto kortelės.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl antiinfliacinių priemonių diegimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pristatys kompleksines priemones. Ji atkerta, kad prezidentas Vyriausybę kritikuoja jau ne pirmą kartą ir, tikriausiai, pavargo nuo užsienio politikos. G. Nausėda šią savaitę sukritikavo Vyriausybę dėl vangumo ir abejingumo diegiant antiinfliacines priemones.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį Varšuvoje su Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministre Marlena Malag aptars humanitarinę pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Ministrė taip pat lankysis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje įsikūrusiame Nepilnamečių priėmimo punkte, kur aptars nelydimų nepilnamečių ukrainiečių priėmimo, apgyvendinimo, būtiniausios paramos ir paslaugų jiems užtikrinimą, kalbėsis apie socialinę paramą ukrainiečiams.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iš Ukrainos atvykstantiems karo pabėgėliams suteikti socialines garantijas, tarp kurių – įvairios išmokos, kompensacijos už komunalines paslaugas, nuomą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė posėdyje teigė, kad pabėgėliams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bus suteikta teisė gauti išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vienkartinę įsikūrimo paramą.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys socialinių garantijų paketą karo pabėgėliams iš Ukrainos. „Rytoj Vyriausybės posėdyje turėtume svarstyti socialinių garantijų paketą, kuris priklausys visiems žmonėms, atvykusiems iš Ukrainos, kurie gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje“, – antradienį per spaudos konferenciją Visagine sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Į Lietuvą iš Ukrainos šiuo metu yra atvykę apie šimtas vaikų, nelydimi tėvų, kitą savaitę laukiama atvykstant dar šimto, informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laukiame papildomai atvystat dar šimto vaikų, ir vaikų grupių papildomai tikrai turėsime“, – per spaudos konferenciją Trakuose šeštadienį sakė M. Navickienė. Ministrė šeštadienį lankėsi Trakuose, kur yra apgyvendinti 43 vaikai iš globos namų Ukrainoje, dar 21 vaikas apgyvendintas Visagine.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo skirti paramą visiems bėgantiems nuo karo ukrainiečiams, net jei jie nesikreipia dėl prieglobsčio Lietuvoje. Ministerija penktadienį informavo siūlanti teisės aktų pakeitimus, jog parama būtų skiriama visiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių gavusiems užsieniečiams. Šis statusas iki šiol leido užsieniečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet jie neturėjo galimybių gauti socialinės paramos.

Užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens, išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinė paramos mokiniams, rašoma pranešime spaudai.

Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais, jos sulauks beveik 157 tūkst. nepasiturinčiųjų. „Šis laikotarpis nėra lengvas nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas. Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Seimo narys Edmundas Pupinis užsikrėtė koronavirusu. Abu politikai šiuo metu izoliuojasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės darbotvarkėje nurodoma, kad M. Navickienei diagnozuota COVID-19 liga.  „Ji šiuo metu izoliacijoje ir dirba nuotoliniu būdu“, – nurodoma jos darbotvarkėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu daugybė Lietuvos pensininkų patiria skurdo riziką. Nors pensijos kyla, pensininkų pinigines gerokai patuštins pabrangusios šildymo kainos, rekordiškai pabrangusi elektra, dujos, degalai ir net maisto produktai. Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo Naujųjų metų šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems bus lengviau prieinamas būstas. Nuo sausio 1 d. įsigalioja pakeitimai, kurie leis šios socialiai jautrioms visuomenės grupėms lengviau įsigyti būstą. „Po Seimo sprendimo, būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems. Taip pat labai noriu padėkoti savivaldybėms už supratimą ir sutarimą, kad pokyčių reikia.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios įstatymo pataisos, kuriomis bus išplėstas ratas asmenų, gausiančių mėnesinę 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką. Skelbiama, kad jos bus skiriamos automatiškai, tačiau kai kuriems gyventojai jos gali ir nesulaukti. Automatiškai išmoką galima skirti, jeigu tam pakanka skaitmenizuotų duomenų. Jeigu jie yra tik popieriniuose dokumentuose, žmonės pinigų turės palaukti.

Seimui kol kas nesiimant spręsti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir sukant kiek kitu keliu – kuriant apsaugos nuo smurto orderį – viešojoje erdvėje klausiama, ar Lietuvai išvis dar reikia Stambulo konvencijos. Dalies Seimo narių manymu, naujasis orderis padės smurto artimoje aplinkoje aukoms ne ką mažiau nei Stambulo konvencija, tačiau žmogaus teisių ekspertai su tuo nesutinka.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Seime svarstant apsaugos nuo smurto orderio įdiegimą, dalis parlamentarų ėmė kelti klausimą, ar įdiegus tokį mechanizmą, Lietuvai vis dar reikės Stambulo konvencijos, kurioje ir numatomi apsaugos nuo smurto mechanizmai. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nesutinka, kad dokumentai yra tapatūs, ir sako, kad ministerija neturėjo tikslo perkelti Stambulo konvencijos nuostatų į įstatymo pataisas.

Vaikų dienos centrų finansavimas nuo kitų metų bus susietas su juos lankančių vaikų skaičiumi, pranešė Socialinės pasaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak pranešimo, kitąmet finansavimas pasieks visus akredituotas paslaugas teikiančius vaikų dienos centrus, o gaunama suma priklausys nuo to, kiek vietų yra konkrečiame dienos centre. Lietuvoje yra 445 akredituoti vaikų dienos centrai.

Seime pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl jos nuo kitų metų vidutinė pensija didės 51 euru – taip tikimasi skurdžiausius senjorus ištraukti iš skurdo duobės. Opozicijai kyla klausimų,  ar šitaip neliks nuskriausti kai kurie pensinio amžiaus gyventojai.

Europos Sąjungoje norima nustatyti kriterijus minimaliai algai. Jei derybos bus sėkmingos, bus nustatyti kriterijai, kuriais remiantis kiekviena šalis narė privalės nustatyti savo minimalią algą. Visgi politikai pabrėžia, kad tai nereiškia vienodo minimalios algos dydžio visose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad priėmus kriterijus nurodančią direktyvą, minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nebus tolygus, pavyzdžiui, tam, kuris mokamas Liuksemburge.

Antradienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis nuo kitų metų keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl to vidutinė pensiją kitąmet didės 51 euru . Parlamentarai taip pat pakeitė ir Vienišo asmens išmokos įstatymą. Dėl to prie gaunamos pensijos dar vieną išmoką nuo kitų metų pradžios gaus daugiau gyventojų.

Daliai parlamentarų siūlant praplėsti 100 eurų skyrimo už skiepą nuo koronaviruso, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė idėją vertiną skeptiškai. Jos teigimu, tokią priemonę galima svarstyti kalbant apie trečiąją vakcinos dozę, tačiau norint priimti sprendimą, tam reikia daugiau laiko.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo užimtumo sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima lengviau atskirti, kurie bedarbiai iš tiesų darbo neranda dėl sąžiningų priežasčių, o kurie sistema piktnaudžiauja. Siūloma, kad gavę tinkamą darbo pasiūlymą jo per pusės metų laikotarpį bedarbiai galėtų atsisakyti tik vieną kartą, o kitu atveju būtų braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Vyriausybė pritarė įteisinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Jei Seimas pritars, policijos sprendimu artimoje aplinkoje smurtavę asmenys privalės laikinai nepalaikyti kontakto su auka, o nusižengimas orderiui užtrauks baudą iki 320 eurų. Ministrų kabinetas trečiadienį palaimino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad vienišo asmens išmoką kitai metais turėtų gauti virš 400 tūkst. žmonių – visi vieniši neįgalieji ir  vyresni negu 65 metų pensininkai.  2022 metais šioms išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų, Seime antradienį pristatydama Vienišo asmens išmokos įstatymo pataisas sakė M. Navickienė.

Būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams, – Vyriausybė pritarė tai padėsiantiems įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams. „Imamės pokyčių, kad būstas taptų labiau prieinamas: šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.   Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  „MMA iškeliame į kitą savaitę, nes biudžetas kitą savaitę atkeliauja, tai visi projektai ir susiję galėtų būti priimti tą pačią dieną“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc.

Brangstant šildymui ir toliau galios galimybė gauti šildymo kompensaciją, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ministrė ragina visus kreiptis į savo savivaldybes ir pasinaudoti proga, kai per karantiną, ekstremalią situaciją yra nevertinamas turtas, todėl žmonės tikrai gali kreiptis ir prašyti jiems priklausančių kompensacijų už šildymą.

Kitą savaitę neteisėti migrantai iš pasienio užkardų ir savivaldybių patalpų bus pradedami perkelti į laikinuosius nakvynės namus Vilniuje, Naujininkuose, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Kitą savaitę jau turėtų būti atvežti pirmieji migrantai į Naujininkus. Tikimės, kad per kitą savaitę mes pažeidžiamas grupes turėsime apgyvendintas visas: tiek Rukloje, tiek Naujininkuose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

Kainos kyla globaliai, teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paklausta, ar Vyriausybė prisiima atsakomybę už tai, kad šildymo kainos iš dalies kilo dėl Vyriausybės kaltės ir sudėtingų santykių su Baltarusija.  To jos paklausė žurnalistas Vladimiras Laučius TV3 žinių „Dienos komentare“.  Drastiškais tempais keliate minimalią algą, didinate pensijas.

Skurdą mažinti labiau sekasi didesnėms savivaldybėms, taikliau – mažosioms, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Skurdo mažinimo prasme geriausiai sekasi didžiosioms arba žiedinėms savivaldybėms – toms, kurios yra regionų centruose ir kurios gali pasiūlyti daugiau sprendimų“, – pirmadienį žurnalistams teigė ministrė. Vis dėlto ji pridūrė, kad teikti pagalbą asmenims taikliau sekasi mažesnėms savivaldybėms.

Į Ruklą jau atkeliavo pirmieji migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Čia įrengtoje stovykloje turėtų būti apgyvendinti 400 žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad migrantams čia bus mokamos išmokos, už kurias jie turės patys pirkti maistą stovykloje esančioje parduotuvėje, o nuo spalio migrantų vaikai bus pradėti mokyti lietuvių kalbos. Į stovyklą jau atvyko pirmieji pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantys migrantai.

Lietuvos vežėjams patiriant vis didesnius ekonominius iššūkius, ekspertai prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje dėl to labiausiai nukentės valstybė, kai jau bus nebeįmanoma susigrąžinti arba sustabdyti strateginių praradimų. Įmonėms vis dažniau įsitvirtinant užsienio rinkose, valstybės biudžetas kasmet patirs vis didesnius praradimus, gali sutrikti kai kurių paslaugų ir prekių pristatymai, daugėti be darbo liekančių žmonių, kuriems valstybė turės mokėti išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nemano, kad planuojamas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 88 eurais gali sukelti įmonių bankrotų bangą.  „Man atrodo, kad nė vienas minimalios algos kėlimas, kiek yra jų buvę anksčiau, nesąlygojo kažkokių labai didelių bankrotų ar užimtumo sumažėjimo, ar nedarbo išaugimo. Tokios tendencijos nesame fiksavę.

Į nelegalių migrantų apgyvendinimo vietas artimiausiu metu planuojama siųsti socialinių darbuotojų komandas, siekiant užtikrinti atvykusių asmenų buvimo sąlygas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Šiuo metu paleidinėjame, jau pirmadienį turėsime mobilias socialinių darbuotojų komandas, kurios važinės į apgyvendinimo vietas ir į užkardas, tam, kad galėtume matyti, kokių paslaugų reikia.