mokytojai

 Lenkijos mokytojai po kelias dienas trukusių derybų su vyriausybe, kuri nepatenkino profesinių sąjungų reikalavimų, pirmadienį pradėjo streiką reikalaudami didesnio atlyginimo. Neterminuotas mokytojų ir darželių auklėtojų streikas yra pirmi tokio didelio masto Lenkijos pedagogų veiksmai nuo 1993 metų. Lenkijos mokytojų sąjunga (ZNP) nurodė, kad 80 proc. švietimo įstaigų yra pasiruošusios dalyvauti neterminuotos trukmės proteste.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė teisės aktus dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio pakeitimų. Jei išryškės naujos modelio spragos, žadama jas tobulinti. Anot ministro, nuo šių metų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams mokytojo atlyginimo klausimas nebebus paliekamas spręsti tik mokyklos vadovui, bus nustatytas aiškesnis reglamentavimas skirstant mokytojų darbo krūvį.

Kylančias moksleivių elgesio problemas mokytojams galėtų padėti spręsti mokytojų padėjėjai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Interviu naujienų portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ministras ketvirtadienį pripažino, kad klasės, kuriose yra iki 30 moksleivių, yra per didelės, kad moksleivius, ypač 13-15 metų paauglius galėtų suvaldyti vienas mokytojas. „Dirbti su tokia klase jam jau sunku.

Klaipėdos mokyklose dirbantys mokytojai pripažįsta, kad streso bendraujant su mokiniais nemažai, tačiau situaciją pamokos metu suvaldo. Tačiau jų kolegei iš Kaišiadorų rajono Žiežmarių gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai susivaldyti nepavyko. Netekusi kantrybės, kirčiavimo pamokoje mokinius ji mokė šaukdama. Vienas mokinių tai įrašė, o įrašas paviešintas socialiniuose tinkluose sukėlė nemenką skandalą. „Taip, mokytojai kartais būna pikti.

Trečiadienį vakare buvęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nepagarbiai atsiliepė apie ministeriją užėmusius ir šiandien ją palikusius mokytojus. Pasak buvusio ministro: „Gerai. Išsipraus, nes prašvinkę. Ir nesmirdės. Pailsės iki kito streiko dėl ko nors“, – rašė D.Pavalkis komentuodamas straipsnį apie mokytojų streiką „Facebook“ tinkle.  Į šį buvusio politiko komentarą netruko sureaguoti visuomenininkas Andrius Tapinas.

22-i dienos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tiek laiko keliasdešimt streikuojančių mokytojų skyrė savo protesto akcijai. Jie šiandien paliko Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas. Tiesa, nakvynės namais ministeriją pavertusiems pedagogams visų užduočių įvykdyti nepavyko. Nors etatinio atlyginimo sistema tobulinama, papildomų milijonų eurų mokytojų reikalavimams valdžia neskyrė. Baigiasi tris savaites trukusi mokytojų nakvynė Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profsąjunga trečiadienį spręs dėl streiko stabdymo. „Dėl streiko sustabdymo spręsime rytoj. Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysime“, – žurnalistams po derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį sakė A. Navickas. Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijoje beveik tris savaites streikavę pedagogai taip pat paliks patalpas trečiadienį prieš darbo pabaigą.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį paskelbė, kad streikuojančių pedagogų pastaruoju metu smarkiai sumažėjo. Prasidėjus šeštai streiko dėl etatinio apmokėjimo modelio ir didesnių algų savaitei, šiuo metu streikuoja apie 200 arba 0,4 proc. visų Lietuvos pedagogų. Streiką pirmadienį tęsia 30 mokyklų, prisidėjo dvi įstaigos, o nutraukė 14-a. Pirminiais duomenimis, antradienį taip pat streikuos apie 200 pedagogų iš 32 ugdymo įstaigų.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Vyriausybė pirmadienį dar kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą ir nusprendė mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlyginimų didinimui papildomai skirti dar 6,66 mln. eurų. „Yra priimtas sprendimas, vadovaujantis kolektyvine sutartimi su švietimo srityje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, spartinti metais laiko anksčiau ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogų darbo užmokesčio didėjimą.

Pirmadienį vyksiančiame nenumatytame Seimo posėdyje bus pateiktos prezidentės Dalios Grybauskaitės įstatymų pataisos, turinčios palengvinti etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimą. Pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, nustatant dvi mokytojų veiklos kategorijas: viena jų susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su veikla mokyklos bendruomenėje, paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Veronika Naumova yra viena aktyviausių mokytojų streiko dalyvių. Apie ją mokytojus palaikančioje „Facebook“ grupėje atsirado įrašas, teigiantis, kad mokytoja pradinukams aiškino, kad 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu į beginklius lietuvius šaudė ne sovietų kariai, o lietuviai, apsimetę rusais. Mokytoja neigia, kad taip kalbėjo per pamoką, o mokyklos direktorius patikslino, kad po V. Naumovos pamokos į mokyklos vadovybę kreipėsi vaikų tėvai, tačiau pokalbio turinio nepamena.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą, pranešė Prezidentūra. Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, pagal kurią nustatomos dvi mokytojų veiklos kategorijos – viena, susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su vadovavimu klasei, veikla mokyklos bendruomenėje ir paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Trečiadienio vakarą vykusiame susitikime apie 50 profsąjungų susitarė organizuoti visuotinę streikuojančius mokytojus palaikančią akciją. Sekmadienį Vilniuje viešojo sektoriaus darbuotojai gyva grandine susikibs nuo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iki Seimo. Po to visi protesto dalyviai susiburs į mitingą prie Vyriausybės. „Mes daugiau negu dvi valandas diskutavome, kaip padėti mokytojams, kaip sutelkti visuomenę ir kaip apskritai kalbėti su valdžios žmonėmis.

Su streikuojančios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovais susitikti trečiadienį atvykę ekonomistai neįleisti į Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministeriją. Prie ministerijos patalpų buvo atvykę Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, ekonomistas Justas Mundeikis, tačiau jie nebuvo įleisti, laikantis Švietimo ir mokslo ministerijos lankymo tvarkos, BNS teigė ŠMM kancleris Tomas Daukantas.

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Pedagogų streiką organizavusiam Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiui Andriui Navickui pareiškus, kad nedirbantiems mokytojams algas turi sumokėti valdžia, premjeras Saulius Skvernelis atšauna, kad Vyriausybė to nedarys. „Tikrai ne, nes ponas Navickas paskelbdamas apie streiką, garantavo, kad visiems mokytojams profesinės sąjungos sumokės“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį pakartojo premjeras.

Streikuojantys mokytojai ir toliau negrįžta į mokyklas. Premjeras Saulius Skvernelis aiškina, kad papildomų 300 milijonų eurų profsąjungų reikalavimams įgyvendinti valstybė neturi. Kol mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijoje žada nakvoti iki Kalėdų, Skvernelis ragina savivaldybes ieškoti naujų, nestreikuojančių mokytojų. Švietimo ir mokslo ministerijoje tęsiasi streikuojančių pedagogų protesto akcija. Mokytojai šiose patalpose nakvoja nuo trečiadienio.

Didžiausia problema šiuo metu yra ne streikuojantys mokytojai, o be mokymo likę vaikai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, Vyriausybė bandys su savivaldybėmis tartis, kad ugdymo procesas kuo greičiau būtų atstatytas, pvz., mokykloje streikuojant atskiriems mokytojams juos galėtų pavaduoti kiti pedagogai, o streike dalyvaujant visai mokyklai vaikus būtų galima laikinai mokyti kitur.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai paprašė šeštą dieną čia leidžiančių streikuojančių mokytojų per pirmadienį palikti patalpas. „Ne per seniausiai, prieš gerą pusvalandį paprašėme gerbiamų mokytojų, kad jie per šiandien paliktų ministerijos patalpas su savo daiktais“, – BNS sakė ministerijos kancleris Tomas Daukantas. Jis neatskleidė, ką ŠMM administracija darys, jeigu mokytojai atsisakys išeiti iš ministerijos.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Daliai mokytojų streikuojant dėl apmokėjimo už darbą sąlygų, po Lietuvos Medikų sąjūdžio išreikšto palaikymo, prie paramos pedagogams pranešė prisijungiantys ir Odontologų rūmai. Pranešime jie teigia, kad dalyvaus sekmadienio popietę, 13 val., rengiamoje streikuojančių mokytojų palaikymo akcijoje. Šiek tiek anksčiau Medikų sąjūdis paskelbė reiškiantis solidarumą ir oficialų palaikymą streikuojantiems mokytojams.

Streikuojant daliai mokytojų, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su pora Seimo narių atvyko į ministeriją pasikalbėti su ten tebesančiais maždaug 30 pedagogų. Deja, bendro sutarimo abiem pusėms pasiekti nepavyko, pedagogai liks nakvoti ministerijoje. „Atvykau pas jus kaip žmogus, turiu darbo visam savaitgaliui...“, – šeštadienį kalbėjo J. Petrauskienė. Tiesa, po ministrės vizito mokytojai jaučiasi nusivylę ir abejoja, kad gali tęsti derybas toliau.

Po mitingo prie Seimo mokytojai ir juos palaikantys žmonės susirinko prie Švietimo ir mokslo ministerijos: pasklidus žiniai, kad ministerijoje nakvoję mokytojai bus išprašomi lauk, kiti streikuojantys pedagogai suskubo jų palaikyti, keli žmonės į ministerijos pastatą pateko pro langus. Užrakinus ministerijos duris, viduje likę mokytojai planuoja likti ministerijoje dar vienai nakčiai.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nauja etatinio mokytojų apmokėjimo sistema yra stumiama jėga, o Vyriausybė stokoja administracinių gebėjimų vykdyti reformas. „Švietimo pertvarka reikalinga, bet jos įgyvendinimas stringa. Pertvarka stumiama jėga. Dėl to matome supriešintą mokyklų bendruomenę, įtampą visuomenėje“, – sakė D. Grybauskaitė. Jos komentarą šeštadienį BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė trečiadienį susitiks su pedagogų atstovais ir išklausys jų siūlymų, kaip koreguoti kritikos sulaukusį etatinio apmokėjimo modelį. Ministrė į susitikimą kviečia „visų mokytojų interesams atstovaujančių“ profesinių sąjungų vadovus. Ministerijos Etatinio koordinavimo grupė šiuo metu, atsižvelgdama į švietimo bendruomenės siūlymus, rengia modelio korekcijas.

Kai kurių Lietuvos mokyklų pedagogai šią savaitę tęs streiką dėl šiemet įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį protestuos 50 mokyklų mokytojai visoje Lietuvoje. Streiką organizuojančios profsąjungos duomenimis, streikuoti numato 65 įstaigų pedagogai. Ministerijos, profsąjungų ir savivaldybių atstovai turėtų kitą savaitę pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą algų apskaičiavimo modelį.

Nuo pirmadienio Lietuvoje streikuoja mokytojai: streikuojančiųjų prisijungia vis daugiau. Apie situaciją švietimo srityje – pokalbis su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Mokytojai streikuoja nuo pirmadienio, tačiau Jūs susitikote su jais ketvirtadienį. Kodėl tiek laiko laukėte? Jau kelias dienas susitinkame su mokytojais – nuo pirmadienio. Patikslinsiu – su streiko organizatoriais: su profsąjungų atstovais, kurie koordinuoja streikuojančius.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. „Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys pateiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtume tobulinti esamą sistemą“, – žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Keliasdešimtyje Lietuvos mokyklų tęsiantis streikui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiaus darbo grupė dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo. Streiką organizuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga teigia, kad prie protesto prisijungus devynioms mokykloms ketvirtadienį iš viso streikuos 31 ugdymo įstaiga. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad kelios mokyklos jau pasitraukė iš streiko – protestuoti ketina 28 švietimo įstaigų mokytojai.

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet įvestos etatinio apmokėjimo sistemos. Iš viso dėl rugsėjį įsigaliojusios mokytojų algų skaičiavimo tvarkos protestuos 24 mokyklų pedagogai. Protestuotojai teigia, jog sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai dėl galimybės subjektyviai interpretuoti tvarką.

Mokytojų streikas apima vis daugiau mokyklų. Pasak streiką organizauojančios profsąjungos, šiandien pamokos nebevyko jau 12 ugdymo įstaigų, ryt prie streiko esą prisijungs dar dešimt. Švietimo ir mokslo ministrė sako, kad streiku sugundyti pedagogai tapo svetimų žaidimų įrankiais. Seimo konservatoriai ministrei grasina interpeliacija. Vilniaus Ąžuolyno muzikos mokyklos aktų salėje vidurdienį visuomet kas nors vyksta – ar repeticijos, ar koncertai.

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja nematantis pagrindo mokytojų streikui, nes 70 proc. šalies mokytojų atlyginimas auga, o mažėjo apie 20 proc. ir to priežastis – sumažėjęs darbo krūvis. Taip pat Vyriausybės vadovas tvirtina, kad neįvedus etatinio apmokėjimo atlyginimų kritimas būtų dar didesnis, šalyje mažėjant moksleivių skaičiui.

Kai kurių Lietuvos mokyklų mokytojai antradienį tęs streiką dėl šiemet įvestos etatinio apmokėjimo sistemos. Opozicinių konservatorių frakcija Seime į posėdį kviečiasi švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prie šešių protestuoti pirmadienį praėjusių ugdymo įstaigų antradienį prisidės dar šešios mokyklos.

Streiką pirmadienį pradedančių kelių Lietuvos mokyklų pedagogai ragina peržiūrėti šiemet įvestą etatinio mokytojų apmokėjimo sistemą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas naują darbo apmokėjimo sistemą pavadino neteisybe ir pažeminimu. „Mokytojai labiausiai jaučiasi įžeisti vien dėl to, kad yra neteisinga, neaiški ir neskaidriai įdiegta darbo užmokesčio sistema “, – sakė jis.

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga reiškia nepasitenkinimą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos išsakomos apibendrintos kritikos, esą dėl etatinio mokytojų apmokėjimo problemų kalti mokyklų vadovai. „Nuolatinė kritika tikrai diskredituoja vadovus, sąžiningai ir laiku atlikusius visus įpareigojimus, tariantis su mokytojais, nepriklausomai nuo to, kaip vadovai patys asmeniškai vertino mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį“, – rašoma viešame profsąjungos laiške.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Nuo rugsėjo įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą klaidų neišvengta, jos taisomos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime spaudai ji sako suprantanti dalies mokytojų nepasitenkinimą bei tai, kad mokyklų vadovams ir savivaldybėms pakeisti visą užmokesčio sistemą yra „labai sudėtinga“. „Gerbdami susitarimą su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis ir vykdydami Seimo sprendimą įvesti etatinį, laiko turėjome nedaug, bet visi intensyv...

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad įvedus etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį ir apžvelgus pirmojo mėnesio rezultatus paaiškėjo, kad pinigų trūko toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą.

Kartu su mokslo metų pradžia startavęs etatinis mokytojų apmokėjimas kaitina šalies pedagogų kraują ir skaldo mokytojus į dvi stovyklas. Kol vieni pedagogai modelį vadina perdėtai sudėtingu ir ydingu, kiti džiaugiasi, kad pagaliau leista mokykloms prisiimti atsakomybę už save.

Švietimo ministerijos planas vyresnius mokytojus į pensiją išleisti anksčiau laiko su didesne išeitine ir jų vieta atiduoti specialistui, turinčiam mažesnį nei 20 metų mokymo stažą, nepraėjo pro lygių teisių kontrolierių filtrą. Tačiau įžvelgtas diskriminacijos pavojus, anot mokytojų, tik tariamas.

Nuo rugsėjo įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka kelia sąmyšį ir nuvilia dalį pedagogų, bet daugelis savivaldybių ir mokyklų tikisi, kad problemos su Švietimo ir mokslo ministerija bus išspręstos. Didmiesčiai laukia papildomų pinigų Didžiųjų šalies miestų savivaldybių atstovai perspėja, kad nuo rugsėjo pritaikius etatinio apmokėjimo modelį, kai kuriose mokyklose mokytojų algoms gali imti trūkti lėšų.

Mokytojo dienos išvakarėse Kaune vykusiame renginyje švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę savo atlyginimais nepatenkinti pedagogai sutiko švilpimu. Mokytojų sąjūdžio pirmininkės Rūtos Andriuškevičienės teigimu, įvedus etatinį apmokėjimo modelį daliai pedagogų algos mažėjo, o tiems, kuriems didėjo, – neproporcingai augo krūvis, pranešė LRT laida „Panorama“. Ministrė J. Petrauskienė tvirtina, kad mažėti atlyginimai negalėjo.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Motyvacines priemones naujiems mokytojams į mokyklas pritraukti taiko beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių. Jie dažniausiai aprūpinami būstu, jiems mokamos stipendijos ir finansuojamos studijos, teikiamos darželio lengvatos jų vaikams, sudaromas tinkamas darbo krūvis ir sąlygos, teikiamos metų mokytojo nominacijos.

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine.