mokytojai

Vida Lipskytė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos teatro mokytoja, nėra tipiška pedagogė. Ji nėra pervargusi nuo darbo krūvio ar vaikų, ji nesiskundžia dėl atlyginimų. Mokytoja, dirbdama tik kelias dienas per savaitę, į darbą ateina su šypsena. Tačiau kritikos mokyklinei sistemai ji negaili: čia, pasak jos, vaikai ugdomi paklusnumo dvasia, o kūrybiškumui ir asmenybės formavimui vietos nėra.

Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) vėl nepavyko pritraukti būsimųjų fizikos ir chemijos mokytojų. Stojantieji šios srities pedagogikos studijų LEU nesirenka ne pirmus metus. Šiemet pirmakursius bandyta pritraukti pasiūlius tikslinį finansavimą, bet norinčiųjų studijuoti vis tiek neatsirado. „Nepriėmėm nė vieno studento į chemijos ir fizikos mokymą“, - BNS nurodė LEU Ryšių su visuomene skyrius. Į ne jungtines fizikos ar chemijos mokymo programas LEU stojančiųjų nepriėmė.

Po pedagogų pasipriešinimo dėl ketinimų nustatyti visiems biudžetininkams vienodą darbo apmokėjimo sistemą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako sutinkanti, kad mokytojų algų sistema būtų reglamentuota atskirai. Antradienį po susitikimo su švietimo srities profesinių sąjungų atstovais ministrė pranešė siūlysianti, kad atskiras pataisas dėl mokytojų algų sistemos rengtų Švietimo ir mokslo ministerija.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija siekia, kad aukštosios mokyklos skirtų papildomų balų į aukštąsias mokyklas stojantiesiems abiturientams, kurie laikė tautinių mažumų kalbų egzaminus. Tokį pageidavimą draugijos atstovai pateikė Tautinių mažumų departamentui, kuris, planuojama, jį perduos svarstyti rektoriams bei Švietimo ir mokslo ministerijai.

Pedagoginės srities studijas pasirinkti planuojantys moksleiviai turėtų anksčiau pasitikrinti motyvaciją ir įsivertinti, ar turi pašaukimą tapti mokytoju, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Jos teigimu, jau nuo 2017-ųjų motyvacijos testą turėtų atlikti vienuoliktokai, o ne mokyklas baigę abiturientai.

Pedagogams ir kitiems su vaikais dirbantiems asmenims nebereikės patiems rūpintis išsiimti pažymą, kad nėra teisti dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų – prievolė tuo rūpintis perkelta darbdaviams. Seimas šią savaitę vienbalsiai 81 parlamentarui balsavus už priėmė tokias konservatoriaus Jurgio Razmos inicijuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.

Lenkijoje šeštadienį sulaikius Lietuvos bendrovės autobusą, kurį vairavo neblaivūs vairuotojai, įmonės „Vilneda“ atstovai kol kas nekomentuoja incidento. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkas sako, jog už vaikų saugumą tokiose kelionėse atsako ne tik kelionių organizatoriai, bet pirmiausia mokytojai.

Trečiadienį Vyriausybėje apdovanoti geriausi 2015 metų mokytojai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jiems įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

Šiemet brandos egzaminus laikys beveik dešimtadaliu mažiau jaunuolių nei pernai. Daugiau abiturientų rinkosi valstybinį matematikos egzaminą, mažiau – istorijos. Prašymus laikyti brandos egzaminus šiais metais pateikė 33 tūkst. 710 kandidatų, 2015 metais jų buvo 37 tūkst. 279, informuoja Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Anot jo, per pastaruosius ketverius metus tai didžiausias brandos egzaminus ketinančių laikyti kandidatų pokytis.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.

Visose šalies ugdymo įstaigose darbas grįžo į įprastas vėžes - nuo pirmadienio nebestreikuoja nė vienas pedagogas. „Šiandien nė viena švietimo įstaiga nepateikė informacijos apie streiką. Visos mokyklos dirba“, - BNS teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Streikavę pedagogai pasiekė, kad nuo rugsėjo jų algoms būtų skirti papildomi 8 mln. eurų.

Pedagogų profsąjungos paskelbė nutraukiančios streiką, prasidėjusį vasario 22 dieną. Pateikiame pagrindinius faktus: Reikalavimai mažėjo: streiko pradžioje iniciatoriai reikalavo nuo 2016 metų rugsėjo ne tik pradėti įgyvendinti ilgalaikę mokytojų algų kėlimo programą, bet ir panaikinti per krizę įvestas atlyginimų koeficientų žirkles, tam skiriant apie 18 mln. eurų. Vasario 24 dieną profsąjungos paskelbė sutinkančios su mažesne suma – per 12 mln. eurų.

Keturioms švietimo profsąjungoms penktadienį nutraukus streiką, jį baigti nuo pirmadienio nutarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Šios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė nepritariantis ketvirtadienį keturių profsąjungų pasirašytam susitarimui su švietimo ir mokslo ministre bei premjeru, tačiau galvojantis, kad viena profsąjunga nepajėgi tęsti streiko ir padaryti įtakos valdžiai.

Keturios pedagogų profesinės sąjungos nusprendė nuo penktadienio nutraukti antrą savaitę vykstantį streiką, viena ketina jį tęsti.  Susitarimą dėl streiko nutraukimo ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašė profsąjungos, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė bei premjeras Algirdas Butkevičius. „Sutarėme, kad toliau dirbsime ruošiant galutinai trimetę (algų kėlimo) programą“, - žurnalistams sakė premjeras.

Vyriausybėje pas premjerą trečiadienio rytą apsilankę švietimo ir mokslo bei finansų ministrai dėl 7 mln. eurų streikuojančių pedagogų reikalavimams nesutarė - nutarta, kad Vyriausybė ieškos 2 mln. eurų. Pažadas vakarui „Sutarimas dabar yra toks: premjeras pasakė taip - Vyriausybė suras 2 mln. eurų, suras šiandien iki 8 val. vakaro“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, anksčiau siūliusi, kad 7 mln.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienio rytą priims finansų bei švietimo ir mokslo ministrus, su kuriais aptars galimybes šiemet skirti papildonų pinigų pedagogų algoms didinti. Antrą savaitę streikuojantys tūkstančiai pedagogų reikalauja visiems mokytojams nuo rugsėjo 5 proc. pakelti algas, tam reikėtų papildomai daugiau kaip 12 mln. eurų.

Vyriausybei nusprendus ieškoti papildomų 7 mln. eurų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti, Lietuvos studentų studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikisi, jog Švietimo ir mokslo ministerija laikysis susitarimų dėl aukštojo mokslo ir nemažins jam skirtų asignavimų. „Tai, jog ministerija aiškiai nepasako, iš kurių sričių bus ieškomi ir surandami tie papildomi milijonai, skatina sunerimti.

Su premjeru Algirdu Butkevičius antradienio rytą susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad Vyriausybės vadovas nusiteikęs ieškoti švietimui papildomų 7 mln. eurų, reikalingų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti. „Šiandien man pasirodė premjeras neabejingas situacijai ir norintis spręsti problemą“, - žurnalistams po vizito pas A.Butkevičių sakė ministrė. Ji sakė pasiūliusi premjerui pasiūliusi lėšas paimti iš Rezervinio (Stabilizavimo) fondo.

Studentai sunerimę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos planų skirti 6 mln. eurų mokytojų algų kėlimui. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad staiga atrasti ir švietimo ir mokslo ministrės mokytojams žadami pinigai gali būti tie patys, kurie buvo paskirti kompensacijoms dėl nevykusios rotacijos išmokėti ar studijų kokybei gerinti.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Vyriausybėje su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene aptars derybų su streikuojančiais pedagogais eigą. „Švietimo ir mokslo ministrė turi šitas derybas vesti, ryt kai susitiksiu su ministre, išsiaiškinsiu, kaip jai sekėsi derėtis ir kokie priimti sprendimai.

Su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene pirmadienį susitikę streikuojančių mokytojų atstovai sako, jog ministerija rado beveik pusę jų reikalavimams tenkinti reikalingos sumos, o likusių pinigų bus reikalaujama iš Vyriausybės. Kol nebus rasta visa jų dabartiniams reikalavimams tenkinti reikalinga 12,8 mln. eurų suma, pedagogai žada tęsti streikus.

Pirmadienį,12 val. duomenimis, streikas vyksta 150 švietimo įstaigų. Palyginti su vasario 26 d., streiką nutraukė 21 švietimo įstaigos pedagogai, prisidėjo 5 įstaigų pedagogai. Streike dalyvaujančiose įstaigose streikuoja apie 3650 pedagogų, tai 620 mažiau nei vasario 26 d. (4270). Streikas vyksta 36 savivaldybių švietimo įstaigose. Daugiausia streikuojančių švietimo įstaigų yra Telšių rajone: prie streiko prisijungė daugiau kaip pusės (55 proc.) rajono švietimo įstaigų pedagogai.

Dalis šalies ugdymo įstaigų, daugiausia vakarų Lietuvoje tęsia neterminuotą streiką, profesinės sąjungos planuoja atnaujinti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija. Kaip BNS pirmadienio rytą sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Navickas, popiet profesinės sąjungos ketina susitikti su į darbą po ligos grįžusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, tačiau streikas, nepaisant derybų, bus tęsiamas.

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija išsakė abejonių dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasiūlyto plano, kaip pritraukti studijuoti trūkstamų sričių mokytojus. Ministerija siūlo būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skirti tikslinį finansavimą. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms būtų skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose.

Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį yra 166-ose įstaigose. Ketvirtadienį tokių įstaigų buvo 163. Penktadienį streikuoja per 4 tūkst. pedagogų, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš viso Lietuvoje yra per 33 tūkst. mokytojų. Neterminuotą streiką pirmadienį pradėjo 233 ugdymo įstaigos. Dešimtys mokyklų kasdien iš streiko pasitraukia, tačiau ir prisijungia po kelias naujas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia esanti susirūpinusi dėl vykstančio pedagogų streiko ir dėl grėsmės vaiko teisei į mokslą. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nepaneigdama konstitucinės pedagogų, ginančių savo ekonominius ir socialinius interesus, teisės streikuoti, reiškia susirūpinimą susidariusia padėtimi dėl vykstančio pedagogų streiko ir jo poveikio vaiko teisės į mokslą įgyvendinimui“, – teigiama E.Žiobienės pareiškime.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Švietimo sistema reikalauja kardinalių pokyčių, nes kol kas tai tik pavienių gaisrų gesinimas, „Žinių radijui“ sakė kūno kultūros mokytojas iš Vilniaus Valdas Jakimavičius.   „Mano nuomone, tai turi būti etatinis apmokėjimas, mokytojas turi dirbti 36 valandas per savaitę ir gauti pastovų, padorų atlyginimą. Nesvarbu, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, darbo mokykloje yra pilna, beprotiškai daug.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – antradienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis teigė Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie pedagogų profsąjungas.

Galimybių didinti atlyginimus švietimo darbuotojams galima rasti ir dabar numatytame švietimo biudžete, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. „Pagal galimybes reikia didinti atlyginimus, ir tų resursų tikrai galima įžvelgti ir dabartiniame švietimo sistemos lėšų bendram katile, kaip efektyviau tas išlaidas panaudoti atlyginimų kėlimui, čia tikrai yra ir vadybinių, ir organizacinių dalykų klausimas“, - interviu „Žinių radijui“ sakė M.Lingė.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nebus patenkintas pedagogų reikalavimas dėl maždaug 18 mln. eurų papildomo finansavimo mokytojų algoms nuo 2016 metų rugsėjo, nes tam tektų peržiūrėti valstybės biudžetą. „Turiu pasakyti, kad dėl visų kitų pateiktų pasiūlymų susitarimas surastas, bet dėl šios pozicijos, dėl 17-18 mln.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Likus savaitei iki planuojamos neterminuoto pedagogų streiko pradžios, šimtai mokytojų pirmadienį žygiavo centrinėmis Vilniaus gatvėmis norėdami priminti savo reikalavimus ir kritikuodami valdžią, kad ši, anot jų, tik imituoja problemų sprendimą. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prasidėjusi eisena finišavo prie Vyriausybės, kur surengtas mitingas. Į protesto akciją pedagogai atsivedė ir vaikų.

Savivaldybės grąžino į biudžetą 112 tūkst. eurų, skirtų išmokoms pensinio amžiaus pedagogams, norintiems išeiti į užtarnautą poilsį, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, specialiai sukurto pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondo lėšomis 2015 metais planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta per 1,7 mln. eurų. Šiemet šis fondas padidintas 1,5 mln. eurų. Tam iš viso numatyta 3,2 mln. eurų.

Pirmadienį pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. Sostinės savivaldybė BNS informavo, kad išduotas leidimas mitinge susirinkti iki 2 tūkst. dalyvių. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės. Mitingas rengiamas likus savaitei iki planuojamos neterminuoto mokytojų streiko pradžios - atlyginimų didinimo siekiantys pedagogai streiką ketina pradėti vasario 22 dieną.

Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Kitą savaitę pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. „Savaitę prieš neterminuotą streiką vyksiantis renginys – įspėjimas valdžiai dėl rimtų mokytojų ketinimų“, - teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ketvirtadienį išplatintame pranešime. Skelbimus apie streiką platina ir kitos profsąjungos. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė naują planą, kaip turėtų didėti mokytojų algos. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus. Algų didinimui nuo 2016 metų rugsėjo siūloma peržiūrėti valstybės biudžetą. Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais.

Apklausos rodo, kad tik kas ketvirtas lietuvis mano, kad gyvenimas šalyje gerėja. Tačiau ar tikrai gyvename taip blogai, o tai tęsis ir 2016-aisiais? tv3.lt surinko informaciją, kokios visuomenės grupės 2016-aisiais gyvens geriau: kas gaus daugiau pinigų ir kas išleis mažiau. Gaunantys mažiausias pajams Nuo sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga (MMA) didėja nuo 325 iki 350 eurų. Nuo liepos 1 dienos politinė taryba yra sutarusi MMA didinti iki 380 eurų.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gruodžio 10 d. įspėjamasis 2 val. streikas vyks dar 67 švietimo įstaigose, kuriose mokytojai nestreikavo antradienį, gruodžio 8 d. Streikuos tik dalis jose dirbančių mokytojų. Preliminariais gruodžio 9 d. 15 val. duomenimis, prie streiko prisijungti ketina kiek daugiau nei 900 pedagogų 19-oje savivaldybių. Gruodžio 8 d. įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. visų šalies pedagogų 49 savivaldybėse. Iš viso įsitraukė apie 13 proc.

Akivaizdžiai matyti, kad gerėjant ekonomikai ir skirstant vis daugiau lėšų valstybėje, švietimas lieka periferijoje, „Žinių radijui“ sakė šešėlinis švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys. „Švietimas lieka tame pačiame vos ne kriziniame finansavimo lygyje. Ir mokinio krepšelis su visais tai padidinimais tedidės vos keliolika eurų“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo V. Stundys.

Po savaitės suplanuotas mokytojų įspėjamasis streikas vyks - antradienį vykęs taikinimo komisijos posėdis buvo nerezultatyvus. „Iš to, kad buvo diskutuota labai ilgai, kelias valandas, mums atrodė, kad bent jau iš dalies mes tuos reikalavimus patenkinome, bet po pertraukos buvo gana kategoriškai pasakyta, kad jų (profsąjungų) netenkina tie pasiūlymai (...). Tiesiog jie formuluoja, kad netenkina ir taikinimo komisija šiandien susitarimo nepasiekė“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo viceminis...

Per pastaruosius trejus metus į pedagogikos krypties chemijos, fizikos ir informacinės technologijos, matematikos ir informatikos, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos programą, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, nestojo niekas. Pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, Lietuva XXI amžiuje žada gyventi be tvarią valstybės plėtrą užtikrinančių sričių mokytojų- profesionalų.

Jau paskelbta data, kai kelias valandas pamokos mokyklose nevyks. Valdžia atkerta, kad algos didėja. Tiesa, streikui pritaria ne visi pedagogai. Tačiau visi tvirtina, kad atlyginimai gėdingi. Į kovą dėl geresnių sąlygų vėl stoja profesinės sąjungos. Įspėjamasis streikas vyko ir prieš metus, tačiau tada dauguma profsąjungų prie jo neprisidėjo.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Edukologijos universiteto populiariausia specialybė – kūno kultūros mokytojas. Tad galime būti ramūs – ko jau ko, o kūno kultūros mokytojų ir trenerių krepšinio šalyje su didelėmis ambicijomis tapti dar ir futbolo meka, nepritrūks. Tačiau kai išeis į pensiją paskutinis senosios kartos matematikas ar chemikas, naujų mokytojų į jų vietą rasti bus neįmanoma, nes stojančiųjų į šias specialybes nėra.