mokslo metai

Vos prieš pora dienų tvirtinęs, kad beveik visos mokyklos susitvarkė su nuotolinio ugdymo iššūkiais, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiandien jau kalba, kad ir vaikai, ir mokytojai pavargo, todėl mokslo metai Lietuvoje bus sutrumpinti. Esą su technologijomis nebūtinai draugaujantys pedagogai daugiau laiko dabar skiria net ne mokymui, o tik pasiruošimui dėstyti pamoką.

Dar prieš mokslų metų pradžią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palaiminta naujovė dėl sergančių vaikų praleistų pamokų virto chaosu. Dėl ligos vaikų praleistų pamokų ar dienų darželiuose gydytojai rašyti pažymų nebeprivalo. Tačiau dalis ugdymo įstaigų ir toliau jų reikalauja. Sveikatos apsaugos ministerija jau grasina baudomis. O štai vaiko teisių kontrolierė nerimauja, ar neteks gelbėti vaikų, kurie praleidinėja pamokas, o jų tėvams tai visai nė motais.

Keturis, šešis ar net septyniolika tūkstančių eurų – tiek jūsų piniginė per metus suplonėtų, jei nuspręstumėte savo atžalą išsiųsti į privačią mokyklą. Tačiau čia išlaidos nesibaigia – mokyklos reikalauja susimokėti kelis šimtus eurų už patį stojimą ir ugdymo priemones. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra brangiausios privačios mokymo įstaigos Lietuvoje ir kokie yra vidutiniai atlyginimai jose. Už vaiko mokslą – 17 tūkst.

Mirė vienas iš penkių Kalvarijos savivaldybėje, netoli Šleinių kaimo, pirmąją mokslo metų dieną į avariją patekusių vaikų, trečiadienį BNS informavo Marijampolės policijos atstovė Daiva Klimavičienė. 30 metų moteris automobiliu „Ford Galaxy“ pirmadienį vežė penkis savo vaikus, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Per eismo įvykį sužalota automobilio vairuotoja ir kartu važiavę 2006, 2008 bei 2014 metais gimę vaikai gydomi ambulatoriškai.

Mokslo metų pradžią jaunimas paminėjo ir su svaigiaisiais gėrimais rankose. Nors rugsėjo pirmąją alkoholis parduotuvėse buvo nepardavinėjimas, jaunimas svaigiuosius gėrimus pirko baruose. Didelė dalis šalies mokyklų mokslo metus atidarė šiandien – ne rugsėjo 1-ąją, o antrąją dieną. Dėl to parduotuvėse visuotinis draudimas prekiauti alkoholiu šiandien negaliojo.

Lietuva švenčia mokslo metų pradžią. Nors dalis mokyklų  šventę minėjo rugsėjo 1-ąją, tačiau dauguma su gėlėmis, pasipuošę ir šypsenomis veiduose pradėjo mokslo metus rugsėjo 2-ąją. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos bendruomenė šventę pradėjo ypatingai. Mokykloje pasirodė pats prezidentas Gitanas Nausėda sodino medį, bendravo su moksleiviais ir mokytojais. Deja, prezidentas negailėjo kritikos ir Švietimo ministerijai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos – proga pasveikino mokinius, studentus, pedagogus ir visą švietimo bendruomenę. „Šiandien visiems Jums vėl verčiasi naujas galimybių puslapis. Tai, ką jame įrašysite, kurs ne tik Jūsų asmeninį gyvenimą, bet ir mūsų visų valstybės ateitį. Jos pamatas – įgytos ir perduodamos žinios, įgūdžiai, patirtys. Kuo šie mainai intensyvesni, tuo sparčiau valstybė žengia į priekį“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prasidedant naujiems mokslo metams Kelių policija informuoja apie reidus šalies keliuose. Pirmadienį policijos išplatintame pranešime sakoma, kad nuo rugsėjo 2 dienos keliuose padaugės jaunųjų eismo dalyvių, keliuose padidės transporto srautai. Rugsėjo mėnesį policija rengiasi sustiprinti pajėgas prie ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori.

Valdžia mokslų metų Lietuvoje netrumpins. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po pasitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pareiškė, kad mokiniai mokyklose turės praleisti tiek pat laiko, kiek ir praėjusiais mokslo metais. O kad nereiktų per karščius vaikams sėdėti klasėse, valdžia siūlo mokykloms tiesiog greičiau įveikti ugdymo programas. Esą jei iki birželio vaikai programas bus įveikę, vasarą eiti į mokyklas nebus jokio tikslo.

Tirpstant paskutiniam vasaros mėnesiui Lietuvos mokykloms vis dar trūksta 300-ų mokytojų. Savivaldybės iki mokslo metų pradžios visais įmanomais būdais stengiasi užpildyti tuščias darbo vietas, tačiau sako, kad kiekvieną vasarą rasti reikalingų mokytojų darosi vis sunkiau. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad jaunimą tapti mokytojais motyvuos pinigai, didesnės stipendijos ir tūkstančius eurų siekiančios išmokos.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sprendimus dėl mokslo metų trukmės žada priimti rugpjūčio mėnesį. „Tai kompleksinė tema, apimanti ne tik mokymosi trukmę, bet ir ugdymo proceso formą, infrastruktūros galimybes. Sutarėme, kad ministerija surinks išsamesnę informaciją, kaip atskiros savivaldybės ir jose esančios mokyklos organizavo ugdymo procesą birželio mėnesį, kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalyti, kokias mato didžiausias problemas ir sunkumus.

Neproduktyvu vesti pamokas tokiomis oro sąlygomis, patvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau jis pabrėžia – mokyklos turėtų ne užsidaryti, o toliau stengtis įgyvendinti ugdymo planą kūrybiškai, nebūtinai dėstant įprastas pamokas, o organizuojant ekskursijas. Porą savaičių iš eilės besitęsiant karščiams, A. Monkevičius pirmadienį su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarė ugdymo galimybes per karščius. „Ugdymo planai tvirtinami dviem metams.

Prasidėjus mokslo metams, tėvai prakalbo, jog moksleivių pratybų sąsiuviniai itin pabrango. Vidutiniškai, vienam vaikui pratybų rinkinys kainuoja apie 60 Eur, o štai kai kurie pakloja ir virš 70 Eur. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Tėvai tam prieštarauja ir tikina, jog jų nuomonės niekas neklausia: mokytojai tik  praneša, ką ir iki kada nusipirkti.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Savivaldybei pasigyrus, kad popamokinė veikla mokyklose pradinukų tėvams šiemet nieko nekainuos, paaiškėjo, kad daliai mokinių prižiūrėti tiesiog nebus kam. Mat žadėtai nemokamai papamokinei veiklai trūksta maždaug 300 mokytojų. Tad kai kurios mokyklos sukasi iš padėties labai netikėtai – jos planuoja į mokyklas kviesti dirbti pensininkus ar bedarbes mamas.

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį.

Netikėtai nusprendus šiemet mokslo metų startą nukelti iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 3-iąją prekybininkams atsivėrė įstatymo spraga – juk alkoholiu prekiauti draudžiama tik rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto tiek parlamentarai, tiek patys prekybininkai mano, kad šiemet alkoholio kranelį reikėtų užsukti būtent rugsėjo 3-ąją. Prekybos tinklas „Lidl“ portalui 15min patvirtino neketinantis alkoholiu prekiauti rugsėjo 3-ąją.

Šiemet moksleiviai su savo bendraklasiais nesiskirs iki birželio 15 d., išskyrus pradinukus ir abiturientus. Tiesa, ką, pailginus mokslo metus, moksleiviai veiks – neaišku. Tėvai piktinasi, jog už šias papildomas mokslo dienas jiems teks susimokėti. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tv3.lt teigė, kad mokykla pati planuoja ugdymo turinį ir pati sprendžia, pritaiko sprendimus prie savo konteksto.

Mokslo metai nauji – bėdos tos pačios. Pedagogai nė neketina atsisakyti brangiųjų pratybų. Pastarųjų reikalauja ir kūno kultūros mokytojai. Tuo tarpu tėvai niršta, jog kasmet pratybos brangsta, o naudos esą iš jų nėra. Švietimo ir mokslo ministerija į pratybų sąsiuvinių turinį – nesikiša. „Mes sulaukiame tėvų skambučių, įvairiausių nusiskundimų dėl pratybų sąsiuvinių. Pernai jie buvo brangūs, bet šiemet dar brangesni.

Per tris šimtus tūkstančių moksleivių Lietuvoje pirmadienio rytą jau pradėjo pamokose. Prie ilgo miego ir dienų tik sau pripratusiems mokiniams mokslo metų pradžia – tikras iššūkis. Nauajs rėžimas laukia ir mokinių tėvų. pavyzdžiui, rytimiai kamščiai. Psichologai pataria, ką daryti ir kaip elgtis, kad vargas dėl pirmųjų pamokų neatbaidytų atžalų nuo mokslų.   Vilniečių mokinių fizinio lavinimo mokytoja tikina, jog itin pasiseka tiems, kurių tvarkaraštyje sporto pamoka viena pirmųjų.

Per pagrindinį priėmimą į profesines mokyklas priimta daugiau kaip 11 tūkst. mokinių, BNS nurodė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Iš 833 per bendrąjį priėmimą pasiūlytų programų mokiniai pakviesti į mažiau nei 700, taip pat informavo asociacija. Ketvirtadienį prasideda papildomas priėmimas į profesines mokyklas. Jame gali dalyvauti tik asmenys, neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių.

Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžia visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Pasak ministrės, geriausių rezultatų keičiant ir atnaujinant bendrojo ugdymo planus ir turinį bus pasiekta tik visai bendruomenei veikiant kartu. „Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini.

 Kiti mokslo metai bus dešimčia dienų ilgesni – tai numatyta naujuose bendrojo ugdymo planuose, kuriuos patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Kaip penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, mokslo dienų skaičius bus padidintas 2017-2018 mokslo metais. Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Pasak ministerijos, jos trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą.

 Šis klausimas jaudina ne tik pačius mokinius, bet ir jų mokytojus bei vaikų tėvus. Daug specialistų aptaria esamą mokslo situaciją Lietuvoje. Mokinių tėvams susivokti yra sunkiausia, nes mes mažiausiai turime žinių apie ugdymą, jo kokybę bei tinkamas priemones.

Šimtai mokinių ir kelios dešimtys mokytojų šiandien protestavo prieš mokslo metų ilginimą. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad protestai tikslo nepasieks – jau ateinantys mokslo metai bus ilgesni. Viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad šiuo metu konsultuojamasi su regionais, o balandžio pabaigoje turėtų paaiškėti, kaip trumpės mokslo metai ir kaip bus koreguojama programa.

Sostinėje prie Švietimo ir mokslo ministerijos aidėjo moksleivių, nenorinčių ilgesnių mokslo metų, šūkiai. Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. „Mūsų neįtikino ministerijos argumentai, kad pamokų skaičiaus didinimas pagerintų ugdymosi kokybę“, - sako protesto akciją organizavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir teiginiai, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra populistinė, norint parodyti savo darbą. Tokias kalbas stiprina aiškaus plano visuomenei nepateikimas. Be to, šis siūlymas bendruomenę padalino į dvi barikadų puses. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.

Net prieš mokslo metų ilginimą pasisakantys moksleiviai sutinka, kad dabartiniai krūviai – per dideli, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Socialdemokratų frakcijos posėdyje antradienį pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę ministrė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laiko tarpą, tad sumažėtų apkrovos visų mokslo metų laikotarpiu.

Paskutinė vasaros diena Vilniuje palydėta audringai. Policijai girti įkliuvo keturi girti vairuotojai ir dviratininkė. O pėsčiuosius teko tramdyti net elektros šoku. Dar prieš vidurnaktį Dunojaus gatvėje sustabdytas „Volvo“ - jo vairuotojas buvo pats girčiausias iš sugautų pirmąją rudens naktį. Jis įpūtė 1,24 prom. Tai lengvas girtumas, bet paaiškėjo, kad vyriškis ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Todėl teismas be baudos greičiausiai dar ir konfiskuos jo automobilį.

Gražuolei Monikai Šalčiūtei dažnai klijuojama lengvabūdės tuštutės etiketė, tačiau mergina, pasirodo, aktyviai domisi įvairiomis naujienomis ir jai nesvetimos socialinės visuomenės problemos. „Per žinias mačiau, kad daugybei šeimų, turinčioms vaikų, yra sunku juos aprūpinti mokslo metams rašymo priemonėms, sąsiuviniais ir panašiai.

 Pagrindinis greitkelis, vedantis į Sietlą, tapo kraupios avarijos vieta. Ant tilto į turistinį autobusą-amfibiją rėžėsi keleivinis autobusas su beveik pusšimčiu žmonių. Dauguma jų – užsienio studentai ir dėstytojai iš Šiaurės Sietlo koledžo. Susidūrus autobusams, lengvųjų automobilių nesuvaldė dar du vairuotojai. Nukentėjusieji skaičiuojami dešimtimis. „Išvežėme daugybę nukentėjusiųjų.

Švietimo ir mokslo viceministrė pataria tėvams neskubėti jau dabar pirkti mokyklinių prekių, o palaukti mokslo metų pradžios, kai mokytojai turėtų atsakingai nurodyti, ko konkrečiai reikės šiems metams. „Tėveliams nereikėtų skubėti prieš rugsėjį pirkti prekių - turiu omenyje mokyklai skirtų reikmenų - vadovėlių, sąsiuvinių, ar pratybų sąsiuvinių.

Naujaisiais mokslo metais mokyklų laukia permainos - planuojama įvesti judrumo pertraukas, daugiau dėmesio skirti vaikų konsultavimui ir užtikrinti išvykusių mokytojų pavadavimą. Siekiant pagerinti mokinių sveikatą, visoms mokyklos rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 minučių pertrauką. „25 minučių judėjimo pertraukos turėtų atsirasti kaip galimybė, ypač mokiniams, kurie 8-9 valandas išbūna mokykloje, po penktos pamokos. Mokykla turės susitarti, kaip jie judės, kur jie judės.

Frazė „artėjant rugsėjui“ beldžiasi į tėvų galvas kiekvieną rugpjūtį. Rugsėjis – tai metas, kai Matukas pasakys, kad į mokyklą reikės spalvotų flomasterių, Indrutė mamai parodys suplyšusį penalą, o Andriukas tėčiui pasiskųs, kad paskutinę dieną mokykloje prieš vasaros atostogas Marius jam suplėšė kuprinę.

 Vyriausybė pritarė, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas būtų įtvirtinamas ne nuo 2015 metų rugsėjo, o nuo 2016-ųjų mokslo metų pradžios. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakoregavo Švietimo įstatymo pataisas, ir joms trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Jos toliau bus svarstomos Seime. ŠMM nurodo, kad projektas pakeistas atsižvelgiant į patikslintus savivaldybių duomenis.

Mokslo metai neilgės. Tokį sprendimą priėmė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Susitikau su mokinių ir pedagogų organizacijomis, mokyklų bendruomenėmis, socialiniais partneriais – visi beveik vienbalsiai pasisako už tokią mokslo metų trukmę, kokia yra dabar“, – sako ministrė. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, šiuo metu nesame tinkamai pasirengę mokslo metų ilginimui. Geriau pasirūpinti, kaip neprarasti nė vienos pamokos per tokios trukmės mokslo metus, kokia ji yra dabar.

 Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ateinančią savaitę ketina priimti sprendimą dėl mokslo metų trukmės nuo 2016 m. Ministrė neatmeta, kad mokslo metų trukmės ilginimas gali būti atšauktas. „Ministerijos patvirtintas mokslo metų ilginimas sukėlė daug diskusijų ir prieštaringų nuomonių. Švietimo profesinės sąjungos, dalis pedagogų, tėvų, mokinių nepritarė ilgesniems mokslo metams.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino bendruosius ugdymo planus, kuriais dvejus ateinančius mokslo metus vadovausis mokyklos. Pagrindinės naujovės: mažiau pamokų penktadieniais, tolygiau paskirstytas mokymosi krūvis per metus, daugiau valandų socialinei veiklai. Penktadieniais siūloma planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val.

Sandra Vilimaitė, Miglė Kriaučiūnaitė Švietimo ir mokslo ministerija bei pedagogų bendruomenės pradėjo diskusijas apie galimybę pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Jeigu ši pataisa būtų priimta, mokslo metai būtų pratęsti 10 dienų. Ką apie tokį galimą visuomenės švietėjų sprendimą mano vilniečiai? „Ne, tikrai nepritariu. Čia kažkokia nesąmonė. Lietuvoje ir taip orai kaip loterija būna, pusę vasaros kartais lyja, atostogas ir taip sudėtinga planuotis, jeigu jas leidi Lietuvoje.

 Ramunė Dambrauskaitė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vėl siekia ne visiems suprantamų naujovių – parengtame projekte siūloma, kad 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 dieną, 2016–2017 mokslo metai – birželio 16 dieną. Dabar mokslo metų trukmė nesikeičia: 6–11 klasių mokiniai mokosi iki birželio 5-osios. Žvalgosi į Europos šalis.

Švietimo ir mokslo ministerija teikia svarstyti 2015–2017 m. m. Bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame, be kito ko, numatoma tolygiau paskirstyti mokinių mokymosi krūvį per mokslo metus, kad mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias.   Parengtame projekte siūloma, jog 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 d., 2016–2017 m. m. – birželio 16 dieną. Dabar 6–11 kl. mokiniai mokosi iki birželio 5 d. Šių mokslo metų trukmė nesikeičia.

 Prasidėjus naujiems mokslo metams studentai su negalia turi savo aukštosioms mokykloms pateikti dokumentus tikslinei išmokai (520 Lt per mėnesį) gauti. Šias išmokas gali gauti studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Europos socialinio fondo remiamą projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partneriais – 36 Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Rugsėjo 1 d. Vilniaus universitetas iškilmingai paskelbs naujų mokslo ir studijų metų pradžią ir atidengs atnaujintą K. Donelaičio paminklą. 9.00 val. universiteto Bibliotekos kieme bus tradiciškai iškelta universiteto vėliava ir atidengtas paminklas grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui. 15 val. Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų ir alumnų eisena Gedimino prospektu, Šventaragio ir Pilies gatvėmis žygiuos į universiteto centrinių rūmų Didįjį kiemą. 15.30 val.

„Laukia intensyvūs metai. Švietimo sistemai reikia esminių kokybinių pokyčių ir mes juos darome, – sakė švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, šiandien surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje naujų mokslo metų aktualijoms. – Kokybės gerinimas yra mūsų prioritetas visose švietimo srityse“. Bendrojo ugdymo prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas Siekiama sumažinti mokinių, turinčių žemus pasiekimus, skaičių ir pagerinti mokinių aukštesnius gebėjimus.

Baigiantis vasarai, į Lietuvos aukštąsias mokyklas sugužėjo studentai, nekantraujantys pradėti arba pratęsti studijas savo pasirinktose programose. Kaip ir kiekvienais metais, pirmakursius šiltai priėmusią įvadinę savaitę Vytauto Didžiojo universitete užbaigs visai bendruomenei skirta tradicinė Rugsėjo 1-osios šventė. Šventiniai Rugsėjo 1-osios renginiai prasidės 11.30 val. Kauno Šv.