mokslininkai

Žmogus, kaip ir viskas mūsų pasaulyje, yra pavaldus laikui. Tačiau senėjimą skatiname ir patys netaisyklingai maitindamiesi, nesportuodami, tinkamai nesiilsėdami. Tai vadinama epigenetiniu senėjimu – biologinio amžiaus augimu, susijusiu su aplinkos faktoriais. Dabar mokslininkai mano, kad turi tam priešnuodį. Žmogus senėja natūraliai. Su metais vyksta tam tikri organizmo pokyčiai, dalis kurių yra labai nemalonūs. Tačiau tas senėjimas nėra nulemtas tik mūsų genų.

Jau ilgus metus viena iš didžiausių ir paslaptingiausių mįslių pasauliui – Loch Neso pabaisa. Daugelis manė ją matęs, daugelis bandė ir išsiaiškinti tiesą. Tačiau Naujausios Zelandijos mokslininkai pateikė liūdnas žinias fantastikos ištroškusiems gyventojams. Gali būti, kad tai – milžiniška žuvis. Jie pristatė naują teoriją, kurioje skelbiama, kad pabaisa – labai didelis ungurys. Pagal vandenyje rastus DNR mokslininkai tyrė ežere gyvenančias rūšis.

Stresas stipriai kenkia sveikatai. Daugiausia jo žmonės patiria darbe, bet ir prisėdę ilsėtis daugelis negali atsipalaiduoti. Tačiau kartais tai padaryti yra labai sunku, todėl rinkoje yra daug meditacijai ir atsipalaidavimui skirtų programėlių. Bet ar jos veikia? Londono universiteto koledžo ir Bato universiteto mokslininkai teigia, kad yra ir geresnis sprendimas.

Lietuvos verslininkai, mokslininkai ir valdžia toliau ginčijasi, dėl alkoholio kiekio, kurį išgeria šalies gyventojai. Kol valdžia džiaugiasi, kad legalaus alkoholio Lietuvoje suvartojama mažiau, Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su verslininkai skelbia, kad lietuviai vis daugiau alkoholio įsiveža iš užsienio. O kadangi šiandien Latvijoje alkoholis dar labiau atpigo, specialistai prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės.

Žmogus nori dirbti. Dėl daugelio priežasčių. Darbas mums neša pinigus, sėkmę ir pasitenkinimą gyvenimu. Tačiau ilgos darbo valandos gali turėti ir neigiamų pasekmių. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad tie, kurie kasdien daug laiko praleidžia dirbdami, susiduria su išaugusia insulto rizika. Mokslininkai peržiūrėjo daugybės tyrimų duomenis. Iš viso į naują tyrimą įtraukti 143592 žmonių duomenys.

Florencijoje esančios Uffizi galerijos mokslininkai įrodė, kas jau seniai buvo įtariama: kad Renesanso genijus Leonardo Da Vinci galėjo vienodai gerai rašyti, piešti ir tapyti abiem rankomis. Muziejaus tyrimų ir restauravimo institutas tai patvirtino išanalizavęs piešinį „Peizažas (8P)", laikomą ankstyviausiu jo darbu. Piešinys, kuriame pavaizduota per Florenciją tekanti Arno upė ir Montelupo pilis, datuojamas 1473 metais, kai menininkui buvo 21-eri.

Katės gali atskirti savo vardą nuo kitų panašiai skambančių žodžių, net kai jį taria joms nepažįstami žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Nors apie šunų gebėjimą reaguoti į žmogaus duotas komandas buvo žinoma nuo senų laikų, apie kačių reakciją į žmogaus kalbą žinota daug mažiau. Japonijos mokslininkai nusprendė patikrinti, ar katės gali atskirti panašiai skambančių žodžių reikšmę. Tyrime dalyvavo 78 katės, augintos namuose ir vienoje kačių kavinėje.

Pastaruoju metu pripažįstama, kad burokėliai – tai supermaistas. Daugelis sveikatos ekspertų rekomenduoja juos valgyti visiems be išimčių, rašoma foodprevent.com. Tai sakoma ne veltui. Burokėlis yra augalas, todėl visos jo maistinės medžiagos išgaunamos tiesiai iš žemės. Jau vien tai reiškia, kad burokėliuose yra daug galingų medžiagų. O kas jei šią daržovę įtrauktumėme į savo kasdienį valgiaraštį? Ar taptumėme supermenais? Galbūt... o gal ir ne.

Daugeliui žmonių šeštadienis ir sekmadienis yra pačios maloniausios dienos, kuomet dirbti nereikia. Tai yra laikas, kuomet galima atsipalaiduoti, ilgiau pamiegoti ar atlikti susikaupusius namų ruošos darbus. Bet ar savaitgalis jums neatrodo per trumpas? Oksfordo universiteto profesorė Jan-Emmanuel De Neve mano, kad trijų dienų savaitgalis būtų naudingesnis visiems. De Neve yra teisingo darbo ir laisvalaikio balanso šalininkė. Jai, beje, pritartų ne visi.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria galimybes panaudoti uogų išspaudas perdirbtų mėsos produktų kokybei pagerinti ir galbūt sušvelninti jų daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Remiantis mokslininkų iškelta hipoteze, fitochemikalai, t. y. biologiškai aktyvūs natūralūs junginiai, randami uogose, gali susilpninti ne tik neigiamą į mėsos produktus pridedamų priedų, bet ir mėsos apdorojimo metu natūraliai susiformuojančių kenksmingų junginių poveikį.

Tyrimai rodo, kad norint sužinoti, ar žmogus patiria stresą, pakanka pasižiūrėti jam į akis. Mokslininkai atskleidė, kad mūsų vyzdžių dydis nereguliariai keičiasi, kai esame priversti daryti keletą dalykų tuo pačiu metu ir kai susiduriame su netikėtais pokyčiais. Tikimasi, kad šis atradimas galės padėti sukurti prietaisą, kuris parodytų, kiek streso patiria kompanijų darbuotojai, kol jie dar gali jį suvaldyti.

Mokslininkai įspėja: kiekvieno odoje gyvenanti bakterija darosi atspari antibiotikams. Staphylococcus epidermis bakterija gyvena ant kiekvieno žmogaus odos ir paprastai yra nekenksminga. Tačiau mokslininkai įspėja, kad kai kurie žmonės nešioja gyvybei pavojingesnes šios bakterijos formas, rašoma dailymail.co.uk. Šis tipas yra atsparus antibiotikams ir gali sukelti infekcijas. Ekspertai teigia, kad į ją reikia žiūrėti rimtai, jei nenorime, kad padaugėtų mirtinų infekcijų.

Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad nuo to, kiek vaikai laiko praleidžia prie ekranų, nepriklauso jo miego trukmė. Mokslininkų teigimu, daug laiko per dieną prie televizorių, kompiuterių ar telefonų praleidžiantys vaikai vidutiniškai miega nuo 3 iki 8 minučių trumpiau, todėl apie rimtą įtaką miegui kalbėti neverta. Oksfordo mokslininkai atliko 2016-aisiais atliktos amerikiečių apklausos duomenų analizę.

Vandenyno dugne dažniausiai ir tikimasi pamatyti keistų, šiurpiai atrodančių gyvių, tačiau kartais net mokslininkai nebūna pasiruošę tam, kas ten slepiasi. 1425 metrų gylyje mokslininkų komanda aptiko neįprastai atrodantį gyvį, galintį itin staigiai keisti kūno formą. Smailią uodegą ir juodos spalvos kūną turintis gyvis iš pradžių suklaidino ir specialistus. Jie nesuprato, kas tai yra, tačiau patyrinėję kai kurias jo išvaizdos detales, suprato, kad tai tikriausiai buvo gulperinis ungurys.

Norite numesti svorio bet nežinote, nuo ko pradėti? Šią dietą rekomenduoja mokslininkai. Apie dietas galima rasti tiek daug informacijos, kad pasidaro sunku nuspręsti, nuo ko pradėti. Pastaraisiais metais fitneso pasaulyje itin išpopuliarėjo baltyminės dietos – ir ne be reikalo. Mokslinis tyrimas parodė, kad daugiau baltymų valgiaraštyje gali padėti numesti svorio ir auginti raumenis, rašoma dailystar.co.uk.

Mokslininkai neseniai paviešino dokumentą, kuriame paneigiamos įvairiausios teorijos apie ateivius ir bandymus juos aptikti. Pensilvanijos universiteto profesoriai paaiškino, kodėl žmonija dar nežino apie ateivius. Jie patikino, kad mokslininkai neatrado įrodymų, jog gyvybė kitose planetose egzistuoja, nes jie paprasčiausiai taip stipriai ir nesistengė to ieškoti.

Žemės gelmėse slypi daugiau kaip kvadrilijonas tonų deimantų, šią savaitę paskelbė Masačusetso technologijų instituto (MIT) tyrėjai. Tačiau abejotina, ar ši žinia sukels deimantų karštinę. JAV mokslininkai brangakmenių telkinius aptiko apie 145–240 km gylyje – daug giliau negu siekia visų giliausi kada nors padaryti gręžiniai. „Negalime jų pasiekti, bet deimantų ten esama daug daugiau negu manėme anksčiau, – sakė MIT Žemės, atmosferos ir planetų mokslo departamento tyrėjas Ulrichas Faulis.

Prieš 26 metus šimtai mokslininkų pasirašė savo vardus laiške, kuriame parašytas įspėjimas, jog žmonijai gresia didelis pavojus išnykti ir patirti siaubingų katastrofų. 1992-aisiais pasirašytas dokumentas vadinasi „Pasaulio mokslininkų įspėjimas žmonijai“. Jame rašoma, kad tam tikros žmonių veiklos padarys nepakeičiamą žalą ne tik gamtai, bet ir ištekliams.

Kiek laiko miegojote šiąnakt? Ar jaučiatės žvalūs atsikėlę po nakties? Mokslininkai teigia, kad nuo miego kokybės ir miego laiko priklauso ne tik jūsų darbingumas bei produktyvumas, bet ir sveikata. Britų mokslininkai skelbia, kiek laiko turėtų miegoti kiekvienas žmogus. Spūstelėję nuotraukų galeriją pamatysite naujausias ir moksliškai patvirtintas medikų rekomendacijas, susijusias su miego laiku ir amžiumi.

 Havajų ugnikalnis, iš kurio jau kelios dienos teka lava ir veržiasi garai, netrukus gali labai smarkiai išsiveržti, perspėjo mokslininkai, todėl penktadienį buvo uždarytas Ugnikalnių nacionalinis parkas. Didžiojoje saloje esančio Kilauėjos ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienį, pranešė Nacionalinių parkų tarnyba. Pasak mokslininkų, lavos lygis krateryje krinta, o tai reiškia, kad krateris kemšasi, ir gali įvykti galingas sprogstamasis išsiveržimas.

Šalia Kilauėjos ugnikalnio Havajų didžiojoje saloje atsivėrus naujiems plyšiams, per kurios pradėjo veržtis lava, buvo sunaikinti penki namai, o daugiau kaip 1,7 tūkst. gyventojų buvo evakuoti ir turi susitaikyti su mintimi, jog namo negalės grįžti dar ilgą laiką. „Nenumanau, kada galėsime sugrįžti“, – sakė Toddas Corriganas, kartu su žmones išvykęs iš gyvenvietės „Leilani Estates“ penktadienį, kai lava prasiveržė iš gelmių vos už trijų ar keturių kvartalų nuo jo namo.

Mokslininkai trečiadienį paskelbė Europos kosminio teleskopo „Gaia“ sudarytą „stulbinantį“ trimatį žvaigždėlapį, kuriame pavaizduota daugiau nei milijardas mūsų Paukščių tako galaktikos žvaigždžių bei jų spalva, atstumas nuo Žemės ir judesys kosmose. Ilgai lauktas katalogas apjungia maždaug 1,7 mlrd. žvaigždžių duomenis, kuriuos zondas rinko daugiau nei 22 mėnesius 2014–2016 metais iš savo unikalaus kosmoso stebėjimo taško, esančio apie 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės.

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

Mokslo taryba prie Rusijos švietimo ir mokslo ministerijos pasisako prieš atsakomąsias sankcijas Vakarams, kurios paliestų techninės ir programinės įrangos importą bei suvaržytų užsienio specialistų darbo galimybes. „Šiuolaikinis mokslas remiasi aktyviu tarptautiniu bendradarbiavimu ir pats iš esmės yra internacionalinis.

Sostinės Gedimino kalne rastus 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų palaikus tyrinėjantys mokslininkai siekia genetiniais tyrimais išsiaiškinti, kurie iš palaikų priklauso Konstantinui Kalinauskui. Antropologas Rimantas Jankauskas ketvirtadienį paskaitoje Vilniuje pasakojo, kad K. Kalinausko brolis yra palaidotas Baltarusijoje. Vis dėlto jis teigė, kad mažai tikėtina, jog Minskas sutiktų leisti mokslininkams atlikti šių kapų ekshumaciją ir genetinius tyrimus.

Siekiant sustabdyti ledynų tirpimą ir vandens patekimą į vandenynus, mokslininkų grupė, Antarktidoje ir Grenlandijoje, siūlo įgyvendinti keletą radikalių inžinerinių projektų. Siūlomos idėjos apima povandenines sienas, dirbtines salas ir milžiniškus siurblius.

Vokiečių ginekologas Ernstas Gräfenbergas 1950 metais sujaukė viso pasaulio žmonių sąmonę pranešdamas, kad egzistuoja taškas, kurį stimuliuojant moterys patiria didžiausią malonumą. Net ir pačio moterys nenujautė apie jo egzistavimą, o vyrai kaip mat išsiruošė jį surasti. Šio gydytojo vardu ta vieta ir pavadinta „G tašku“, bet ar ji tikrai egzistuoja. Mokslininkams teko tyrinėti net 97 metų moteris, kad tai išsiaiškintų.

Mes stengiamės planuoti savo darbotvarkę, dienos darbus išdėlioti taip, kad juos atliktume efektyviai ir per daug savęs neapkrautume. Žinome, kaip svarbu viską atlikti laiku, tačiau vis tiek sunku susikaupti. Kodėl taip yra? Mokslininkai sako, kad ši problema kamuoja daugelį žmonių. Neuromokslininkas Adamas Gazzaley ir psichologas Larry Rosenas teigia, kad daugeliui žmonių yra labai sunku susikaupti.

Senovės medžiotojai Sibiro šiaurėje naudojo karolius ir apyrankes kaip tapatybės identifikavimo priemones, teigia Rusijos mokslų akademijos Materialinės kultūros istorijos instituto archeologai. Kaip skelbiama šios įstaigos pranešime, tokią versiją mokslininkai iškėlė išanalizavę radinius iš senovės gyvenvietės Janos įlankos rajone. „Senovės medžiotojai, gyvenę Sibiro Arktyje prieš 30 tūkst.

Vienas Rumunijos universitetas neseniai paskelbė tyrimo, ar saugu valgyti sniegą, išvadas. Transilvanijos vengrų universiteto „Sapientia“ profesorius Istvanas Mathe agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad praėjusiais metais atliktas eksperimentas parodė, jog sniegą saugu valgyti maždaug pusdienį nuo jo iškritimo. Be to, sniegą saugiausia valgyti šalčiausiu metų laiku. Tačiau jau po dviejų dienų sniegą valgyti tampa nebesaugu, pridūrė tyrėjas.

Net ir viena cigaretė per dieną sukelia mirtiną pavojų žmogui. Apie tai, atlikus įvairių tyrimų analizę, paskelbė leidinys „The BMJ“. Specialistai nustatė, kad net ir nedidelis surūkytų cigarečių kiekis gali iššaukti koronarinį nepakankamumą ir didina insulto riziką. Jie taip pat perspėja, kad surūkytų cigarečių „saugaus“ skaičiaus nėra – vos viena cigaretė per dieną gali nulemti širdies ir kraujagyslių susirgimus.

Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti paskirstyti 23 mln. eurų, algos vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.

Nedideli elektriniai buitiniai prietaisai, tokie kaip mikrobangų krosnelės, virduliai ir plaukų džiovintuvai, daugeliu įvairių būdų kenkia aplinkai ir vartotojai gali padaryti kur kas daugiau, kad sumažintų šį poveikį, pareiškė mokslininkai. Europos Sąjungoje (ES) dėl 130 mln. mikrobangų krosnelių suvartojamos elektros energijos į atmosferą kasmet patenka 7,7 mln. tonų anglies dioksido, o tai yra lygu kiekiui, kurį per metus išmeta beveik 8 mln.

Nėščios moterys, kurios per dieną suvalgo iki 9 kiaušinių, susilaukia aukštesnį intelekto koeficientą turinčių kūdikių, teigia mokslininkai. Kaip rašoma Dailymail.com, kiaušiniuose aptinkama daug cholino, gerinančio naujagimių atmintį ir sugebėjimus apdoroti informaciją. Tiesa, 9 kiaušiniai per dieną yra gana daug. Dėl to gali padidėti cholesterolio kiekis organizme, atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų, netgi ištikti mirtis.

Kai pirmą kartą buvo atlikta svoriui mažinti skirta operacija, jos tikslas buvo išgydyti nutukusius žmones. Šiais laikais ji atliekama ne tik dėl šios, bet ir dėl kitų priežasčių. Pasak amerikiečių mokslininkų, vien tik 2016-aisiais šio tipo operacijos buvo atliktos daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Didžiajai daliai pacientų ši procedūra davė gerokai daugiau naudos, nei tik padėjo sumažinti kūno apimtis.

Mokslo pažanga dažnai jau nieko nebestebina tol, kol paliečiama itin jautri tema. Tokių temų sąraše tikrai yra ir pagalba šeimoms, kurios negali natūraliai susilaukti vaikų. Paviešinta, kad moteriai JAV pavyko susilaukti kūdikio iš daugiau nei 20 metų šaldyto embriono, rašo washingtonpost.com. Prieš 7 metus ištekėjusi Tina Gibson žinojo, kad jai su vyru natūraliai susilaukti vaikų tikriausiai nepavyks. Jos vyras, 33 metų Benjaminas Gibsonas serga cistine fibroze, kuri nulemia vyrų nevaisingumą.

Spalio mėnesį mūsų Saulės sistemoje pastebėtas cigaro formos asteroidas, atskriejęs iš tarpžvaigždinės erdvės, neskleidžia jokių nežemiškų signalų, ketvirtadienį sakė mokslininkai, ieškoję nežemiškos technologijos pėdsakų. Asteroidas, atradėjų pavadintas Oumuamua, prieš du mėnesius buvo pastebėtas teleskopais iš Žemės. Keista šio objekto judėjimo trajektorija nustebino mokslininkus: jie padarė išvadą, kad šis objektas atkeliavo iš kitos žvaigždės sistemos.

Vitamino D papildai gali pagerinti nuo miego sutrikimų kenčiančių žmonių miego kokybę, rodo atliktas mokslinis tyrimas. Tiems, kurie praleidžia naktis besivartydami ir skaičiuodami avis, tai gali atrodyti kaip stebuklingi vaistai, tačiau ar tikrai paprasčiausi maisto papildai gali būti sudėtingų miego sutrikimų sprendimas? Grupė Irano mokslininkų šiemet vykdė klinikinį tyrimą, kurio metu tyrė 89 20-50 metų asmenis, kenčiančius nuo miego sutrikimų, rašo portalas iflscience.com.

Ar Kalėdų Senelis buvo tikras? Mokslininkai pateikė vieną iš galbūt šią prielaidą patvirtinančių įrodymų: jie nustatė, kad Šv. Mikalojui, dabartinio Kalėdų Senelio prototipui, priskiriamas kaulas mus tikrai pasiekė iš tų laikų ir tos vietos dabartinėje Turkijoje, kurioje šis šventasis mirė. Oksfordo universiteto mokslininkai ištyrė mažytį dubens kaulo nuolaužos mėginį ir nustatė, kad jis priklauso žmogui, gyvenusiam IV mūsų eros amžiuje. Kaip skelbiama, Šv.

3 puodeliai kavos per dieną gali padėti išgelbėti jūsų gyvybę, teigia mokslininkai. Naujausio tyrimo išvadose rašoma, kad toks gėrimo kiekis sumažina kepenų ligų, kepenų vėžio ir cirozės riziką beveik 70%. Šis karštas gėrimas savo sudėtyje turi žmogaus organizmui naudingų medžiagų – kofeino, antioksidantų, kaveolio ir kafestolio. Šių medžiagų mišinys apsaugo kepenis ir neleidžia susidėvėti tam tikriems audiniams bei saugo nuo uždegimų.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. Kitaip tariant, kaip priversti žmogų sapnuoti nemiegant. Priešingai nei galėjote pamanyti, šiam fenomenui pasiekti nereikia jokių narkotikų ar virtualios realybės akinių - tik šiek tiek konteksto inžinerijos. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vienas iš būdų priversti žmogų sapnuoti jam nemiegant gali būti garsų supratimo sutrikdymas. Į tyrimą buvo pakviestas būrys savanorių.

Dar mokykloje išmokstame, kad voro šilkas yra neįtikėtinai stiprus - kur kas stipresnis už daugelį to paties storio metalo vijų. Nors voratinkliai domina mokslininkus, platesnio panaudojimo pramonėje kol kas jiems nėra. Tačiau dabar mokslininkai sugalvojo, kaip voratinklius padaryti dar 5 kartus stipresniais - tiesiog pamaitinti vorus grafenu. Ką būtų galima padaryti iš tokios medžiagos? Aišku, tikriausiai galvojate, kaip vorui sumaitinti grafeno.

Įsivaizduokite, kad kažkas įsibrauna į jūsų smegenis ir pradeda jas valdyti. Nors jūs viską suvokiate, jūsų kūnas elgiasi ne taip, kaip jūs norėtumėte. Staiga pakyla jūsų ranka, nors to neketino daryti, spiriate į orą ar apsisukate kėdėje. Mokslinė fantastika? Mokslininkams ką tik pavyko tai padaryti. Magnetinė-šiluminė stimuliacija - tai procesas leidžiantis per atstumą kontroliuoti žmogaus smegenis.

Efektyvūs energijos saugojimo būdai yra viena iš didžiausių šių laikų mįslių. Nors ličio jonų baterijos dabar yra galingos ir kompaktiškos, jos gali būti naudojamos tikrai ne visur. Mokslininkai iš Fudano Universiteto Kinijoje sukūrė bateriją, kuri gali būti įkraunama nors ir ašaromis. Aišku, į savo telefonus verkti pradėti tikrai nereikės. Šios baterijos turi labai konkrečią paskirtį ir tikslą - gaminti energiją medicininiams implantams.

Štai taip atrodo didžiausia pasaulyje žinduolio širdis, kuri priklausė net 23 metrų ilgio mėlynajam banginiui. Jis, deja, nugaišęs prie Kanados Niufaundlendo krantų, buvo išmestas prieš trejus metus. Ir nors tuomet pasaulis neteko šio įspūdingo gyvūno, tai mokslininkams suteikė neeilinę progą pirmą kartą ištirti galiūno vidaus organus. Praėjus trejiems metams, milžiniška banginio širdis eksponuojama Karališkajame Ontarijo muziejuje.

Kodėl pelėsinis sūris toks mėgstamas ir net naudingas organizmui, o štai apipelijusi duona ar siena jau pavojinga sveikatai? Mokslininkai iki šiol tiria vieną mistiškiausių gyvių planetoje. Ir atradimai stulbina. Pelėsiai gali ir pražudyti, ir net išgelbėti gyvybę. Gali pasirodyti, jog iš tolo stebime nepažįstamos planetos relfeją. Visgi šis vaizdo įrašas ne iš NASA archyvų. Pro mikroskopą matome, kaip gimsta ir dauginasi pelėsis.

Kaip paaiškėjo naujame tyrime, pasaulyje prarandama gyvūnų rūšių biologinė įvairovę, tai vyksta dėl žmonių poveikio Žemei. Tyrėjai surinko 27 600 paukščių, varliagyvių, žinduolių ir roplių rūšių, o tai yra beveik pusė žinomų sausumos stuburinių rūšių ir padarė išvadą, kad vykstantis šeštasis planetos masinis gyvūnų nykimas yra daug blogesnis, nei anksčiau manyta.

Šeštasis masinis gyvybės Žemėje nykimas rutuliojasi greičiau nei baimintasi ir prilygsta planetos laukinės gamtos „biologinei anihiliacijai“, perspėja mokslininkai. Daugiau nei 30 proc. stuburinių gyvūnų – žuvų, paukščių, amfibijų, roplių ir žinduolių – nyksta tiek arealų, tiek populiacijų lygmenimis, sakoma pirmoje pasaulinėje šių tendencijų analizėje.