mokslininkai

Pirmą kartą po keturių dešimtmečių pertraukos į Žemę planuojama parskraidinti naujų mūsų palydovo – Mėnulio – mėginių: akmenų ir dirvos. Šią misiją įvykdyti pasiryžusi Kinija, kuri ką tik į kosmosą pakėlė kinų Mėnulio deivės vardu pavadintą robotą zondą.  57 metrų ilgio, 5 m skersmens ir 850 tonų sverianti sukioji raketa nešėja iš Kinijos pietinės Hainanio salos kyla 4.30 val. ryto vietos laiku. Mūsuose tuomet buvo 22.30 val.

Kosmose jau skrieja palydovas „Sentinel Six“, kuris stebės ir tiksliai apskaičiuos kylančio jūros lygio pokyčius. Moksliniam projektui, kuriame dalyvauja NASA ir Europos kosmoso agentūra, Europos Sąjunga skyrė net 8 milijardus eurų. Palydovas „Sentinel 6“, kuriuo bus stebimi Žemės vandenynai, laukia, kol bus iškeltas į kosmosą. Paskutinės įtemptos sekundės ir jis iš Kalifornijoje įsikūrusios Vandenbergo karinių oro pajėgų bazės sėkmingai pakyla į didžiąją kelionę.

Mokslininkai rado mikroplastiko dalelių ant Everesto šlaitų netoli aukščiausio pasaulyje kalno viršūnės, rodo penktadienį paskelbta studija. Tyrėjų nuomone, šios taršos šaltinis veikiausiai yra įranga, naudojama kasmet į šią viršukalnę kopiančių šimtų alpinistų. Daugelio pramintas kelias į 8 848 metrų aukščio viršūnę jau seniai nusėtas ryškiaspalvių palapinių skutais, panaudotais kopimo reikmenimis, tuščiais dujų ir deguonies kanistrais ir netgi sušalusiomis išmatomis.

Apskaičiuota, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta 3 milijonai žmonių. Daugeliu atvejų tai susiję su ilgalaikiu pertekliniu vartojimu. Mokslininkai rado būdą kaip lengvai ir greitai išblaivinti alkoholio padauginusį žmogų. Josephas Fisheris iš Kanados universiteto sveikatos tinklo (UHN) pažymėjo, kad 90 procentų etanolio patekus į kraują, yra pašalinamas metabolizuojantis kepenyse – organe, kurio negalima paskubinti.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Mėnulyje gali būti gerokai daugiau vandens negu iki šiol manyta, rodo pirmadienį paskelbtos dvi studijos. Ši žinia didina viltis, kad būsimų kosminių misijų astronautai Mėnulyje galės gauti atsargų ir netgi degalų. Dar mažiaug prieš dešimtmetį Mėnulis laikytas visiškai sausu, kol virtinė atradimų suteikė užuominų, jog Žemės palydovo paviršiuje gali būti likusių vandens pėdsakų.

Atsisakyti cukraus tam, kad būtų galima numarinti auglį ar sulėtinti jo augimą? Toks alternatyvus kovos su vėžiu metodas, kartu su badavimu ir „vaisių mitybos pagrindo“ dieta, vis labiau populiarėja.

Nepaisant mokslininkų įspėjimų ir tarptautinės kritikos, Rusija sakosi pradėjusi masinį savo vakcinos bandymą su žmonėmis. Eksperimentine vakcina Rusija žada paskiepyti dešimtis tūkstančių žmonių ir viliasi, kad jiems nieko blogo nenutiks. Tuo metu likusios šalys skelbia pristabdžiusios savo vakcinų bandymus dėl saugumo.

Mūsų kameros krypsta ir ten, kur dažnas apsilankome itin retai – į pelkę. Lietuvoje daugybę dešimtmečių pelkės būdavo sausinamos ir naikinamos, tačiau šiandien gali vykti ir atvirkštiniai procesai. Mokslininkai atlieka tyrimus Telšių rajone esančio Aklojo ežero išeksploatuotame durpyne – ten siekiama vėl atkurti natūralią pelkę.  Išeksploatuoto durpyno savininkas Gintaras Rapkauskas su džiugesiu veide vedžioja po beatsigaunančią pelkę.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkai „Aurum 1006 km“ ištvermės lenktynių metu pirmą kartą tyrė „Baltic Petroelum by Piano Piano“ komandos lenktynininkų fizinę būklę. Kiek sunkios yra tokios lenktynės fiziškai, kokie pavojai gresia nepasiruošusiems sportininkams ir kaip reikėtų ruoštis, norint būti greičiausiu? Biomedicinos mokslų daktarai nustatė, kad lenktynes laimi ne tik greitas automobilis ar vairuotojo gebėjimai prie vairo, bet ir širdis.

Mokslininkai pirmą sykį ištyrė, kaip keitėsi greitojo maisto sudėtis per pastaruosius dešimtmečius – ir rezultatas nenudžiugino. Nepaisant technologijų progreso ir maisto kokybės gerinimo, greitojo maisto produkcijos vartotojų laukia liūdnos naujienos – jų vartojami produktai tampa tik dar kenksmingesni. Nepaisant fitneso manijos ir įvairiausių dietų populiarumo, greitojo maisto restoranai ir toliau klesti.

Kai naujienų agentūros jums atrinkinėja pačias negatyviausias žinias, sunku išlikti optimistiškiems. Kas laukia rytoj – maras, karas, didžiulis rūšių išnykimas ar klimato kaitos sukelta katastrofa? Iš tikrųjų, visi tie dalykai. Geriausiu atveju, tai laukia dar viena nuobodi darbo diena, po kurios išsilydysite sename pigiame fotelyje bute, kuris niekada jums nepatiko. O gal verta skirti pastangų būti optimistu? Jūs keliaujate daugiau nei jūsų tėvai ir seneliai.

Sibire mokslininkai iš ežero molio traukia žvejų atsitiktinai rastą ir, kaip teigiama, pilnai išlikusį mamuto skeletą. Mokslininkus džiugina ir tai, kad ant mažiausiai 10 tūkstančių metų senumo kaulų yra likę minkštųjų audinių. Tad ir kviečiame pasižiūrėti, kaip kasamas tikras istorijos lobis. Keli vyrai virvių pagalba iš klampaus molio traukia griaučius, kurie prieš daugiau nei 10 tūkst. metų čia dar patys vaikštinėjo.

Plikimas – viena iš tų dažniausiai vyriškų problemų, kurios sukelia didžiulį psichologinį smūgį. Niekas nenori pasenti, o plikimas - tarsi pirmasis požymis, kad jaunystė po truputį jus palieka. Laiko niekas nesustabdys, tačiau mokslininkai jau turi idėją, kaip priversti plaukus vėl augti. Rinkoje yra daugybė produktų, žadančių sustabdyti plikimą. Tai – milijardinė rinka, daugiausia pagrįsta vyrų nepasitikėjimu savimi ir, galbūt, perdėtu dėmesiu išvaizdai. Dauguma tų produktų neveikia.

Nors priklausomybė marihuanai vis dar yra aršiai aptarinėjama debatuose, gydytojai vis dažniau sulaukia prašymų padėti atsikratyti šio įpročio. Daugybė žmonių susiduria su problemomis, susijusiomis su kanapių vartojimu, tačiau mesti savarankiškai nesugeba. Dabar mokslininkai surado sprendimą ir jo toli ieškoti nereikėjo. 82 žmonėms, kurie teigė norintys atsikratyti įpročio vartoti marihuaną, mokslininkai skyrė kanabidiolį (CBD) arba placebą.

Nemalonų kvapą skleidžiančias pažastis esame paveldėję iš urvinių žmonių, turėjusių tas pačias bakterijas, kurias turi ir šiuolaikinis žmogus, teigia ekspertai. Britų mokslininkai išsiaiškino, kad esminis kvapą generuojantis baltymas egzistuoja tik nedaugelyje pažastų bakterijų – jis susiformavo prieš milijonus metų, rašoma thesun.co.uk.

Lietuvos ir Kanados mokslininkai pradeda mokslinį tyrimą, norėdami įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius. Tyrėjai sieks nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, taip pat vertins, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.

Į vietinį tvenkinį pažvejoti atėjęs vaikas netikėtai aptiko gyvą kinišką krabą. 10-metis pakvietė tėtį, o šis vėžiagyvį perdavė Klaipėdos universiteto mokslininkams. Šie nustebo ne ką mažiau – Baltijoje žvejai tokius krabus kartas nuo karto ištraukia, tačiau tvenkinys, kuriame vėžiagyvį rado vaikas – beveik už dešimties kilometrų nuo jūros. 10-metis Vilius vis dar priblokštas. Kretingos rajono Vydmantų gyvenvietėje esančiame tvenkinyje vaikas aptiko tikrų tikriausią gyvą krabą.

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

Pažvelkite į paveikslėlį ir pasakykite, kuris kvadratas, A ar B, yra šviesesnis? Ši optinė iliuzija turi daugybę versijų, tačiau visos jos veikia labai panašiai. Kažkodėl skirtingų elementų ryškumą interpretuojame pagal jų aplinką. Ar dėl to kaltos mūsų smegenys? Niekas nežino, kada ši optinė iliuzija buvo sukurta, nes jos versijų – šimtai. Kai kuriose reikia palyginti dvi plytas iš to paties namo sienos, kitose – tiesiog porą skritulių ant kintamo pilko fono.

Pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui, kvietusiam šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, iš 29 paraiškų teikėjų sutartis pakviestos pasirašyti 10 Vilniaus universiteto mokslininkų grupių.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo rekomendacijų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Šylant klimatui mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos pasaulyje nebeliks nė pusės smėlėtų krantų – juos pasiglemš vanduo. Ne išimtis ir Baltijos jūra. Lietuvos pliažai po truputį nyksta, tad specialistai griebiasi visų įmanomų priemonių šį procesą bent pristabdyti. Štai Palangoje paplūdimį smėliu pildo plaukiojanti žemsiurbė. Tiesa, kurorto komunalininkai bijo, kad nespės Palangos pliažo paruošti vasaros sezonui.

Jei Lietuvos gyventojai bus ir toliau tokie pat drausmingi, laikysis nustatytų karantino sąlygų, naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičiai šalyje turėtų stabiliai mažėti, prognozuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Pasak jų, net ir palengvinus karantino sąlygas situacija neturėtų pablogėti, o ilgainiui naujų susirgimų tikėtina beveik tiek, kiek jų būtų toliau tęsiant griežtą karantiną.

Pagal atnaujintas Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų trumpalaikes koronaviruso plitimo Lietuvoje prognozes, numatoma, kad savaitės pabaigoje užsikrėtusiųjų asmenų skaičius šalyje padidės keliais šimtais, maždaug iki pusantro tūkstančio atvejų.

Po Velykų savaitgalio stebime ryškų susirgimų gausėjimą. Taip trečiadienį naujienų portalui tv3.lt teigė JAV dirbantys lietuviai mokslininkai, kurie atlieka tyrimą ir renka duomenis apie galimą koronaviruso simptomų plitimą Lietuvoje. Mokslininkai pažymi, kad tik diagnostiniai testai gali nustatyti, ar tie asmenys iš tiesų serga koronavirusu. Jų surinkti duomenys rodo tik jaučiamus simptomus. „Šiam momentui ruošėmės, bet jo nelaukėme. Po Velykų savaitgalio stebime ryškų susirgimų gausėjimą.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

Vilniaus universitetas antradienį pateikė naujausią trumpalaikę mokslininkų prognozę apie tai, kaip koronavirusas turėtų plėstis Lietuvoje. Anot jų, prognozės yra kur kas geresnės, nei buvo galima įsivaizduoti.

Kosėjantys, karščiuojantys ir apskritai prastai besijaučiantys COVID-19 liga sergantys žmonės žino, kad serga. Tačiau daugelis žmonių, ypač jaunesni, pasveiksta visiškai be jokio gydymo. Simptomai praeina ir žmogus vėl jaučiasi gerai. Bet mokslininkai jiems turi perspėjimą – net kai simptomai dingsta, virusas tebegyvena jūsų kūne. Kinijos mokslininkai, kurie COVID-19 ligą tyrinėja ilgiausiai, tai pastebėjo gana seniai.

JAV dirbantys Lietuvos mokslininkai rengia tyrimą. Mokslininkai nori surinkti kuo daugiau duomenų apie virusą SARS-CoV-2 ir prognozuoti jo plitimą Lietuvoje. Lietuvos gyventojai yra kviečiami užpildyti anketas, pasidalinti, kokius simptomus jaučia, ir leisti juos stebėti pandemijos metu. Kiekvieną dieną būtų klausiama vieno paprasto klausimo – „kaip jaučiatės?“. Mokslininkai už kelių dienų jau ruošiasi pradėti suvesti rezultatus.

Neseniai minėjome Žemės diena – metas susitelkti ties jos išsaugojimu. Šiemet ją pasitinkame pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Kol kas nėra duomenų, ar agresyviam COVID-19 virusui išsivystyti padėjo atšilęs klimatas, tačiau jau pakanka įrodymų, kaip klimato kaita lemia kitų infekcinių ligų epidemiologiją bei naujų ligų atsiradimą.

Pamatę, kad Lietuvos medikams trūksta apsauginių kaukių ir respiratorių, veiklūs lietuviai pradėjo ieškoti modernių apsaugos nuo viruso priemonių. Jie ėmė 3D spausdintuvu spausdinti apsauginius veido skydus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrėjų bendruomenė „LinkMenų fabrikas“, kurią sudaro studentai, tyrėjai, verslininkai, inžinieriai ir kūrybininkai, jau keletą dienų bendrauja su medikais ir testuoja medžiagas naujo produkto – apsauginio veido skydo gamybai.

Oksfordo universiteto mokslininkai sukūrė testą dėl naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19, kuris rezultatus parodo per 30 minučių, trečiadienį pranešė JAV televizija CNN. Pasak universiteto, naujasis testas veikia triskart greičiau nei kiti dabar egzistuojantys testai, kuriems rezultatui parodyti prireikia iki dviejų valandų.

Kol viso pasaulio mokslininkai varžosi su laiku mėgindami išrasti vakciną nuo koronaviruso, sprendimą pasauliui siūlo viena hinduistų bendruomenė. Netrukus išvysite, ką jie laiko geriausiu vaistu nuo virusų. Naujajame Delyje maždaug 200-ai hinduistų koronavirusą atbaidyti mėgina ne tik giesmėmis ir maldomis, bet ir karvės šlapimu. Jie tiki, kad karvės šlapimas – šventas ir neva turi gydančiųjų savybių.

Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą. Uostamiesčio centre jie planuoja sumontuoti dirbtinę salą. Mokslininkai tikisi, kad sala ne tik papuoš miestą – joje perės ir paukščiai, o auginami želdiniai valys Danės upės vandenis. Juolab, kad patirties jau yra – tokias salas mokslininkai jau yra įrengę Kuršių mariose ir jose augalija gyvuoja, o paukščiai peri jauniklius. Gamtos oazė viduryje vandens telkinio – toks yra Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentas.

Kinijos mokslininkai pirmadienį paskelbė surinkę daugiau įrodymų, kad naująjį neseniai šalyje atsiradusį koronavirusą žmonėms veikiausiai perdavė šikšnosparniai.  Žurnale „Nature“ pirmadienį paskelbtose dviejų tyrimų išvadose sakoma, jog ištyrus kelių šiuo virusu užsikrėtusių Uhano pacientų mėginius paaiškėjo, kad pagal genomo sekas šis virusas yra labai panašus į ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėją.

Nors už lango viduržiemis šalyje fiksuojamas neįprastai didelis kiekis žiedadulkių. Šiltas sausis privertė ankščiau nubusti gamtą ir, anot mokslininkų, tokio žiedadulkių kiekio sausio mėnesį nebūta jau kelis dešimtmečius. Žiedadulkėms alergiški žmonės dėl nepakeliamos slogos ar čiaudulio kaip niekad anksti pradėjo varstyti gydytojų duris negalėdami patikėti, kad jaučiami simptomai ne koks peršalimas, o alergijos sezono pradžia. Šiais metais pavasaris atėjo neįtikėtinai anksti.

Užsikrėtusiųjų paslaptingu virusu, kuris yra giminingas potencialiai mirtinam SARS virusui ir Kinijoje jau pareikalavo dviejų žmonių gyvybių, gali būti šimtais daugiau negu oficialiai pranešama, pareiškė mokslininkai. Kinijos pareigūnai skelbė, jog dėl naujo viruso šalyje, naujausiais duomenimis, susirgo mažiausiai 45 žmonės. Protrūkio centru jie pavadino vieną jūros produktų turgų Kinijos centrinėje dalyje esančiame Uhano mieste.

Viršsvoris yra siejamas su visa eile sveikatos problemų - širdies ligomis, diabetu ir net išaugusia vėžio rizika. Tačiau Australų mokslininkai nustatė, kad kartais aukštesnis KMI padeda išgyventi susirgus vėžiui. Kūno masės indeksas (KMI) – tai paprastas rodmuo (kūno svoris (kg) padalintas iš ūgio (m) kvadrato) leidžiantis greitai nustatyti, ar žmogus turi viršsvorio. KMI reikalingas todėl, kad skirtinga kūno kompozicija kartais maskuoja viršsvorį.

Neįtikėtinas radinys Sibire: rastas sušalęs 18 tūkst. m. senumo „šuo“. Radinys ne juokais suglumino mokslininkus – bandys atskleisti paslaptį. Rusijos mokslininkai parodė 2018 m. vasarą Jakutijos regione amžinajame įšale rastą priešistorinį šunį. Neįtikėtinai gerai išsilaikęs 18 tūkst. m. senumo šuo ne tik nustebino mokslininkus, bet ir užminė mįslę. Šie tiki, kad tai gali būti pats seniausias šuo atrastas iki šiol. Dar reikia tyrimų, ar tai galima laikyti šuniu, ar vilku.

Mokslo ir verslo tandemas sukūrė aukso vertės unikaliais trąšas ir surado formulę, gebančią  kibirą uogų paversti maža it LEGO kaladėle.   Į kokią dirvą nukeliaus sėklytė ir kokį pirmą kąsnį ragausime tai agroinovacijų ir maisto technologijų uždavinys. Lietuvių mokslininkų sukurtos, natūralios organinės trąšos, pagamintos iš galvijų komposto, garantuoja sveiko ir ekologiško maisto kelią į jūsų lėkštę.

Rūkymas kenkia sveikatai – tai nėra naujiena net rūkantiems. Metus rūkyti pagerėja skonio pojūtis, sumažėja kraujo spaudimas, pagerėja plaučių darbas. Žmogus jaučiasi laimingesni, stipriau jaučia skonį ir kvapus, sumažėja ankstyvos mirties rizika. Tačiau tik dabar mokslininkai išsiaiškino, kad dar vienas pokytis įvyksta žarnyne. JAV mokslininkai pakvietė 26 rūkalius mesti rūkyti. Tik prieš tai paėmė jų išmatų mėginius.

Kauno mokslininkai sukūrė natūralios kilmės vaistus širdies ritmo sutrikimams gydyti. O tam pasitarnavo penki metai darbo ir Lietuvos patvorių ir griovių augalas, mažai kam girdėta kvapioji aniužė. Atradimas patentuotas, tačiau kol vaistai pasieks sergančiuosius praeis dar nemažai laiko. Grioviuose, pakelėse ar prie apleistų sodybų įprastai vešintis augalas – kvapioji aniužė – gerokai nustebino Kauno mokslininkus. Po penkerių metų tyrimų, jie skelbia neįtikėtiną atradimą.

Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“ žvalgo dar visai menkai ištyrinėtą tamsiąją Mėnulio pusę. Kinijos mokslininkai dabar išdidžiai skelbia, kad šis kosminis aparatas neištirtoje teritorijoje nukeliavo 318 metrų 62 centimetrus. Tokio tikslumo jie laikosi, nes kiekvienas mėnuleigio išžvalgytas centimetras gali atskleisti dar nežinomų faktų apie Žemės palydovą. Štai dar vasarą mėnuleigis kraterio dugne aptiko paslaptingą medžiagą.

Jis protingas ir perduoda išmoktas pamokas savo giminaičiams, nors ir neturi smegenų. Panašus į gleives ir perpjautas pusiau vos per 2 min. sugyja… Netrukus pamatysite būtybę, kuri mokslininkams iki šiol yra viena iš gamtos paslapčių – ir ji pirmą kartą demonstruojama muziejuje Paryžiuje. Pirmą kartą Paryžiaus muziejuje demonstruojamos geltonas kerpes primenančios gleivės per valandą gali nukeliauti 4 cm. Ir joms nebaisios jokios kliūtys – mat išmoksta jas įveikti.

Ar esate girdėję, kad žmogus orgazmo metu nutaiso tą pačią mimiką, kaip ir patirdamas skausmą? Mokslininkai nusprendė tai patikrinti. Dažnas žmogus mano, kad orgazmui ir skausmui skirtos veido išraiškos yra bent jau labai artimos. Šią idėją paskatino ir Holivudo filmai, kuriuose viskas yra labai išryškinta ir dramatizuota.

Arkties ledynus tyrinėję Klaipėdos mokslininkai turėjo progą savo pačių akimis įsitikinti – globalinis atšilimas yra realybė ir milžiniški ledynai tirpsta tiesiog akyse. Maža to, klimato kaitos įtaka akivaizdi ir Lietuvoje. Mokslininkai iš Klaipėdos užfiksavo Arktį. Ledo beveik nėra, o kai kai kur net žaliuoja žolė. Mokslininkai tikina, kad vyksta globalinis atšilimas. Tai jie patys matė plika akimi.

Ilgai skambėję gąsdinimai, kad raudona mėsa gali prisidėti prie vėžio, diabeto ar širdies ligų atsiradimo – bliūkšta. Naujausi mokslininkų tyrimai skelbia, kad mėsa čia ne prie ko.

Ar įmanoma perskaityti tūkstančius metų menančius, bet visai sunykusius, susuktus, kone pelenais virtusius senovės raštus? Pasirodo – taip. Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip itin galingais spinduliais pažvelgti į Pompėjos tragedijos laikus menančių raštų vidų jų neišardant. Nedidelis antikos laikų raštų fragmentas įskaitomas. Trapaus lapo paviršiuje matomi rašmenys.