mokslas

XIX a. viduryje vokiečių gydytojas Carlas Reinholdas Augustas Wunderlichas pasiryžo nustatyti vidutinę žmogaus kūno temperatūrą. Jis manė (ir jo teorija vėliau pasitvirtino), kad karščiavimas yra ligos simptomas, o ne pati liga. Savo vadovaujamoje Tiubingeno ligoninėje, daktaras pristatė temperatūros registravimą.

Abiturientų egzaminai, greičiausiai, bus atidėti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Tačiau kuriam laikui, o ir kada tikėtina į mokyklas grįš mokiniai, kalbėjome su ministre Jurgita Šiugždiniene. Laba diena, sakote, kad abiturientų egzaminai, greičiausiai, šiemet bus atidėti. Kada tai bus nuspręsta? Laba diena. Egzaminai tikrai vyks. Čia turbūt pagrindinė žinia, tačiau šiuo metu svarstome įvairius variantus, kaip padėti abiturientams geriau pasiruošti.

Universitetas gali nustatyti amžiaus cenzą dėstytojams, tačiau išimtys leidžiant dirbti vyresniems dėstytojams turi būti aiškiai apibrėžtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pripažino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostata, leidžianti vyresniems kaip 65 metų dėstytojams ir mokslo darbuotojams dirbti universitete Senato pritarimu, prieštarauja Konstitucijai. Pagal VU statutą, sutartis su tokiais darbuotojais gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Ketvirtadienį Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje paskelbti 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatai.  Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanojimas skirtas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei Daliai Satkauskytei už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“, pranešė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys. Fizinių mokslų srityje apdovanotos dvi mokslininkų grupės.

Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus“ mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Mes siekėme padaryti aukštąjį mokslą prieinamą kuo daugiau gabių jaunuolių, nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų, nuosekliai didinome jo finansavimą, augo valstybės finansuojamų vietų skaičius. Ši gi valdžia suka atgal, pasirinkdama radikaliai priešingą kelią. I. Šimonytės Vyriausybė nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose bei mažina valstybės finansuojamas vietas. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės veikti Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Į jį bus investuota apie 10 mln. eurų. Tikimasi, kad slėnyje iki 2023-ųjų vidurio galės įsikurti daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio valstybių įmonių bei fizinių asmenų. „Nedidelės gamybos įmonės, gamybos technologijų startuoliai ir pavieniai inovatoriai iki šiol neturi vienos erdvės savo veiklai ir jos auginimui.

Atėjusius 2021-uosius metus pasitinkame ne tik su viltimi grįžti į normalų gyvenimo ritmą, bet ir laukdami tam tikrų pokyčių – ypač švietimo srityje. Šiais metais numatoma ne tik atnaujinti bendrojo ugdymo programas, didinti atlyginimus, bet ir atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Natūralu, jog 2020-aisiais visą pasaulį užklupusi pandemija įtakos padarė ir švietimo sričiai.

Pernai rugsėjį Šiaurės Korėja atliko didžiausią požeminį branduolinį bandymą po Mantapo kalnu. Atrodė, kad kalnas sugriuvo dėl sprogimo ir, tyrinėdami geologinius pokyčius, geologai iš Pietų Korėjos ir Kalifornijos išsiaiškino, kas iš tikrųjų nutiko. Kaip praneša leidinys „Science“ („Mokslas“), tyrėjai įrodė, kad įvykus sprogimui kalno paviršius pakilo maždaug 3,5 metro, o vėliau kalnas nugrimzdo maždaug pusę metro gilyn. Atominės bombos kiekis buvo nuo 120 iki 300 kilotonų TNT ekvivalento.

Šiemet mokslas žengia didžiuliais žingsniais pirmyn. Vos per metus sukurtos vakcinos nuo koronaviruso. O štai viena prancūzų kompanija ką tik gavo Europos Komisijos leidimą gaminti ir parduoti dirbtines širdis. Prancūzų proveržis moksle ir medicinoje žada kur kas šviesesnę ateitį viso pasaulio širdies ligoniams. Prancūzų kompanijos „Carmat“ sukurta dirbtinė širdis sveria 900 gramų. Ji tris kartus sunkesnė nei suaugusio žmogaus krūtinėje plakantis raumuo.

Pirštų antspaudai padeda identifikuoti nusikaltėlius. Taip yra dėl to, kad mūsų pirštų pagalvėles puošia raštas, kuris yra praktiškai unikalus. Bet kodėl mes jį turime? Pirštų antspaudų unikalumas, beje, kartais yra vadinamas mitu. Taip, būtų sunku surasti kitą žmogų, kurio pirštus puoštų identiškas raštas jūsiškiam. Tačiau sunku dar nereiškia neįmanoma.

Kinijos mokslininkai tvirtina sukūrę hipergarsinį reaktyvinį variklį, vadinamą „sodramjet“, kuris gali skristi 16 kartų didesniu nei garso greitis. Tai reiškia, kad orlaivis, kuriame montuojamas toks variklis, per dvi valandas galėtų nuskristi į bet kurią pasaulio vietą. Bandomasis prototipo skrydis buvo atliktas vėjo tunelyje Pekine (Kinija) ir pasižymėjo puikia trauka, degalų efektyvumu ir darbo stabilumu.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios patvirtintų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 72 252 541, pirmadienį pranešė JAV įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas. Duomenys, paskelbti 7 val. Lietuvos laiku, rodo, kad pandemijos aukų skaičius per praėjusią parą išaugo iki 1 612 362, o pasveiko daugiau kaip 47 mln. užsikrėtusiųjų. Po 5 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Aukščiausias pasaulio kalnas antradienį dar šiek tiek „ūgtelėjo“, Kinijai ir Nepalui po ne vienus metus trukusių debatų pagaliau sutarus dėl tikslaus jo aukščio. Šalys sutarė, kad Džomolungmos (Everesto) aukštis yra 8 848,86 metro. Šis spaudos konferencijoje Katmandu paskelbtas skaičius yra 86 cm didesnis už skaičių, kurį anksčiau pripažindavo Nepalas, ir daugiau kaip 4 m didesnis už ankstesnį oficialų Kinijos skaičių.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Rusijos mokslų akademijos Čiumakovo mokslo centras, užsiimantis imunobiologinių preparatų gamyba ir tyrimais, sako baigęs kurti trečią rusišką vakciną nuo koronaviruso ir teigia, kad pradės jos gamybą, kai tik šis preparatas bus užregistruotas šalyje, trečiadienį pareiškė šio instituto virusologijos skyriaus vedėjas Georgijus Ignatjevas. „Kalbant apie mūsų pasirengimą pačiai gamybai... Vakcinos gamybai esame pasiruošę.

Stanfordo universiteto mokslininkai šių metų pradžioje nustatė, kad žmonių kūno temperatūra ženkliai skiriasi nuo tos, kuri buvo fiksuojama mūsų ainiams. Manoma, kad šis procesas yra mūsų evoliucijos dalis – žmogaus organizmas adaptuojasi prie naujų sąlygų. 37 laipsnių kūno temperatūra buvo laikoma normalia dar prieš 170 metų. 1851 metais vokiečių gydytojas Carlas Wunderlichas išmatavo 20 tūkst.

Lietuvą suvaržęs koronavirusas privertė reaguoti ir šalies valdžią, ir visuomenę. Paskelbtas karantinas iš esmės keičia ne tik darbo rinkoje jau įsitvirtinusių specialistų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimus. Visos švietimo įstaigos ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu, todėl net ir daugelis būsimiems specialistams būtinų užsiėmimų nevyksta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Tėvai vaikus į mokyklą ir toliau galės leisti arba nuo septynerių, arba nuo šešerių metų. Seimas sušvelnino prezidento Gitanui Nausėdos siūlymą visiems vaikams mokslo pradžią ankstinti vieneriais metais ir ugdymą pradėti nuo šešerių, o priešmokyklinį – nuo penkerių metų amžiaus.

Vilniaus universitetui (VU) įsteigus stipendijas baltarusių studentams galimybe studijuoti Lietuvoje susidomėjo apie pusė tūkstančio jaunuolių, pranešė universitetas. Apie 90 studentų buvo priimti skubiai, reaguojant į nesibaigiančius politinius neramumus ir griežtėjančias režimo sankcijas Baltarusijoje, o iš viso VU studijuoja jau apie pusantro šimto baltarusių.

Vyriausybei paskelbus trijų savaičių karantiną dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, tačiau jeigu mokinys gauna nemokamą maitinimą, jis ir toliau turės būti tiekiamas, tik kiek kitaip: arba dalijami maisto daviniai, arba pagamintas maistas, kai to reikalauja individuali šeimos situacija.

Klaipėdos vyresniųjų klasių moksleiviai mažiausiai savaitę per karantiną mokysis nuotoliniu būdu, tris savaites bus draudžiami visi būreliai, net ir lauke, pranešė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Vyriausybė, dėl sparčiai plintančio koronaviruso įvedusi trijų savaičių karantiną nuo šeštadienio, leido savivaldybėms ir mokykloms pasirinkti, ar 5-12 klasių moksleiviams tris savaites mokymas vyks tik nuotoliniu, ar mišriu būdu.

Vyriausybei paskelbus karantiną, vaikai, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, lankys darželius ir mokyklas įprastai, o 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose ateinančias tris savaites nuo lapkričio 9 d. mokysis nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsispręs savivaldybė arba pati mokykla.

Vyriausybė siūlo įstatymu nustatyti, jog neįgaliajam studentui galėtų būti mokama viena 520 eurų stipendija vietoje kelių skiriamų išmokų. Pasak Mokslo ir studijų įstatymo pataisas parengusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šis 13,33 bazines socialines išmokas (BSI) siekiantis dydis nustatytas apjungus keturių neįgaliesiems studentams šiuo metu mokamų išmokų dydžius: atskirą išmoką neįgaliesiems, jų specialiesiems poreikiams, studijų išlaidoms bei socialinę stipendiją.

Mėnulyje gali būti gerokai daugiau vandens negu iki šiol manyta, rodo pirmadienį paskelbtos dvi studijos. Ši žinia didina viltis, kad būsimų kosminių misijų astronautai Mėnulyje galės gauti atsargų ir netgi degalų. Dar mažiaug prieš dešimtmetį Mėnulis laikytas visiškai sausu, kol virtinė atradimų suteikė užuominų, jog Žemės palydovo paviršiuje gali būti likusių vandens pėdsakų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Taryba penktadienį naujuoju universiteto rektoriumi patvirtino profesorių kardiochirurgą Rimantą Benetį, pranešė universitetas. Jis buvo vienintelis pateikęs kandidatūrą konkurse ir nuo lapkričio 4-osios pakeis ilgametį rektorių Remigijų Žaliūną. Išrinktojo rektoriaus pristatytoje Universiteto veiklos penkerių metų programos koncepcijoje numatoma puoselėti LSMU tarptautiškumą ir atvirumą kaitai bei naujovėms.

Projektams, kuriais Lietuvoje bus vykdomi svarbūs moksliniai tyrimai sveikatos srityje bei įgyvendinamos su ligų ir sveikatos sutrikimų prevencija susijusios veiklos, numatyta skirti daugiau nei 2 mln. eurų. 43 projektus viešo konkurso metu su nepriklausomų ekspertų pagalba atrinko Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (VVSSF, Fondas).  Fondas kasmet remia sveikatos srityje įgyvendinamus mokslinius, prevencinius ir šviečiamuosius projektus.

Dėl koronaviruso plitimo Plungės rajono savivaldybėje nuo pirmadienio stabdomi kultūros, sporto ir laisvalaikio renginiai, dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, socialinėms priežiūros įstaigoms nurodyta organizuoti tik būtinąsias veiklas. Tokius sprendimus priėmė rajono Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Mantas Česnauskas, pranešė savivaldybė. Senamiesčio mokyklos direktoriui nurodyta ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu iki  spalio 23 dienos imtinai.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui priėmimui į profesinio mokymo įstaigas skirti daugiau kaip 500 valstybės finansuojamų vietų papildomai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai padaryta siekiant patenkinti išaugusį susidomėjimą profesiniu mokymu tarp stojančiųjų paklausiose srityse, kuriose akivaizdus kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Reaguojant į koronaviruso plitimą, Šiaulių miesto savivaldybė nusprendė laikinai stabdyti neformalųjį ugdymą, šeštokus–dvyliktokus mokyti nuotoliniu būdu, apriboti dalį renginių, rekomenduoti globos įstaigoms nepriimti naujų pacientų bei uždrausti jų lankymą, BNS trečiadienį informavo Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius. Anot jo, tokie sprendimai priimti Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Planuojama, kad ribojančios priemonės galios dvi savaites – iki spalio 11 dienos.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Į profesines mokyklas šiemet priimtas rekordinis skaičius moksleivių – 21,1 tūkst., ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 metų, kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema“, – sako švietimo viceministras Arūnas Plikšnys. „Šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.

Šiais mokslo metais mokytis namuose prašymus pateikė 42 moksleiviai, daugiausia – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos antradienį BNS pateiktais duomenimis, prašymus pateikė 20 pradinukų, taip pat 19 moksleivių prašo namuose mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Taip pat gauti du prašymai mokyti namuose priešmokyklinukus ir vienas prašymas – pagal vidurinio ugdymo programą.

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis. O kaip rugsėjo pirmajai pasiruošusios mokyklos, kalbame su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Moksleiviai ir mokytojai pamokų metų neprivalės dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, jeigu pamokose pavyks išlaikyti saugų atstumą. Tačiau, jeigu mokykloje nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo tarp mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų, rekomenduojama dėvėti kaukes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė teigė, kad daug tėvų teiraujasi, ar jų atžalos nuo naujųjų mokslo metų pamokose privalės dėvėti apsaugines kaukes.

Iki mokslo metų pradžios šalies mokytojams bus išdalyta 2,8 tūkst. nešiojamų kompiuterių, dar beveik 600 jų bus nupirkta rudenį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, mokykloms taip pat jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. Žadama, kad mokytojams skirti kompiuteriai bus dalijami visoms savivaldybėms proporcingai pagal pedagogų skaičių.

Tėvai nusprendę vaikus leisti į privačias mokyklas ar darželius jų mokslams per metus turės skirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Tačiau į šias sumas neįtraukiami stojamieji ar prailgintų grupių mokesčiai – už juos papildomai teks sumokėti dar iki 4500 eurų. Štai Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje darželinukų ugdymas tėvams atsieis beveik 7 tūkst., o moksleivių – beveik 18 tūkst. eurų.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas kvietimų studijuoti universitetuose ir kolegijose sulaukė 22 tūkst. 271 stojantysis. Labiausiai stojantieji šiemet rinkosi Vilniaus universitetą, o valstybė daugiausia finansuos teisės ir ekonomikos studijas šioje aukštojoje mokykloje bei programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete.

Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 m.  Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. arba 15 proc.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę teikti siūlymams dėl matematikos mokymo, trečdaliui abiturientų neišlaikius valstybinio matematikos egzamino. „Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzaminų rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose.