mokslas

Nors šių žmogžudysčių kaltininkų ar aukų jau seniai nebėra, mokslininkai išaiškino daugelį paslaptingiausių pasakojimų apie nusikalstamą ar įtartiną veiklą istorijoje. Tai priverčia suprasti, kaip lengva turėjo būti nusikalsti iki vaizdo stebėjimo kamerų, DNR ir pirštų atspaudų įrodymų bei XXI amžiaus medicinos. Štai krūva įspūdingų neišspręstų bylų iš praėjusių šimtmečių, kurias mokslas pagaliau padėjo išaiškinti.

„The Ocean Race Europe“ (toliau – TORE) varžybose startuosianti „Ambersail-2“ įgula tapo viena iš dviejų komandų, kurios visų varžybų metu ne tik rungtyniaus su konkurentais, bet ir rinks bei vėliau mokslininkams perduos svarbius aplankytų akvatorijų vandens pavyzdžius, leidžiančius nustatyti jų užterštumą mikroplastiku. Pasak mokslo atstovų, tai – svarbus indėlis plečiant gyvybiškai svarbias žinias apie akvatorijų būklę.

Atsižvelgdamas į koronaviruso pandemijos pasekmes ir kviesdamas abiturientus pasilikti studijuoti Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) steigia stipendijų fondą. Ši aukštoji mokykla žada skirti 300 studijų stipendijų geriausiems studentams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas, ketvirtadienį pranešė VDU.

Pandemijai vis dar kaustant šalies gyvenimą, nuotoliniu būdu tenka mokytis ir daugumai Lietuvos mokinių. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Dalios (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) laiškas, kuriame ji teigia, kad problemų švietime – apstu, o situaciją dar labiau blogina nuotolinis mokymas.  Pateikiame visą skaitytojos laišką:  „Daugumai dešimtokų, vienuolikų dvyliktokų kankina klausimas, ką studijuoti, kokius dalykus rinktis.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Bendradarbiaudami mokslininkai sukūrė paprastą sintetinę ląstelę, kuri auga ir tvarkingai dalijasi į vienodas sferas, atkartodama kai kuriuos įprasto ląstelių dalijimosi aspektus ir suteikdama naujų įžvalgų apie tai, kokie genai yra esminiai augimui ir ląstelių dalijimuisi. „Mes norime suprasti svarbiausias gyvybės kompozicines taisykles, – sakė dr. Elizabeth Strychalski, tyrimo bendraautorė.

Tai istorija apie tėvystės nustatymo testą, genetinį chimerizmą ir vyrą, kurio vaiko tėvas iš tikrųjų jo paties negimęs dvynys. Po daugybės vaisingumo procedūrų 2014 m. birželio mėn. anoniminei porai iš Vašingtono gimė berniukas. Atrodė, kad gimimas yra gana įprastas iki tol, kol kraujo tyrimai parodė tėvų ir kūdikio kraujo grupių neatitikimą. Dėl šių pradinių išvadų vyro buvo paprašyta atlikti tolesnius tėvystės nustatymo testus. Buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kūdikio tėvas.

Žemė nuolat bando išlaikyti balansą tarp planetos sugeriamos Saulės šilumos ir energijos, kurią mūsų planeta išspinduliuoja atgal į kosmosą. Jau nuo pramonės perversmo, žmonija kenkia šiai šilumos apykaitai. Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šilumą planetos atmosferoje. Šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas veikia mūsų planetos spinduliuotės balansą.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradėjo dirbti skaitmenizacijos projektų vadovė Justina Kugytė. Taip pat paskirtas ministro patarėjas aukštojo mokslo sričiai Andrius Zalitis. „Rūpinsiuosi projektu „EDtech skaitmeninė švietimo transformacija“, inovacijų kultūros diegimu ir formavimu. Didelį dėmesį norėčiau skirti švietimo inovacijoms ir startuoliams bei švietimo registrams ir skaitmeniniam ugdymo turiniui atnaujinti, - sako Justina Kugytė.

Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu galėtumėte nužudyti savo priešus vienu nuodingu įkandimu. Tai gal ir skamba kiek nerealiai, tačiau nauji tyrimai parodė, kad žmonės turi potencialo tapti nuodingais: tie patys genai, reguliuojantys mūsų seilių liaukas, gyvatėms leidžia burnoje gaminti nuodus. Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame tyrime teigiama, kad nuodų gamybą burnoje lemiantys genai yra aptinkami tiek roplių, tiek žinduolių DNR.

Krūtys būna skirtingų formų ir dydžių, tačiau yra vienas bendras dalykas – jos būdingos tik žmonėms. Šioje planetoje gyvena daugiau nei 5000 žinduolių rūšių. Vis dėlto homo sapiens yra vienintelės gyvybės formos su nuolatinėmis krūtimis. Kai kas gali pavadinti šią žmogaus anomaliją seksualia, tačiau taip pat kyla klausimas: kodėl žmogaus krūtys tokios didelės? Ar tai buvo evoliucinė klaida? Kiekvienam kitam žinduoliui ovuliacijos ar žindymo metu atsiranda laikinos krūtys.

Pirmą kartą mokslininkai pademonstravo, kad žmogaus DNR galima surinkti iš oro mėginių. Nors darbas dar tik ruošiamas, koncepcijos įrodymas gali atverti kelią į įdomius teismo medicinos, ekologijos ir net medicinos pokyčius. Šioje technikoje naudojama vadinamoji aplinkos DNR (eDNR) – atsiskyrusių genetinių medžiagų, kurios iš organizmo patenka į aplinką, atliekos. Pavyzdžiui, odos ir plaukų, taip pat šlapimo ir kitos atliekos.

Po ketverių metų įtempto stebėjimo mokslininkai džiūgauja – daugiau nei 50 milijonų šviesmečių nuo žemės nutolusioje galaktikoje tarptautinė astronomų komanda užfiksavo naują gigantiškosios juodosios skylės nuotrauką. Messier 87 galaktikoje juodoji skylė pirmą kartą buvo nufotografuota prieš dvejus metus. Tuomet mokslininkai nuotraukoje užfiksavo ryškią, žiedą primenančią struktūrą su tamsiu centru – juodosios skylės šešėliu.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

Buvęs Izraelio kosmoso saugumo programos vadovas Haimas Eshedas arba ką tik išdavė didžiausią paslaptį pasaulio istorijoje, arba labai kliedžia. H. Eshedas tvirtina, kad Galaktikos federacija palaiko ryšius su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, tačiau prašė jos egzistavimą laikyti paslaptyje. H. Eshedas yra buvęs generolas, 29 metus vadovavęs Izraelio kosmoso saugumo programai, taip pat Izraelio technologijos instituto „Technion“ profesorius.

Kalifornijos juoduosius lokius užklupo paslaptinga smegenų liga, dėl kurios jie elgiasi draugiškai ir be baimės. Tačiau progresuojant neurologinei ligai, pasireiškia tokie simptomai kaip letargija, dramatiškas svorio kritimas, ryškus galvos pakrypimas, drebulys ir neįprasta eisena. Negydoma liga gali būti mirtina.

Kanados Naujojo Bransviko provincijoje virš 40 žmonių susirgo paslaptinga smegenų liga. Kanados sveikatos pareigūnai paaiškino, kad yra 43 atvejų grupė (35 patvirtinti atvejai ir 8 įtariami atvejai), susirgusi nežinomos kilmės progresuojančia neurologine liga. Naujojo Bransviko vyriausioji sveikatos priežiūros gydytoja dr. Jennifer Russell pažymi, kad tai „greičiausiai yra nauja liga“. „Turėsime daug darbo, nes reikia nustatyti priežastį“, – pridūrė dr. J. Russell.

Retkarčiais atsiranda naujienų apie nelaimėlius, kurie po palaidojimo arba nugabenus į morgą staiga „prisikelia iš numirusiųjų“. Tokie pranešimai paprastai yra apsupti nepatikrinamų faktų ir neaiškių šaltinių, tačiau idėja, kad galima grįžti į gyvenimą po to, kai jau atrodė, kad žmogus mirė, nėra vien pasaka ar mitas. Yra daug atvejų, kuomet žmonės „prisikėlė iš numirusiųjų“, kai jau atrodė, kad jie mirė.

Du nauji tyrimai pateikė neįtikėtinų įžvalgų apie tarpžvaigždinę kometą „2I/Borisov“, kuri buvo pastebėta 2019 m. rugpjūčio mėn. Dėl jos sudėties analizės, astronomai mano, kad jos įsiveržimas į Saulės sistemą buvo pirmas kartas, kai ji kada nors praskrido taip arti žvaigždės, o jos gimtojoje planetų sistemoje tikriausiai yra dujų milžinės planetos. Tikrai nuostabu, kad tiek daug galima išmokti remiantis kometos sudėtimi.

Manoma, kad mėnulis susiformavo milžiniško susidūrimo metu, kai maždaug Marso dydžio planeta atsitrenkė į ankstyvąją Žemę. Šis objektas buvo pramintas Tėja, titanidės, brangiųjų metalų bei brangakmenių deivės ir mėnulio deivės Selenos motinos graikų mitologijoje garbei. Dabar naujame tyrime teigiama, kad Tėja nėra visiškai išnykusi – milžiniški jos gabalai tikriausiai vis dar egzistuoja mūsų planetos gilumoje.

Senėjimas – tai liga, kurią galima valdyti naudojant jau žinomus papildus bei gyvenimo būdo pokyčius. Mokslininkai ir Vaterlo universiteto Kanadoje tai jau sako užtikrintai – nepaisant to, kad senėjimas yra natūralus, tai vis tiek yra liga, kuriai dar ieškome geriausio gydymo. Pasirodo, svarbūs ne tik patys papildai, bet ir paros laikas, kada juos vartojame. Senėjimas dažniausiai matomas kaip įprastas organizmo kitimas bėgant laikui.

Mokyklose – baimė ir chaosas prieš abiturientams pradedant teikti kontaktines konsultacijas. Daug mokytojų ir abiturientų dar nepasiskiepiję, tad bijo užsikrėsti. Mokytojai neįsivaizduoja, kai reikės suktis, mat moksleivius reikės mokytis tik mažose grupėse, po penkis. Profsąjungos dėl tvyrančio chaoso kaltina ministeriją.

Galbūt jau girdėjote trikdantį faktą, kad kai kurie žmonės neturi vidinio monologo (mintyse nekalba su savimi). Įtraukime į šį painų sąrašą dalykų, kuriuos daro kai kurių žmonių smegenys, būklę, vadinamą afantazija. Tai – nesugebėjimas mintyse vizualizuoti daiktų ar vaizdų. Pasirodo, tokius žmones yra sunkiau išgąsdinti baisiais pasakojimais.

Remiantis tūkstančiais „Buzzfeed“ testų, jūsų muzikos skonis gali daug ką pasakyti apie jus. Iš pasirinktų dainų šie testai gali pasakyti, kuriam Hario Poterio koledžui priklausote, ar kokia Kylie Minogue era atitinka jūsų aprangos stilių. Žinoma, visa tai yra nesąmonė. Tačiau pagal naują (labiau mokslinį) tyrimą, jei esate didelis „No Diggity ft. Dre“ dainos gerbėjas, greičiausiai esate psichopatas. Nedažnai galime remtis „No Diggity“ daina moksliniuose tyrimuose, bet šįkart galimybė yra.

Nesvarbu, ar tai būtų Jėzaus atvaizdas skrebutyje, ar namas, kuris atrodo kaip Adolfas Hitleris, mūsų smegenys turi savotišką įgūdį atpažinti veidus kasdieniuose negyvuose daiktuose, nepaisant to, kad tai, į ką žiūrime, iš tikrųjų neturi veido. Remiantis nauju žurnalo „Psychological Science“ tyrimu, šios komiškos iliuzijos kyla dėl to, kad nerviniai mechanizmai, koduojantys žmogaus veidų bruožus, taip pat įdarbinami kitiems vaizdams apdoroti.

Sibire esantis milžiniškas plyšys yra toks didelis, kad vietiniai jį vadina „Vartais į pragarą“. Vargu, kad jis yra pakankamai ugningas tokiam apibūdinimui, taigi jį vadinsime Sibiro Pražūties plyšiu. Kaip atskleidė naujas tyrimas žurnale „Quaternary Research“, šis įtrūkimas didėja, ir tai vyksta labai greitai. Mokslininkų vadinamas Batagaikos krateriu, Pražūties plyšys yra maždaug 1 km ilgio ir 86 m gylio. Per metus jis vidutiniškai pailgėja nuo 10 iki 30 metrų.

Nors ir gali būti sunku patikėti, dažna masturbacija gali žymiai sumažinti prostatos vėžio riziką. Harvardo universiteto tyrėjai paskelbė neseniai atliktą tyrimą, publikuotą žurnale „European Urology“, kuriame teigiama, kad vyrų, kurie patiria orgazmą bent 21 kartą per mėnesį, riziką susirgti prostatos vėžiu sumažėja trečdaliu. Tyrimas truko ilgiau nei 18 metų.

Technika, skatinanti sąmoningai sapnuoti, pirmą kartą buvo nepriklausomai patikrinta ir gali būti dar efektyvesnė, kai ji derinama su kitomis. Daugiau nei pusė dalyvių bandymo metu sąmoningai sapnavo – tai rekordinis sėkmės rodiklis, pasiektas vos per savaitę, nenaudojant išorinės intervencijos. Sąmoningas sapnavimas yra terminas, suteiktas būsenai, kurios metu žmogus supranta, kad sapnuoja, ir gali šiek tiek kontroliuoti tai, kas vyksta sapne.

Šilta vandenyno srovė, kuri palaiko gyvybę Šiaurės Europoje, yra silpnesnė nei bet kuriuo praėjusių tūkstančių metų laikotarpiu, rodo nuosėdos ir ledo šerdys. Šis atradimas padidina tikimybę, kad dabartinė srovė dar labiau susilpnės, o tai turės katastrofiškų padarinių Jungtinei Karalystei ir Airijai, o blogų žinių – daugeliui kitų vietų. Tūkstančius metų Atlanto meridianinė apvirtimo cirkuliacija (AMOC), geriau žinoma kaip Golfo srovės sistema, kontroliavo Šiaurės Europos klimatą.

Dideliu mastu, daug didesniu nei galaktikos, visatos medžiaga yra išsidėsčiusi į gijas primenančias struktūras, kurias vadiname „kosminiu tinklu“. Tai milžiniškas susitelkusių galaktikų tinklas, kurį jungia tarpžvaigždinės dujos. Stebėti šias dujų gijas tikrai nėra lengva, o ir galimybė jas studijuoti atsirado tik visai neseniai. Dabar, pirmą kartą istorijoje, astronomai stebėjo kelias kosminio tinklo gijas vienu metu.

Ar yra iš anksto nustatytas suaugusiojo amžius? Tarkime, kai jums sukanka 18 metų ir esate oficialiai pilnametis. O gal tampate suaugusiu žmogumi tik praėję tam tikrą gyvenimo etapą? Paskola, santuoka, darbas nuo devynių iki penkių, du su puse vaiko, „Volvo“ hečbekas, balta tvora ir panašiai. Na, mokslas turi atsakymą ir tiesa nėra tokia aiški.

Jau seniai nustatyta, kad šizofrenija yra paveldimas sutrikimas, dažnai pasireiškiantis per daugybę kartų šeimose, kurių dvyniai turi didesnę riziką susirgti. Tačiau šis sudėtingas psichikos sutrikimas išliko milžinišku kalnu, į kurį reikia įkopti tyrinėtojams. Nepaisant nuoseklių šios srities tyrimų, nustatyti genus, kurie siejami su šizofrenija, yra gana keblu.

Yra tam tikrų žmonių, kuriems niekada neturėtų būti liepta siekti savo svajonių. Pavyzdžiui, Hitleriui. Arba tam, kas trokšta vieną dieną užaugti, studijuoti gamtos mokslus ir sujungti žmogų ir beždžionę. Deja, Ilja Ivanovičiui Ivanovui jaunystėje niekas nepasakė „pasiduok“. Ivanovas buvo rusų biologas, kuris gimė 1870-aisiais. Jis sulaukė įspūdingų savo srities pasiekimų, iš kurių vienas buvo dirbtinis apvaisinimas.

Istorijoje gausu gydytojų ir mokslininkų, kurie dėl mokslo eksperimentavo su savimi. Tačiau yra gana retas atvejis, kai jie už rizikavimą savo gyvybe laimi Nobelio premijas, net jei jų eksperimentai neapsiriboja specifine sritimi. Vienas žmogus, gavęs Nobelio premiją, buvo Werneris Forssmannas, kuris turėjo atlikti eksperimentą itin sudėtingomis aplinkybėmis ir už tai buvo atleistas. 1929 m. W. Forssmannas buvo chirurgijos rezidentas, dirbęs Eberswalde ligoninėje.

Europos Sąjungos mokslininkai pradėjo naują programą, kurios tikslas – sukurti visos žemės skaitmeninę simuliaciją. Joje bus galima kurti ateities klimato modelius ir taip pasiruošti potencialioms katastrofoms. Ateinančius 10 metų truksiantis projektas „Destination Earth“ (liet. „Kelionės tikslas – žemė“) yra ambicingo plano iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą dalis.

Didžiausias iš šiemet netoli Žemės praskriesiančių asteroidų pralėkė netoli mūsų planetos, nesukeldamas jokio kataklizminio susidūrimo pavojaus, ir suteikė astronomams retą galimybę ištirti dangaus kūną, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje. Pasak JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), asteroidas prasilenkė su Žeme, būdamas už 2 mln. kilometrų.

Klausimas „o kur visi?“ yra Fermi paradokso ašis. Jeigu gyvybė žemėje nėra tokia ypatinga ir unikali, tuomet kur slepiasi visos ateivių civilizacijos? Buvo pasiūlyta daugybė paaiškinimų, kodėl gali atrodyti, jog milžiniškoje visatoje mes esame visiškai vieni. Deja, nei viena hipotezė nebuvo šimtu procentų įtikinanti ir žmonės toliau ieško atsakymo į šį klausimą. Tačiau Rusijos nacionalinio elektronikos technologijų universiteto fizikas Aleksandras Berezinas turi savo idėją.

Švietimo profesinės sąjungos stebisi Vyriausybės sprendimu nuo pirmadienio jau leisti kontaktines konsultacijas abiturientams, nors juos mokantys pedagogai kol kas net nėra įtraukti į vakcinavimo prioritetų eilę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad šie pedagogai bus pradėti skiepyti tik užbaigus 65-erių ir vyresniųjų gyventojų vakcinaciją. „Abiturientų mokytojų vakcinavimas išlieka aktualus.

Neseniai atliktas tyrimas įrodė, kad žmonės, kurie skelbia informaciją socialiniuose tinkluose, siekia to paties naudingo jausmo, kurį žiurkės patiria ieškodamos maisto. Tarptautinė mokslininkų komanda naudojo skaičiavimo modelį, kuris padėjo jiems atrasti tiesioginę sąsają tarp kartų, kai žmogus paskelbia įrašą socialiniuose tinkluose, ir gautų teigiamų įvertinimų (patiktukų, angl. like) kiekio.

Kristalų urvas, palaidotas 800 metrų (2625 pėdų) gylyje Meksikos Naicos kasykloje, turėtų būti įtrauktas į kiekvieno žmogaus lankytinų vietų sąrašą. Šioje į Narniją panašioje angoje tūno milžiniški gipso kristalai, iš kurių didžiausias yra stulbinantis 12 metrų (39 pėdų) ilgio ir 55 tonų svorio kristalas. Tačiau, kaip pranešė „BBC News“, mokslininkai atrado kai ką kito, labai ilgai tykančio šiame karštame urve – tai, kas gali visiškai pakeisti mūsų supratimą apie biologiją.

Dauguma yra kalbėję su savo kambariokais arba partneriais pusiau miegodami, tačiau ar žmonės gali bendrauti sapnuodami? Pasirodo, tai irgi yra įmanoma. Atlikto tyrimo dalyviai sugebėjo atsakyti į mokslininkų klausimus judindami savo akis prieš tai sutartu būdu. Toks bendravimas gali būti panaudojamas įvairiai. Tiesa, kol kas tai įmanoma tik jeigu miegantysis yra sąmoningo sapnavimo būsenoje, ir net tokiu atveju, tai pavyksta ne visuomet.

Pamačius grandininį pjūklą, net neateitų į galvą, kad grandininiai pjūklai pirmiausia buvo skirti naudoti esant labai specifinėms medicininėms reikmėms. Gimdyti šiandien ne visada gali būti lengva, tačiau laikais iki azoto oksido, sanitarinių sąlygų ir anestetikų, tai buvo žymiai sudėtingesnis procesas. Pirmasis rašytinis įrašas apie sėkmingą cezario pjūvį yra iš Šveicarijos 1500 m., kurį profesionalus karvių kastruotojas atliko savo žmonai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Tikriausia kada nors esate tai patyrę: įėjote į kambarį ir pamiršote, dėl kokios priežasties į jį ėjote. Tai vadinamasis „tarpdurio efektas“. Naujame tyrime mokslininkai teigia, kad „tarpdurio efektas“ (dar vadinamas vietos atnaujinimo efektu) atrodo realus, tačiau tik tada, kai mūsų smegenys yra užimtos. Be to, jis gali būti ne toks ryškus ar paprastas, kaip teigiama ankstesniuose tyrimuose.

Vyriausybė trečiadienį svarstys planą grąžinti į mokyklas visus pradinukus. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  „Vyriausybė spręs dėl saugaus visų pradinukų sugrąžinimo į mokyklas. Sprendimai atskiroms savivaldybėms priklausys nuo epidemiologinės situacijos kiekvienoje jų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Asteroidas 99942 Apofis mokslininkams yra puikiai žinomas. 2004 m. jis buvo pripažintas vienu iš pavojingiausių arti Žemės skriejančių objektų. Įvairūs ankstesni spėjimai teigė, kad tikimybė, jog vieną dieną jis rėšis į Žemę, yra labai didelė. Tačiau tolimesni stebėjimai patobulino šiuos skaičiavimus, ir astronomai turėjo progą jį vėl pamatyti. Kovo 6 d., maždaug 3:15 valandą ryto Lietuvos laiku, Apofis nuo Žemės buvo nutolęs 19,9 mln. km.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Tolminkiemio gimnazijos statybos darbų konkurso laimėtoja – bendrove „Jungtiniai projektai“, rašoma pranešime spaudai. Parengti darbo projektą ir pastatyti mokyklą  „Jungtiniai projektai“ įsipareigojo už 16 mln. 967 tūkst. Eur su PVM. Darbų terminas – 15 mėnesių. Planuojama, kad apie 1000 jaunųjų Pilaitės gyventojų į pamokas naujoje, studijos „DO Architects“ suprojektuotoje, mokykloje bus pakviesti jau 2022 m. Rugsėjo 1-ąją.

Yra svarstymų, kad smegenys gali būti kurį laiką gyvybingos po mūsų mirties. Bet kas iš tikrųjų vyksta, ar tai gali būti tiesa? Kelios žiniasklaidos priemonės pradėjo kalbėti apie 2016-aisiais išpopuliarėjusią istoriją, kai mokslininkai iš Sautamptono universiteto (JK) per ketverius metus ištyrė apie 2000 pacientų, kuriems sustojo širdis. Jie paskelbė savo atradimus žurnale „Resuscitation“. Iš 2060 ištirtų žmonių, 330 įvykį išgyveno, o net 140 galėjo atpasakoti kai kurias įvykio dalis.

Giliai po Antarktika, maždaug 260 km nuo atviro vandenyno, buvo atrastos po ledu įkalintos keistos gyvybės formos. Šiuos gyvius atrado organizacijos „British Antarctic Survey“ mokslininkai Filchnerio-Rionės šelfiniame ledyne, bandydami iš po ledo išgauti įvairių nuosėdų mėginius. Pasiekus maždaug 900 m. gylį, jų grąžtas netikėtai atsitrenkė į akmenį. Tačiau mokslininkus dar labiau nustebino tai, ką užfiksavo grąžte įtaisyta kamera – keistų gyvūnų, prikibusių prie akmens, bendruomenę.