mokslas

Žemė darosi vis tylesnė. Kabeliais ir palydovais perduodami skaitmeninės televizijos signalai sparčiai keičia analogines transliacijas, taip mažindami į kosmosą skleidžiamų radijo bandų skaičių ir galią. Vartotojams tai leidžia matyti daugiau kanalų ir geresnės kokybės vaizdą. Tačiau už Saulės sistemos ribų galimai egzistuojančių civilizacijų ieškantiems mokslininkams ši tyla sukelia papildomų problemų.

JAV mokslininkai pranešė sėkmingai implantavę laboratorijoje išaugintas ląsteles į žiurkių plaučius ir sukūrę prietaisą, kuris imituoja žmogaus plautį. Jeilio universiteto mokslininkams, laboratorijoje išaugintas ląsteles persodinus žiurkėms, pirmą kartą pavyko sukurti 45–120 minučių funkcionuojančius plaučius, praneša naujienų agentūra AFP.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius renka kompaniją, kuri kurs Lietuvos švietimo ateities strategiją. Tačiau specialistai įspėja, kad nieko iš o nebus: apie kokią naują strategiją galima kalbėti, kai mokyklų vis mažėja, darželiai prieinami kas penktam, aukštasis mokslas įperkamas tik turtingiesiems? Dvidešimt metų kuriama švietimo sistema atrodo taip: naujas kabinetinis ministras, nauji kabinetiniai patarėjai, naujos popierinės idėjos, pertvarkos, reformos. Slenka metai, dveji.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtiems Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo pakeitimams. Jais nustatoma, kad paskolos gyvenimo išlaidoms bus teikiamos studentams du kartus per metus - rudens ir pavasario semestre. Kitų valstybės remiamų paskolų skyrimas nesikeičia.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Švietimo atstovai Lietuvoje mato - reforma tikrai veikia. Šiemet iš Lietuvos ruošiasi bėgti dar daugiau abiturientų. Net reformos autoriai tai pripažįsta. Bet kaip rengiamasi sustabdyti protų nutekėjimą, liautis jį skatinti ir susigrąžinti išvykusiuosius, planų nėra. Dings dukart daugiau Aukštosios mokyklos baiminasi, jog šiemet dalis programų vėl nesurinks reikiamo studentų skaičiaus.

Iš Lietuvos demografinio žemėlapio patyliukais dingsta jaunoji karta. Šiemet dar daugiau abiturientų kelia sparnus į užsienio universitetus. Išvyksta gabiausieji. Švietimo reformatoriai ištesėjo pažadą gerinti studijų kokybę, tik gaila kad ją gerina svetimos, o ne savos aukštosios mokyklos. Absurdiška, bet gauti išsilavinimą užsienyje mums, užsieniečiams, kitose šalyse kur kas pigiau nei graužti mokslo šaknis Lietuvoje. Tad gabūs ir talentingi skleidžia sparnus ir lekia kuo toliau nuo namų.

Studentai puikiai žino, kad artėjanti vasara yra ne tik poilsio prie ežerų ir iškylų gamtoje su draugais organizavimas. Birželis – tai tas metas, kai per visus mokslo metus įgytas žinias teks pademonstruoti egzaminų sesijos metu. O dar ramybės neduodantys kursinių ar bakalaurinių darbų atsiskaitymai... Siekiant lengviau įveikti artėjantį intensyvų periodą, privalu tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasieniečių mokykloje prasidėjo savaitę truksiantys Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos (ES) išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Pasieniečių mokyklos organizuojami ES skubios pasienio pagalbos būrių RABIT narių mokymai. Mokymuose dalyvauja 21 sienos apsaugos pareigūnas iš Ispanijos, Portugalijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos, Vengrijos, Liuksemburgo ir Italijos.

Tatuiruotės ant kūno gali turėti ne tik estetinę, bet ir mokslinę vertę. Tai patvirtina šis formulių, diagramų, cheminių elementų jungčių ir kitų ištatuiruotų mokslinių žinių rinkinys.

„Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, - kadaise pasakė žymus istorijos veikėjas Leninas. Abiturientai, priversti pamiršti pavasario linksmybes ir džiaugsmus, artėjant egzaminams šią frazę girdi vis dažniau ir dažniau: ją kartoja tėvai, mokytojai, giminaičiai ir visi kiti žmonės, kurie „trokšta jiems geros ateities“. „Mokykis!“ – sudrausmina tėvas savo atžalą, kuriai norėtųsi pasidžiaugti pagaliau šylančiu oru ir bundančia gamta – tuo, kuo džiaugdavosi kiekvienas metais.

Šiandien, gegužės 3 dieną, Tartu universitete (Estija) baigėsi 2010 metų Baltijos šalių informatikos olimpiada. Joje dalyvavę Marijonas Petrauskas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokas, ir Matas Brazdenkis, Vilniaus licėjaus dvyliktokas, pelnė sidabro medalius, o Kęstutis Vilčinskas, Vilniaus licėjaus dešimtokas, ir Rolandas Glotnis, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas, – bronzos medalius.

Švietimas kaime išgyvena gilią krizę, mokyklų tinklo, ypač kaimo vietovėse, pertvarka vyksta be jokio pagrindimo, nėra jokių šio tinklo optimizavimo kriterijų, neretai remiamasi pavienių žmonių subjektyviomis nuostatomis ar kokiais kitais interesais. Dar blogiau, kai uždaromos nemažai moksleivių turinčios ir klases galinčios sukomplektuoti kaimo mokyklos, ir taip dvasiniam merdėjimui pasmerkiamos tų vietovių bendruomenės, konstatuoja kovojantieji už kaimiškų mokyklų išlikimą.

Dr. Robert Wagenaar: „Švietimas turi keistis kartu su besikeičiančia visuomene“ Studijų siekiniais grindžiamas mokslas – tai globalaus judėjimo dalis ir visų Europos aukštųjų mokyklų tarpusavio susikalbėjimo būdas, tuo įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) projektų vadovas dr. Robert Wagenaar. Jo manymu, netgi privalumu galime laikyti tai, kad šią sistemą įsivedinėjame vieni paskutiniųjų – tai tik leidžia išnaudoti kitų šalių patirtį ir nekartoti jų klaidų.

Naujoji studijų organizavimo sistema – palankesnė studento ir darbo rinkos poreikiams. Aukštosioms mokykloms sudarytos galimybės siūlyti įvairesnes studijų programas, o stojantiesiems –  tiksliau pasirinkti studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai bakalauro ir  vientisųjų studijų programoms, kurių aprašą patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Jei kartais gyvenime pasitaikytų pakliūti į juodąją skylę, kelionė veikiausiai atrodytų panaši į šią. Tai Kolorado valstijos universiteto (JAV) mokslininko Andrew Hamiltono sukurta animacija.

Lietuvos mokslo ir studijų kokybei pagerinti investuojama beveik 85 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES) lėšų. Ši finansinė injekcija skiriama studijų programoms atnaujinti, inovatyviems mokymo metodams kurti, dėstytojų kvalifikacijai tobulinti, naujiems praktikų modeliams sukurti.  Iš šių lėšų taip pat bus skatinama aktyvesnė mokslininkų asociacijų ir draugijų veikla.

Nemažai žmonių šuns staugimą vertina kaip gyvūno pastangą dainuoti, kurti muziką, mat šunys kartais kaukia, išgirdę muziką arba dainavimą. Palyginus su laukiniais šunimis, vilkais, naminiai šunys kur kas dažniau loja, o staugia tik retkarčiais. Šunų šeimoje staugimas yra tam tikra bendravimo forma. Tai gali būti vienišo, izoliuoto šuns vienatvės išraiška arba atlikti kitas socialines funkcijas. Pavyzdžiui, vilkai staugia kviesdami gaują draugėn, taip pat stiprindami pastarosios identitetą.

Jungtinį gyvybės mokslų centrą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kuria Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Biotechnologijos, Biochemijos ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutais. Vykdydami projektą „Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimas“ mokslinių ir mokomųjų laboratorijų komplekse šalies mokslininkai tyrinės žmogaus genomą.

Mokyklai svarbu plėsti ugdymo galimybes, kurti naujas edukacines erdves. Teatras – labai reikalingas pagalbininkas kuriant patrauklias lavinimo programas, didinant meno prieinamumą mokiniams.

Šiandien prasidėjo naujojo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinis seminaras, pristatysiantis pirmuosius projekto rezultatus.

„17 puslapis“ – kodėl studentai per vienas paskaitas mokosi noriai, o per kitas – ne? 1. Kodėl studentai per vienas paskaitas mokosi noriai, o per kitas – žiovauja? Nuo ko tai priklauso: studento, dėstytojo ar mokomojo dalyko? Šiais ir kitais klausimais pirmą pusvalandį diskutuosime tiesioginiame eteryje. Diskusijoje galėsite dalyvauti ir Jūs! 2. Dviems jaunuoliams – Rokui ir Rolandai – magija yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Po studijų – aukštojo mokslo diplomas su praktinio darbo patirtimi. Lietuvos studentai aukštąsias mokyklas baigs turėdami pakankamai daug praktinių įgūdžių. Pasitelkus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, universitetuose ir kolegijose steigiami virtualūs realaus darbo moduliai – nuo imitacinių bankų ir maisto technologijų bendrovių iki medicininių operacijų bei slaugos simuliatorių.

Švietimo ir mokslo ministerija skatina visuomenines studentų iniciatyvas. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia studentams atstovaujančias organizacijas toliau aktyviai bendradarbiauti keliant šalies aukštojo mokslo kokybę. Studentams siūloma finansinė parama ištirti ir palyginti šalies aukštųjų mokyklų materialines sąlygas, skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką ir apeliacijų dėl vertinimo rezultatų procedūras.

Kovo pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog šalies aukštosios mokyklos nuo rudens ryžtasi trumpinti bakalauro studijas iki 3 ar 3,5 metų. Kai kurias studijų programas „karpyti“ ketina Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). „Njuspeipis“ domėjosi, kaip šią žinią sutinka studentai ir moksleivių atstovai, kokie naujovės motyvai.

Stojantieji pajutę pavasario nuotaikas ir jausdami baigiamųjų egzaminų artumą sunerimsta dėl savo ateities. Pagrindiniai dvejojančių abiturientų klausimai – kuo aš noriu būti „užaugęs“, kaip to pasiekti, kur studijuoti. Tuo tarpu bakalauro studijas baigiantiems asmenims kyla klausimas – ar tęsti studijas, jei taip, tai kur. Norintys studijuoti savoje šalyje apsispręsti dėl paraiškų teikimo dar turi pakankamai laiko, tačiau pasiryžusių mokslo žinias gilinti svetur laikas akivaizdžiai senka.

Naujoji studijų sistema aptarta su akademine bendruomene. Aukštosioms mokykloms atsiras daugiau galimybių siūlyti įvairesnes studijų programas ir atskleisti savo stipriąsias puses, o stojantiesiems – pasirinkti savo studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai studijų programoms, kurių projektą parengė ir šiandien su universitetų ir kolegijų atstovais aptarė Švietimo ir mokslo ministerija.

Mokslo ir technologinės plėtros koordinavimui  – 15,5 mln. litų ES paramos. Lietuvoje vykstančiam slėnių steigimo procesui, mokslo institutų jungimuisi ir jų veiklos plėtrai naują pagreitį suteiks Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, pasieksianti asociacijas ir draugijas, stiprinančias ryšius tarp mokslo institucijų ir mokslo bei technologijų sektorių viduje.

Mokslo ir technologinės plėtros koordinavimui  – 15,5 mln. litų ES paramos. Lietuvoje vykstančiam slėnių steigimo procesui, mokslo institutų jungimuisi ir jų veiklos plėtrai naują pagreitį suteiks Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, pasieksianti asociacijas ir draugijas, stiprinančias ryšius tarp mokslo institucijų ir mokslo bei technologijų sektorių viduje.

Užbaigtas numatomų finansuoti nacionalinių kompleksinių programų sąrašas – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl paskutinių keturių nacionalinių programų. Programos projektus vykdys Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas ir kt.  Iš viso yra 12 nacionalinių kompleksinių programų. Joms iš ES fondų paramos skiriami 177 milijonai litų.

Sulaukus didžiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį investicijų į Lietuvos mokslo plėtrą, siekiama tyrėjo ar mokslininko profesija sudominti ir šalies jaunimą.  LR Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė išankstinį kvietimą teikti projektinius pasiūlymus mokslo ir technologijų populiarinimui Lietuvoje. Šių projektų finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų planuojama skirti iki 3 mln. Lt.

Apie neandertaliečių genomą turime daug informacijos – tiek daug, jog pastaruoju metu atsirado manančių, kad šiuos žmogaus protėvius reikėtų pabandyti klonuoti. Technologinė pažanga, regis, jau netrukus leis tai įgyvendinti.

Formalųjį suaugusiųjų ir jaunimo bendrąjį lavinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Įstatymu nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų tipai pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla.

Šis filmas pasakoja apie tai, kaip tikrovę vertina budizmas ir šiuolaikinis mokslas. Pasirodo, Budos mokymas ir kitos senosios Rytų religijos stebėtinai „atitinka“ pastarojo šimtmečio mokslinius atradimus tiriant kosmosą ir atomų pasaulį.

Šis filmas pasakoja apie tai, kaip tikrovę vertina budizmas ir šiuolaikinis mokslas. Pasirodo, Budos mokymas ir kitos senosios Rytų religijos stebėtinai „atitinka“ pastarojo šimtmečio mokslinius atradimus tiriant kosmosą ir atomų pasaulį.

Šiemet Jungtinės Karalystės universitetai sulaukė rekordinio abiturientų paraiškų skaičiaus. Lietuvių, norinčių studijuoti Didžiojoje Britanijoje, padaugėjo labiausiai – jų skaičius išaugo dvigubai. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad toks dramatiškas studentų iš Lietuvos skaičiaus padidėjimas Jungtinėje Karalystėje gali reikšti tik vieną: valdančiosios koalicijos atkakliai vykdoma aukštojo mokslo reforma yra niekam tikusi.

Plėtojant Šiaurės-Baltijos regiono mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimą, Lietuva įsitraukė į „Living Labs in the North“ (LILAN) programą, pranešė Lietuvos mokslo taryba (LMT). Lietuvos mokslo tarybos ir Šiaurės šalių mokslo tarybos „NordForsk“ iniciatyva Lietuvos mokslininkų grupės pirmosios iš Baltijos šalių naudosis „gyvosiomis“ laboratorijomis mokslinei tiriamajai veiklai vystyti.

Dažnai šalies vadovų, ministrų linksniuojamas “Saulėtekio slėnis” kasmet gauna milijonus litų. Mokesčių mokėtojams pranešama, kad šioje mistinėje organizacijoje kuriamos ateities technologijos. Tačiau šiuo metu vadinamasis technologijų parkas virto tuštėjančių patalpų nuomos punktu. Pirmadienį pasižvalgyti į mokslo ir technologijų parką “Saulėtekio slėnis” užsukusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikriausiai neatsitiktinai buvo vedžiojama tik po vienos čia įsikūrusios įmonės kabinetus.

Politinė suirutė, protų nutekėjimas ir smunkantis susidomėjimas pavertė Rusiją tik smulkia žaidėja pasaulinėje mokslo scenoje, skelbiama antradienį pasirodžiusiame „Thomson Reuters“ tyrime. Išsami publikuotų Rusijos mokslininkų darbų analizė parodė, kad nuosmukis jaučiamas visose srityse. Rusija savo įtaką praranda ne tik moksle, tačiau ir mokslu paremtose pramonės šakose, tokiose kaip branduolinė energetika. „Rusijos tyrimų bazė turi problemų ir yra mažai ženklų, kad tai galima išspręsti.

Jungtinės Valstijos praranda mokslinių tyrimų lyderės pozicijas – dėl jų vis sėkmingiau kovoja Azijos regiono šalių mokslininkai, teigiama JAV Nacionalinio mokslo fondo ataskaitoje. Šiame dokumente fondo ekspertai vertina dabartinę mokslinių tyrimų ir inžinerinių pasiekimų būklę visame pasaulyje. Informacija apie mokslo ir inžinerijos plėtrą kartą per 2 metus pateikiama JAV prezidentui ir Kongreso nariams.

Iki 2013 metų šalyje steigiamiems aštuoniems sektorinio praktinio mokymo centrams iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus atseikėta 107 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 26 milijonai litų atiteks būsimiems praktinio mokymo centrams Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo bei Turizmo mokyklose. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų, Siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje steigiamas siuvimo ir tekstilės produkcijos gamybos centras bus vienintelis tokio tipo visoje šalyje.

Patvirtintos maksimalios metinės 2010 metais valstybės finansuojamų pirmakursių studijų kainos. Norminės studijų kainos nustato didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus numato skirti vieno asmens studijoms. Tai svarbi gairė aukštosioms mokykloms priimant sprendimus dėl studijų kainų – konkrečias kainas nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Valstybinės aukštosios mokyklos gali nustatyti žemesnes nei valstybės nustatytos norminės kainos.

Studentams, pasinaudojusiems valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, valstybė padengia palūkanų dalį, viršijančią penkis procentus. Tačiau tokia lengvata taikoma tik studijų metu. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo efektyviau plėsti šių paskolų lengvatas, pasitelkiant Europos sąjungos struktūrine parama. „Jaunimui, baigusiam studijas Lietuvoje, esamomis ekonomikos sąlygomis vis sunkiau pavyksta įsitvirtinti šalies darbo rinkoje.

Ne vienas sutiktas pažįstamas, baigęs mokslus aukštojoje mokykloje pasiguodžia, jog gailisi dėl veltui išeikvotos energijos ir pinigų. Akivaizdu, šiais laikais gautas diplomas visiškai neatsiperka, nebent esi nepaprastai gabus arba pašonėj yra supratingų tetų bei dėdžių, kurie saugiai pasodins į saugią darbo vietelę. Tačiau ne visi mes esame apdovanoti tokiais dėkingais giminaičiais ar draugais, kurie padėtų mums susikurti nerūpestingą ateitį.

Prabėgus dar vieniems kalendoriniams metams norisi bent trumpam atsigręžti atgal ir prisiminti, kokie jie buvo mokslo srityje. O ir galimų prisiminimų čia daug – asmeninių, ekonominių, politinių ir aišku, mokslinių. Žinoma, mus labiausiai domina mokslo ir technologijų pasaulio pasiekimai, apie kuriuos trumpai ir papasakosime šiame straipsnyje. Pradėsime nuo garsaus ir autoritetingo mokslinio žurnalo „Science sudaryto sąrašo apie 2009 metų mokslo pasiekimus.

Užuomina apie kates ir ekstrasensus sulaukė paraginimų – rašyk! Rašau. Labai trumpas pasakojimas. Kažkada perskaičiau, kad vienas Seimo narys nusivežė katiną į sodybą prie Kauno. Katinas tenai pradingo. Seimo narys išvažiavo namo. Po kiek laiko į namus parsirado ir katinas. Jis pėsčias (!) iš pakaunės parėjo į Vilnių. Katino žygiais dažniausiai niekas nesistebi, užtat klausytojus apima noras plepėti apie gyvūnus.

Mūsų šalyje dvi dienas viešėjo Europos Komisijos (EK) mokslinių tyrimų generalinis direktorius Jose Manuelis Silva Rodriguezas. Jis atsakingas už Europos Sąjungos (ES) 7-ąją bendrąją programą, jai finansuoti skirta per 50 mlrd. eurų, o įgyvendinimas apims septynerius metus iki 2013-ųjų. J.M.S.Rodriguezas EK mokslinių tyrimų generalinio direktoriaus pareigas eina ketverius metus. Lietuvoje lankėsi pirmą kartą ir sutiko atsakyti į LŽ klausimus. Pasirinkti ir įvertinti.

Žemos, į beždžionę panašios ir prieš 4 mln. metų gyvenusios moters atradimas – vienas svarbiausių šių metų moksle, skelbia „Science“. Ardi – maždaug 1,2 metro aukščio moteris, kuri riaumojo Afrikos miškuose prieš 4,4 mln. metų, yra seniausia šiuo metu žinoma moterų atstovė. Ji iki 2009 metų seniausia pasaulio moterimi laikytą Lucy amžiumi pralenkė maždaug milijonu metų. Priduriama, kad jos atradimas pakeitė mūsų supratimą apie ankstyvąją žmonių evoliuciją.

Europos Parlamento Pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) gautą Šiaurės Reino Vestfalijos metinę premiją "Staatspreis" nusprendė skirti Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU). Už reikšmingą Europos Parlamento vaidmenį išaugusioje Europoje ir demokratijos Europos Sąjungoje stiprinimą Europos Parlamento vadovui skirta premija - 25 tūkst. eurų - buvo įteikta gruodžio 8-ąją Bonoje, Vokietijoje. Dėkodamas už premiją J. Buzekas paminėjo, kad EHU jam paliko gerą įspūdį.