mokslas

Paklaustas, kas yra laimė, vienos didžiausių ir inovatyviausių įmonių Lietuvoje UAB „Sicor Biotech / Teva Baltic“ vadovas profesorius Vladas Algirdas Bumelis neįvardijo nė vieno materialus dalyko ir prasitarė, kad daugiausia džiaugsmo jam suteikia anūkės, dukros, žmona. Užsukę pas verslininką ir profesorių sutiktumėte žvaliai nusiteikusį kretingiškį, kuris tvirtai įsitikinęs, kad lietuviai savo šalyje gali pasiekti daug.

Gruodžio viduryje Šiaulių ir Klaipėdos universitetai pasirašė Konsorciumo steigimo sutartį. Taip šie du universitetai siekia kartu spręsti bendras problemas. Pasak Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos, aukštojo mokslo reforma irgi prisidėjo prie šios sutarties pasirašymo. Aukštojo mokslo reforma rodo pirmuosius rezultatus Aukštojo mokslo reforma sukėlė daug diskusijų tiek tarp universitetų profesorių, tiek tarp studentų, tiek ir visoje visuomenėje.

Daugelyje valstybių mokslų daktaro laipsnis yra būtinas norint užsiiminėti akademine veikla, rašo „The Economist“. Reikalavimai ženkliai skiriasi ne tik skirtingose valstybėse, tačiau ir universitetuose, ar tame pačiame universitete dėstomuose kursuose. Kai kurie studentai pirmiau turi praleisti du metus mokydamiesi magistro programoje. Vieni studentai gauna stipendijas, kiti gi turi už mokslą mokėti patys.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino studentų, priimamų 2011 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas. Lėšos, kurias už pirmakursių rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai.

Viename prestižiškiausių pasaulio universitetų – Kembridže – studijuoja ir trys panevėžiečiai. Vaikinų tikinimu, nors stojimo procedūra tęsiasi ilgai, bandyti verta. Mokytis nėra lengva, bet įkandama. Studijos Kembridže – daugelio pasaulio jaunuolių svajonė ir ne vienam atrodanti sunkiai įgyvendinama. Vis dėlto studijuojantieji šioje legendinėje Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigoje tikina, kad įstoti įmanoma – tereikia iš anksto kryptingai tam ruoštis.

2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai. Dirbtinis genomas Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.

Dauguma studentų gauna užduočių, tačiau ne dažnai 5 proc. galutinio pažymio priklauso nuo sprendimo, kaip pasielgti su dėstytojo vidaus organais.Šv. Marijos koledžo Merilende dėstytojas Michaelas Taberis liepė savo „Altruizmo ir egoizmo“ kurso studentams nuspręsti, ar jis turėtų paaukoti savo inkstą, praneša npr.org. „Bandžiau sugalvoti užduotį, kuri leistų jiems tikroje situacijoje pritaikyti kai kurias koncepcijas ir diskusijas, kurios vyko seminaro metu“, – teigė jis.

Lietuvoje veikia dviženklis skaičius studentų mokslinių draugijų (SMD). Jos užsiima moksliniais tyrimais, rengia Lietuvos ir tarptautines konferencijas, aktyviai skatina mokslo plėtrą tarp moksleivių ir turi dar ilgą sąrašą veiklų. Domimės šiomis draugijomis išsamiau. SMD – ne tik mokslas Pagrindinę studentų mokslinių draugijų veiklą trumpai galima apibūdinti kaip naršymą po gilesnius tam tikros srities mokslo vandenis.

2010 metais neabejotinai įvyko daugybė pokyčių, padaryta daug atradimų ir išradimų – tiek daug, kad net sunku išrinkti, kurie iš jų mums turės daugiausia reikšmės ateinantį dešimtmetį ar netgi dar tolesnėje ateityje. Tačiau kai kuriuos mūsų nuomone svarbesnius mokslo įvykius pabandysime trumpai paminėti šioje apžvalgoje. Kvantiniai reiškiniai plika akimi įžiūrimuose objektuose. Iki šių metų visi žmogaus pagaminti objektai judėdavo pagal klasikinės mechanikos dėsnius.

Ar galima ne sostinėse, ne užsienyje sėkmingai kopti į mokslo aukštumas? „Taip“, — tvirtina 2010 metų pabaigoje mokslų daktarais tapę trys nė trisdešimties metų neturintys mokslininkai: Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros lektoriai Laura Veriankaitė, Aurelija Malciūtė ir Martynas Kazlauskas. “Šiaulių krašto“ diskusijoje jie kalba apie pasirinkimo sėkmę, kas ją lemia, studijų ir mokslo aktualijas.

Lietuvos studentų sąjunga, besibaigiantiems 2010-iesiems metams, apžvelgė per metus pasiektus studentų atgarsius, nuomones, palaikymą bei rekomendacijas, kurios liko įprasmintos organizacijos veikloje. Studentų sąjunga drauge kviečia pasidžiaugti pasiekimais bei įgyvendintais tikslais.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) visuomenei pristato į studentus orientuotų studijų modelį (angl. - Student centered learning) ir šio modelio įgyvendinimo metodiką.

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai.

2011–2016 m. Lietuvos ir Šveicarijos gamtos ir technologijų mokslų sričių mokslininkai vykdys bendrus mokslinius tyrimus ir rengs mokslo renginius pagal dvišalio bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. Jai įgyvendinti iš viso skirta 10 mln. 649 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 27 mln. 500 tūkst. litų), iš kurių Lietuvos dalis sudaro 15 proc. paramos lėšų.

Kai kurie Lietuvos universitetai būsimus studentus žada rengti nuo darželio. Mokslininkai tirs, ko trūksta, kad vaikų kelias į mokslą ir adaptacija mokyklose, universitetuose taptų lengvesnė. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai įsitikinę, kad glaudesnis aukštųjų mokyklų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas palengvins moksleivių prisitaikymą pertvarkant mokyklų tinklą, be to, kels švietimo darbuotojų kvalifikaciją.

Tik vienas iš keturių Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų galės grąžinti visą paskolos už studijas sumą, skelbia „The Independent“. Anot dienraščio, valdžia numačiusi, jog įmokas už mokslą, kurios metams gali siekti 9000 svarų dydį, visiškai išsimokėti pavyks tik nedidelei daliai absolventų. Likusieji bus priversti visą gyvenimą iki pensijos kas mėnesį mokėti įmokas bei palūkanas už studijas.

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis !!! Atsimenate kieno tai buvo šūkis? Pasaulinio proletariato vado Vladimiro Iljičiaus Lenino. Prie ko atvedė Iljičiaus (ir ne tik jo) idėjos Rusijos valstybę, mes visi žinome. Visuotinis švietimas, ar tai tikrai yra gerovė? Susimąsčiau apie tai, sugretinęs kelis įdomius faktus. Rusijoje beveik 100 proc. raštingumas, maža to, ten dauguma jaunimo siekia universitetinio išsilavinimo ir šios šalies žmonės laikomi vienais labiausiai išsilavinusių pasaulyje.

Kokios šiuolaikinės technologijos gali būti panaudotos biologiniam ir toksiniam ginklui kurti? Kokios technologijos per artimiausių penkerių metų laikotarpį gali būti naudojamos kuriant ginklus? Kokių priemonių reikėtų imtis, kad būtų galima valdyti situaciją? Spalio 30 d.-lapkričio 3 d. Pekine, Kinijos mokslų akademijos Biofizikos institute įvyko tarptautinis seminaras „Mokslo ir technologijų tendencijos, susijusios su biologinio ir toksinio ginklo konvencija". Seminare dalyvavo apie 80 moksl...

Visa savaitė iki gruodžio 10-osios, kai Stokholme ir Osle bus įteikiamos 2010 metų Nobelio premijos, žiniasklaidos ironiškai vadinama „mokslo, kultūros ir politikos orgijos“ dienomis. Mat šiemet šios iškilmės susijusios ne tik su solidžiais apdovanojimais tiksliųjų mokslų, literatūros ir taikos srityse, bet ir su skandalingais įvykiais bei detalėmis, kurios kompromituoja šį pasaulinį renginį.

Tūkstančiai abiturientų studijas renkasi užsienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti „protą“, o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda į bankų paskolas, jiems nesiūlomos kokybiškos studijų programos, jie neturi darbo perspektyvų. Galima kaltinti pasaulinius procesus, tačiau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukštąjį mokslą mažiau pasiekiamą. Kodėl? Reikia, kad rinktumėmės profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darbą.

Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją sukūrė paprasti valdininkai, net nesikonsultavę su ekspertais. Gal todėl neverta stebėtis, kad šalis kuo toliau, tuo labiau yra energetiškai izoliuota. O dar paaiškėjo, kad ir naujos elektrinės turbūt nespėsime pasistatyti iki 2020-ųjų, kaip buvo suplanuota, nes nėra kam statyti.

Kiekviena aukštoji mokykla turėtų siekti, kad daugiau nei 10 procentų Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių žmonių būtų iš užsienio šalių. Taip teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) bendruomenei pristatė dviejų metų aukštojo mokslo reformos rezultatus. Kaip potencialias šalis, kurių jaunimą domintų studijos Lietuvoje, ministras įvardijo Azerbaidžaną, Kazachstaną, Gruziją ir Ukrainą.

Vos prieš savaitę visus besimokančiuosius universitetuose, kolegijose ir kitose šalies mokslo įstaigose sveikinome su lapkričio 17–ąja – Tarptautine studentų diena.

Aptarinėjant Lietuvos švietimo sistemą, tenka atkreipti dėmesį tiek į švietimo principus, tiek į struktūras. Pradėkime pozityvais – atskirose mokslo šakose esame tarp šiuolaikinio pasaulio lyderių, bendro išsilavinimo lygiu lenkiame daugelį vakariečių, pasigesdami savarankiško mąstymo vis dar turime jo daugiau, nei daugelis išsivysčiusiųjų šalių piliečių. Visgi daroma viskas, jog netgi tai, ką turime pozityvaus, artimos ateities perspektyvoje prarastume.

Ar būtina turėti aukštosios mokyklos diplomą, kad būtum geras darbuotojas? Ar universitetinis išsilavinimas turi pranašumų prieš profesinės mokyklos išsilavinimą? Gal svarbu ne diplomas, o paties asmens gebėjimai? Trečdalis darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų nedvejodami teigia, kad universitetinis išsilavinimas geriau nei profesinės mokyklos. Jų nuomone, kuo prestižiškesnės mokyklos išsilavinimas turimas, tuo geriau.

Kitais metais keliose mokyklose bus išbandoma Lietuvai pritaikyta metodika, kaip anksti atpažinti gabius vaikus, lavinti ir skatinti jų išskirtinius gebėjimus. Šiame procese galės dalyvauti ir tėvai – jie gaus rekomendacijas, kur turi kreiptis, jei norės pasitikrinti vaiko gabumus. Vaikų gabumų įvertinimo, atpažinimo ir ugdymo psichologinės metodikos adaptavimas bus finansuojamas iš ES paramos fondų lėšų.

Ar vis dar reikalingas Lietuvai aukštasis mokslas? - Apie visa diskutavo Mykolo Romerio universiteto profesorius ir Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas Vytautas Pakalniškis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmontaitė ir filosofas Vytautas Rubavičius.

Socialinio darbo, anglų filologijos ir informatikos studijų krypčių specialistai lankėsi Deusto universitete, esančiame Bilbao mieste Ispanijoje. Čia jie susipažino su universiteto, kuris vienas pirmųjų įsivedė visoje Europoje vieningą kreditų perskaičiavimo sistemą ECTS, patirtimi. Vizito programą sudarė dvi dalys: bendro pobūdžio ir labiau specializuoti, skirti atskirų studijų krypčių ekspertams, mokymai.

Tarptautinės studentų dienos proga Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) organizuoja konkursą „Studentų apdovanojimai 2010“. Balsuoti už reikšmingiausius akademinei bendruomenei įvykius bus galima iki Šv. Kalėdų, o apdovanojimus įteikti numatoma metų pabaigoje. Anot LSAS prezidento Arūno Mark, Tarptautinė studentų diena – puiki proga, skatinanti studentus apžvelgti įsimintiniausius praėjusių metų įvykius, juos įvertinti nominacijomis.

Didžiosios Britanijos mokytojai mano, jog socialiniai interneto tinklalapiai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, daro neigiamą įtaką moksleivių pažymiams ir gebėjimui susikaupti. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, daug laiko praleidžiantys būdami prisijungę prie interneto, sunkiau susikoncentruoja, yra nuolatos išsiblaškę ir sunkiai išlaiko dėmesį į vieną dalyką.

Keturiems užsienyje dirbantiems lietuvių kilmės mokslininkams įteiktos mokslo premijos už tarptautinio lygio pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Ketvirtą kartą teikiamomis premijomis Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį apdovanoti keturi profesoriai – JAV gyvenanti literatūrologė Violeta Kelertienė ir informacinių technologijų specialistas Algirdas Avižienis, chemikas Viktoras Algirdas Sniečkus iš Kanados ir Austrijoje dirbanti biologė Irutė Meškienė. 13 tūkst.

Prieš pora metų pradėta Lietuvos mokyklų tinklo pertvarka sukėlė nemažai sumašties, nes dalis provincijos mokyklų buvo naikinamos, mažinamas klasių skaičius, jungiamos pačios udymo įstaigos. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vis daugiau šalies mokyklų ryžtasi tapti katalikiškomis.

X amžiaus viduryje Bagdadas tapo civilizuoto pasaulio centru, kai kalifas Abu Jafar al–Mamunas pastatė Išminties rūmus. Bagdadas buvo įkurtas 762 metais ir tapo galingosios Abasidų imperijos sostine. Iš tiesų, pasaulyje nėra antro tokio miesto, kuris būtų buvęs šitaip niokojamas per savo istoriją. Tačiau vienos didžiausių pasaulio imperijų sostinė kadaise daugiau kaip 500 metų buvo turtingiausias, išdidžiausias ir prašmatniausias mūsų planetos miestas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečia Europos Sąjungos šalių mokinius (amžius 16–17 m.) dalyvauti 2011 m. gegužės 5–7 dienomis Briuselyje vyksiančiose simuliacinėse komiteto plenarinėse sesijose ir diskusijose „Your Europe Your Say“. Diskusijų kalba – anglų arba prancūzų. Mokyklos internetu gali užsiregistruoti iki lapkričio 30 dienos. Gruodžio mėnesį iš kiekvienos šalies bus atrinkta po vieną mokyklą.

Lapkričio 13 d. Lietuvoje bei pasaulyje prasideda tarptautinė kampanija „Visuotinė švietimo savaitė 2010“, skirta vaikų ir jaunimo taikos kultūrai. Lapkričio 13-26 dienomis vyksianti dvyliktoji Visuotinė švietimo savaitė rengiama Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centro iniciatyva.

Sulaukta aktyvaus studentų susidomėjimo galimybėmis įvertinti studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Į Lietuvos studentų sąjungos rengiamą būsimų ekspertų studentų atranką užsiregistravo 224 kandidatai. Atrinktieji studentai bus visateisiai ekspertų grupių nariai. Jie 2011-2012 studijų metais dalyvaus Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) organizuojamame išoriniame aukštųjų mokyklų studijų programų vertinime.

Madrido Barajas oro uostas kviečia keliautojus į ekskursijas, rašo „turismito.com“. Iki lapkričio 21-osios lankytojai gidai turistus vedžios po T3 ir T4 terminalus, taip pat bus galima pamatyti specialią aplinkosaugai skirtą parodą. Visi vizitai, rengiami kaip Madrido mokslo savaitės dalis, yra nemokami. Per šią savaitę Ispanijos sostinėje iš viso vyks daugiau nei 700 skirtingų renginių: parodų, paskaitų, ekskursijų, kurių tikslas pristatyti mokslo pasiekimus visuomenei.

Šiemet dar daugiau jaunų žmonių galvoja apie studijas užsienyje. Nuo ko jiems pradėti? Pirmiausia reikia pagalvoti apie specialybę, kokios darbo ir karjeros perspektyvos atsivers ją baigus. Taip pat atsakyti sau, kokios stipriosios ir silpnosios mano pusės? Dažnai būsimam studentui tai nėra lengva. Geriausia būtų pasitarti su tėvais, artimaisiais ar gauti profesionalių patarimų iš psichologo, studijų užsienyje konsultantų.

Specialistų nuomone, per artimiausius šimtą metų vanduo gali pasiglemžti didžiąją dalį Žemės sausumos. Mokslininkai konstatuoja: dėl globalinio atšilimo itin stiprėja povandeninės srovės Atlanto ir Arkties vandenynuose. Kuo šiltesnis oras virš vandenyno – tuo labiau į Vakarus krypsta povandeninės srovės. Per artimiausius šimtą metų didžioji dalis Islandijos, Škotijos ir dalis šiaurės salų atsidurs po vandeniu. Didžiulis potvynis taip pat gresia Danijai ir Nyderlandams.

Lapkričio 10 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbs Meilės Lukšienės premijos pirmąjį laureatą, kurį apdovanos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. 11 val. įžangos žodžiu apie dr. Meilės Lukšienės asmenybę ir mokslininkės idėjas, kurios Sąjūdžio laikais ir po Nepriklausomybės atgavimo skatino švietimo pertvarką ir tautinės mokyklos darbus, prasidės apskrito stalo diskusija.

Ar studentams įdomu ir patrauklu studijuoti paskaitose, priklauso ne tik nuo dėstytojų, dėstomo dalyko, žinių perteikimo metodų, pačių studentų pastangų, tačiau daug ką lemia ir studijų erdvė. Lapkričio 2 dieną Kauno kolegijoje duris atvėrė nauja auditorija, kurioje pritaikyti netradiciniai erdvės išdėstymo ir aprūpinimo technine įranga sprendimai, skatinantys studentus aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą ir sudarantys galimybę lavinti komandinio darbo įgūdžius.

Šiandien vis madingiau vartoti žodį „nano“. Daugelis pasaulio mokslininkų įvairių medžiagų milijardinių metro dalelių panaudojimą vadina revoliucija medicinos, kosmetikos, pramonės srityse. Kiti mokslininkai teigia priešingai – nanomokslas gali nepataisomai pakenkti žmonijai arba net ją sunaikinti. Kalbama net apie „Grey-goo“ – nanodalelių pilkąjį debesį, valgantį viską ir savarankiškai besidauginantį.

Prasidėjo pasirengimas Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui, kuris kitais metais į Kauną sukvies lietuvių kilmės, su Lietuva aktyviai bendradarbiaujančius ir Lietuvoje gyvenančius mokslininkus, kultūros veikėjus bei verslininkus iš viso pasaulio. Jubiliejinio 15-ojo simpoziumo pagrindinė idėja – versli, konkurencinga ir inovatyvi Lietuva.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikai priartėjo prie pagrindinio XXI amžiaus atradimo, bandydami įrodyti, kad paralelinis pasaulis nėra vien tik fantastų išgalvojimas, o realus faktas. Planuojama, kad 2013 metais Didysis hadronų kolaideris veiks maksimaliai. Tuo metu bus atkurtas Visatos gimimo modelis, o lygiagrečiai esantys pasauliai, tarp jų ir kelionės laiku, bus modelio sudedamoji dalis.

Aukštojo mokslo taryba skelbia konkursą kandidatams į Klaipėdos valstybinės kolegijos tarybos narius. Pretendentai į tarybos narius anketas gali teikti iki lapkričio 17 dienos. Į aukštosios mokyklos tarybos narius gali pretenduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, verslo, pramonės, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus organizacijų, aukštosios mokyklos senato ir alumnų asociacijų pasiūlyti kandidatai, taip pat gali siūlyti fiziniai asmenys arba asmenys gali siūlytis patys.

Gamtoje gyvenantys delfinai, naudodamiesi savo uodegomis, išmoksta vaikščioti vandens paviršiumi, teigia biologai. Dėl savo žaismingumo vertinami žinduoliai šį savo įgūdį lavina tiesiog šiaip sau, teigia Banginių ir delfinų išsaugojimo draugija Australijoje, rašo telegraph.co.uk. Delfinų vaikščiojimas ant uodegos neatlieka jokios praktinės funkcijos, jis lyginamas su žmonių šokiais.

Ar kam nors teko girdėti frazę, kad „šiuolaikinėse moderniose visuomenėse žurnalistikos ir integruotos komunikacijos specialybės tampa vis labiau reikalingos“? Kartais atrodo, kad mokantys kalbėti ir padėti susikalbėti profesionalai tampa pasaulyje labiausiai pageidaujami.

Savo lėšomis studijuojantys ir gerus studijų rezultatus pademonstravę studentai gali tikėtis kompensacijos už studijas. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, pernai priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą ir įgyvendinant sisteminę pertvarką, viena iš svarbių savo lėšomis studijuojančių studentams nuostatų yra ta, kad po dvejų metų arba studijų baigimo gerai besimokęs savo lėšomis studijavęs asmuo gaus lėšų kompensuoti savo įmokoms.

Rugsėjo 21-25 dienomis studentus, besidominčius gamtos mokslais, į Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultetą kvietė tarptautinė studentų mokslinė konferencija „COINS 2010“. Jau septintąjį kartą „žaliajame fakultete“ ši konferencija diskutuoti, mokytis bei dalintis moksline patirtimi subūrė studentus bei dėstytojus.