mokslai

 Šalyje vis daugiau suaugusiųjų vėl praveria mokyklų duris. Noras siekti geresnio išsilavinimo, geresnio darbo verčia žmones vėl sėsti į mokyklinius suolus. Išsilavinimo kasmet siekia ir apie pusšimtis radviliškiečių. Skatinami mokytis Neįgiję išsilavinimo ar ketinantys pagerinti pasiektus rezultatus suaugusieji, Radviliškio rajone gali mokytis Lizdeikos gimnazijoje, nuo 2008-ųjų padedančioje jiems įsigyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Dažnai senjorai vaizduojami kaip nuolat besipiktinantys dėl mažų pensijų ir blogai išauklėtos jaunosios kartos, tačiau vis daugiau garbaus amžiaus sulaukusių žmonių kimba į mokslus ar įsitraukia į bendruomenių veiklą ir rymoti prie lango nebelieka laiko.

Kadangi ne visos įkalinimo įstaigos turi galimybę įdarbinti nuteistuosius, nutarta jiems leisti įsidarbinti kitur. Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius sakė, kad Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.

Agnė Raščiūtė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Prieš naujuosius mokslo metus Lietuvos ir užsienio ekspertai pateikė naujus aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatus. Tačiau akademinė bendruomenė sutinka ne su visomis ekspertų pastabomis ir sako, kad dėl vertinimo kriterijų dar reikėtų diskutuoti. Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, šiuo metu įvertintos 22 aukštosios mokyklos, dėl keturių dar nespėta priimti sprendimų.

Dalis gabiausių šalies abiturientų pasirinko studijas užsienyje, kiti nusprendė likti Lietuvoje, kur regi puikias ateities perspektyvas. Kas priėmė geresnį sprendimą – atsakys laikas, tad kol kas pasidomėjome, kokios mintys sukasi ant pirmojo brandaus gyvenimo laiptelio atsidūrusių jaunuolių galvose. „Balsas.lt savaitė“ taip pat domėjosi, kaip sekasi užsienyje studijavusiems, tačiau į Lietuvą grįžti nusprendusiems tautiečiams.

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientė Sandra Stiklioriūtė sublizgėjo per brandos egzaminų sesiją ir surinko keturis aukščiausius įvertinimus. Mergina lieka Lietuvoje ir ketina studijuoti odontologiją. Anot jos, perspektyvų Lietuvoje netrūksta, todėl į užsienį ji vyktų tik norėdama tobulėti. - Kokie prisiminimai liks iš mokyklos laikų? - balsas.lt paklausė S. Stiklioriūtės. - Mokykloje sekėsi gerai, visas klases baigdavau aukščiausiais įvertinimais.

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientas Justinas Petuchovas, kuriam per brandos egzaminus pavyko gauti keturis aukščiausius įvertinimus, nusprendė studijuoti Lietuvoje. Jaunas vaikinas įsitikinęs, kad Lietuvoje studijų kokybė yra aukšta, o darbo vėliau bus galima ieškoti tiek gimtinėje, tiek užsienyje. - Kokie dalykai mokyklose sekėsi geriausiai ir apie kokią profesiją svajojai būdamas pradinėse klasėse? – balsas.lt paklausė J. Petuchovo. - Mokykloje sekėsi puikiai.

Vilniaus licėjaus abiturientė Justė Vežikauskaitė net už keturis brandos egzaminus sulaukė aukščiausių 100 balų įvertinimo. Būsima studentė prisipažino, kad galvodama apie ateitį rinkosi tarp Lietuvos ir Anglijos universitetų. Galiausiai nusprendė likti gimtinėje. – Kokie prisiminimai liks iš mokyklos, kurios slenkstį, parodžiusi puikius rezultatus, tik ką peržengėte, laikų? – balsas.lt pasiteiravo J. Vežikauskaitės. – Mokykloje visą laiką sekėsi gerai.

Tikimės, kad dauguma skaitytojų vis dar tiki žmonijos gerumu. Mes taip pat taip manome, tačiau tam tikrų mokslininkų tyrimų rezultatai bent iš dalies slopina mūsų optimizmą. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.   5. Manome, kad nepažįstamasis yra vyras Lyčių lygybė dabar yra labai aktuali tema.

„Didžiuojuosi savo tėčiu“, – tikino sūnus, tą pačią dieną kaip ir jo tėvas baigdamas koledžą. Praėjusį sekmadienį Morehouse koledžo Džodžijoje, JAV, koledžo baigimą jie šventė drauge. 1988 metais dar būdamas studentas Dorianas Joyneris sumanė sustabdyti studijas ir siekti karjeros kompiuterinių technologijų srityje. Netrukus tapo duomenų ir finansų analitiku. 2010 metais jis nusprendė grįžti į Morehouse koledžą pabaigti kadaise apleistų studijų ir įgyti diplomo.

Kinijoje suimtas moksleivis, kurio pasamdyti žudikai nužudė jo tėvą ir seserį už tai, kad vertė jį mokytis, pirmadienį praneša žiniasklaida, atkreipdama dėmesį į mokinių patiriamą stresą šalies mokyklose.

Simona PUŽAITĖ Šiandien šalies abiturientai pradeda laikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų įskaitas. Pagrindinė šių metų egzaminų naujovė – bendras lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiauliuose mažėja moksleivių, besirenkančių rusų, vokiečių kalbos egzaminus.

Gintarė VALUCKYTĖ Šiaulių universiteto absolventė Dovilija Jančiauskienė Matematikos ir informatikos fakultete apsigynė bakalauro darbą. Su dėkingumo ašaromis ji pasakojo, kad mokslų nebūtų baigusi be dėstytojų palaikymo. Pusantrų studijų metų ji praleido ligoninėje su dukrele, sergančia vėžiu. Sunkiausia – pradžioje „Tikėjausi pirmiausia pagimdyti vaikus, paskui mokytis, siekti karjeros.

Labai sėkmingi 2012-ieji buvo klaipėdietei lengvaatletei sprinterei Linai Grinčikaitei. Per Europos čempionatą pirmą kartą Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje ji 100 m distancijoje pelnė bronzos medalį, o per Londono olimpines žaidynes pagerino Lietuvos rekordą (11,19) ir rungtyniavo pusfinalyje, kur galutinėje įskaitoje užėmė 17-ą vietą.

Užteko vos trijų Norvegijoje praleistų mėnesių, kad 19-metė Martyna Kirdeikytė galėtų pradėti savarankišką gyvenimą. „Baigusios tą pačią mokyklą, kartu su drauge nusprendėme užsidirbti užsienyje. Aš išvykau į Norvegiją, jos kelias pakrypo į Airiją. Norvegijoje dirbau tik vasarą. Vėliau sugrįžau. Tuo tarpu draugė grįžta tik dabar“, - pasakojo Vilniaus oro uoste nusileidžiančio lėktuvo laukusi Martyna.

Informaciją ir komunikaciją studijuojantis 24 metų Gediminas Džiugas teigia, kad minčių išvykti į užsienį jis tikrai neturi. „Visi kalba, kad už tvoros žolė yra žalesnė. Nenorėčiau su tuo sutikti. Tiesiog iš pradžių atrodo, kad ten kažkur yra rojus, bet vėliau viskas pasikeičia. Didžioji dauguma išvykusių žmonių ilgisi Lietuvos“, - svarstė G. Džiugas. Balsas.lt pašnekovas sutiko, kad daugelyje užsienio valstybių yra kitoks žmonių požiūris į gyvenimą: „Tačiau kažkokio esminio skirtumo nematau.

Lietuvoje yra daug mitų apie švietimo sistemą. Taip teigia buvęs švietimo ir mokslo ministras, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo ir politikos fakulteto  dekanas Algirdas Monkevičius. Bėda – ne krepšelis Švietimo, kaip ir daugelio kitų sričių, reformos Lietuvoje tapo nuolatiniu, kasdieniu dalyku.  Atrodo, ji niekada nesibaigs. Ką jūs manote apie tai? Ar matyti galutinis rezultatas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Monkevičiaus.

Pasirodo, kad plaukikė Rūta Meilutytė, Londono olimpiadoje Lietuvai iškovojusi aukso medalį, nevienintelė Plimuto mokyklos mokinė, dalyvavusi žaidynėse. Yra dar trys sportininkai, rašo portalas thesundaytimes.co.uk. Tomas Daley laimėjo bronzą Didžiajai Britanijai nardymo rungtyje, plaukikės: 15-metė Jamila Lunkuse, atstovavo Ugandai bei Jade Howard, kuri kovėsi už Zambiją. Jei Didžiosios Britanijos miesto, Plimuto mokykla būtų šalis, olimpinių medalių rikiuotėje ji užimtų 49-ą vietą.

Tik baigus mokyklą ir atėjus į universiteto aplinką, reikia priprasti prie kitokios tvarkos. Vienas iš svarbiausių dalykų – paskaitų lankomumas. Seminarus ir pratybas lankyti yra privaloma, nes jie žymimi, o štai į paskaitų lankymą žiūrima atlaidžiau: studentas pats nusprendžia – šiandien eis ar ne, rašo jaunimogidas.lt. Kad nereikėtų spėlioti, apie paskaitų ir seminarų lankomumą savo nuomonėmis dalinasi Vilniaus universiteto dėstytoja Anna Maciūnienė, Doc. dr. Gintarė Judžentytė, Doc. dr.

Du universitetinius diplomus gavau per tris semestrus. Daugybė žmonių mano tinklaraštyje klausinėjo kaip aš to pasiekiau. Ypač daug klausimų atsiuntė studentai. Pamaniau, jog pateiksiu dešimt patarimų, kaip padidinti produktyvumą ką tik prasidėjusiems mokslo metams. Geriausia tai, jog šiais patarimais gali pasinaudoti visi. Dauguma sako, jog per tuos tris semestrus tikriausiai save išvarginau ir visiškai neturėjau laisvalaikio. Netiesa! Mano sėkmės paslaptis – mano požiūris.

Kaskart prasidedant naujiems mokslo metams ir mokiniai, ir studentai žada, kad mokysis geriau, į viską žiūrės atsakingiau. Mokytojai ir tėveliai atsakydami į tai linki sėkmės ir ištvermės. Vieni kitiems studentai kaip susitarę linki kantrybės. Anot jų, šios savybės besimokant prireikia dažniausiai. Be to, vėliau ji atsiperka su kaupu. Kaip sakoma, mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Ir tai, kaip liudija patys studentai - ne tik skambūs žodžiai, o tikra tiesa.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė mažinsiąs sutentų skaičių, esą,  taip bus „sąžiningiau prieš žmones“. Toks pareiškimas nuskambėjo Baltarusijos  valstybiniame universitete, kur šalies vadovas lankėsi  mokslo ir žinių dienos proga, rašo newsru.com. „Duotas nurodymas per metus sureguliuoti procesą. Taip bus sąžiningiau prieš žmones. Rinksime tiek studentų, kiek  būtina.“– studentams pareiškė A. Lukašenka.

Kuprinės, sportinės aprangos, rašiklių ir sąsiuvinių, madingų drabužių ar uniformos, vyresniems – žadėto kompiuterio paieškos. Štai tokie rūpesčiai užgula visų tėvelių, besiruošiančių dar vienai (o ypač – pirmajai) mokslo metų pradžiai, pečius. Labai suskubus, šiuos pirkinius įsigyti galima ir visai prieš pat Rugsėjo pirmąją.

Trečdalis studentų iš Berlyno neatmeta galimybės pasinaudoti prostitucija, kad padengtų savo studijų mokestį. Berlyno studijų centro atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad šiame mieste studijuojantis jaunimas gerokai dažniau nei studentai Paryžiuje (29,2 %) ar Kijeve (18,5 %) svarstytų galimybę užsiimti prostitucija, kad galėtų apmokėti sąskaitą už savo mokslus.

„Gap year“ – ang­lų kal­bo­s ter­mi­nas, reiš­kian­tis me­tus, kai bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, žmo­gus dir­ba, sa­va­no­riau­ja, il­si­si, ap­si­spren­džia. To­kie žmo­nės pa­ti­ria ap­lin­ki­nių spau­di­mą: „Ko­dėl ne­sto­ji mo­ky­tis?“. „Gap“ – ato­trū­kis ar ply­šys, ku­ria­me yra pa­vo­jus lik­ti? Me­tus dirbs už­sie­ny­je Jo­niš­kie­tė abi­tu­rien­tė Lau­ra ruo­šia­si me­tus už­dar­biau­ti už­sie­ny­je. „Nes­to­ju, nes ne­ži­nau, ko no­riu,“ – pri­pa­ži­no aš­tuo­nio­lik­me­tė.

Atėjus laikui išleisti vaiką studijuoti, šeimos gali susidurti su finansiniais sunkumais. Mokslas aukštojoje mokykloje, būsto nuoma, išlaidos maistui ir kitiems dalykams gali pareikalauti kur kas daugiau lėšų nei šeimos biudžete buvo skiriama atžalos auginimui. Į klausimus, kaip planuoti išlaidas, norint nesusidurti su finansiniais sunkumais išleidžiant vaiką mokytis, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Šiomis dienomis abiturientai gyvena skirtingomis nuotaikomis – prasidėję egzaminai, atsiskaitymai, apsisprendimo akimirkos dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir šalia viso to – paskutinio skambučio šventė. Šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų, iš kurių 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Penktadienio popietę daugelyje Lietuvos mokyklų skambėjo paskutinis skambutis.

„Nuo pirmos klasės, kai tik pradėjau žaisti krepšinį, svajojau būti krepšininku. Didžiausia bausmė būdavo žinoti, kad jei blogai mokysiuos, tėvai neleis į treniruotę. Iš pradžių ir gerai mokiausi, bet mokslai man visuomet buvo antroje vietoje po krepšinio“, – dokumentiniame filme „Mes už... Lietuvą!“ (rež. Andrius Lekavičius) atvirai apie mokyklą ir išsipildžiusią svajonę tapti krepšininku kalba Mantas Kalnietis.

Buvusi NBA žvaigždė Shaquille'as O'Nealas nuo šio bus vadinamas Dr. Shaqas. 15 kartų NBA Visų žvaigždžių rungtynių dalyvis savaitgalį Floridoje esančiame Barry universitete kartu su 1100 kitų absolventų atsiėmė pedagogikos daktaro diplomą. Neakivaizdines studijas Sh. O'Nealas pradėjo pačioje savo aktyvios krepšininko karjeros pabaigoje. Visus su mokslais susijusius reikalus 216 cm ūgio 150 kg svorio 40 metų buvęs krepšininkas sprendę internetu ir dalyvavo vaizdo konferencijose.

Rytoj mokykloje jaunesnio amžiaus mūsų skaitytojai mokytojams galės tiesiai šviesiai pareikšti, kad namų darbai yra tik laiko švaistymas ir taip tvirtina ne koks nusivylęs paauglys, o Sidnėjaus Universiteto mokslininkai. Tyrimai parodė, kad pradinių klasių moksleiviams užduodami namų darbai neduoda visiškai jokios apčiuopiamos naudos ir tik 11-12 klasių moksleiviai gali pajusti realesnę namų darbų vertę.

„Antroji religija“ ir toliau kalbina Kauno “Žalgirio“ žaidėjus. Šį kartą mūsų pašnekovas – pasaulio čempionato medalininkas Paulius Jankūnas. 26-erių metų kaunietis krepšininkas mielai sutiko atsakyti į studentų laikraščio „SAVAS“ ir jo skaitytojų užduotus klausimus. “Žalgiryje“ žaidi nebe pirmą sezoną, ką tau reiškia vilkėti šio klubo marškinėlius? „Žalgiris“ yra legendinė komanda, kiekvieno vaiko, paauglio svajonė žaisti šiame klube.

2011-2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 proc. visų studentų (kolegijose - 55, universitetuose - 60 proc.). Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai - 76 proc. juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina - 76 proc., pedagogika - 75 proc. ir socialiniai mokslai - 70 proc. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (76 proc.) moterys sudaro Vilniaus dizaino kolegijoje, 74 proc. - Vilniaus dailės akademijoje ir 73 proc.

Vienas talentingiausių Lietuvos lenktynininkų Kazimieras Vasiliauskas tvirtina  baigęs savo sportinę karjerą. Dar prieš porą metų svajojęs apie dalyvavimą „Formulėje-1“ sportininkas nusprendė pasirinkti teisininko karjerą. „Dabar jau turiu kitą svajonę. Pasirinkau kitą kelią ir gerai įsivaizduoju save dirbant kitoje srityje,“ – kalbėjo 2010 –aisiais geriausiu šalies lenktynininku išrinktas sportininkas, dabar kremtantis teisės mokslus ir siekiantis tapti advokatu.

Kol kas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) absolventai neskuba siekti politikų karjeros. Vis dėlto tikėtina, kad jau netolimoje ateityje daugiau buvusių instituto studentų užsiims realia politine veikla, ir tai prisidės prie politikos brandos Lietuvoje, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šią savaitę 20-metį švenčiančio TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Šiemet gerai besimokantys studentai pirmą kartą atgavo už studijas sumokėtus pinigus – kas dalį, o kas ir visus. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašu“ studentai, įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas, po dvejų studijų metų galėjo gauti finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui. Toks kompensacijos mechanizmas leidžia geriausiems už mokslą mokantiems studentams atgauti sumokėtą studijų įmoką.

Vengrijos prezidentas Palas Schmittas įtariamas plagiatu. Spėjama, kad politikas didžiąją dalį 1992-aisiais pateiktos savo daktaro disertacijos olimpinių žaidynių naujaisiais laikais tema nurašė nuo bulgarų sporto eksperto Nikolajaus Georgijevo veikalo. Apie tai trečiadienį savo portale pranešė savaitraštis „HVG“. P. Schmittas 180 savo disertacijos puslapių iš 250 „žodis žodin išvertė ir perėmė“ iš prancūzų kalba paskelbtos bulgaro studijos, rašoma svetainėje.

Aurimas  Didžbalis vienintelis iš Lietuvos sunkiaatlečių įtrauktas į pirmą šalies olimpinės rinktinės sąrašą. 20-metis iki 94 kg svorio kategorijos sportininkas – bene didžiausia šalies sunkiosios atletikos viltis kitų metų Londono olimpinėse žaidynėse, - rašo laikraštis „Sportas“. Neseniai su kitais šalies sunkiosios atletikos rinktinės nariais A. Didžbalis dalyvavo pasaulio pirmenybėse Prancūzijoje, apie kurias jis dar prieš išvažiuodamas kalbėjo, kaip apie svarbiausią metų startą.

Dėl traumų karjerą baigęs 31 metų 229 cm ūgio Kinijos milžinas Yao Mingas nesėdi rankų sudėjęs – krepšininkas kibo į mokslus. Buvęs Hiustono „Rockets“ ekipos aukštaūgis pradėjo studijuoti matematiką, anglų kalbą ir moderniąją Kinijos istoriją viename iš Šanchajaus universitetų. Y. Mingas po pasitraukimo iš profesionalaus krepšinio tikino, kad nori kuo daugiau išmokti, jog tai jam padėtų versle.

Į Panevėžio kolegijos auditorijas sėdę studentai turi absoliučią teisę pamokyti savo dėstytojus, mat dažnas jų kone perpus jaunesnis už savo mokinius. Amžius – ne riba mokytis, – tvirtina daugiau nei 200 senjorų, panorusių atsiversti užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo ir kitų dalykų vadovėlius. Kolegijos Aukštaitijos savišvietos akademijoje retam studentui mažiau nei 60 metų, vyriausias senolis, nusiteikęs laužyti liežuvį mokantis vokiečių kalbos, įkopęs jau į devintą dešimtį.

Emigracijai tuštinant šalies mokyklų suolus, šios ieško būdų išlaikyti mokinius. Vienas tokių – nuotolinis mokymas, kai vaikai gyvenantys Airijoje, Anglijoje ar kitose šalyse mokomi internetinėje erdvėje. Tėvai sako, kad taip vaikai neužmirš gimtosios kalbos, o mokyklos džiaugiasi neprarandančios auklėtinių. „Sandoros“ mokykla bene pirmoji šalyje ėmusi nuotoliniu būdu mokyti 1-8 klasių mokinius.

Didinamos finansinės investicijos į perspektyviausius jaunuosius Lietuvos mokslo protus. Šalia įprastos doktorantūros stipendijos geriausieji daktaro laipsnio siekiantys jaunieji tyrėjai galės gauti stipendijas už akademinius pasiekimus ir paramą kelionėms į tarptautinius mokslinius renginius. Tokios papildomos skatinimo priemonės numatytos šiandien priimtame LRV nutarime dėl valstybės paramos doktorantams.

LNK šokių projekto „Kviečiu šokti“ prodiuseriai labai nustebo, išgirdę į atranką atėjusios dvidešimt šešerių metų kandidatės prisistatymą. Niekas negalėjo patikėti, kad tokia jauna mergina per savo gyvenimą spėjo mokytis keturiose aukštosiose mokyklose, būti šokėja, išmokti šešias užsienio kalbas, parašyti kelias knygas. Taip pat ‒  ištekėti, išsiskirti ir pagimdyti.

17-metis dainininkas, ne kaip kiti paaugliai, vidurinės mokyklos nelanko, bet jis pabrėžia, jog jį moko asmeninis dėstytojas ir jam sekasi gerai, todėl galimybės įstoti į koledžą neatmeta. Jis sakė: „Tai yra suderinama su mano karjera, todėl aš galėčiau pamėginti stoti į aukštąją mokyklą, bet dabar man ne tai svarbiausia. Aš keliauju su savo dėstytoju, bet į mokyklą neinu. Yra dalykų, kurie man nepatinka, pavyzdžiui, matematika.

Pabaigę universitetus absolventai nežinomybėje. Vieni jau dabar varsto Darbo biržos duris, kiti kraunasi lagaminus ir važiuoja laimės ieškoti į užsienį. Ruošiasi į užsienį Nors jaunuoliai nedelsdami ryžtasi priimti kardinalius sprendimus, specialistai pataria jiems neskubėti. Jaunimui Lietuvoje pabaigus mokslus pradėti savarankišką gyvenimą be galo sunku.

Buvęs Portugalijos premjeras ir neseniai įvykusius parlamento rinkimus pralaimėjusių socialistų lyderis Jose Socrates traukiasi iš politinės veiklos, kad galėtų studijuoti filosofiją. Kaip sužinojo savaitraštis "Expresso", politikas į filosofiją gilinsis Prancūzijoje. Jam draugiją palaikys vyresnysis sūnus. 54 metų amžiaus politikas pradės studijas viename iš Prancūzijos universitetų jau šį rudenį.

Šimtametė brazilė Isolina Campos pasiryžusi įrodyti, kad mokytis skaityti ir rašyti niekada nevėlu, praneša naujienų agentūra AFP. Ji nusprendė tapti pavyzdžiu kitiems ir pradėti lankyti mokyklą. Nors ji rašyti ir skaityti buvo pradėjusi mokytis 1998 metais, dėl prastos sveikatos mokyklą teko mesti. Tačiau dabar senolė nusprendė mokslus tęsti, kad nereikėtų sėdėti namuose ir nuobodžiauti. „Nemėgstu nieko neveikti ir noriu būti pavyzdžiu tiems, kurie mokosi“, – teigė I. Campos.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos, teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Savo veiklą pradėjusios 2000 metais, Lietuvos kolegijos tapo neatsiejama Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalimi. 2010–2011 mokslo metų pradžioje kolegijose studijavo 53,3 tūkst. studentų, arba 28,5 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų. Šiuo metu aukštąjį koleginį išsilavinimą teikia 13 valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų.

Ateities elitas: ko mokosi jaunieji lyderiai? Žodis „elitas“ daugeliui asocijuojasi su prabanga, prestižu ar tikrų tikriausia tuštybės muge, aprašyta kokio nors populiaraus žurnalo puslapiuose, bet egzistuoja ir kitas šios sąvokos aiškinimas – tai rinktinė visuomenės dalis.

Glazgo universiteto (Škotija) pirmakursė Evelina Geležinytė į Šiaulius buvo grįžusi kalėdinių atostogų. „Aš nebėgau iš Lietuvos. Aš tiesiog norėjau studijuoti Glazge“, — sako studentė. Apie ateities planus šiaulietė kalba atsargiai: galbūt kita stotelė bus Belgija, Amerika, o gal — Lietuva.