mokslai

Išbandžiusi ne vieną sritį gyvenime – nuo aktorystės iki nuosavo verslo kūrimo – socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja Beata Tiškevič nenustojo siekti pažinimo. Šiandien savo rankose ji laiko Vilniaus universiteto (VU) psichologijos bakalauro diplomą. Birželio 26 d. įteikti aukštojo mokslo baigimo diplomai VU Filosofijos fakulteto absolventams.

Vakar, kovo 3 dieną, pilnatį pakeitė delčia, kuri truks iki šios savaitės pabaigos. Tai labai palankus metas visiems, ieškantiems meilės, romantinių pažinčių. Taip pat seksis ir tiems, kurie šiuo metu studijuoja ar mokosi. Plačiau apie tai papasakojo astrologė Vaiva Budraitytė. Pokalbio metu V. Budraitytė atskleidė tris sėkmingiausius šios savaitės Zodiako ženklus. Astrologė V. Budraitytė pirmąją kovo savaitę prognozuoja, kaip itin neblogą.

Sparčiais tempais augantis moksleivių narkotikų vartojimas, paauglių smurtas ir smūgiai į veidą per pamokas, viešos patyčios ir keiksmažodžiai mokinių akivaizdoje. Su tuo vis dažniau susiduria mūsų mokytojai. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų Miša Jakobas sako, kad jei taip ir toliau, mūsų laukia ne niūri, o juoda ateitis.  Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos jau 46-ąjį kartą sveikinasi laidos vedėjas ir tėtis Simonas Urbonas. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. „Tėvai paprastai“ niekada nestokoja svečių. Šį kartą kalbamės su ilgamete dainavimo, vokalo mokytoja, atlikėja Diana Dargiene ir jos dukra, šokėja ir balerina Une.

Darbo rinkoje nuolat vyksta pokyčiai, todėl vieni įgūdžiai tampa mažiau svarbūs, o kiti – gyvybiškai būtini. Skirtingi savo srities ekspertai, „WoW University“ Ateities įgūdžių kurso dėstytojai: aštuonių knygų ir dviejų bestselerių autorė, Vaiva Rykštaitė, „EdTech Lithuania” vadovas Šarūnas Dignaitis, fizikos mokslų daktarė, prisidėjusi prie marsaeigio „Perseverance“ kūrimo, Simona Liukaitytė-Suszczynska atskleidžia svarbiausius gebėjimus, be kurių šiandien būtų sunku išsiversti, jei svajo...

Prieš naujus mokslo metus, parduotuvių lentynos jau lūžta nuo mokyklinių prekių. Akys raibsta nuo gausybės įvairiausių sąsiuvinių, penalų, rašiklių, pieštukų. O tėvai jau ruošia savo mažuosius į mokyklas ir krauna pilnus kanceliarinių prekių vežimus.

Zoologija ir politikos mokslai – tokias studijų kryptis planuoja rinktis du daugiausiai šimtukų iš valstybinių brandos egzaminų gavę Alytaus šv. Benedikto gimnazijos abiturientai Lukrecija Gražulytė ir Nojus Kipras Ramanauskas. Abiem abiturientams po šimtą balų pavyko gauti iš valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminų, o trečiąjį šimtuką Lukrecija gavo iš tarptautinio anglų kalbos egzamino. Nojus buvo vienas pirmųjų, baigusių Alytaus šv.

Lietuvos policija penktadienį pranešė fiksuojanti rekordinį norinčiųjų tapti pareigūnais skaičių – gauti 1053 prašymai. Daugiausiai norinčiųjų studijuoti Lietuvos policijos mokykloje – gauti 743 prašymai, kai pernai buvo 526, 2021 metais – 552, o 2020 metais – 598 prašymai. Taip pat gauti 85 prašymai studijuoti Mykolo Romerio universitete ir 225 prašymai mokytis įvadiniuose kursuose.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) dalyvaus Trijų jūrų universitetų tinkle. Ketvirtadienį Lenkijos mieste Liubline 13 universitetų iš dešimties valstybių pasirašė deklaraciją ir įkūrė Trijų jūrų universitetų tinklą, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį universitetų bendradarbiavimą, intensyvinti mainus ir plėtoti mokslinius tyrimus. „Tokio bendradarbiavimo rezultatas būtų prestižiniai leidiniai, dideli projektai ir europinės dotacijos“, – teigiama MRU pranešime spaudai.

Jaunoji nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė (20 m.) 2023-uosius pradėjo svečioje šalyje: mergina penkiems mėnesiams išskrido gyventi į Paryžių. Naujienų portalui tv3.lt Lina atskleidė, kad į Prancūzijos sostinę atvyko ne pramogauti – čia mergina keturis mėnesius studijuos pagal „Erasmus“ studijų programą. „Aš Lietuvoje esu antro kurso studentė, studijuojanti verslo vadybą ir marketingą.

Talibano valdžia antradienį nurodė neribotam laikui uždrausti Afganistano merginoms mokytis universitetuose, pranešė aukštojo mokslo ministerija laiške, išplatintame visiems valstybiniams ir privatiems universitetams. „Jūs visi esate informuoti įgyvendinti minėtą įsakymą sustabdyti moterų mokymąsi iki tolesnio pranešimo“, – sakoma laiške, kurį pasirašė Talibano režimo aukštojo mokslo ministras Neda Mohammadas Nadeemas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujos Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) koncepcijos projektą, kurioje siūloma, kad valstybės ir savivaldybių lėšomis tokiame švietime būtų galima dalyvauti nuo trejų metų. Kaip antradienį pranešė ministerija, neformaliajame švietime galėtų dalyvauti vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai.

Lietuvos savivaldybių asociacija įspėja, jog mokykloms iškelta užduotis iki kitų metų rugsėjo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą gali likti tik deklaratyviu siekiu, nes trūksta specialistų. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad problemai spręsti įgyvendinamos priemonės ir numatytos papildomos lėšos.

Kiekvienais metais, vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas, tėvams kyla daug klausimų dėl atžalų saugumo – kaip išmokyti juos tinkamai pereiti gatvę, saugiai sugrįžti namo iš mokymo įstaigos ir kuo sėkmingiau įpratinti prie naujos rutinos. Psichologė pateikia patarimus, kaip tinkamai vaiką paruošti naujiems mokslo metams, o draudikai pataria, kaip vaikų saugumą reikėtų užtikrinti kelyje į ugdymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį baigiasi papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nuo trečiadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosios mokyklos pakvietė beveik 700 mažiau studentų nei pernai, priimtųjų į mokamas vietas skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) penktadienį paskelbti duomenys rodo, kad iš viso studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 20,5 tūkst. asmenų, iš jų 10 892 – universitetuose, 9 625 – kolegijose.

Tarp geriausių ir blogiausių Lietuvos mokyklų – praraja, kokios dar nėra buvę. Gimnazijų reitingų sudarytojai pirmą kartą suskaičiavo, kiek mokyklos užaugina šimtukininkų. Kol vienų gimnazijų abiturientai per dešimtmetį priraškė per tūkstantį aukščiausių balų, kitų – apskritą nulį. Neretai 12 klasių baigę moksleiviai tampa tiesiog Užimtumo tarnybos klientais – bedarbiais. Ministerija viltis deda į Tūkstantmečio mokyklų reformą, visgi ekspertai jos vaisiais netiki.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

Nacionalinėje švietimo agentūroje atidarytas Edukacinių technologijų centras, kuris rūpinsis skaitmenine švietimo transformacija, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nuo kitų mokslo metų planuojama priimti daugiau studentų į valstybės finansuojamas studijų vietas medicinos srityje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė, kad steigiama beveik 140 papildomų vietų pirmosios pakopos slaugos ir akušerijos bei vientisųjų medicinos krypties studijų programose.

Prasidėję nauji mokslo metai kai kuriems pagaliau grįžo į įprastas vėžes – vaikai vėl galėjo grįžti į kontaktinį mokymą, o kai kuriems atnešė naujų vėjų. Vilnietė Samanta Zacharova, pasitarusi su šeima ir su sūnumi, nusprendė, kad vaiką mokys mišriu būdu, didžiąją dalį savaitės mokydama vaiką namuose.

Pirmas darbas įgyvendinant trečiadienį pasirašytą susitarimą dėl švietimo bus mokytojų pritraukimas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.

Mėnulis pradeda pilnėti, o tai reiškia, kad prasidedantis priešpilnis yra puikus metas kartu pradėti ir naujus darbus, nes jiems sėkmė bus garantuota. Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė priduria, kad šiuo metu prie žmonių laimės gali prisidėti ne tik priešpilnis, tačiau ir trumpos naktys, nes per jas pasisekti gali trokštantiems šeimos pagausėjimo. Priešpilnis – Mėnulio fazė, kai po jaunaties Mėnulis ima pilnėti, artėjama link užtemimo.

Mokslų baigimo diena – viena įsimintiniausių kiekvieno jauno žmogaus gyvenime, kurią norime sutikti su pačiais artimiausiais savo šeimos nariais ir draugais. Vidurinę mokyklą JAV Ohajo valstijoje baigusi amerikietė Grace Macke į diplomų įteikimo ceremoniją atvyko be savo tėčio, tačiau sulaukė itin netikėtos jo staigmenos. Merginos tėtis seržantas Drew Macke tarnauja Katare esančioje JAV aviacijos bazėje, o į šią dukrai svarbią šventę grįžo jai nežinant.

Ketvirtadienį valdžios institucijos paskelbė, kaip atrodys šių metų brandos egzaminai.  Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė sako, kad egaminų organizavime bus pakeitimų.  „Patalpos bus ruošiamos ne vėliau kaip 12 valandų iki brandos egzamino pradžios, laikantis SAM rekomendacijų. Kaip ir praėjusiais metais, bus reguliuojami kandidatų srautai taip, kad būtų išvengiama artimo kontakto, mažesnio nei 2 metrų atstumo.

Siekiama, kad moksleiviai į mokyklas sugrįžti galėtų pradėti jau vasarį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, tai nemažai nulems bandomųjų projektų, grąžinant į mokyklą mažesnes moksleivių grupes, sėkmė.

Antradienį Lietuva neteko dar vieno žinomo žmogaus. Mirė humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Romas Batūra. Vyrui buvo 83-eji metai, o mirties priežastis kol kas nėra žinoma. Šią žinią pranešė naujienų portalui LRT patvirtino vyro artimieji. 1960 m. R. Batūra baigė Vilniaus universitetą, o nuo 1972 m. iki 1990 m. tame pačiame universitete dėstė. Nuo 2006 m. buvo Karo akademijos docentas.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanos geriausiai brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Apdovanoti ketinama 82 „šimtukininkus“, surinkusius po penkis, keturis ar tris šimto balų įvertinimus. Švietimo ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas informavo BNS, kad po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis – devyni, tris – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso gavo 2132 abiturientai.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų šiemet daliai valstybės finansuojamų vietų liksiant tuščioms, nepanaudotas lėšas Studentų sąjunga siūlo nukreipti studijų krepšelių indeksavimui arba vyresniųjų kursų studentams. Studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad Lietuva turėtų prisiminti 2018-ųjų pamokas, kuomet liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms kaip paskatinimas.

Dainininkė, vizažistė bei grožio salono savininkė Oksana Pikul-Jaseitienė šių metų pradžioje atvėrė savo vardo grožio namus, moteris nebijo iššūkių ir drąsiai eina savo tikslo link. Tiesa, Oksana prisipažįsta, kad be išsilavinimo ir įgautų žinių, vargu, ar būtų pavykę tiek daug pasiekti. „Ne pats dokumentas ar faktas, kad tu turi išsilavinimą, suteikia tau pranašumo. Žinoma, pasidžiaugi pabaigęs ir nužengęs dar vieną žingsnį, tačiau žinios, kurias tu įgijai, tau atveria visai kitą pasaulį.

Artėjančiais mokslo metais Lietuvoje sulauksime naujovių. Mokykloms išgyvenant koronaviruso grėsmę vyriausybė sutinka, kad vaikai mokytųsi namuose visai be mokytojų. Ir ne nuotoliniu būdu, o su tėvais. Vyriausybė parengė mokymosi šeimoje tvarką. Tiesa, tėvams ji kelia daug keblumų, mat valdininkai ketina akylai prižiūrėti, ko, ir kaip tėvai mokys savo atžalas. Privati mokykla Vilniuje vaikus moko betarpiškai savo patalpose, taip pat ir nuotoliniu būdu.

Ugdymo turinys mokykloms, ypač atsižvelgiant į atsiradusį nuotolinio mokymo poreikį, turi atsirasti ne tik vadovėliuose, bet ir skaitmeninėse platformose, portalui LRT.lt sako prezidento patarėja Sonata Šulcė. „Kadangi mes nežinome, kaip mokymo procesas vyks rudenį, labai svarbu, kad ministerija identifikuotų, kad taupant mokytojų resursus ir gerinant ugdymo kokybę, kuri vienoda ir prieinama visiems mokiniams, būtų sukurta ta mokymosi bazė“, – sakė S. Šulcė.

Japonijoje jau prasideda universitetų baigimo ceremonijos. Tik šiemet dėl koronaviruso jos visiškai kitokios – ne su diplomus atsiimančiais studentais, o su robotais. Universiteto baigimas – svarbus įvykis kiekvieno studento gyvenime. Tačiau viename Tokijo universitete šiemet šiai ceremonijai juodomis mantijomis puošėsi ne absolventai, o robotai – avatarai. Juos iš namų valdo patys studentai, kurių veidus matote planšetėse.

Pirmadienį, prasidėjus ugdymo procesui nuotoliniu būdu, apkrovos neatlaikė elektroninės mokymosi platformos. Socialiniuose tinkluose tėvai nuo ankstyvo ryto piktinosi nepasiekiamomis „TAMO“, „Eduka“,  „Mano dienynas“ informacinio mokymo sistemomis. Kaip BNS sakė „Eduka“ sistemą valdančios leidyklos „Šviesa“ atstovė Armantė Raginytė, šįryt prie sistemos norinčiųjų prisijungti vartotojų srautai smarkiai išaugo, nepadėjo ir dvi savaitės pasiruošimo.

Nuo privalomosios tarnybos kariuomenėje nuo šiol neatleis nei jaunystė, nei lankoma aukštoji mokykla. Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas šauktinių sąrašas, į kurį pirmą kartą įtraukti ir 18-mečiai, ir studentai.

Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad įsigalėję korepetitoriai yra įsisenėjusios bėdos pasekmė.

Kviečiame susipažinti su devynerių metų genijumi. Belgas jau už poros savaičių baigs bakalauro studijas universitete, tačiau ne per trejus metus, kaip įprasta, o per devynis mėnesius. Iš pirmo žvilgsnio devynerių belgas Laurentas Simonsas niekuo neišsiskiria iš kitų vaikų. Tačiau iš tiesų jis yra mažasis genijus, kurio intelekto koeficientas jau dabar siekia 145 balus.

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Nustatyta, kad oro temperatūrai esant 30°C ar aukštesnei ir mokyklai negalint užtikrinti ugdymo vėsesnėse mokyklos aplinkose, į mokyklą gali neiti visų klasių mokiniai. Mokiniams, kurie tą dieną į mokyklą ateina, ugdymo procesas organizuojamas mokyklos pasirinktu būdu.

  Valstybė šiemet finansuos mokslus visiems į tiksliųjų mokslų studijų programas universitetuose ar kolegijose įstojusiems žmonėms, pirmadienį pranešė švietimo ir ekonomikos ministrai.   Vyriausybė kasmet nustato valstybės finansuojamų įvairių mokslų studijų vietų skaičių. Po praėjusią savaitę sulauktos kritikos šios ribos tiksliųjų mokslų eilutėse pirmadienį padidintos per Vyriausybės posėdį.

Pirma be darbo, o tada dar ir su sergančia žmona bei kūdikiu, praradęs galimybę ne tik mokytis, bet ir pusmetį ieškoti darbo, o dar ir skolingas 3 tūkst. eurų. Būtent taip netikėtai susiklostė mažeikiškio, bandžiusio atidėti savo mokslus dėl artimųjų ligos, gyvenimas.

 Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną - rugsėjo 3-iąją, pirmadienį, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija.   Tačiau, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją.

Greičiausiai augantis miestas regione ir antras jauniausias miestas tarp šiaurės šalių Europoje – Vilnius – gali didžiuotis vėl išleidžiantis daugiausiai šimtukininkų abiturientų Lietuvoje – vilniečių brandos atestatuose vienas ar daugiau šimtukų įrašyti net 629 mokiniams, o 125 abiturientai gali pasigirti gavę du ir daugiau šimtukų! „Šimtas yra Jūsų pergalės skaičius. Jūsų tikėjimo savimi, o kartu ir pasitikėjimo savo ateitimi išsipildymas.

 Siekiant pritraukti daugiau stojančiųjų į pedagogines studijų programas, šią savaitę rengiami papildomi motyvacijos testai. Motyvacijos vertinimo sesiją aukštosios mokyklos su Švietimo ir mokslo ministerija sutarė pratęsti atsižvelgusios į vėlyvą pedagoginių programų įtraukimą į programų sąrašą.

Verslininkė Daina Bosas yra ne tik puikiai žinomas Lietuvos pramogų pasaulio veidas, bet ir atsidavus trijų vaikų motina. Sūnus Lukas ir dukra Marija gimė santuokoje su antruoju vyru Sorenu Randersu, o 2010 metais Daina kartu su trečiuoju vyru Antanu Bosu susilaukė dukters Urtės Magdalenos. Naujienų portalo tv3.lt komanda pasidomėjo, kaip moteriai sekasi auklėti vaikus, kokių sunkumų buvo iškilę. Marija Randers yra taip pat gerai žinomas pramogų pasaulio veidas.

 Socialinių mokslų kolegija (SMK) atveria duris Kaune ir nuo šiol veiks visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Kaune SMK įsikurs moderniame Verslo Parke AUŠRA, centrinėje miesto dalyje (Vytauto pr. 23). Pradėdama veiklą Kaune, SMK siekia sudaryti galimybes Kauno ir aplinkinių miestų jaunimui studijuoti nenutolstant nuo namų.

Lietuvos darbo biržai persitvarkant į Užimtumo tarnybą, imamasi ir naujų projektų. Vienas tokių – jau darbą turinčių žmonių perkvalifikavimas kitam darbui. Tačiau pačių darbdavių atstovai piktinasi, kad niekas su jais apie tokį projektą nė nesitarė. Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.

 Lietuvoje mažiau nei pusė – apie 42 proc. – studentų mano, kad dabartinės jų studijos parengs juos vietos darbo rinkai. Lietuvos studentai yra vieni pesimistiškiausių vertindami studijų naudą pasirengimui dirbti, rodo 28 Europos šalyse vykdytas tyrimas, jį 2016-2018 metais atliko į „Eurostudent“ tinklą susivienijusios šalių institucijos. Lietuvoje 2016 metų balandžio–birželio mėnesiais apklausta per 3,3 tūkst. pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų universitetų bei kolegijų studentų.

Nauji studijų metai dar tik prasidėjo, o namuose jau laukia daugybė namų darbų. Tikra tiesa, kad studijų sezono pradžia yra dalykas sudėtingas – kol egzaminai dar toli, studentai mieliau renkasi ne knygą, o pramogas su bendrakursiais. Vis dėlto, tam, kad darbai nesikauptų, o sesijai atėjus nepabirtų skolos, reikia pasistengti jau dabar.