mokesčių reforma

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė  sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

Finansų ministerijai antradienį pristačius siūlomą mokesčių pertvarką BNS pateikia svarbiausių pokyčių santrauką.  Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų. Papildomas GPM.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Turintys verslo liudijimus ir vykdantys individualią veiklą turėtų suklusti. Jau netrukus jie turės mokėti gerokai daugiau mokesčių, nei moka dabar. Tuo metu pagal darbo sutartis dirbantys ir didžiules algas gaunantys gyventojai turėtų sutaupyti. Tokius planuojamus mokesčių pakeitimus antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius, tačiau kokia ta reforma bus ir kaip ji atrodys, Vyriausybė nepasako. Kaip reaguoti į tokią situaciją, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos“ pjūvis aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako kol kas negalintis vertinti Vyriausybės planuojamos mokesčių reformos, nes ji dar nepateikta, o yra tik „paplepėjimai“. „Detalių ir fragmentų nuotrupų, gandų nenoriu vertinti, tai ne mano prerogatyva.

Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos paketas visuomenei bus pristatytas kitą savaitę, įvertinus koalicijos partnerių išsakytas pastabas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tikėtina, kad kitą savaitę, kai pristatysime visuomenei visą paketą, tuomet, kai jau bus įvertintos pastabos, išsakytos koalicijos partnerių, bus paskutinės korekcijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Vienas pagirtinų Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalykų – vadinamojo „gyvulių ūkio“ sutvarkymas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tiek, kiek girdėjau, yra gerų idėjų, yra pagirtinų iniciatyvų, bet visumos aš dar asmeniškai negirdžiu, nematau, tai reikėtų visgi dar šiek tiek analizuoti.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad valdantieji vilkina mokesčių reformą ir dėl jos slapukauja. Būsimų mokestinių pakeitimų fragmentus, kurie pateko į viešąją erdvę, opozicijos atstovas vertina neigiamai ir vadina Frankenšteinu. „Galiu remtis tik žiniasklaida. Kadangi niekas nieko nepasakė. Žiniasklaidoje labai geras pavadinimas yra, kad „mokestinis Frankenšteinas gali pasiekti Seimo salę. Taip ir vertinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad Seimas šios pavasario sesijos metu kovotų su infliacijos padariniais ir mažintų socialinę atskirtį, tačiau būdus, kaip to pasiekti, ekonomistas Raimondas Kuodis, kaip teigia jis pats, yra pasiūlęs jau seniai. Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Jeigu jums reikėtų įgyvendinti prezidento priesakus, ką darytumėte? Pradėčiau nuo mokesčių reformos. Paketą pasiūliau prieš 20 metų, siūlau jį ir dabar, nes problemos yra smarkiai gilios.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, per kurią Vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių reformos paketą, taip pat bus teikiamos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, žvalgybos ombudsmenus. „Iš darbų svarbiausi susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, mūsų piliečių gerove, žmogaus teisėmis ir socialinės atskirties mažinimu.

Kokias naujoves gyventojams žada Vyriausybės rengiama mokesčių reforma? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Vyriausybė mokesčius keisti turėtų ne norėdama pasiekti kriterijus Europos Sąjungos lėšoms gauti, o siekdama ištaisyti jos netolygumus, interviu portalui „15min“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad mes suprastume mokesčių reformos reikšmę žvelgdami į ją ne į kaip kriterijų ES pinigams gauti, nes tikrai nėra tikslas, kad mes imituotume mokesčių reformą, nuramintume Europos Komisiją ir gautume lengvesnę prieigą prie Europos pinigų“, – interviu portalui sakė G. Nausėda.

Galimybių patvirtinti mokesčių reformą langas užsidarinėja, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Irena Segalovičienė įspėja, kad reformos, kurios turinys iki šiol neviešinamas, valdantiesiems gali nepavykti prastumti net buldozeriu.  „Tas langas galimybių užsidarinėja. Ir labai gaila“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.   Tačiau ji pripažino, kad „erdvės padirbėti didinant mokesčių sistemos teisingumą“ yra.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Seime diskusijos dėl mokesčių reformos bus pradėtos pavasario sesijoje, jei dėl to sutars valdančioji koalicija.  „Finansų ministerija turi paruošusi labai neblogą pertvarkos modelį. Praėjusį pavasarį, kai situacija buvo visiškai neapibrėžta, kalbėjome, kad tą reformą reikėtų atidėti. Dabar jau matau, kad prie tos diskusijos jau tikrai galima grįžti“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė I. Šimonytė. „Bus svarstoma turbūt ilgai, turbūt bus daug diskusijų.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad dabartinė valdančioji koalicija įgyvendins mokesčių reformą, ir tikisi, kad tai padarys jau kitas parlamentas. „Aš turiu didelių abejonių, ar šio parlamento politinės partijos turės pakankamai valios atidaryti didelį reformų langą, nesvarbu, ar kalbėtume apie mokesčių reformą, ar apie kitų sričių reformas“, – LRT radijui trečiadienį sakė prezidentas.

Vyriausybės žadėta mokesčių reforma galėtų būti svarstoma Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad uždarius dabartinio biudžeto svarstymo procedūras bus galima prie tų klausimų grįžti. Manyčiau, kad Seimo pavasario sesijoje, tikėtina, kad bus galima svarstyti tuos pakeitimus, jei sutarimas bus“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Prezidentūra turi pasiūlymų Vyriausybei, kaip kovoti su augančiomis energetikos kainomis ir palengvinti mokesčių naštą gyventojams. Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte šalies vadovas Gitanas Nausėda susidarė nuomonę, kad verta judinti ledus – stumti pirmyn mokesčių reformą. Apie prezidento siūlymą įvesti mokesčių reformą antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Lietuvos ekonomika pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir gerai atlaikė COVID pandemijos sukeltą šoką. Nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje, prognozuojama, kad šalies ūkis išlaikys augimą, o darbo rinka išliks stipri. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuoja didelės problemos. Apie tai skelbiama pirmadienį paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje. Surenkama per mažai mokesčių „Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.

Vyriausybei nusprendus stabdyti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda ragino to nedaryti. Tokiam raginimui pritaria ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad Lietuvoje pajamos vis dar apmokestinamos labai netolygiai. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis aiškino, kad kai kuriais atvejais vidutines pajamas gaunantys asmenys sumoka didesnį gyventojų pajamų mokestį nei dideles pajamas gaunantys asmenys. Prezidentas ragina užbaigti pradėtą ir nutrauktą mokesčių reformą.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Lenkijos finansų ministras Tadeuszas Koscinskis pirmadienį atsistatydino dėl kritikos sulaukusios mokesčių reformos, dėl kurios valdantieji buvo priversti teisintis. Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovybė „priėmė ministro Tadeuszo Koscinskio sprendimą atsistatydinti“, po partijos susitikimo Varšuvoje sakė jos atstovė Anita Czerwinska.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai šeštadienį pritarė istoriniam susitarimui dėl tarptautinių bendrovių apmokestinimo pertvarkos ir paragino iki šiol susilaikančias šalis prie jo prisijungti. Prie anksčiau šį mėnesį pasiekto pamatinio susitarimo dėl tarptautinės mokesčių reformos, kuriame, be kita ko, numatytas minimalus 15 proc. pelno mokestis, jau prisijungė 132 šalys.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkama gerokai mažiau mokesčių. Mūsų šalyje jie nėra maži, tačiau daugybė lengvatų ir jų slėpimas lemia, kad jų nesurenkama daugiau. Vis dėlto jau artimiausiu metu turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri per pusmetį pateiks siūlymus, kaip šią situaciją pakeisti.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.

Įstatymai dėl naujo taršių automobilių mokesčio, platesnio gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo, griežtesnės darbo laiko apskaitos ir kt. turėtų būti priimti dar šiemet ir įsigalios nuo kitų metų pradžios arba vidurio. Šios ir kitos priemonės numatytos 2019–2020 m. Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo priemonių plane, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Iš paskelbto dokumento, be kita ko, darosi aišku, kaip ir kada turėtų būti įvesti nauji ar padidinti esami mokesčiai.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Ir vėl keičiami teisės aktai greituoju būdu, pažeidžiant teisėkūrą. Valdžia kalba apie tai, kad gyventojai turi mokėti mokesčius pagal teisės aktus, tačiau pati nesilaiko nustatytos tvarkos dėl įstatymo keitimo. Manau, šešėlis tikrai sumažėtų be jokių bauginimo akcijų, jei mes matytume Seime skaidrumo ir atsakingo profesionalumo pavyzdį.

Nuo Naujųjų metų pakilo valstybės vadovų, Seimo narių ir miestų merų algos. Dėl naujosios mokesčių reformos kai kurių politikų atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo net keletu tūkstančių. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek nuo šių metų uždirba aukščiausias pareigas valstybėje užimantys pareigūnai.

Įsigaliojantys įvairūs mokestiniai pakeitimai reikš nemažai naujovių kiekvienam dirbančiam Lietuvos gyventojui. Keičiasi darbo užmokesčio ir išmokų skaičiavimo formulės, įsigalioja naujoviškos pensijų kaupimo tvarkos bei didesni akcizai. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais mokesčių pokyčiais, kurie visų laukia jau nuo 2019 m. sausio 1 d. Viena svarbiausių naujovių kitąmet, kurią pajaus kiekvienas dirbantysis, bus darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių sujungimas.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Iki kitąmet startuojančios mokesčių reformos liko tik mėnuo, o vienas jos punktų, darbuotojų atlyginimo sutarčių keitimas, iki šiol kelia neaiškumų buhalteriams. Pastarieji tikina, kad sausį net gali kilti problemų su algos apskaičiavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina esą tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o pasiruošti reformai laiko buvo apstu.

Šeštadienį vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paragino stabdyti mokesčių pertvarką. Kaip rašoma TS-LKD išplatintame pranešime spaudai, G. Landsbergio nuomone, šių metų gegužę Seime priimta mokesčių pertvarka yra neišdiskutuota ir nepristatyta visuomenei. „Mes turime išreikšti suvienytą Lietuvos poziciją. Kai kalbame apie kitų metų biudžetą, nieko panašaus nėra.

Už pusantro mėnesio įsigaliosianti mokesčių reforma dirbančius individualiai bei autorius jau varo į neviltį. Žmonės pradeda suprasti, kad valdžios pažadai, jog mokesčiai nedidės, realybėje nesipildo. Dirbantiems pagal autorines sutartis, daliai ir kitų tautiečių valdžia rengiasi didinti ir gyventojų pajamų, ir Sodros mokesčius. O štai mokesčiai darbdaviams mažinami. Vilniečiui Andriui muzika – ir gyvenimas, ir pragyvenimo šaltinis.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Lieka vos du mėnesiai, kai lietuviai savo banko sąskaitose ir piniginėse pamatys mokesčių reformos vaisius. Štai valdžia žada, kad jie bus saldūs, nes algos augs, o tie, kurie vis dar papildomai nekaupia pensijų fonduose, į juos bus įrašyti privalomai. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, kad būsima tvarka jiems lyg tamsus miškas. Valdžia žada, kad netrukus viskas bus aišku – pasitelkęs specialią skaičiuoklę, kiekvienas galės pamatyti, kaip keisis atlyginimas artimiausius trejus metus.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas kitąmet, po visų mokesčių pakeitimų? Buhalteriai jau griebiasi už galvų ir perspėja, kad galite sulaukti nemalonių žinių iš Mokesčių inspekcijos, jog esate skolingas valstybei. Ir visa painiava – dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.   Valdantieji užsimojo kitąmet keisti darbo mokesčius bei dvigubai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir žada, kad dėl to atlyginimai uždirbantiems vidutines pajamas padidės.

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų sulaukia „Sodros‘ konsultantai po to, kai buvo priimta mokesčių reforma. Norėdami išvengti neaiškumo, analitikai atsako į pagrindinius klausimus.  „Sodra“ pranešime spaudai pateikia paprastus ir aiškius atsakymus į penkis dažniausiai gyventojų pateikiamus klausimus, susijusius su mokesčių reforma.

Praeita savaitė Seime šiek tiek priminė 20 a. pradžios tylųjį kiną. Ne, garso tikrai netrūko (priešingai, kartais net kildavo noras jį prisukti) tik tas didesnis nei įprasta tempas ir... komiškos situacijos bei kaip visada nenuviliantys personažai. Bet Seimas nepaslydo, praslydo pro užsidarančius laiko vartus ir spėjo patiekti mokesčių įstatymų pakeitimus Prezidentei ant stalo. Šiandien jie jau pasipuošę Jos Ekscelencijos parašu laukia 2019 m. sausio.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Mokesčių reforma numato, kad jau kitais metais darbuotojas algalapyje išvys visą savo darbo vietos kainą. Tai reiškia, kad darbdaviai turės atsakingai perskaičiuoti atlyginimus, kad darbuotojui „į rankas“ nenubyrėtų mažiau nei dabar. Seimas pritarė sankcijoms, kurios bus taikomos tiems darbdaviams, kurie vis dėlto tyčia sumanys sumažinti algą. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas reiškia mokestinės naštos darbuotojui perkėlimą.

Vyriausybės ir valdančiųjų Seime atstovai mokesčių ir pensijų reformas laiko esminėmis, tačiau mokesčių sistemos pakeitimus pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė juos vertina veikiau kaip korekcijas, kurių rezultatas priklausys nuo jų įgyvendinimo, skelbia portalas delfi.lt. Išsakydama prezidentės poziciją jos vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė teigia, kad priimtuose pasiūlymuose radikalių pokyčių nematyti, bet galima tikėtis, kad pagerės mažiausias pajamas gaunančiųjų padėtis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė ketvirtadienį Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo prezidentas. Prezidentūra šeštadienį pranešė, kad šalies vadovė D. Grybauskaitė pasirašė aštuonis įstatymus, susijusius su mokestiniais pakeitimais bei kova su šešėliu.

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, ją beliko pasirašyti prezidentei. Jei taip įvyks, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda.  Alga turės būti perskaičiuojama Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Seimas galutinai apsisprendė dėl mokesčių ir pensijų reformos. Jei prezidentė šeštadienį pasirašys Seimo priimtus teisės aktus, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio mėnesio.  Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Apjungus mokesčius galios 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.