mokesčiai

Opozicijai siūlant 200 eurų išmokas pensininkams ir kitiems socialiai remtiniems žmonėms išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio, o ne rugpjūtį, kaip siūlo Vyriausybė, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad „Sodra“ neturi techninių galimybių išmokėti pinigus anksčiau.  „Ta yra techninis sprendimas, anksčiau to sprendimo „Sodra“ įgyvendinti negali. Tai yra susiję su programavimu. Mes visi norime, kad būtų kuo anksčiau, bet rugpjūtis yra anksčiausia data.

Vyriausybė žada 100 mln. eurų iš biudžeto padalyti karantino prispaustiems nuomos verslininkams ir jų klientams. Tačiau Lietuvos bankas jau skambina pavojaus varpais, kad šiuos milijonus susižers stambieji nekilnojamojo turto valdytojai. Verslininkų atstovai teisinasi, kad sunkmetis ir jiems. Tačiau sulaukęs kaltinimų valstybės pinigus dalijant ne tiems, kam labiausiai jų trūksta, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad paramos mechanizmas gali būti keičiamas.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė atleisti karantino paveiktus verslus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio. „Šis tarybos sprendimas suteiktų įgaliojimus administracijos direktoriui spręsti, kuria dalimi galima kompensuoti tam tikrą dalį nuomos mokesčio“, – tarybos posėdyje sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Jau prasidėjo visuotinis pajamų deklaravimas. Ir nepaisant to, kad dėl karantino Mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, kai kurie gyventojai vistiek traukia į juos, tikėdamiesi deklaracijas pateikti su konsultantų pagalba. Visgi bent kol kas to padaryti nepavyks ir arba teks išmokti deklaracijas pateikti internetu, arba laukti karantino pabaigos. Vilnietis Vladislavas stoviniuoja prie užrakintų Mokesčių inspekcijos durų.

Valstybinė mokesčių inspekcija šią savaitę paskelbė startą pajamų deklaravimui ir šiemet čia gyventojų laukia naujovės. Kasmet į Mokesčių inspekciją deklaruoti pajamas plūstantys lietuviai šiemet dėl karantino kol kas turės apsieiti be tokios pagalbos – ir deklaruoti viską reiks patiems iš namų. Tiesa, dėl ypatingų karantino apribojimų deklaruoti pajamas žmonės turės daugiau laiko nei įprastai.

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozuoja nekokį scenarijų dorojantis su krize, tačiau Lietuvos bankas skelbia dar prastesnius skaičius. Užsienio analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika smuks aštuoniais procentais, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Žmonėms tai reikštų atleidimus ir nežinomybę dėl algų. Visgi prognozuojama, kad ši krizė neturės tokių blogų pasekmių kaip buvusioji prieš dešimtmetį.

Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Koronavirusas iš Lietuvos kol kas nesitraukia, šalyje kovą užsibuvo ir vėsesni orai. Tad daugiabučiuose, privačiuose namuose ir įmonėse radiatoriai kaito it žiemą. Visgi, kol į pašto dėžutes krito sąskaitos už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, dalies tautiečių kišenės nestorėjo. Taigi, dalį pajamų ar net darbo netekę gyventojai, o ir verslo įmonės prašo atidėti mokėjimus. Komunalininkai linkę padėti – nukelti mokėjimus ar net išdėlioti juos visiems metams.

Gyventojų pajamų deklaravimas individualią veiklą vykdantiems asmenims šiemet prasidės balandžio 15 dieną, kitiems – balandžio 22 dieną, antradienį Vyriausybėje pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė. „Gyventojų pajamų deklaravimas prasidės balandžio 15 dieną. Jis prasidės skirtingai šiais metais, nes šiemet daug kas yra skirtingai nei pernai.

Lietuvoje paskelbus karantiną, o Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui užsiminus apie galimybę šiuo laikotarpiu atidėti komunalinius mokesčius, dalis miesto gyventojų suprato, kad mokesčiai bus atidedami visiems. Todėl dabar miestiečiai stebisi, kodėl jų prašoma susimokėti už komunalines paslaugas. Vis tik Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad lengvata taikoma tik senjorams bei finansinių nuostolių dėl karantino patyrusiems asmenims ir įmonėms.

Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir nebuvo suteiktos. Sporto klubo vadovas aiškina, kad dabar susimokėję klientai po karantino sportuos nemokamai. Neseniai sporto klubų „Impuls“ klientai gavo žinutę, skatinančią sumokėti visą sąskaitą už suteiktas paslaugas, nors karantino metu jos nėra teikiamos.

Karantinas skaudžiai atsiliepė privačių ugdymo įstaigų savininkams. Norėdami išgyventi vieni darželiai, tokie, kaip Austėjos Landsbergienės „Vaikystės sodas“, tiesiog išplatina naujienlaiškį apie 15 proc. nuolaidą, kiti seka jų pavyzdžiu, o treti – prašo pusės darželio mokesčio sumos.

Vairuotojai sunerimę. Artėjant liepos pirmajai, kuomet įsigalios taršos mokestis, gali laukti ir papildomos išlaidos. Jei automobilio dokumentuose ekspertai neras, kiek CO2 jis išskiria, ar taršos nustatyti nepavyks kitais biurokratiniais būdais, teks atlikti ekspertizę, kuri gali kainuoti net kelis sykius brangiau nei pats taršos mokestis. Visgi „Regitra" ramina – tokių automobilių Lietuvoje vienetai.

Mokesčių inspekcija žada neramias dienas privačioms įmonėms, kurių savininkai automobilius ar net nekilnojamąjį turtą perka įmonės lėšomis, tačiau naudoja asmeninėms reikmėms. Šitaip jie išvengia dalies mokesčių, o valstybės biudžetas netenka pajamų. Tokią žinią apie būsimus patikrinimus Mokesčių inspekcijos vadovė paskelbė po susitikimo su prezidentu Nausėda. Šalies vadovas Gitanas Nausėda diskusijai, kaip tobulinti mokesčių sistemą, buvo susikvietęs visą būrį finansų ekspertų.

Ne tik Ramūnui Karbauskiui priklausantis Agrokoncernas, bet ir daugelis kelionių bendrovių, maitinimo įstaigų, kitų daugiau ir mažiau žinomų įmonių pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtą sąrašą. Tiesa, kai kuriems verslininkams iš karto kilo klausimų dėl tokio sąrašo. „Multikino Lietuva“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas abejojo, ar jis sudarytas tinkamai: „VMI neįtraukė kino teatrų.

Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius. Juose prižiūrimi penki mažyliai, tiesa, tėvai naujovę kol kas vertina atsargiai. Švietimo specialistai pripažįsta, kad itin sparčiai augančiam rajonui darželių tiesiog nėra kur statyti, o dar ir miestas pagilino problemą drastiškai padidinęs mokestį ne kauniečių vaikams. Kas rytą į pakaunėje gyvenančios Jolitos namus skuba mažyliai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijavo ekspertų diskusijas dėl šalies viešųjų paslaugų adekvataus finansavimo, mokestinių pokyčių disciplinos, šešėlio mažinimo, įmonių dalinimosi pelnu su darbuotojais ir produktyvumo didinimo iniciatyvų. Po pirmojo susitikimo Valstybinė mokesčių inspekcija žada griežtesnių tikrinimų. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po pirmos diskusijos antradienį žurnalistams pasakojo, kad keisti mokesčius reikėtų imantis kelių žingsnių.

Nors emigracijos bumas Lietuvoje neatslūgsta kone du dešimtmečius, mokesčių specialistai pastebi, kad klaidingi įsitikinimai susiję su mokesčių susigrąžinimu daugeliui emigrantų kelią nepagristą baimę bei atgraso nuo noro legaliai atgauti savo sumokėtus mokesčius, rašoma pranešime spaudai.  Užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti įmonė „RT Tax“ paneigia mitus apie mokesčių susigrąžinimą.

Jeigu jūs ar vyresni giminaičiai turi telefoną, gali būti, kad kiekvieną mėnesį mokate už paslaugas, kurių nenaudojate ir net neužsakinėjote – ryšio operatorius ribotą laiką kam nors taiko „nuolaidą“, o paskui apmokestina visus, kurie neatsisako neprašytos paslaugos. Tokią situaciją „Facebook“ paskyroje aprašė verslininkas Liudvikas Andriulis.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,1 proc. Metinis atlyginimų augimas viršijo 8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 euro ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

Prašymus atgauti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už auklių, būsto ir automobilių remontininkų paslaugas užpildžiusiems gyventojams valstybė grąžins apie 1 mln. eurų. „Bendra grąžintina suma apie 1 mln.  eurų“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

„Sodra" skelbia naujausius duomenis – pernai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Tačiau skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų vis dar skaičiuojami kartais. O praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių didžiulė. Tad nors statistika skelbia, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, jis, pasak ekonomistų, gerėja toli gražu ne visiems vienodai.

Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia ne kaimynai iš Rytų, o valdančiųjų vadovybė, kuri nedaro nieko, kad mūsų šalyje įgyvendintų reikalingas reformas. Dėl to nepakankamai finansuojama socialinė apsauga ir kitos viešojo sektoriaus sritys, o kai kas gali nemokėti mokesčių.

Šalies savivaldybės perspėja – atliekų tvarkymas gali dar labiau pabrangti. Taip, nutiks, jei Seimas palaimins Aplinkos ministerijos siūlymą suvienodinti šiukšlių tvarkymo kaštus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atsikerta – atliekų situaciją spręsti būtina, nes konteineriai daugelyje šalies vietų perpildyti ar neištuštinami laiku nepaisant smarkiai išaugusių kainų. Tad esą akivaizdu, kad savivaldybės pačios skaidriai susitvarkyti su šiukšlėmis paprasčiausiai nepajėgia.

Valstybinės mokesčių inspekcijos taikinyje naujos įmonės, kurios galimai slepia mokesčius, atlyginimus darbuotojams moka vokeliuose. Labiausiai suklusti turėtų statybos, viešojo maitinimo sektorius, taip pat ir odontologijos paslaugas teikiantys asmenys. Akis mokesčių inspektoriams bado faktas, kad dalis odontologų deklaruoja neuždirbantys nė minimalaus atlyginimo.

Nyderlandų vyriausybė žada jau šiemet parlamentui teikti svarstyti su mėsos apmokestinimu susijusių teisės aktų projektus. Jų iniciatoriai siekia, kad į akcizus alkoholiui ir rūkalams panašus mokestis būtų įtvirtintas visoje ES. Lietuvoje jau buvo kalbėta apie cukraus mokestį, ekspertai vertina, ar mūsų šalyje papildomai galėtų būti apmokestinta mėsa. Žemės ūkis yra viena iš sričių, kurioje fiksuojamos didelės šiltnamio efektą didinančių dujų emisijos.

Tėvai pasipiktino gavę sąskaitas už darželius – esą kai kur kainos Vilniuje padidėjo keliasdešimčia eurų. Savivaldybė tikina, kad kainos išaugo dėl pabrangusio maisto ir ugdymo. Tiesa, nuo Naujųjų metų vilniečiai daugiau mokės ne tik už darželius, bet ir šiukšlių tvarkymą bei automobilio statymą miesto centre. Kol vaikai nerūpestingai leidžia laiką darželyje, jų tėvai suka galvas, kodėl nuo Naujųjų sostinėje gerokai pabrango valstybiniai darželiai.

Lietuvoje kaista atmosfera tarp komercinių bankų ir valdžios. Seimo nariams pareiškus, kad, užsidarinėjant bankų skyriams, finansinės paslaugos nutolo nuo mažesnių miestų gyventojų, bankininkai paruošė atsakymą. Sudarė bankomatų ir terminalų žemėlapį, pasakoja, kad finansinės paslaugos dengia visą Lietuvą. Prieš kelerius metus komercinių bankų skyrių Vilkaviškyje buvo daugiau. Dabar, pavyzdžiui, SEB šio banko skyriaus mieste nerasite.

Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad visus metus imsis naujų kontrolės priemonių statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektoriuose. Taip pat daugiau mokesčių administratorių dėmesio turėtų sulaukti odontologai ir verslas elektroninėje erdvėje. Kas žinotina vykdantiems šiuos verslus ir ką daryti, kad netektų mokėti baudų? Diskusijoje apie tai – Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Šiaulių rajone prabangius automobilius ir katerius restauruojančios ir perdarančios įmonės vadovai įtariami mokesčių slėpimu. Esą ši įmonė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir vengė mokėti pridėtinės veiklos ir pelno mokesčius. Filmuotoje medžiagoje prieš pustrečių metų „Autogedo“ savininkas Gediminas Kairys su savo įmonės pasiekimais supažindina Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį. Ši šiauliečių įmonė gerai žinoma tarp prabangą mėgstančių žmonių įvairiuose pasaulio šalyse.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 5,397 mlrd. eurų – 14,9 proc. (698,1 mln. eurų) daugiau nei 2018 metais kai sumokėta per 4,966 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Didelė dalis didžiausių mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių tenka akcizams ir pridėtinės vertės mokesčiui (PVM). Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 335,188 mln.

Seime naujas privilegijų skandalas. Agnė Širinskienė apskundė konservatorių Stasį Šedbarą, kad šis savo ir partijos interesais tarnybiniu Seimo automobiliu išvažinėjo visą Lietuvą ir beveik visą jos vadovaujamo komiteto kelionių limitą – 20 tūkst. eurų. Negana to, už mokesčių mokėtojų pinigus Šedbaras po Lietuvą dar vežiojosi dvi moteris. Seimo autoūkio prabangiu valdišku mersedesu bei kitais limuzinais su vairuotojais pamėgo važinėti seimūnas konservatorius Stasys Šedbaras.

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas. Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta” mokesčių sistemos ,,reforma” užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą. Naujausią ,,šedevrą” įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę“. Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai patyrė šoką sulaukę sąskaitų už šildymą. Vos kelios dienos šilumos jiems bebaigiamame renovuoti name atsiėjo šimtus eurų. Gyventojai sąskaitų mokėti nesutinka ir ieško kaltininko. Kauno Juozapavičiaus prospekto 48 namo gyventojų rankose sąskaitos už šildymą. Jas gavę žmonės nustėro. Skaičiai tokie, kad atrodo, jog Kauną spalį kaustė Sibiro šalčiai. Tatjanos butas 55 kvadratų, 2 kambarių, o sąskaita – 149,50 eurų.

Rusija turi naują premjerą. Juo tapo Putino „statytinis“, mažai kam žinomas Rusijos mokesčių tarnybos vadovas Michailas Mišustinas. Jis pakeis net aštuonerius metus vyriausybei vadovavusį ir vakar netikėtai atsistatydinusį Dmitrijų Medvedevą. Tai – pirmoji Vladimiro Putino pasiūlyto kandidato į premjerus Michailo Mišustino akistata su Rusijos parlamentu. Tačiau Rusijos Dūma – vieninga. Parlamentarai pritaria jo kandidatūrai.

35 opozicijos parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar kartu su 2020 metų biudžetu priimti mokesčių įstatymai yra teisėti. Juos inicijavo Vyriausybė ir valdantieji.  Anot parlamentarų, tvarka, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą su biudžetu priimamiems mokesčių pakeitimams netaikomas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas, gali prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, jog sostinės įmonės vadovė nuslėpė per 200 tūkst. eurų PVM. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad nuo 2015 metų sausio iki 2016 metų gegužės įmonės direktorė galimai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei teikė klaidingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai leido išvengti pridėtinės vertės mokesčio – 236,5 tūkst. eurų.

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

Nauji metai – nauji mokesčiai ir išmokos gyventojams. TV3 žiniose – pagrindinė informacija, kokie gi pokyčiai laukia šiais metais – kiek piniginės pilnės, o gal atvirkščiai – didės išlaidos? Ekspertai sako, kad geresnio gyvenimo proveržio šie metai neatneš, o įsisenėjusios nelygybės problemos taip ir lieka neišspręstos. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi ir įstatymai, o jie turės įtakos ir daugelio tautiečių piniginėms.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.

Automobilių iš JAV rinka Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Nors pardavėjai trina rankomis dėl įvykdytų sėkmingų sandorių su pirkėjais, panašu, kad kai kuriems džiaugtis ilgai neteks – Valstybinė mokesčių inspekcija jau skaičiuoja, kiek milijonų eurų transporto priemonių prekyba užsiimantys asmenys spėjo nuslėpti.  Palyginus su 2018 metų atitinkamu laikotarpiu, per 11 mėnesių į Lietuvą automobilių iš JAV importas išaugo daugiau kaip 3 tūkst.

Nuo samdomų darbuotojų ar valstybės tarnautojų iki vykdančių individualią veiklą – daugeliui gyventojų 2020 m. keičiasi įvairūs mokesčiai ir kiti dydžiai. Neapmokestinamas pajamų dydis nuo metų pradžios didėja 50 eurų iki 350 eurų. Tokiai sumai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis. Be to, pusšimčiu eurų didėja ir minimali mėnesinė alga iki 607 eurų. Dėl šių pakeitimų darbuotojams, kurie uždirbs iki 2 vidutinių darbo užmokesčių, alga į rankas turėtų padidėti apie 10 eurų.

Nuo sausio didėja lošimų įmonėms taikomi mokesčiai. Tai aktualu dešimčiai bendrovių, organizuojančių azartinius lošimus.  Bingo, totalizatorių ir lažybų organizatoriai nuo sausio mokės 18 proc. (iki šiol 15 proc.), nuotolinių lošimų – 13 proc. (10 proc.) sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus jiems išmokėtus laimėjimus.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.

Kai kurie darbdaviai, pasinaudodami keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Dėl šios priežasties uždirbantiems mažiau, nuo kitų metų turėtų didėti alga į rankas.