mitingas

Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje Lietuvos šeimų sąjūdis rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Penktadienio rytą Katedros aikštėje jau stovi scena, matyti ir besirenkantys mitinguotojai. Jie – nešini vėliavomis, prašo nusifotografuoti su policijos pareigūnais. Penktadienio rytą Šeimų maršo organizuojamo mitingo dalyviai pasitiko Katedros aikštėje. Šiandien priešpiet čia vyks mitingas prieš valdžios sprendimus valdant pandemiją. Jau apie 8 val.

Policijos pareigūnai penktadienį atliks kai kurių asmenų, penktadienį atvykstančių į mitingą sostinės Katedros aikštėje, patikras. Kaip LRT radijui penktadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas, siekiant užtikrinti renginio saugumą, policija, be kita ko, tikrins, ar neįsinešama pavojingų daiktų, akmenų ir pan.

Lietuvos šeimų sąjūdis penktadienį prie Vilniaus arkikatedros rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Renginyje, organizatorių teigimu, turėtų dalyvauti nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. žmonių.  Vilniaus miesto savivaldybė leidimą renginiui davė nuo 10.30 iki 16 valandos.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį leido Šeimų sąjūdžiui organizuoti mitingą rugsėjo 10-ąją prie Vilniaus arkikatedros, o prie Seimo toks susibūrimas buvo uždraustas. Tačiau panašu, kad galimoms demonstracijoms ruošiamasi ir prie Seimo – parlamentaras Arvydas Nekrošius pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota prie Seimo stovinti technika. „Panašu, kad rytdienai ruošiamasi iš peties. Tokių aparatų dar neteko matyti.  Liūdna, kad Seimas tampa vis uždaresnis nuo visuomenės.

Dėl rugsėjo 10 d. Vilniuje vyksiančio renginio jau nuo rugsėjo 9 d. vakaro sostinėje planuojami eismo, viešojo transporto ir automobilių stovėjimo pasikeitimai. Rugsėjo 9-10 d. viešojo transporto pasikeitimai Rugsėjo 9 d. viešasis transportas kursuos įprastai, maršrutų trasos ir tvarkaraščiai nesikeis. Rugsėjo 10 d. visą dieną 56 ir 89 maršrutų autobusai judės pakeistomis trasomis.

42 įtariamiesiems riaušių prie Seimo byloje pateikti įtarimai dėl dalyvavimo riaušėse, keturi jų dar kaltinami ir riaušių provokavimu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. „Šiai dienai įtariamieji yra 34 vyrai ir aštuonios moterys, 25 asmenys pripažinti nukentėjusiais, iš jų vienas Seimo narys, viena žurnalistė, 23 riaušes malšinę Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai“, – sakė prokuroras.

Žemesnės instancijos teismas pagrįstai nusprendė nestabdyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti penktadienį organizuoti mitingo prie Seimo. Tai ketvirtadienį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). „Sprendimo galiojimas nestabdomas“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Į LVAT su atskiruoju skundu kreipėsi Lietuvos šeimų gynimo sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Penktadienį Vilniuje Katedros aikštėje vyks Šeimų sąjūdžio mitingas. Leidimas išduotas rinktis 10 tūkst. žmonių. Prieš mitingą Lietuvos liberalus jaunimas rengia antiprotestą, kurio tikslas išreikšti palaikymą demokratijai ir teisės viršenybei. Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, atvyko parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius ir Matas Maldeikis, pasikalbėti su akcijos rengėjais išėjo ir prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Policija ruošiasi penktadienį Vilniuje prie Katedros numatytam rengti Lietuvos šeimų gynimo sąjūdžio mitingui: mobilizuojamos pareigūnų pajėgos, tvoromis tveriamos valdžios institucijos. „Pareigūnų skaičius bus toks, koks būtinas užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Dirbs ir uniformuoti, ir civiliai pareigūnai, taip pat dialogo grupė. Į rezervą bus pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai“, – BNS ketvirtadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Vilniaus valdžia leido penktadienį protestą prieš valdžią surengti Katedros pašonėje, bet savivaldybė jau gauna pranešimus, kad kažkas ketina rinktis ir prie Seimo. „Šeimų sąjūdžio“ atstovai tikina, kad prie parlamento rinktųsi tik gavę teismo leidimą, bet policija dėl viso pikto nusprendė Seimą aptverti ir ruošiasi visiems scenarijams.   Nors kompromisas su miesto valdžia pasiektas, kritikos savivaldybei pažėrė Gitanas Nausėda.

Tikimasi, kad rugsėjo 10-ąją prasidėsiančių pratybų „Zapad 2021“ metu Lietuvos sienų Rusijos ir Baltarusijos kariai peržengti greičiausiai neisiryš, tačiau gali suintensyvėti prieš Lietuvą vykdomo hibridinio karo fazė su kurstomais neramumais šalies viduje ir dar didesniais per sieną stumiamų migrantų pulkais. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Šita valstybė yra pasirengusi okupuoti kitas valstybes.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pareigūnai ruošiasi įvairiems rugsėjo 10-osios mitingo scenarijams ir padarys viską, kad viešoji tvarka jo metu būtų užtikrinta. „Policija dirba ir prevencinį darbą, taip pat ruošiasi įvairiems scenarijams. Tos pamokos tikrai buvo išmoktos ir įvertintos – dabar padarysime viską, kad viešoji tvarka būtų užtikrinta“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Vilniaus valdžią keiksnojantis ir leidimo protestui prie Seimo netekęs „Šeimų sąjūdžio“ lyderis bando dar vieną taktiką – prašo leisti sukviesti žmones bent jau į Katedros aikštę. „Žmonės, jie vis tiek važiuos, ir siekiant išvengti nesusipratimo ir nepastatyti žmones į tokią padėtį, kad tai gali būti nesankcionuotas ir panašiai, siekiant Vilniuje išvengti chaoso, mes ėmėmės tokių priemonių. Siūlome atsarginį variantą“, – sako „Šeimų sajūdžio“ vadovas Raimondas Grinevičius.

Sostinės kriminalistai ragina būti budriems, atsakingai vertinti elektroninėje erdvėje skleidžiamą informaciją ir nepasiduoti apgaulei. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog asmenys, pasinaudoję susiklosčiusia situacija dėl š. m. rugsėjo 10 d. organizuojamo mitingo, elektroninėje erdvėje prisistatydami viešų grupių administratoriais (pvz.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį žada svarstyti Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymą leisti surengti mitingą rugsėjo 10-ąją prie Vilniaus arkikatedros. „Prašymą esame gavę renginiui Katedros aikštėje, nuo 5 iki 10 tūkst. žmonių, tą pačią rugsėjo 10-ąją. Su policija ir kitomis institucijomis tai bus svarstoma, planuojama, kad svarstymas vyks rytoj“, – BNS informavo Vilniaus savivaldybės administracijos atstovas Paulius Vaitekėnas. Pasak jo, prašymą išduoti leidimą pateikė fizinis asmuo.

Rūdninkų poligone apgyvendinti migrantai surengė dar vieną protesto akciją. Šįkart tai – taikus mitingas, portalui tv3.lt patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM). Neteisėti migrantai reikalauja, kad būtų paleisti į laisvę. Stovyklavietės administratorius Renaldas Žekonis suteikė VRM informacijos apie padėtį stovyklavietėje. Pasirodo, kad antradienį migrantai surengė taikų mitingą, o kaip pagrindinį reikalavimą iškėlė laisvės siekį.

Teismas nusprendė nestabdyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti penktadienį organizuoti mitingo prie Seimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, jog atsisakė stabdyti sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakoma suderinti mitingą prie Seimo, galiojimą iki ši byla bus baigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

Prieš Kaune prasidedant LGBTQ+ bendruomenės eitynėms, bažnyčios atstovai surengė atsakomąją akciją. Jie teigė, kad susirinko viešai maldai taip parodydami, kad Lietuvai, kaip katalikiškai šaliai, esą „nepriimtinas palaidas elgesys“. Į protestą atėjęs kunigas Edmundas Naujokaitis žurnalistams teigė, kad LGBT eitynės yra „įžeidimas Dievui“. „Tai yra protestas prieš „Kaunas pride“ eiseną. Viena vertus tai yra protestas, antra, kaip rašėme „Facebook“ – tai yra atsilyginimo, atsiteisimo malda.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiima vertinti, ar teisinga tai, kad Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės neišdavė leidimų miestuose rengti mitingų rugsėjo 4 ir 10 dienomis. Vis dėlto, anot prezidento, derėtų laikytis Konstitucijoje įtvirtintos susirinkimų ir žodžio laisvės. „Jeigu aš, kaip prezidentas, pareikščiau savo nuomonę šituo klausimu, tai nebūtų labai korektiška. Turint omenyje, kad tiek vienas, tiek kitas atvejis yra apskųstas teismui ir teismas priims dėl to sprendimus.

Lietuvos šeimų sąjūdis ketvirtadienį pranešė apskundęs Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neleisti rengti mitingo prie Seimo rugsėjo 10 dieną. „Vakar vakare pateikėme skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – BNS sakė organizacijos vadovas. „Viešojoje erdvėje nuo rugpjūčio mėnesio buvo teigiama, kad leidimas mitingui buvo  panaikintas, nors jis nebuvo. Įžvelgiame piktybinius sprendimus ir politinius argumentus, o ne teisinius“, – pridūrė jis.

Lietuvoje netyla nesutarimai, įsiplieskę tarp mitingų organizatorių ir valdžios institucijų. Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė leidimo „Šeimų sąjūdžio“ akcijai rugsėjo 10 dieną, o Kaune LGBT eitynių organizavimas perdėtai užsitęsė dėl Kauno savivaldybės veiksmų. Advokatas Petras Ragauskas teigia, kad valdžios institucijos neturi pagrindo riboti susirinkimų teisę.

Vilniaus valdžia neleido „Šeimų sąjūdžiui“ rengti protestą prie Seimo. Argumentavo, kad policija baiminasi dėl provokacijų, visi žmonės netilps į aikštę ir bus sutrikdytas vilniečių gyvenimas. „Šeimų sąjūdžio“ vadovas sako, kad toks sprendimas audrina visuomenę ir neabejotinai jį skųs teismui. Konservatorių ir Laisvės partijos lyderiai nenusileidžia – protestuotojų reikalavimų neįgyvendins ir vėl pasiūlė per kitus rinkimus išsirinkti kitą valdžią.

Vilniaus miesto savivaldybei antradienį nusprendus neduoti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžiui rugsėjo 10-ąją prie Seimo rengti mitingą, parlamento pirmininkė sako, kad akcijos organizatoriai ir sostinės valdžia turėtų ieškoti kompromiso. „Jeigu tokios apimties ir tokios trukmės mitingas negalimas vienoje vietoje, abi pusės dar turi laiko rasti kompromisą“, – BNS perduotame komentare sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius sako, kad skųs Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neleisti mitingo prie Seimo, pavadinęs šį žingsnį visuomenės audrinimu. „Jeigu taip eskaluojama, aš vertinu labai blogai, aš vertinimu kaip visuomenės audrinimą, visuomenės pykdymą. Mūsų organizacija padarė pirmus žingsnius, kad būtent stabilizuotume padėtį valstybėje, tai tam tikri jos atstovai daro priešingą dalyką.

Vilniaus miesto savivaldybė su organizatoriais ir institucijų atstovais antradienį spręs, ar leisti rugsėjo 10-ąją Lietuvos šeimų sąjūdžio suplanuotą mitingą prie Seimo. Šio svarstymo išvakarėse Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo savivaldybę apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį ryte susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptarti ir jau buvę mitingai, ir planuojami protestai. Seimo pirmininkė teigė išgirdusi Šeimų sąjūdžio pažadą, kad rugsėjį vyksiantis mitingas bus taikus, o pareikštus reikalavimus planuoja perduoti koalicijos partneriams.

 Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai, rugsėjo 10-ąją ketinantys organizuoti mitingą prie Seimo, sako neigiamai vertinantys siekį parlamentą apjuosti tvora. „Kad apjuosta tvora, tai vertinu labai neigiamai ir aš tai paminėjau Seimo pirmininkei, kadangi tas aptvėrimas tvora labai bus eskaluojamas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žiniasklaidoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė vienas mitingo organizatorių Raimondas Grinevičius.

Dėl riaušių prie Seimo trys dešimtys asmenų yra įtariamieji, bet policija sako, kad skaičius dar plėsis, jų akiratyje — dešimtys riaušių dalyvių. Generalinis komisaras pripažino, kad vykusiame mitinge jau dieną buvo matyti, kad gali kilti neramumai, tačiau laisvų pareigūnų pajėgoms didinti buvo per mažai. Policija tikina, kad artėjančiam mitingui rugsėjį ruošis rimčiau – apjuos Seimą tvora, parengtyje laikys pareigūnus.

Vertindama rugpjūčio 10-osios mitingą prie Seimo, kuris peraugo į riaušes, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad pritrūko viešąjį saugumą užtikrinančių pareigūnų bendradarbiavimo. Vis dėlto, anot ministrės, praėjusio mitingo pamokos išmoktos, todėl pareigūnai ruošiasi galimiems neramumams ir riaušėms per rugsėjo 10-osios mitingą.

Rugsėjo 10 dieną planuojamas ne tik Šeimų sąjūdžio organizuojamas mitingas Vilniuje, bet ir Lietuvos liberalus jaunimas siekia tą pačią dieną ir tuo pačiu metu surengti antimitingą prie Prezidentūros. Rugsėjo 10 dieną planuojama rengti akciją sostinės centre „Stop diktatūrai Lietuvoje, Sugrąžinkime Lietuvą tautai, TAIP – Seimo paleidimui“. Šio renginio organizatorius – vienas iš „Šeimos gynimo maršo“ organizatorių, Šeimų sąjūdžio narys Raimondas Grinevičius.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla siūlo Vilniaus savivaldybei neleisti organizuoti naujos „Šeimų sąjūdžio“ protesto akcijos šalia Seimo rugsėjo 10 dieną. Esą anksčiau vykęs mitingas ir po to kilusios riaušės parodė, kad išlaikyti 75 metrų atstumą tarp Seimo ir protestuotojų sudėtinga, esą tiesiog trūksta laisvos vietos. Nors galutinį sprendimą dėl protesto akcijos savivaldybė žada priimti kitą savaitę, „Šeimų sąjūdis“ pasiruošimo darbų nestabdo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pranešė iš „Šeimų sąjūdžio“ sulaukusi kvietimo dėl susitikimo. Jos teigimu, jau derinamas susitikimo laikas. Kokie klausimai bus aptarti – dar neaišku, tačiau ji viliasi, kad bus aptariamas rugsėjo 10 d. mitingas ir jo rizikos. Jei susitikimas vyks Seime – visi dalyvaujantys privalės pateikti galimybių pasus. Šį reikalavimą ne itin palankiai vertina „Šeimų sąjūdžio“ atstovai.

Artėjant rugsėjo 10 dienos mitingui Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ruošiasi susitikti su Šeimų sąjūdžio nariais ir pasikalbėti. Šiuo metu derinamas susitikimo laikas, o V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad gyventojai įvertins praėjusio mitingo rezultatus, kurie peraugo į riaušes ir elgsis kitaip. Antradienį V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo dalyvavo susitikime Policijos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje.

Į laisvę paleisti devyni iš dešimties asmenų, anksčiau suimtų dėl įtarimų riaušių prie Seimo byloje. Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė pirmadienį informavo BNS, kad penki įtariamieji paleisti prokurorams skyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Anksčiau pirmadienį vieną suimtą įtariamąjį paleido Vilniaus apygardos teismas, dar trys paleisti praėjusį penktadienį. Anot prokuratūros atstovės, šiuo metu suimtas išlieka vienas įtariamasis, kuris buvo sulaikytas praėjusią savaitę.

Galimybių pasas, skiepai nuo COVID-19, migrantų krizė, valdantieji – mitingo prie Seimo dalyviai piktinosi ir reikalavo skirtingų dalykų. Ar tai leidžia kalbėti apie tai, kad Lietuva skilo ne į dvi, kaip įprasta dalinti, bet į žymiai daugiau Lietuvų? Politikai tokiame tautiečių susiskaldyme įžvelgia grėsmę šaliai ir naudą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Antradienį apie 5 tūkst.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Per praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė 19 neteisėtų migrantų, dviem asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių. * Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad situacija Baltarusijos pasienyje stabilizavosi.

Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas, reaguodamas į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią ir visuomenę klaidinančią informaciją, pažymi, kad paviešintose nuotraukose užfiksuotas policijos pareigūnas, rašoma policijos pranešime. Riaušių prie Seimo metu jis dalyvavo kaip dialogo grupės narys.

Prezidento iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautoje informacijoje nebuvo kalbama apie rimtesnę grėsmę dėl „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių ar dalyvių, teigia Prezidentūra. VSD ketvirtadienį pranešė, kad sprendimų priėmėjams nuo sausio teikė informaciją apie galimą įtampą dėl skiepijimo, o nuo kovo – apie su „Šeimų maršu“ susijusias rizikas. „VSD teikiamos informacijos turinio viešai komunikuoti neturime teisės.

Pastarosiomis dienomis didžiausią susidomėjimą kelia riaušių prie Seimo byla. Kodėl atliekami būtent tokie pareigūnų ir teisėjų veiksmai, kaip skiriami ar neskiriami suėmimai? Kad būtų lengviau suprasti riaušių bylos eigą, aptarsiu kelis esminius dalykus, rašoma pranešime spaudai.

Byloje dėl riaušių prie Seimo rūmų yra 19 nukentėjusiųjų, o iš visuomenės plaukia pranešimai policijai – filmuota medžiaga, padėkos riaušes malšinusiems pareigūnams. „Didesnė dalis nukentėjusiųjų yra pareigūnai, dalis yra kiti žmonės“, – BNS penktadienį sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis. Byloje kol kas įtariamaisiais pripažinti 26 asmenys, devyni iš jų suimti, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Du konservatoriai siūlo nustatyti, kad derinant leidimus mitingams prie Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės dalyvautų ir šių institucijų atstovai. Šiuo metu Susirinkimų įstatymas numato, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad atsakomybė už šią savaitę vykusias riaušes prie Seimo Vilniuje turi būti greita. „Svarbiausias dalykas yra greita atsakomybė už tuos nusikalstamus veiksmus – tiek politikų, tiek asmenų, kurie dalyvavo tame procese“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė. Apie 5 tūkst.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė:  * Į Lietuvą neįleistas nė vienas migrantas, gražinta 11 neteisėtai sieną kirsti mėginusių asmenų. * LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad Kaune veikiančios krovinių pervežimo įmonės „Transport Solutions Group” savininkas ir direktorius Andrius Velička migrantams siūlo Vokietiją pasiekti už 3 tūkst. eurų. Jis pats tai neigia.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad riaušės prie Seimo Vilniuje sukeltos „ne be užsienio valstybių pagalbos“. „(...) buvo akivaizdžiai matyti, kad tai yra daroma ne be užsienio valstybių pagalbos“, – ketvirtadienį „Delfi TV“ sakė valstybės vadovas, komentuodamas antradienį prie Seimo įvykusias riaušes.

Aiškėja, kokie žmonės sulaikyti ir suimti per prie Seimo vykusias riaušes. Pusė sulaikytųjų bedarbiai, o trečdalis – teisti. Trys net po keliolika kartų. Už grotų pakliuvo ir riaušininkus kursčiusi Seimo nario padėjėja bei kelios „Šeimų sąjūdžio“ aktyvistės.  Nurimus emocijoms po nakties riaušių prie Seimo, pradeda aiškėti, kokie žmonės suimti už neramumų kurstymą. Policija tą naktį sulaikė 26 protestuotojus, o jų paveikslas – iškalbingas.

17 įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo byloje bus paleisti į laisvę, teismas atsisakė juos suimti. „Trylikai nepaskirta jokia kardomoji priemonė, keturiems skirta intensyvi priežiūra“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ketvirtadienį nagrinėjo prokurorų prašymus suimti 26 įtariamuosius dėl riaušių prie Seimo Vilniuje sukėlimo, leido suimti devynis iš jų. Penki įtariamieji suimti mėnesiui, du – po 14 parų ir dar du – po dešimt parų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai siūlo Seimo valdybai įvertinti kelių parlamentarų vaidmenį per riaušėmis virtusį mitingą. NSGK vadovas L. Kasčiūnas patvirtino, kad toks siūlymas suformuluotas per ketvirtadienį vykusį komiteto narių susitikimą su Valstybės saugumo departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Policijos departamento vadovais.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pasmerkė antradienį prie Seimo vykusio mitingo metu vykdytus išpuolius prieš žurnalistus, jų žeminimą ir užgauliojimą. „Rugpjūčio 10 dieną įvykusio mitingo dalyvių išpuolius prieš žiniasklaidą, žurnalistų užgauliojimą, įrangos gadinimą vertinu kaip sąmoningą trukdymą jiems dirbti savo darbą. Tai man yra visiškai nepriimtina.

Antradienį kilusių riaušių prie Seimo metu buvo sulaikyti 26 asmenys. Tarp jų galimai yra ir Seimo nario Valdemaro Valkiūno padėjėja Nendrė Černiauskienė – aktyvi panašių protestų dalyvė, buvusi kandidatė į Seimą bei kiti mitingo organizatoriai. Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, kad esą sulaikyti keturi mitingo organizatoriai Vitolda Račkova, Adelina Sabaliauskaitė, Dima Vinogradovas ir Seimo nario V. Valkiūno padėjėja N. Černiauskienė.