miškas

Medžiotojai pastaraisiais metais vis daugiau išgelbėja į vielas ar tvoras įsipainiojusias stirnas ir kitokius kanopinius. Sako, ir anksčiau tokių gelbėjimo operacijų būdavo, tačiau dabar – daug dažniau, mat kanopinių populiacija yra smarkiai yra išaugusi. Žvėrys įsipainioja į ūkininkų per žiemą paliktus tinklus, jų kartais jau ir nepavyksta išgelbėti. Dramatiška laukinių žvėrių gelbėjimo operacija nufilmuota netoli Marijampolės, laukuose.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šio ketvirtadienio, balandžio 22 d., Lietuvoje pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Kaip ir kiekvienos technikos taip ir miško technikos išlaikymas yra ganėtinai nemažas reikalas. Gali atrodyti, kad tai padaryti nieko nekainuoja, tačiau yra priešingai. Pradedant nuo to, kad tokios technikos išnaudoja tikrai labai didelį kiekį kuro, kurį reikia nuolat pildyti. Tai transporto priemonė, kuriai kaip ir visoms kitoms reikalingos techninės apžiūros bei draudimai. Taip pat reikia paminėti tai, kad tokios technikos pastatyti bet kur nepastatysi, todėl tam reikalingos aikštelės.

Miškas – puiki vieta pasivaikščiojimams. Lietuvoje miškų itin daug, tad, jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, trumpam pamiršti civilizuotą gyvenimą ir nusiraminti, kitą pasivaikščiojimo maršrutą rinkitės miške.  Jei bijote miške pasiklysti ar sutikti gyvatę, kaip prisijaukinti mišką tv3.lt portalui pasakojo nevyriausybinės organizacijos „Miško istorijos“ įkūrėja, žygių organizatorė Modesta Genytė.

Lietuvoje įsibėgėja miškasodis, nors pandemija neaplenkia ir jo – dėl saugumo reikalavimų didėja darbų kaštai, o žmonės negali dalyvauti ir susipažinti su medžių sodinimo svarba, apgailestauja miškininkai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teigimu, šiemet bus įveista ir atkurta 10 tūkst. ha miško – miškininkai planuoja pasodinti 30 mln. vienetų sodinukų. „Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, pasodindavo net apie 400 tūkst. medelių“, – pranešime sakė įmonės vadovas Valdas Kaubrė.

Kai tik meškinis česnakas pradeda žaliuoti, pats laikas išmesti pageltusius ar parudusius česnakus ir visas importines žoles. Kam laikyti apvytusį baziliką, kai galite pasigaminti dievišką pesto iš paties prisirinktų šviežiai nuskintų meškinio česnako lapų? Galite neabejoti, kad jų švelnus skonis ir nuostabus aromatas paįvairins salotas, sriuboms suteiks nuostabų skonį, o pikantiškiems patiekalams bus tobulas garnyras. Drąsiai valgykite ne tik lapus, bet ir gražiuosius baltus žiedelius.

Seniausias Lietuvos simbolis Stelmužės ąžuolas neatlaiko senatvės. Lūžo viena iš 4 pagrindinių medžio šakų. Zarasų rajono savivaldybė įsitikinusi, kad viena iš paremtų šakų neatlaikė remonto, mat kovą kaip tik buvo keičiamos jos atramos. Meras žada kreiptis dėl žalos atlyginimo iš medžio priežiūros projektą rengusios tarnybos. Garsiausias Lietuvos galiūnas Stelmužės ąžuolas nuo šiol turistus pasitiks lyg koks trikojis.

Biržų rajone pastebėta klaidžiojanti meška. Jauno amžiaus suaugusi meškutė sukiojasi visai greta Vabalninko miestelio. Rudąją smaližiaujančią šernams skirtais kukurūzais nufotografavo Meilūnų medžiotojų būrelio kamera. Tačiau fotosesiją surengusi lepečkojė vietinių visai nesužavėjo, atvirkščiai, išgąsdinti vabalninkiečiai ketina tvirčiau rakinti namų spynas. Biržų rajono miške greta Vabalninko į Meilūnų medžiotojų būrelio akiratį pakliuvo itin retas Lietuvos miškų gyventojas.

Šylant orams beržai jau rodo gyvastį – pradeda tekėti sula. Kasmet sulos skanautojai nepraleidžia progos prisileisti medžių vandens. Kas ragaują sulą šviežią stiklinėmis, kas didesnį kiekį sulčių šaldosi ir išlaiko gėrimą karštoms vasaros dienoms. Panevėžiečio Manto rankose grąžtas ir švarus tuščias butelis. Mat palaukės beržynėlyje jau teka sula. Medžio sulčių leidimas Mantui yra kaip gėrybių rinkimas gamtoje, o ir vaikams įsiūlytas puodelis sulos – natūralūs vitaminai.

Sulaukus kalendorinio pavasario, bet dar nenutirpus iki galo sniegui kai kas į miškus leidžiasi ieškoti gėrybių. Kovą miškai traukia ne grybautojus, o ragų ieškotojus, dalis jų tokie pamišę, kad prasidėjus elnių ragų metimo sezonui ima net atostogas. O užkietėjusių rinkėjų kolekcijos įspūdingos. Panevėžietis Lauras Jagminas vos tik pašviečia saulutė lekia į gamtą. Eiti į mišką vyrui tikra atgaiva, kai visą dieną tenka sėdėti kabinete prie kompiuterio.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Vidurio Lietuvoje susitelkusios didžiulės stumbrų bandos kelia pavojų sau ir žmonėms, o jei įsisuktų liga, išguldytų didelę dalį populiacijos. Tad juos saugodami specialistai sutarė formuoti naują stumbrų bandą Dzūkijoje. Mokslininkai pradėjo vilioti ir gaudyti galiūnus, bet pradėtą projektą buvusi valdžia staiga sustabdė – reikalingas voljeras liko neįrengtas. Tad sugauti tinkami gyvūnai laikiną prieglobstį rado net Žvėrinčiuje prie Telšių.  Į pastatytą mobilią gaudyklę įkliuvęs stumbras.

Pavasarį skelbia ne tik pamažu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžtantys paukščiai. Pradėjo tekėti klevų sula. Tiesa, dar negausiai, bet mėgstantys tikrai jau gali mėgautis šiomis medžio sultimis. O ir specialistai ragina gerti sulą. Joje, tiek klevų, tiek beržų yra labai naudingų medžiagų. Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.

Išbadėję žūsta pelėdos ir apuokai. Dėl žemę užlojusios storos ir ilgai besilaikančios sniego dangos net ir itin jautrią klausą turintiems plėšrūnams vis sunkiau sugauti po pusnimis šmirinėjantį grobį – peles ir pelėnus. Specialistai pataria, kaip padėti bent daliai šių sparnuočių. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis rodo pirmąsias šiųmetės žiemos aukas – keturių skirtingų rūšių nebegyvas pelėdas.

Karantino metu vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir miškuose, todėl tikimybė sutikti laukinį gyvūną didesnė. Vis dažniau žvėrys užklysta į gyvenvietes ar net miestus, taip sukeldami žmonių baimę ar gailestį. Gamtos fotografas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad laukinių žvėrių jaukinti, šerti, o įprastai, ir bijoti nereikėtų.  Jei daug laiko praleidžiate gamtoje, didelė tikimybė, kad jau esate sutikę laukinių gyvūnų.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Jungtinėje Karalystėje netoli Hensfordo miestelio esančiame Kanoko Čeiso miške viena moteris pamatė siaubo filmą primenantį vaizdą. Ji miške aptiko vietą, kurioje prie medžių buvo pririštos ar net prikaltos purvinos lėlės. Negana to, šalia jų buvo rasta ir Vidža lenta, kuri tariamai yra naudojama „dvasioms išsikviesti“ ar su jomis „pasikalbėti“. Moteris tikino, kad buvo ne juokais pašiurpusi ir nesuprato, kodėl ten yra iškabintos lėlės.

Pirmadienį penki asmenys Vilniuje miško takelyje užpuolė vyrą. 1988 metais gimęs vyras buvo užpultas apie 15 val. 30 min., pranešė Policijos departamentas. Jį užpuolę penki asmenys reikalavo pinigų ir pagrobė asmens tapatybės kortelę.

Aplinkos ministerija pirmadienį pranešė numačiusi, kaip 2021–2023 metais bus saugojamas miško medžių genetinis fondas. Planuojama saugoti genetinių miško medžių išteklius jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, taip pat pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Gausus snygis sniego pusnimis nuklojo laukus ir miškus. O oro temperatūros svyravimai dalį sniegynų sukaustė į ledą. Ant sniegynų užsitraukusi ledo pluta Lietuvos miškuose tapo pražūtinga žiemojančioms stirnoms, elniams, lapėms ir kiškiams. Miškininkai badaujantiems žvėrims jau veža papildomo maisto į šėryklas. Miškuose šiuo metu traška sniegas po kojomis. O iki šėryklos lydinčio girininko batai vietomis į pusnis sminga iki pusės blauzdų. Klampoti sunku ne tik mums, bet ir miško žvėrims.

Pastarosiomis dienomis Lietuvą klojantis sniegas kelia džiugesį išsiilgusiems baltos žiemos, tačiau intensyvus snygis atnešė ir iššūkių: prie sudėtingų eismo sąlygų prisideda neįprastas kiekis lūžtančių medžių, trikdančių ne tik elektros ar šilumos tiekimą, bet ir keliančių pavojų žmonių sveikatai bei turtui. Ekspertai perspėja, kad tokio šlapio sniego svoris medžiams yra neįprastas, todėl į mišką šiomis dienomis eiti nerekomenduojama, o nepamiršti saugotis vertėtų ir vaikščiojant mieste.

Dėl gausių kritulių ir šlapio sniego miškininkai įspėja saugotis nuo sniego svorio lūžtančių medžių. Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad dėl aplipusio sniego, dalyje miškų situacija tapo pavojinga. „Šiuo metu oro temperatūra yra apie nulį laipsnių, krenta šlapias, sunkus sniegas, tokio sniego nuo medžių šakų nenupučia vėjas, todėl jis kaupiasi ant medžių.

Aplinkos ministerija antradienį perspėjo, kad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seimas nepanaikins ankstesnės kadencijos metu įvesto draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško. Ministerija pranešė, kad Europos Komisija yra paprašiusi Lietuvos paaiškinimo, nes įtaria, kad toks ribojimas gali riboti laisvą kapitalo judėjimą.

Smagią langūrų kaImenę pasisekė nufilmuoti fotografams pietvakarių Kinijos miškuose.  Išties ne veltui langūrų mažylius vadina auksiniais. Užaugę jie taps pilki, kaip ir jų tėvai. Linksmą langūrų kaimenę fotografai filmuoja pietvakarių Kinijos Junanio provincijos kalnuose. Miškininkai pastaruosius kelerius metus akylai saugo šią miško teritoriją nuo brakonierių ir kirtimo, tad ir auksaspalvių mažylių kaskart suskaičiuoja vis daugiau.

Miškuose vienų rūšių gyvūnų sumažėjus, atsiradusi tuštuma greitai užsipildo. Pastaraisiais metais kritiškai sumažėjus šernų, smarkiai padaugėjo elnių, išaugo vilkų skaičius, vis dažniau pastebimos lūšių šeimynos. Medžiotojai sako, kad įmanoma aptikti net ir meškos pėdsakus.  Šalies medžiotojai kiekvieną žiemą privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą.

Stambus suaugęs žvėris krūmus kertantį žmogų miške sekė maždaug valandą. Išsigandęs vyras net pamanė, kad lūšis tykoja jo kaip grobio. Iki šiol Lietuvoje gyvenančios lūšys nėra užpuolusios žmonių. Bet specialistai pripažįsta, kad jų populiacija smarkiai išaugo. Laimė pasitaikė panevėžiečiui Rokui šią savaitę besidarbuojant Biržų girioje, sutikti retą laukinę murklę. Tačiau matyti, kad tokia vyro akistata su lūšimi jo nė kiek nesužavėjo, greičiau įvarė nemenkos baimės.

Užmojai plynai kirsti didelius miškų plotus ir toliau piktina gyventojus. Šį kartą tautiečiai gina Gojaus mišką prie Elektrėnų, kuriame ne tik brandūs medžiai, bet ir pilkapynai. Sujudus žmonėms, miškininkai suplanuotų kirtimų atsisako. Žmonės sunerimę.

Tikriausiai ne kartą esate girdėję apie gamtos teikiamą naudą sveikatai. Tačiau ar kada nors vaikščiojote miške užsimerkę, lietėte samanas ar uostėte medžio kamieną? Vilnietė Liudmila Monkevičė ragina į pasivaikščiojimą miške pažiūrėti kitaip ir išbandyti miško maudynes, kurių metu, net ir žiemą, žmonės panardina savo pojūčius į miško atmosferą.

Gamtoje karantininį laiką leidžiantys užkietėję grybautojai randa pridygusių tikrų miško išdaigininkų – tiltais ima dygti retam grybautojui pažįstamos žieminės ugniabudės, baltikai. Grybauti mėgstantis panevėžietis Algirdas neatsidžiaugia šiltos žiemos laimikiais. Į vyro pintinę gula mažai kieno pažįstami ir renkami, tačiau valgomi vėlyvo rudens grybai – juodkotės ugniabudės. Tokias išdaigas krečianti gamta šiemet gana ilgai džiugino ir grybautojus mėgėjus.

Įprasta manyti, kad paprastai ES parama žemės ūkiui skiriama tik už pasėlius, gyvulius, perkant techniką ar statant su ūkio reikmėms susijusius statinius. Tačiau iš tiesų į ją gali pretenduoti ir turintys miško.

Žemė slysta iš po kojų – tikriausiai taip galima apibūdinti vieno vyro šiaurinėje Airijos dalyje užfiksuotą vaizdo įrašą. Liudininkas įamžino, kaip jo akyse dalis žemės kartu su medžiais ėmė slysti žemyn nuo kalno ir artėti šalia esančios upės link.  Marko Rooney draugas jam atsiuntė vaizdelį, kuriame įamžino kaip šiaurinėje Airijos dalyje, Donegalo grafystėje, netoli vieno vėjo jėgainių parko, nuo kalno žemyn iki upės ėmė judėti žemė – durpės su kartu ant jų augančiais augalais.

Miškuose žmonės randa dar ir baravykų, jau nekalbant apie kazlėkus ar voveraites. Nors pasirodo ir šalnos, miškuose dar nėra taip šalta, tad bent pietums miško gėrybių tikrai įmanoma prisirinkti. Tačiau gyventojai yra perspėjami – jei grybus pakando šalna, jais galite apsinuodyti. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Didžiųjų Zariškių kaime gyvenantis Pranas rodo kieme pridygusius grybus. Vietiniai vadina juos slidukais, o tikrasis jų pavadinimas – kazlėkai.

Būrelis žmonių iš Klaipėdos, Kauno, Šilutės ir kitų Lietuvos kampelių susivienijo gelbėti sužeistą lapiuką. Mažylį prieš kelias savaites partrenkė automobilis, tad gyvūnui prireikė sudėtingos operacijos. Kol lapiuko žaizdos gijo, jį savo namuose globojo kaunietė mergina, o dabar veterinarijos gydytojai iš Klaipėdos turi įvertinti, ar operacija pavyko. Išvados nulems gyvūno likimą. Į vieną veterinarijos kliniką Klaipėdoje atkeliauja retas pacientas.

Rietavo rajone gyvenantys ūkininkai nebeatsigina nuo vilkų. Per šiuos metus jie papjovė kelias dešimtis telyčių, avių bei ožkų. Naujausias pilkių išpuolis netoli Tverų. Čia vilkai papjovė 11 avių, dar kelias dėl patirtų sužalojimų teko užmigdyti pačiam ūkininkui. Nuo pilkių neapsaugojo net ganyklą juosiantis elektrinis piemuo. „Tvenkinyje buvo 6, ten dvi, čia trys, vieną iš vis prie fermos radau, ten pas mus parbėgo, greičiausiai atsivijo“, – sako avių augintojas Mikas Jusys.

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų turi mažesnius ar didesnius žemės sklypus. Toli gražu ne visi jie gali ar nori aktyviai užsiimti žemės ūkio veikla – verstis augalininkyste ar juolab gyvulininkyste. Tačiau palikti žemę dirvonuoti irgi ne išeitis. Tokiu atveju verta rimtai pasvarstyti apie žemės apsodinimą mišku. Jau ne vienerius metus tam teikiama ir Europos Sąjungos parama. Ja jau pasinaudoję ūkininkai tikina, kad miškas yra puikus pasirinkimas norint įdarbinti nenašią žemę.

Kauno apylinkes pamėgo rudasis lokys, gauruotasis vis dažniau patenka į medžiotojų akiratį. Specialistai kol kas apie pastoviai čia gyvenantį plėšrūną kalba atsargiai, bet didėjant jų skaičiui kaimyninėse šalyse, esą stebėtis tuo nereikėtų. Sunerimti verčia tik tai, kad šiltėjant žiemoms – lokiai nebeužmiega žiemos miegu. Į šernų medžioklę Kaišiadorių rajone, Palomenės miškuose išsiruošęs kaunietis Dalius Katinas netikėtai termovizioriumi įamžino lokį.

Dideli nuostoliai Suvalkijoje. Gauja vilkų papjovė 13 brangių ir neseniai Lietuvoje atsiradusių avių. Pilkiai gerai papuotavo paryčiais, kai tik ūkininkas gyvulius išginė iš tvarto. Ūkininkas piktas: vilkai lyg tyčia paskerdė gražiausias ir stambiausias avis. Netoli Marijampolės esančio Buktos kaimo ūkininkas Rolandas Storpirštis sako su didžiuliu nerimu klausydavo žinių apie vilkų išpuolius Lietuvoje ir meldėsi, kad plėšrūnai aplenktų jo ūkį. Tačiau išvengti nepavyko.

Klaipėdos rajone, netoli Lėbartų kapinių, rastas paliktas automobilis su šunimis. Į signalą sureagavo įvairios tarnybos. Tačiau situacija pasirodė esanti painesnė, nei buvo galima manyti. „Vakarų ekspresui“ apie radinį pranešęs netoliese dirbęs Valentinas tikino, kad automobilis, manoma, ispaniškais numeriais, miške stovi jau dvi dienas. „Girdėjau kažkokį lojimą ir vakar, bet galvojau, kad kokios lapės laksto. Šiandien atėjau pasižiūrėti ir pamačiau, kad yra palikti šunys“, - sakė vyras.

Per naktį vienas ūkininkas neteko beveik visos bandos ėriukų – gyvi liko vos dešimt, keturiasdešimt penkis ėriukus ir dvi avis papjovė vilkai. Medžiotojai tik skėsčioja rankomis, esą kol nepaskelbtas vilkų medžioklės sezonas ūkininkams pagelbėti nėra jokių galimybių. Įspėjame, reportaže gali būti nemalonių vaizdų. Nevilties apimtas ūkininkas Edvinas rodo vilkų aukas – naktį į pirmadienį sudraskytas ėriukų kūnus. O ir likę, kaip sako Edvinas, išgąsdinti ir kai kurie su vilko dantų žymėmis.

Pareigūnai gavo pranešimą, kad miške savo automobilyje rastas stipriai sumuštas žmogus. Atvykę į įvykio vietą jie išvydo dar neregėtą vaizdą – šalia automobilio miške mėtėsi bokso pirštinė, kroksai ir purvini vyriški rūbai. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Pareigūnai pastebėjo, kad mašinoje sėdintis vyriškis stipriai sumuštas – jam sužalota galva, rankos, kojos. Muštynių metu nuo vyriškio nuplėšti visi drabužiai.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Vilniaus policijos pareigūnai miške Iždo gatvėje penktadienio rytą, apie 11.05 val., aptiko nenustatytos tapatybės kūną.  Kaip praneša policija, kūnas taip apiręs, kad nenustatyta ne tik jo tapatybė, bet ir lytis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip niekada grybų turtingas ruduo sušaukė į miškus grybautojus – ir mėgėjus, kurie prisirenka grybų šeimai paskanauti, ir tuos, kuriems grybavimas padeda prisidurti prie atlyginimo ar pensijos. Ir nors egzistuoja tiek rašytinės, tiek ir nerašytos grybavimo taisyklės, panašu, kad kartais godumas nustelbia bet kokį sveiką protą. Privačių valdų savininkai guodžiasi, kad kartais grybautojus tenka vyti ir iš nuosavo namo kiemo.

Kad nuo baravykų derliaus neapsisuktų galva, siūlome jums ne tik lengvai paruošiamo baravykų užkandžio receptą iš prabangaus sostinės restorano, bet ir specialistų patarimus, ką daryti su krepšiais į namus tempiamų baravykų. Pirmiausia – nepersivalgyti. O ką geriausia daryti – šaldyti, džiovinti, marinuoti ar rauginti? Kol šalies miškuose iš samanų kepures keliančių baravykų gausa vis dar atima grybautojams žadą.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.