miškas

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui, Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi „šukomis“ vadinamais brauktuvais. Primename, kad jie gali pažeisti uogienojus, todėl nei šių, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų rinkimo procesui paspartinti, naudoti negalima.

Gausus grybų derlius džiugina lietuvius, ypač voveraičių šiemet gausu kaip reta. Visuose šalies regionuose žmonės renka grybus ne tik sau, bet ir neša į supirktuves. Grybų daug, bet dzūkai ožiuojasi ir sako, kad šiuo metu nelabai apsimoka grybauti pardavimui. Netenkina kaina, pyksta grybautojai ir prognozuoja liūdną ateitį – grybų daug, tik ar bus kam rinkti. Varėnoje gyvenanti Agnė į miško gėrybių supirktuvę atneša maišą voveraičių. Netruko tiek surinkti: Dzūkijos miškai – pilni grybų.

Be džiovintų ir mišku kvepiančių grybų dažnas žmogus neįsivaizduoja ne tik Kūčių stalo patiekalų, bet ir kasdienio raciono – gardina jais sriubas, padažus, troškinius, įvairius kepinius bei salotas. Tačiau laikai, kai kiekvienoje virtuvėje puikavosi krosnis, naudota miško gėrybėms džiovinti –  praeityje, todėl grybų mylėtojai ieško naujų, kartais ir pačių netikėčiausių būdų grybams bei uogoms konservuoti.

Lietinga vasara mažina mėlynių derlių, bet ne jų kainas. Nors mėlynių sezonas įsibėgėjo, uogų rinkėjai sako, kad mėlynės mažos ir jų nedaug, tad kaip ir sezono pradžioje, taip ir dabar bent jau Vilniaus turguose už litrą uogų pirkėjai priversti mokėti po 7 ar 8 eurus. Tokios kainos esą gali išsilaikyti ir iki pat derliaus pabaigos. O sveikatos specialistai kiekvienam pataria mėlynių kasdien suvalgyti po dvi saujas.

Vienas savanoris ugniagesys žuvo, o kitas buvo sužeistas per miško gaisrą Maroko šiaurėje, kur, pasak vietos valdžios institucijų, po kelių ramių dienų įsiplieskė naujų gaisrų. Šie žmonės pirmadienį padėjo gesinti gaisrą Taunato provincijoje netoli Fezo ir Mekneso, naujienų agentūrai AFP sakė vietos šaltiniai. Sužeistas savanoris buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jo gyvybei pavojus negresia.

Neringoje miškelyje sulaikytas vaikinas su galimai narkotinėmis medžiagomis, pranešė Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. 2003 metais gimęs jaunuolis buvo sulaikytas šeštadienio naktį iškart po vidurnakčio, prie Smiltynės-Nidos plento esančiame miškelyje. Pas jį rastas plastikinis maišelis su 20 vnt. geltonos spalvos tablečių, galimai narkotinės medžiagos, ir plastikinis maišelis bei folijos lankstinukas, kuriuose buvo birios medžiagos.

Ar pavyks pastebėti šioje nuotra1ukoje pasislėpusią gyvatę vos per kelias sekundes? Lažinamės, kad tai padaryti pavyks tik patiems akyliausiems. Įsižiūrėkite į nuotrauką – ar matote miško glūdumoje pasislėpusią gyvatę? Jeigu taip, sveikiname, esate be galo pastabus ir sugebate pastebėti tai, ko negali pamatyti kiti! Pavyksta pamatyti tik dėmesingiausiems Internete žmonės neria į tikrą iššūkį. Jų prašoma per vos 7 sekundes pastebėti pasislėpusią gyvatę.

Miškuose, vėluodamos kone 2 savaites, jau pasirodė pirmosios mėlynės. O už jų litrą uogautojai prašo ir 10-ies eurų. Kai, pavyzdžiui, pernai litrą mėlynių tokiu laiku buvo galima nusipirkti ir už 3 eurus. Uogautojai aiškina, kad kol kas uogų mažai, tad ir kaina aukšta. Jei užteks drėgmės ir netrūks šilumos, miško uogų, pasak uogautojų, turėtų būti gausu. O kai mėlynės ims sirpti gausiau ir kaina turėtų kristi.

Įsibėgėjusi vasara į miškus vėl sukvietė lietuvius, o kai kurie iš jo grįžta nešini pilnomis pintinėmis grybų. Itin gausiais laimikiais dalijasi žmonės, grybavę Varėnos rajone. Ten miško gėrybes rinkusi Renata sako, kad surasti pavyko tikrai įspūdingą kiekį grybų: vieną dieną 17 kg, o kitą – net 21 kg. Miškuose, sako ji, jau yra ir žemuogių, tačiau mėlynių dar nedaug. Taip pat Varėnos rajone grybavusi Ramunė Verbickienė prisirinko net 24,2 kg voveraičių.

Įsibėgėjus vasarai galime pasilepinti ne tik įvairiausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir grybais, kurių pirmas derlius jau pasirodė ir parduotuvėse. Grybavimo asociacijos įkūrėjas ir pasaulio čempionas Vytenis Daugudis sako, kad tam tikrose vietose jau galima rasti voveraičių, be to, su išsiruošusiais jų ieškoti jis pasidalijo ir keliais patarimais, kuo privalu pasirūpinti ruošiantis į mišką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pavėlavęs, tačiau tikrasis grybų sezonas prasidėjo. Miškuose pasirodė pirmosios voveraitės. Grybai vis dar nedrąsiai lenda iš žemės – trūksta šilumos. Grybavimo sezonas šiemet vėluoja dviem trim savaitėmis. Tačiau užėjus gerą vietą – gardžiai vakarienei jau tikrai galima pasirinkti. Alytaus rajono, Makniūnų kaimo gyventoja Danguolė Muzikevičienė atvažiavo patikrinti savo vietų: miške, netoli Makniūnų kaimo, daugybę metų dygsta voveraitės. Tiesa, tik tam tikruose plotuose.

Klaipėdietis Karolis Paradnikas 40 dienų ir 40 naktų praleido be maisto miške, gerdamas tik vandenį iš šaltinio. Negana to – visas dienas išbuvo netaręs nė žodžio. Ir tai buvo sąmoningas jo pasirinkimas. „Iš tiesų tai buvo mano gyvenimo siekis“, – sako gatvės šokių studiją „Sfinx“ kartu su drauge Karina Karmonaite turintis ir videoistorijas kuriantis Karolis. Su juo bendravome praėjus vos keturioms dienoms, kai jis grįžo iš miško į realų gyvenimą.

Nors šiųmetis pavasaris išties vėsus ir taip laukiamos šilumos labai jau gaili, visgi gamtos procesai, nors ir lėčiau, bet vyksta. Kėdainių miškuose jau pasirodė grybautojų itin mėgstami pavasariniai grybai – avižėlės, dar vadinami gegužiukais. Tikrasis jų pavadinimas – pavasarinė balteklė. Auga tiltais Aistringa kraštietė grybautoja Valda Petrauskaitė-Šlamiškienė sako avižėles renkanti nuo pat vaikystės, tik vadinami šie grybai anksčiau buvo kitaip.

Po konflikto Kaune, miško aikštelėje, du kartus buvo paleisti šūviai į orą.  Kaip pranešė policija, incidentas įvyko sekmadienio vakarą, apie 19 val. 35 min., Neveronių gatvėje esančioje miško aikštelėje. Per konfliktą grupė vyriškių pagrasino automobilyje „Audi A4“ buvusiai 40-metei moteriai ir 43 metų vyrui bei daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, du kartus iššovė į orą. 35 metų įtariamasis uždarytas į areštinę, ginklas nerastas.

„Kartu su vyru pavasarį kasmet skubame į mišką prisirinkti meškinio česnako. Esu girdėjusi, kad jo nauda yra ypač didelė. Norėčiau paklausti, ar tikrai? Kadangi šią žolelę rekomenduoju visiems savo draugams, įdomu, ar ji tinkama visiems?“, – rašo kaunietė. Naujienų portalas tv3.lt apie meškinio česnako naudą pasiteiravo vaistažolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais. Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę.

Prasidedant gaisrų sezonui, kai šalyje vyrauja sausi ir saulėti orai, o laukuose vis atsiranda pernykštę žolę deginančių žmonių, nuo kovo 23 d. iki balandžio 10 d. miškininkai rengs akciją „Gamta be gaisrų“ ir visoje Lietuvoje vykdys gaisrų prevencijos reidus.

Už neteisėtai be savininkų žinios iškirstą miško plotą Trakų rajone asmeniui gresia susimokėti beveik 20 tūkstančių eurų, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai vasarį gavo pranešimą dėl Trakų rajone neteisėtai kertamo privataus miško. Informacija pasitvirtino, sulaikyti miško kirtėjai ir juos pasamdęs asmuo.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka. Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula.

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai renka kankorėžius. Šiuo metu kaip tik skinami eglės ir pušies kankorėžiai. Specialistai nerimauja, mat šiemet jų derlius menkas. Tad ar nepritrūks miškininkai sodinukų mūsų šalies miškams atsodinti? Valstybinių miškų urėdijos plantacijose – pats darbymetis. Skinami kankorėžiai. Per dieną vienas žmogus prirenka keliasdešimt kilogramų.

Šiais metais Lietuvos žalieji plaučiai išsiplės mažiausiai 732 ha, tiek planuojama įveisti naujų miškų vien valstybinėje žemėje. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos tam skirta 899 tūkst. eurų, dar 400 tūkst. eurų numatyta įsigyti žemei jiems sodinti.

Šalia Juodkrantės du suaugę šernai užpuolė viduryje dienos pasivaikščioti išėjusi vyriškį. Šis pasakoja, kad dar puolė slėptis už medžio, tačiau įniršusio žvėries smūgio išvengti nepavyko. Gamtininkai ir medžiotojai sako, kad šiuo metų laiku šernai žmones užpuola ypač retai ir mano, jog tokį gyvūnų elgesį išprovokavo juos mėgstantys maitinti turistai. Juodkrantiškis Reginijus kaip yra įpratęs pirmą valandą dienos išėjo pasivaikščioti po šalia esančius miškus šalia Raganų kalno.

Lietuvos pasieniečiai prie pat sienos sienos su Baltarusija nufilmavo patruliuojančią gaują vilkų. Stebėjimo kameros užfiksavo net 10 vilkų žygiuojančių pasieniečių taku palei sieną. Naujametį video sveikinimą savo sekėjams socialiniuose tinkluose siunčia Lietuvos pasieniečiai: tai vakar prie sienos su Baltarusija užfiksuoti vaizdai. Pasieniečių taku Lietuvos pusėje palei pat tvorą tipena vilkų gauja.

Kalėdų eglutės paieškos gali tapti tikru galvos skausmu prieš didžiausias metų šventes. Platus pasirinkimas, kokį kalėdinį medelį puošti: galima rinktis tarp dirbtinės arba gyvos eglės arba pasidžiaugti puokšte iš šakų. Vis dėlto ne visi gyventojai linkę tausoti gamtą. Kai kada asmenys nukerta eglutę miške, nesusimąstydami apie neigiamas pasekmes. Aplinkosaugininkai įspėja, kad už tokį pažeidimą gresia piniginės baudos, be to, ragina kitokiu keliu apsirūpinti Kalėdų egle.

Prieš keletą dienų Kėdainių rajono gyventojui mūsų krašte pavyko pamatyti ir telefone esančia vaizdo kamera nufilmuoti trikojį vilką. Patyrę specialistai sako, jog tai – ne pirmas atvejis ir trikojų gyvūnų gamtoje pasitaiko. Vilkas išgyvens, jei jam padės jo gauja. Trikojį vilką sekmadienį pastebėjo Kėdainių rajono gyventojas Paulius Kasputis. Vilką vyriškis nufilmavo netoli Pelėdnagių seniūnijos Beinaičių kaimo. „Vilkas iš pradžių bėgo keliu, po to laukais pasuko ir nubėgo link miško.

Galiojantis teisinis reglamentavimas kai kuriais atvejais nepagrįstai leidžia aptverti dideles miškų teritorijas, varžo gyventojų teises lankytis miškuose, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tai STT trečiadienį konstatavo antikorupciniu požiūriu įvertinusi teisės aktus, kuriais vadovaujantis miško žemėje įrengiami aptvarai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir ribojama asmenų teisė lankytis miškuose.

Panevėžio rajone, pamiškėje, rastas sąmonę praradęs vyras. Kaip pranešė policija, antradienį, apie 11 val. 50 min., Putiliškių kaime, automobilyje „VW Polo“ rastas sąmonę praradęs 35 metų vyras. Jis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikato sutrikdymo. Tą pačią dieną, apie 11 val. 10 min,. Ukmergėje, Miškų gatvėje, miške, rastas apie 70–80 metų amžiaus nenustatytos tapatybės moters kūnas be išorinių smurto žymių.

Ruduo lepina orais, leidžia mėgautis gamtos vaizdais, o taip pat kviečia grybautojus bei uogautojus į miškus. Kad laikas praleistas miške neapkarstų, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos.

Išėję pasivaikščioti į mišką tikimės rasti tylą ir ramybę. Tačiau vilnietė Vilma nusprendusi pasivaikščioti Visorių mikrorajone liko nemaloniai nustebinta – pamiškėje rado krūvas padangų, baldų komplektą ir neįgaliojo vežimėlį. Vilniaus atliekų sistemos administratorius pasakė, ką daryti miške radus šiukšlių krūvas. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Vilma pasakodama, kad išėjusi pasivaikščioti antradienio pavakare Visorių mikrorajone rado tai, ko nesitikėjo.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Įsivyraujant nepastoviems rudeniškiems orams grybavimo teikiamo malonumo ir naudų nereikėtų pamiršti. Grybavimo čempionatas ir grybautojų asociacijos įkūrėjas Vytenis Daugudis tikina – nors orai kiek atvėso, grybų miškuose tikrai netrūksta, tad vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, pintinėmis ir savaitgalį leistis į rudeniu kvepiančių miško gėrybių paiešką. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad grybai yra vertingas raciono paįvairinimas.

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu, specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

Šį šeštadienį, rugsėjo 11 dieną, visoje Lietuvoje vyks pirmąkart organizuojama miškų tvarkymo akcija „Miško kuopa“. Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia dalyvauti visus, kurie yra neabejingi mus supančiai aplinkai ir nori prisidėti prie svarbaus tikslo bei sumažinti milžiniškus atliekų kiekius, kurie teršia mūsų šalies miškus ir girias.  Kasmet surenka 1000 tonų atliekų Miškas neabejotinai yra kiekvienam lietuviui svarbi vieta, kur ieškoma ramybės, poilsio ir pramogų.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Miške Klaipėdos rajone rastas apdegęs vyro kūnas. Pirmadienį, 9.40 val., buvo gautas pranešimas, kad Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime, Pasakos gatvėje esančioje teritorijoje kilo gaisras. Pranešta, kad miške, netoli bunkerio, galbūt dega žmogus. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atvykę gelbėtojai ant Kukuliškių baterijos stogo rado degusį žmogų ir savaime užgesusią žolę aplink. 67 metų vyras stipriai apdegė.

Lietuvoje gausu įvairių pramogų ir netikėtų atradimų, tad nustebinti žmones nelengva. Dzūkijoje gyvenantys Violeta ir Tomas Žižiai sugalvojo nepaprastą idėją – pakabinti hamakus virš upelio ir pasiūlyti šią ekstremalią nakvynę keliautojams. Tomas sako, kad įspūdžių kupina nakvynė ir nauji potyriai garantuoti.

Antradienį Šiaulių rajone, ties Linartų kaimu esančiame miške, rastas mirusio žmogaus kūnas. Policija pranešė, kad lavonas aptiktas apie antradienio vakarą, apie 17 val. Kūnas buvo irimo stadijoje, dėl to mirusio žmogaus tapatybės ir lyties nepavyko identifikuoti. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad nustatytų mirties priežastį.

Po miškus alinusių sausrų grybautojai vėl gali imti į rankas peilius bei krepšius ir keliauti į miškus – girios atgijo ir pradėjo vėl dygti grybai. Dygsta ne šiaip sau grybai, o baravykai. Jų žmonės randa visuose šalies regionuose. Tiesa, kai kur jie visai dar mažyčiai, tačiau grybautojai tikri – šiemet baravykų užteks visiems.  Marijampolietė Ramutė atvažiavo į netoli Marijampolės esančius miškus įsitikinti, ar tikrai pradėjo dygti grybai.

Statistika rodo, kad kasmet registruojama vis daugiau erkių įkandimų žmonėms. Ar ir jūs netrukus ruošiatės į gamtą? Tuomet reikės atidžiai stebėti, ar neįsisiurbė erkė. Norėtumėte geriau įkandimo išvengti, nei paskui traukti erkę? Tuomet prieš keliaudami į gamtą apsirūpinkite šiuo natūraliu aliejumi, kuris padės išvengti erkių įkandimų. Erkių būna ne tik birželį ir liepą – dėl klimato kaitos erkės gyvena vis ilgiau, jų aptinkama ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.

Dažnai ramų poilsį gamtoje sutrukdo kraujasiurbiai uodai. Laimė, kad dabar turime be galo daug apsisaugojimo priemonių, o viena iš jų – apyrankės nuo uodų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistės entomologės Mildos Žygutienės klausiame, ar šios apyrankės tikrai veiksmingos? Šių apyrankių beveik nebeįmanoma nusipirkti, nes viskas išparduota.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Miškininkai trečiadienį įspėja dėl didelio miškų gaisringumo ir ragina žmones Jonines švęsti atsargiai. Valstybinių miškų urėdijos teigimu, šalyje įsivyravo IV-os klasės gaisringumas. „Didelis pavojus miško gaisrams kilti jau yra visoje Lietuvoje ir numatoma, kad jis tik didės, kol sulauksime lietaus. Labai prašome gyventojų, jog miške būtų atsargūs, o Jonines švęstų dar atsakingiau.

Gera žinia grybų ir uogų mėgėjams – grybavimo ir uogavimo sezonas pilnai atidarytas. Gausiai dygsta pirmosios voveraitės ir noksta saldžios kvapnios žemuogės. Šių gėrybių miškuose iš tiesų daug. Ir jei saulė neišdegins – grybų derlius bus išties gausus. Varėnos gyventojas Giedrius miške praleidžia labai daug laiko – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Miško gėrybės jam su žmona Irena – pragyvenimo šaltinis. Vyras skelbia: voveraičių sezonas atidarytas. Grybų Dzūkijos miškuose labai daug.

Dzūkai jau gali raitotis rankoves – jų miškuose užfiksuotos pirmos dygstančios voveraitės.  Kaip sako nuotraukas į redakciją atsiuntusi skaitytoja, šios nuotraukos darytos šiandien, netoli Varėnos.  Pasak skaitytojos, voveraitės dar visai mažos ir netinkamos rinkimui, tad dar reikėtų šiek tiek palaukti. Tačiau, jos manymu, jau savaitgalį jos gali būti tinkamo dydžio.  Tiesa, skaitytoja pridūrė, kad tik karščio šie grybai nemėgsta, tad tam, kad jos augtų, reikalingas lietus.

Aukštaitijos grybautojai jau džiūgauja, miškuose pasirodė pirmieji grybai. Tiesa, dygsta dar ne baravykai, o raudonikiai. Bet užkietėję grybautojai perspėja žmones, dar anksti veržtis patiems į mišką – grybų randa tik patys atkakliausieji. Miško gėrybės pasipilti turėtų apie Jonines. Jei vasariško lietaus ir šilumos gamta nepagailės, puikų sezoną šiemet žadą ir uogautojams. Panevėžietė Janina negali atsidžiaugti pirmu šiemet rastu laimikiu.

Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti Prienuose įsiliepsnojusio miško. Manoma, kad išdegė per 3 ha miško. Gaisras kilo netoli miško kelio, spėjama, kad jį sukelti galėjo neatsargus žmogaus elgesys. Anot Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, gaisras buvo greitai suvaldytas – atviros ugnies jau nėra, tačiau teritorijoje yra daug kelmų, kurie gali smilkti dar bent parą ar dvi.

Viename Kalifornijos valstijos Santa Kruzo apygardos miške pamatytas vaizdas sukaustė priešgaisrinės tarnybos savanorių dėmesį. Jie gavo pranešimą apie iš vidaus degantį medį, kuris tik per plauką nepridarė daugiau žalos. Nufilmuotame vaizdelyje matyti, kaip medžio viduje vis dar rusena ugnis, o pakėlus kamerą aukštyn matyti, kaip degantis medis jau nebeturi ir viršūnės.  Nuo degančio medžio kilo ir keli mažesni gaisrai, todėl ugniagesiams reikėjo reaguoti žaibiškai ir gaisrus gesinti.

Birželio 2 d. Šiaulių apskrities policijos kinologas Aivaras Rinkevičius su vyriausiuoju patruliu Daumantu Miniausku tarnybos metu stabtelėjo nuošalioje Šiaulių miesto vietoje, nes reikėjo pavedžioti tarnybinį šunį Hašą. Vaikštinėdami atokiais žmonių nelankomais takeliais pareigūnai netikėtai išgirdo cypimą ir, pasekę paskui sklindantį garsą, rado krūmuose pririštą dar visai mažą kalytę. Akivaizdu, kad nepastebimoje vietoje paliktas gyvūnas buvo pasmerktas lėtai, kankinančiai mirčiai.