minėjimas

Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai buvo paprašyti nedalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame renginyje, skirtame paminėti vienos Austrijoje veikusios nacių koncentracijos stovyklos išvadavimo metinėms, antradienį pranešė renginio organizatoriai.

Grupė parlamentarų siūlo gegužės 9-ąją Lietuvoje minėti ne tik kaip Europos, bet ir kaip Genocido Ukrainoje aukų atminimo dieną. Atitinkamą Atmintinų dienų įstatymo pataisą registravo 16 Seimo narių, priklausančių ir valdantiesiems, ir opozicijai. Tarp autorių yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ir teisingumo ministrai, pagrindinis iniciatorius bei rengėjas – Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Lietuva švenčia NATO pilnametystę. 2004 metų kovo 29 dieną NATO nare tapusi Lietuva jau 18 metų yra stipriausio gynybinio Aljanso pasaulyje dalis, o minint šią sukaktį kovo 29 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje įvyko šventinis Lietuvos įstojimo į NATO dienos koncertas.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Seime vyksta iškilmingas šios visai Lietuvai svarbios dienos minėjimas ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje.

Vasario 16-osios minėjimas pakurstė naujų aistrų. Ypatingo dėmesio sulaukė minioje pasirodęs plakatas su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva“. Jį demonstravusį vyrą policijos pareigūnai bandė išprašyti iš renginio. Pats plakato autorius teigė, kad į šventę atėjo „su savo mintimi“ ir turėjo pilną teisę ten būti. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gausioje minioje išsiskyrė vienas plakatas.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas sureagavo į ketvirtadienį protestuojančius minint 31-ąsias Sausio įvykių metines. K. Žukauskas protestuojančius tokią dieną pavadino „penktaja Rusijos kolona, naudingais idiotais ir visuomenės vėžiu“. „Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl S13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Iškilmingos laidotuvės su simboliniais palaikais. Minint 400-ąsias Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines bent taip sumanyta įvykdyti paskutinę jo valią – atgulti šalia žmonos. Labiausiai išgarsėjęs, kai per 20 minučių sutriuškino švedų kariuomenę Salaspilio mūšyje, Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė ir Kretingos miestą. Tačiau prisimenamas ir visoje Lietuvoje. Kretingos gatvėmis traukia iškilminga procesija.

Šiemet sukanka lygiai 80 metų nuo nacių ir jų kolaborantų vykdyto holokausto Lietuvoje pradžios. Šimtų mokyklų moksleiviai tradicinėmis eitynėmis į Panerių masinių žudynių vietą mini žydų genocido atminimo dieną. Šią dieną buvo galutinai išžudytas Vilniaus žydų getas, kuriame gyveno tūkstančiai žmonių.  Sostinės Gaono gatvėje – prabangus viešbutis. Kiek tolėliau už posūkio – restoranai, prabangios parduotuvės, butikai.

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį vyks „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidės nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Lietuva mini 32-ąsias Baltijos kelio metines. Nors sukaktis ir ne jubiliejinė, štai kauniečiai ją mini koncertu ir kūrybinėmis veiklomis. Į gyvą grandinę žmonės jungėsi ir Palangoje ant tilto. O štai dalyvavusieji Baltyjos kelyje jį prisimena ir dėl ypatingo, vilties kupino vienybės jausmo. Ir nors sukaktis ir ne jubiliejinė, dalies miestų gyventojai nusprendė ją paminėti – kauniečiai rinkosi į Vienybė aikštę, o pajūrio gyventojai simboliškai vėl susikibo rankomis.

 Ketvirtadienį Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje vyks kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. „Nors jo gimimo 100-ųjų metų jubiliejus buvo pernai, 2020-ųjų rugpjūčio 20-ąją, tačiau dėl įvairių priežasčių, turbūt svarbiausia priežastis – pandemija ir karantinas, (...) manome, kad mes esame skolingi daugeliui žymių, nusipelniusių Lietuvai asmenybių, taip pat ir kardinolui Vincentui Sladkevičiui – žmogui, kuris daug nusipelnė Katalikų bažnyči...

Gargžduose vyko Atminties eisena, kai nešini akmenukais žmonės prisimena Holokausto pradžią Lietuvoje. Prieš 80-metų ten, specialiu nacistinės Vokietijos nurodymu, buvo nužudyti du šimtai žydų, kurie tapo pirmosiomis šios tautos aukomis mūsų šalyje. Susikibę už rankų ir nešini akmenukais – taip tyloje žmonės Gargžduose žengė Atminties eisenoje. Žudynių vietoje sušaudyti žydai buvo pagerbiami tylos minute.

Penktadienį Kaune minimos Romo Kalantos žūties metinės. Kauniečiai šia proga kviečiami apsilankyti jo žūties vietoje Muzikinio teatro sodelyje, kur yra paminklas R. Kalantai atminti, ir padėti gėlių. Taip pat žmonės kviečiami jo atminimą pagerbti gėlėmis prie R. Kalantos namo Vilijampolėje (Panerių g. 34) bei ant kapo Romainių kapinėse. 1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.

Pasaulis mini Holokausto ir heroizmo aukų atminimo dieną, taip pagerbdamas šešis milijonus nacių nužudytų žydų. Izraelyje žuvusieji pagerbti dviem tylos minutėmis. Simbolinė ceremonija, kalbant maldas už mirusiuosius, vyko ir Paneriuose.

Trims praėjusio amžiaus viduryje iš Vilniaus universiteto totalitarinio režimo pašalintiems tautiečiams šiandien – teisingumo akimirka. Universiteto rektorius įteikė jiems simbolinius „atminties diplomus“, kuriais šiuos žmones grąžina į bendruomenės gretas. Neteisėtai pašalintųjų iš Vilniaus universiteto gali būti tūkstantis. O išmesdavo režimas studentus dėl ideologinių priežasčių – neva netinkamos tautybės, trispalvės turėjimo ar net neįtikusio įrašo užrašų knygelėje.

Šiandien airiai visame pasaulyje švenčia Šv. Patriko dieną – be žalios spalvos neįsivaizduojamas, įprastai triukšmingai švenčiamas krikščionybės atėjimas į Airiją – šiemet kaip ir pernai – be alaus pintų baruose. Tačiau su įspūdingais vaizdais – kviečiame pasigrožėti naktiniame Dublino danguje sukurtu reginiu. Tradicinės airiškos šokių muzikos motyvai ir šiuolaikinių technologijų sukurtas įspūdingas vaizdas. Jau antrus metus iš eilės airiai negali dorai atšvęsti šv.

Įprastai vykstančias Kovo 11-osios tautininkų eitynes šiemet dėl pandemijos pakeitė „važiuotynės“ – keliuose Lietuvos miestuose vykęs automobilių paradas. Į renginį, kuris sostinėje prasidėjo prie parodų centro „Litexpo“, susirinko apie 200 automobilių. Renginio pradžia buvo numatyta 14 val., tačiau pirmieji automobiliai iš aikštelės pajudėjo apie 14.40 valandą. Dauguma dalyvių buvo iškėlę Lietuvos bei istorines vėliavas, renginį sergėjo keletas policijos ekipažų.

Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime demokratinės Baltarusijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai įteikta Baltarusijos demokratinei opozicijai skirta 2020 metų Laisvės premija. S. Cichanouskaja dėkojo už šią premiją ir prabilo lietuviškai. Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje S. Cichanouskaja iš pradžių prabilo lietuviškai, vėliau savo kalbą tęsė anglų kalba ir pabaigoje taip pat kalbėjo lietuviškai.

Minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną. „Jau 1990-ieji buvo lemiamas laikas, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų, ypač didžiosios. Europoje įsisenėjusi ir pagrindinė nelaimė buvo raudonoji imperija – SSRS.

Šalyje minima Lietuvos žydų genocido aukų diena. Jautri ceremonija surengta didžiausioje Holokausto vietoje – Paneriuose. Masinį tautos naikinimą išgyvenę žydai meldžia nepamiršti istorijos pamokų ir dėkoja savo gelbėtojams, o šalies prezidentas beveik 200-tų tūkstančių žydų žūtį vadina Lietuvos katastrofa. Jautria Vilniaus geto giesme Panerių memoriale prasideda minėjimas Lietuvos žydų genocido aukoms atminti.

Trečiadienį Lietuvoje minima Žydų genocido aukų diena. Tradiciškai rengiamos atminties eitynės į žydų žudynių vietas. Vilniuje bus einama iki Panerių memorialo, Vilniaus pakraštyje, Kaune – į IX forto muziejų. Dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas mokytojams su mokiniais prisiminti per Holokaustą sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę.

Kitąmet ne tik minėsime 30-ąsias sausio 13-osios įvykių metines. Jei Seimas pritars Vyriausybei – tądien neisime ir į darbą. Visgi už naująją švenčių dieną teks paaukoti vieną senąją. Profesinės sąjungos gegužės pirmosios atiduoti nepanoro, tad greičiausiai įprasta diena taps vos prieš metus švente paskelbtos Vėlinės. Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše.

Po Valstybės dienos minėjimo jauniausias „Ąžuoliuko“ choristas, keturmetis Markas Vytautas Staniulėnas pavergė internautų širdis. Drąsus berniukas neišsigando staiga prapliupusio lietaus ir iš visos širdies ant Mindaugo Tilto traukė Tautišką giesmę. Šviesiaplaukio nuotraukos greitai pasklido internete. O berniuko mama Jovita Majauskaitė-Staniulėnė kritikuoja tuos, kurie choristus vadino vargšais. Pasak moters, jie buvo tikrai ne vargšai, o karaliai.

Pirmadienį socialiniuose tinkluose žmonės aktyviai dalijosi „Tautiškos giesmės“ giedojimo akimirkomis. Staiga Vilniuje prapliupusi liūtis permerkė visus susirinkusius. Pro internautų akis nepraslydo, kad prezidentas Gitanas Nausėda laiko skėtį, o šalia „Ažuoliuko“ choristai peršlapę ir drebantys nuo šalčio. Sekmadienį 21 val., Tautiška giesmė suskambo ir prie Mindaugo tilto Vilniuje.

Šimtai tūkstančių okupacijos metais mirusių, nužudytų, įkalintų  tautiečių. Minint Gedulo ir vilties dieną, visą parą skaitomi tremtinių vardai ir jų likimai, o norinčių prisidėti – eilės. Tiesa, šįkart ir virtualios. Prie akcijos jungiasi ir po pasaulį išsibarstę lietuviai. Rimtis, susikaupimas ir malda Vilniaus arkikatedroje. Sekmadienio rytą aukojamos mišios, žuvusiems tremtyje nuo okupantų rankos, kovojant už tėvynę.

Lietuviai pasaulyje savaitgalį minėjo pasaulinę cepelinų dieną. O Los Andžele, kur geras oras džiugina ir žiemą, parke surengta cepelinų iškyla. Kiek cepelinų joje suvalgė Amerikos lietuviai ir kokių skanauta daugiausiai, sužinokite reportaže iš Santa Monikos. Los Andželo apskrityje, Santa Monikoje iš puodų vienas po kito dingsta cepelinai ir tuštėja spirgučių atsargos.

Lenkijoje prasideda 75-ųjų Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinių minėjimas, kuriame dalyvauja didžiulė pasaulio lyderių delegacija, taip pat ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Prieš prasidedant oficialioms ceremonijoms, į Aušvicą grįžo buvę mirties stovyklos kaliniai, jie dalijasi nežmoniškais išgyvenimais. Lėtai Aušvico mirties stovyklos grindiniu žengia 90-metė Joana Laks su anūke. Ji čia pakliuvo 1944 m., būdama 14-kos. Tada ne iš karto suprato, kur buvo atvežta nacių.

Izraelyje prasidėjo Aušvico išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo renginiai, į kuriuos Lenkijos ir Lietuvos prezidentai atvykti atsisakė. Ir iš tiesų – renginiuose netrūko politinės ir istorinės trinties.

Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.

Šimtai žmonių sekmadienį prie Seimo minėjo artėjančias 29-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Šalia parlamento esančioje Nepriklausomybės aikštėje sekmadienio vakarą buvo uždegti atminimo laužai. Laužai degė ir prie televizijos bokšto bei šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Artėjant Baltijos kelio minėjimui rugpjūčio 23-iąją, fotografas Raimondas Malaiška asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo jautriu įrašu, kuriame nori surasti gyvoje žmonių grandinėje užfiksuotą mergaitę.  Pateikiame neredaguotą fotografo įrašą: „Vienos nuotraukos istorija... 1989 metų rugpjūčio 23-ioji, 19 valanda. Katedros aikštė, Vilnius. Baltijos kelias.

Michaelo Jacksono turtą valdantis fondas antradienį pagerbė jo artistiškumą ir dosnumą, o gerbėjai tuo metu ruošėsi atiduoti duoklę velioniui popmuzikos žvaigždei per jo mirties 10-ąsias metines. „Lygiai prieš 10 metų pasaulis neteko talentingo artisto ir nepaprasto filantropo“, – naujienų agentūrai AP išsiųstame pareiškime nurodė fondas. „Praėjus dešimčiai metų, Michaelas Jacksonas tebėra su mumis – jo įtaka jaučiama šokiuose, madoje, menuose ir šiuolaikinėje muzikoje.

Pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną dalyvaus ceremonijose Normandijos paplūdimiuose, kur prieš 75 metus išsilaipino Sąjungininkų pajėgos, pradėjusios stumti nacius iš okupuotos Prancūzijos. Pasaulinėje arenoje daugėjant nesutarimų lyderiai sieks pademonstruoti, jog transatlantinė vienybė išlieka nesutrikdyta, susirinkę antrąją iškilmių dieną pagerbti karių, 1944 metų birželio 6-ąją atplukdytų į Normandijos pakrantes, heroizmo.

Trečiadienį S. Daukanto aikštėje Vilniuje vyksta iškilmingas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15-ųjų metinių minėjimas. Vidurdienį aikštėje pakeltos Lietuvos ir ES vėliavos, susirinkusiuosius sveikino prezidentė D. Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasibaigus oficialiai ceremonijai, aikštėje prie Prezidentūros surengtas šventinis koncertas.

  Trečiadienį, Tarptautinę darbo dieną, Vilniuje į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo susirinko 200–300 šimtų žmonių reikalauti lygių teisių ir oraus atlyginimo už darbą.

Šiandien, Kovo 11-ąją, Seimo rūmuose iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe“, – pažymėjo Seimo vadovas.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metų programos planą. 2019 metais numatyta paminėti šios istorinės asmenybės atminimo metus.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime. Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti. Ketvirtadienį Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks iškilmingas minėjimas, Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos valstybės vėliavos. Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą.

Seime siūloma paminėti Lietuvos laisvės lygos (LLL) 40-metį. Grupė parlamentarų siūlo tam priimti specialią rezoliuciją, kuria pabrėžiamas šios organizacijos indėlis siekiant nepriklausomybės.

Sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, to meto įvykių dalyviai ir liudininkai išsakė viltis dėl didesnio valdžios ir visuomenės dialogo, piliečių aktyvumo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, politologas Vytautas Radžvilas teigia, kad už valstybę atsakomybė tenka piliečiams. „Tokių skandalų ir panašių socialinių blogybių kamuojama valstybė nejučia tampa savotiškais „drebučiais“, kurie lengvai gali tapti bet kieno grobiu.

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

Novosibirske sekmadienį paminėtas prieš trejus metus Maskvoje nužudytas politikas Borisas Nemcovas. Demonstrantai pražygiavo centrinės gatvės – Raudonojo (Krasnyj prospekt) prospekto alėja, toliau – Krylovo ir Sovetskajos gatvėmis iki Narymo skvero. Čia prie paminklo politinių represijų aukoms vyko mitingas. Su miesto valdžia suderinto renginio dalyviai padėjo gėlių prie paminklo su pastatytu nužudyto politiko portretu. B. Nemcovas dar buvo pagerbtas tylos minute.

Vasario 16-oji ryt, tačiau Lietuva gimtadienį jau švenčia. Vilniuje ant didžiausio pastato Lietuvoje - televizijos bokšto - nuo šiandien plevėsuoja milžiniška, kolektyvinio sodo ploto trispalvė. Seime į iškilmingą posėdį rinkosi buvę ir esami tautos išrinktieji, garbūs svečiai. Prieš būsimą savaitgalį Vasario 16-osios paminėjimu užsikrėtė net darželinukai. Ši didžiulė trispalvė artėjant vidurdieniui kyla į aukščiausią pastatą Lietuvoje – televizijos bokštą Vilniuje.

Prieš 43 metus devintokas Vytautas Bogušis parduotuvėje nupirko audeklų Lietuvos vėliavai pasiūti. Savadarbę trispalvę 1975-ųjų vasario 16-osios išvakarėse jo mokyklos draugai iškėlė sovietų okupuotos Lietuvos sostinės Rasų kapinėse. „Na, vėliava tai sunku buvo pavadinti, – juokiasi jis. – Bet spalvos tikrai atitiko“. Trispalvę anąkart pasiuvo jo draugo Rimo mama lenkė. Vėliava ant centrinės kapinių koplyčios plevėsavo ilgiau nei savaitę.

Šiaurės Korėjos sostinėje pliaupiant liūčiai skėčius nuleidę gyventojai ketvirtadienį lenkėsi prieš valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) ir jo sūnaus mauzoliejų, šaliai minint Korėjos karo pabaigą, ten vadinamą Pergalės diena. JAV ir Pietų Korėjos žvalgyba spėliojo, kad Pchenjanas šią dieną gali paminėti paleisdamas naują raketą. Pirmą kartą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) Šiaurės Korėja sėkmingai paleido liepos 4-ąją ir sukėlė nerimo visame pasaulyje.

 Penktadienį Klaipėdos universiteto aikštėje organizuojamas Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų dienos minėjimas. Čia vyks iškilminga Lietuvos sausumos pajėgų vienetų su vienetų vėliavomis rikiuotė, apdovanojimų ceremonija, tylos minute bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigadai „Žemaitija“ bus įteikta kovinė vėliava. Sausumos pajėgų diena minima liepos 15 dieną.