minėjimas

Visoje Lietuvoje penktadienį minint Baltijos kelio 35-ąsias metines, pagrindiniu jos akcentu tapo Vilniuje, Katedros aikštėje, vykstantis koncertas „650 kilometrų laisvės“. Pagrindinėje Vilniaus aikštėje įvairių žanrų pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus Baltijos šalių muzikos kūrinius atlieka per 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Stovėjome Baltijos kelyje tada, Ukmergės plente.

Trečiadienį Lietuvoje minimos 33-iosios Medininkų žudynių metinės. Trečiadienį Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos mišios, o Medininkuose esančiame memoriale ir Antakalnio kapinėse vyks nužudytųjų atminimo pagerbimo ceremonija.

Liepos 6-osios vakaras šalyje ir vėl paženklintas „Tautiška giesme“. Tai – TV3 pradėta tradicija, kuri jau 16 metų vienija po visą pasaulį pasklidusius lietuvius. Taigi, šiandien 21 val. Vinco Kudirkos aikštėje ir visame pasaulyje taip pat skamba milijonų tautiečių giedamas Lietuvos himnas, kuriam šiemet startą duoda dainininkė Inga Jankauskaitė. Renginį tiesiogiai transliuoja TV3. Šventės metu dvelkia patriotizmu ir vienybe.

Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. „Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. „Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas.

Praėjus 33 metams, kai neginkluoti žmonės prieš tankus apgynė šalies nepriklausomybę, į laisvę žiūrima labai lengvai, sako Sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas. „Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis. R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu.

Penktadienio vakarą Vilniuje, prie Seimo rūmų, provokatoriai bandė sutrikdyti Laisvės gynėjų dienos renginį. Profesoriui Vytautui Landsbergiui atėjus ant pakylos sakyti kalbą, keli asmenys, tarp jų ir maištininkas Antanas Kandrotas-Celofanas šaukė „Gėda!“. Dėl viešosios rimties trikdymo sulaikyti du vyrai.

Lietuvoje šeštadienį minima Laisvės gynėjų dieną Seime bus įteiktos Laisvės premijos, vyks atminimo renginiai.  Europos Parlamentui (EP) skirtą premiją – simbolinę statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“ Seime atsiims jo pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola). Piniginę premijos dalį EP nusprendė palikti Seimui. Dar viena premija per iškilmingą Seimo posėdį bus įteikta Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.

Gruodžio 21-ąją švenčiama Pasaulinė krepšinio diena. Krepšinis yra pirmoji komandinė sporto šaka, gavusi tokį pripažinimą. 2023 m. rugpjūčio mėn. vykusiame Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos plenariniame posėdyje buvo priimta rezoliucija, kuria gruodžio 21 d. buvo paskelbta Pasauline krepšinio diena. Būtent šią dieną 1891 m. buvo sukurtas krepšinio žaidimas.

Vyriausybės rūmuose trečiadienį bus paminėta Tarptautinė tolerancijos diena ir Tolerancijos ugdymo programos Lietuvoje 20-metis. Kaip pranešė Vyriausybė, renginyje dalyvaus 150 mokytojų ir švietimo darbuotojų iš visos Lietuvos, kurie jau du dešimtmečius įgyvendina šią programą. Minėjime dalyvausianti premjerė Ingrida Šimonytė apdovanos labiausiai nusipelniusias mokyklas.   Šiemet sukanka 20 metų nuo Tarptautinės Tolerancijos dienos oficialaus ir viešo minėjimo Lietuvoje pradžios.

Minint Pasaulinę psichinės sveikatos dieną antradienį tamsiuoju paros metu žalia spalva nušvis didmiesčių aikštės ir pagrindiniai pastatai, sostinėje – Seimo rūmai, televizijos bokštas, pagrindiniai tiltai. Taip miestai ir institucijos jungiasi prie nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ rengiamos akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“. Šia akcija norima atkreipti dėmesį į jaunų žmonių psichinę bei emocinę sveikatą.

Praėjus 22 metams po Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių, žmonės Jungtinėse Valstijose pirmadienį pagerbia atakų aukas. Ta proga vyksta daug minėjimo renginių. Niujorke per ceremoniją buvo perskaityta apie 3 000 per išpuolius žuvusių žmonių pavardžių. Joje dalyvavo ir JAV viceprezidentė Kamala Harris bei Niujorko meras Ericas Adamsas. Iš G20 viršūnių susitikimo Indijoje ir trumpos viešnagės Vietname grįžtantis JAV prezidentas Joe Bidenas popietę vietos laiku (23.45 val.

Pergalės eisena penktadienį Vilniuje paminėtos 509-osios Oršos mūšio metinės. Ta proga nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų vyko Lietuvos kariuomenės orkestro eitynės ir koncertas. Minėjimo proga Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškelė Lietuvos istorinę vėliavą, kariuomenės orkestras atliko muzikinę programą.

Minint Ukrainos nepriklausomybės dieną ketvirtadienį Vilniaus Rotušės aikštėje vyks koncertas „Už Jūsų ir mūsų laisvę!“ Koncerte dalyvaus moterų mušamųjų instrumentalisčių choreografinis ansamblis iš Odesos, muzikinę programą atliks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, grupė „Skylė“ ir Aistė Smilgevičiūtė bei kiti solistai iš Ukrainos ir Lietuvos. Rotušės aikštėje ketvirtadienį skambės dainos tiek lietuvių, tiek ukrainiečių kalbomis.

Prieš kelias valandas į gimtinę iš Vengrijos sugrįžo Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Mykolas Alekna. Sostinės oro uoste prizininką pasitiko tėtis, mama ir gerbėjai, o 20-metis  sako, kad tai dar ne riba. Taip pat Mykolas Alekna su tėčiu paskelbė aukcioną Ukrainai paremti. Sportininkas pasakoja, kad yra pavargęs ir nori poilsio, bet jeigu reikėtų – jisai varžybose sudalyvautų dar kartą. O Lietuva trečiadienį mini Baltijos kelio 34-asias metines.

 Trečiadienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto metinės. Rugpjūčio 23-ioji šalyje paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena.

Vilniuje pirmadienį bus paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 32-osios metinės. Prie paminklinio akmens kariui savanoriui A. Sakalauskui pagerbti šalia Seimo nuo 17 val. stovės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių garbės sargyba, vyks pagerbimo ceremonija savanorio žūties vietoje.

Trečiadienį Vilniuje bus minimos trečiosios Vakarų nepripažintų Baltarusijos prezidento rinkimų metinės. Baltarusijos opozicijos atstovai vakare pradedami nuo Katedros aikštės sostinės gatvėmis žygiuos iki Baltarusijos ambasados. Pasak organizatorių, eisena siekiama parodyti, jog neliks abejingų tam, kas vyksta Lietuvos kaimyninėje valstybėje. „Kviečiame prisijungti visus, kurie dalijasi mūsų vertybėmis ir įsitikinimais.

Vilniuje esančiame Panerių memoriale trečiadienį paminėta Tarptautinė romų genocido diena, pranešė romų bendruomenė. Renginio metu atidengtas simbolinis romų tautybę simbolizuojantis vežimo ratas, padėtos gėlės, prie vadinamosios „Kauno duobės“ pagerbti Antrojo pasaulinio karo metu persekioti ir nužudyti romai. „Kaip rodo šaltiniai, iš viso čia palaidota apie 8000 nužudytų įvairių tautybių žmonių. Tarp jų ir romų. Tai buvo brutalus ir žvėriškas žmonių žudymas.

2017-ųjų Laisvės premijos laureatė, kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, politinė kalinė vienuolė Nijolė Sadūnaitė mini 85-ąjį gimtadienį.   Sveikindamas disidentę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pabrėžė, kad jos vardas Lietuvos kelyje į nepriklausomybę ypatingai svarbus ir ryškus.  „Pažadame, kad jūsų žodžio ir tikėjimo laisvės tiesa bus perduota ateities kartoms“, – teigiama sveikinime.

Kauno savivaldybė pirmadienį organizuoja Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 90-ųjų metinių minėjimą. Vidurdienį Kauno savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovai lankys S. Dariaus ir S. Girėno kapus Aukštųjų Šančių kapinėse, padės gėlių. S. Darius ir S. Girėnas kėlė tikslą be sustojimo perskristi Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną. Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst.

Minint Gedulo ir vilties dieną, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pradėtos skaityti tremtinių ir politinių kalinių pavardes. Trečiadienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje iškėlus Lietuvos vėliavas eisena Gedimino prospektu pajudėjo link Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Aukų gatvėje.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga pirmadienį Vilniuje rengia vienos masiškiausių trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) minėjimą. Renginys prasidės vidurdienį mišiomis Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, po jų trėmimo aukų atminimas bus pagerbtas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Pirmadienį sueina 75 metai nuo vienos masiškiausių Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ 1948 metų gegužės 22–27 dienomis.

Prisimenant gyvybę kainavusį Romo Kalantos protestą prieš sovietų valdžią sekmadienį Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, bus minimos kalantinės. Po vidurdienio čia skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Renginyje pasirodys apie pusantro šimto atlikėjų, pranešė savivaldybė. „Pernai minėjome Romo Kalantos žūties penkiasdešimtmetį. Šių metų vasarį šiam laisvės šaukliui būtų suėję 70 metų.

Gegužės 9-ąją posovietinėse valstybėse minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare dieną, žmonės rinkosi ir į karių memorialą Klaipėdoje, praneša naujienų portalas ve.lt. Panašu, kad pernai Skulptūrų parke demontavus trijų sovietų karių skulptūras, kardo paminklą ir raudoną žvaigždę su amžinąją ugnimi, kukliau ėmė švęsti ir rusakalbių klaipėdiečių diaspora.

Vienas seniausių Vilniaus rajonų, Tarptautinę melagių dieną virstantis „nepriklausoma“ Užupio Respublika, šeštadienį linksmai minės 25-ąsias „Neprigulmybės“ metines.  Šių metų šventės tema – saugantis ir globojantis Angelas, kurio trimitas skelbia bendrystę ir tikėjimą atvirumu, pranešė organizatoriai.

Lietuvoje trečiadienį vyks šalies įstojimo į NATO 19-ųjų metinių minėjimas, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje bus pristatyta NATO ir Lietuvos narystės Aljanse evoliuciją atspindinti paroda „Galingi, nes vieningi“. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), renginyje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda bei Jungtinių Valstijų pajėgų vadas Europoje Christopheris G. Cavoli, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuva švenčia Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Nuo pat ryto pagarbą tiek šalies vadovai, tiek ir eiliniai gyventojai atidavė ir atkūrimo aktą pasirašiusiai Lietuvos Tarybai, ir jos priešakyje buvusiam daktarui Jonui Basanavičiui. Ta proga šalies vadovas valstybiniais apdovanojimais įvertino gausų būrį Lietuvos ir užsienio piliečių. Pagarba atiduota ir šiąnakt mirusiam disidentui, kovotojui už Lietuvos laisvę Antanui Terleckui.

Į Vasario 16-osios minėjimą Vilniuje susirinko tūkstančiai žmonių. Popietę sostinės Pilies gatvė buvo užpildyta – didžiulė minia traukė link Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų, iš kurio balkono tradiciškai kalbą sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis. Vytautas Landsbergis: žmonija „velnėja“ „Rūpestėliai man vis tie patys. Lietuva ir pasaulis. Lietuva – tai šalis, kur upės teka, ir paukščiai meiliai tarpusavy šneka.

Ketvirtadienį Lietuvoje minint Valstybės atkūrimo dieną pirmasis 1990 metų kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis kritikavo Vakarų valstybių vyriausybes dėl delsimo kariaujančiai Ukrainai perduoti sunkiosios ginkluotės. Jis ragino demokratinių valstybių lyderiams „prasitrinti akis“ ir išsiplauti jas nuo baimės. „Trumpas pastebėjimas būtų toks – žmonija velnėja. Tautų Europa klysta į žmogėdrų euroaziją.

Vilniuje – 1863 metų sukilimo minėjimas. Rasų kapinėse sukilėlių koplyčioje šalies vadovai kalba, kaip kartojasi istorija, ir po 160 metų Ukraina su tuo pačiu priešu vėl kovoja už savo ir mūsų laisvę. Su rūbais ir ginklais, kokie buvo prieš 200 metų, kauniečiai demonstruoja, kaip prieš 160 metų sukilėliai žengė į kovą dėl Lietuvos išvadavimo iš Rusijos imperijos. O rankose – tiesinti dalgiai. „Ginklas – tiesintas dalgis. Praktiškai yra simbolis visų sukilimų.

Kova, kuri vyko nuo Antrojo pasaulinio karo nebuvo bevaisė – partizanų ryžtas ir tikslas atkurti demokratinę Lietuvą buvo įkvėpimo šaltinis piliečiams tolimesnėje antisovietinėje rezistencijoje, Seime penktadienį pareiškė kariūnas Jurgis Bekampis. „Juozas Streikas-Stumbras savo baigiamojoje kalboje Troikos teisme aiškiai pasakė, kad „Lietuva bus laisva. Mūsų aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant Lietuvos namų sienų.

Per tūkstantį žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko prie Seimo, kur suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. „Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Jau rytoj amerikiečiai sės minėti svarbiausios šeimos šventės – Padėkos dienos, tad milijonai žmonių vyksta lankyti artimųjų. Šiemet į keliones leidžiasi rekordinis skaičius amerikiečių – daugiausia per pastaruosius trejus metus. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Padėkos dienos išvakarės – tai ta metų diena, kai į keliones leidžiasi daugiausia amerikiečių. Tad žmonių spūstys formuojasi ir oro uostuose, ir greitkeliuose, ir autobusų bei geležinkelio stotyse.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva išlieka Rusijos imperinių ambicijų taikinyje. Taip jis kalbėjo Katedros aikštėje Vilniuje minint 104-ąsias Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines. „Tuo metu, kai nuožmus priešas puola ir niokoja Ukrainą, turime aiškiai suprasti, kad ir mūsų valstybė yra Rusijos imperinių ambicijų taikinyje“, – trečiadienį sakė prezidentas.

Sekmadienį Lietuvoje minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena – ja siekiama priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, susimąstyti, ar tinkamai elgiamės kelyje, ar rūpinamės savo ir kitų saugumu dalyvaudami eisme. Prisiminti pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių ir gerbti vienas kitą ragina ir dvasininkai, tądien daugelyje Lietuvos katalikų bažnyčių per šv. Mišias bus meldžiamasi ir prašoma Dievo palaimos globoti visus keliaujančiuosius.

Izraelio ir Vokietijos prezidentai kartu paminės 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių įkaitų dramos, per kurią žuvo 11 Izraelio sportininkų, metines po to, kai paskutinę minutę susitarus dėl kompensacijos pavyko išvengti žuvusiųjų artimųjų boikoto. Pirmadienį iškilmingoje 50-ųjų išpuolio metinių minėjimo ceremonijoje dalyvaus apie 70 aukų giminaičių, naujienų agentūrai AFP sakė Ankie Spitzer, kurios vyras Andre Spitzeris buvo vienas iš žuvusiųjų.

Antradienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės. Sostinėje, Rotušės aikštėje, vyks proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“, jame dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuojamas renginys „Baltijos kelias.

Prisidėdama prie pasaulyje vyksiančių iniciatyvų Neringa penktadienį minės tarptautinę Jaunimo dieną, pranešė savivaldybė. „Jaunimas kuria pokyčius, keisdamas pasaulį, o kad šie pokyčiai būtų gražūs ir sėkmingi, svarbus kartų susiklausymas. Neringoje vyksiantys Jaunimo dienos renginiai tegul tampa galimybe išgirsti vieniems kitus. Labai tikiuosi, kad mums pavyks suburti tiek jaunimą, tiek juos palaikančius ir tai taps impulsu naujoms iniciatyvoms“, – sakė meras Darius Jasaitis.

Pirmadienį Biržuose rengiamas per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintos šio krašto žydų bendruomenės pagerbimas. Prie Atminimo skvero bus pagerbti pasaulio teisuoliai, po to bus vykstama į senąsias žydų-karaimų kapines, Nemunėlio Radviliškio Holokausto aukų žudynių ir palaidojimo vietą.  Vėliau prie memorialo Holokausto aukoms Pakamponyse skambės nužudytų Biržų žydų vardai. „Mūsų visų istorija yra paženklinta žiaurių ir beprasmių žudynių aukų krauju.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį minimų 31-ųjų Medininkų tragedijos metinių proga kviečia visus Lietuvos žmones vienytis, telkti jėgas ir semtis stiprybės iš šalies pareigūnų, kurie Nepriklausomybės aušroje rizikavo savo gyvybėmis, kad įtvirtintų valstybės sienas ir jas apsaugotų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje sekmadienį bus minimos 31-osios Medininkų žudynių metinės. Arkikatedros bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios, tuomet vyks minėjimas prie Medininkų memorialo, pagerbimo ceremonialas Antakalnio kapinėse, skelbia Vidaus reikalų ministerija. Minėjime prie Medininkų aukų memorialo ir žuvusiųjų pagerbime Antakalnio kapinėse dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Teisėsauga buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotos Zitos Šličytės, tačiau tai padaryti įpareigojo teismas, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Šeštadienį sukako lygiai 50 metų, kai Kauno miesto sode protestuodamas prieš okupacinį sovietų režimą susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta.  Šiandien vyko numatytas R. Kalantos kapo lankymas ir gėlių padėjimas Romainių kapinėse ir prie paminklinio akmens šalia jo namų Panerių gatvėje, taip pat buvo atidaromos parodos, vyko muzikiniai pasirodymai, interaktyvios pilietiškumo žaidynės.

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje karaliavo futbolas – minint šalies futbolo šimtmetį visoje šalyje vyko daugybė šiai sukakčiai skirtų renginių. Bene pagrindinis viso savaitgalio akcentas – daugiau nei 100 rungtynių visoje Lietuvoje, kurios įtraukė visą šalies futbolo bendruomenę, pradedant pačiais mažiausiais futbolininkais, šiuo metu dar esančiais darželiuose, baigiant intriguojančiomis akistatomis Hegelmann LFF taurėje.

Gegužės 8 d. Vakarų pasaulis mini 77-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Pagerbti žuvusiųjų atminimą ir išreikšti palaikymą su Rusija kovojantiems ukrainiečiams Vilniaus Rotušės aikštėje sekmadienį surengtos eitynės.   Sekmadienio popietę Vilniaus Pilies gatvė nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis – keli šimtai susirinkusųjų su savimi nešėsi valstybines Ukrainos vėliavas, skandavo „Slava Ukraini“, dainavo ukrainietiškas dainas.

Kaune penktadienį minimas Lietuvos krepšinio šimtmetis, bus atidengta skulptūra šio sporto pradininkui Jamesui Naismithui (Džeimsui Neismitui). „Jis sukūrė krepšinį, be jo mes turbūt krepšinio nežaistumėme ir tų pergalių nebūtų“, – BNS sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovas spaudai Mindaugas Gobikas. Lentelėje ant skulptūros iškalti tokie žodžiai: „Skulptūra, skirta Lietuvos krepšinio šimtmečio proga.