mindaugas stankūnas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „mindaugas stankūnas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „mindaugas stankūnas“.
Kvietimas vilniečiams ir kauniečiams: galite išsitirti antikūnus prieš COVID-19
Slūgstanti infekcija paliko daug neatsakytų klausimų, į kuriuos, vykdydami bendrą Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „SARS-CoV-2 infekcijos paplitimo Lietuvoje tyrimas serologiniais metodais“, ieško atsakymų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.
Pradiniame šio projekto etape tirtis buvo kviečiami atsitiktinai atrinkti asmenys – dabar gali dalyvauti visi norintys Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai.
Ignas Vėgėlė svarsto reikalauti valdžios atsakomybės už pandemijos žalą: „Galime kalbėti apie psichinę sveikatą“
Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, kuris visuomenės apklausose vertinamas kaip rimtas kandidatas į prezidentus, nusitaikė į Vyriausybę. Kartu su Sveikatos teisės institutu žeria priekaištus valdžiai, esą ši netinkamai kovojo su COVID-19 pandemija.
Vėgėlė svarsto galimybę reikalauti valstybės ir konkrečių institucijų, sprendimų priėmėjų atsakomybės už žalą, kurią, jų teigimu, dėl pandemijos valdymo patyrė Lietuvos gyventojai.
COVID-19 – jau tikrai kaip gripas? Sukritikavę premjerės žodžius ekspertai dūrė pirštu į skaudžiausią vietą
Premjerė Ingridai Šimonytei neseniai pareiškus, kad į COVID-19 infekciją jau galima žiūrėti kaip į gripą, kai kurie specialistai iškėlė abejonę, ar toks požiūris tikrai teisingas. Pažymima, kad nuo viruso vis dar miršta per daug žmonių, o ir infekcijos sukeltos pasekmės sveikatai – naujų iššūkių keliantis dalykas.
Per pandemiją išgarsėjęs prof. Stankūnas – apie netikėtą dėmesį ir koronaviruso siurprizus: „Iššūkių dar gali būti“
Prasidėjus pandemijai į darbus padedant valdžiai suvaldyti situaciją kibo ne vienas ekspertas. Vienas jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Jis neslepia, kad šiuo įtemptu laikotarpiu tiesioginiam darbui telikdavo laiko trupiniai. Nauja buvo ir tai, koks staiga užgriuvo visuomenės dėmesys. Vis tik mokslininkas tai sako suvokiantis kaip savo tarnystės dalį šiuo visiems nelengvu metu.
Mirčių šuolis Lietuvoje per pandemiją: kaltina ir prastą lietuvių sveikatą, ir per vangią vakcinaciją
Per pandemiją ūgtelėjęs gyventojų mirtingumas sukėlė nerimo tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Ir nors dalis žmonių įsitikinę, kad prie išaugusio mirtingumo nemažai prisidėjo ir laiku nesuteiktos sveikatos paslaugos, komentuodamas apibendrintus mirtingumo duomenis profesorius Mindaugas Stankūnas šios prielaidos nepalaiko ir beda pirštu į kitas priežastis.
Ar tikrai tarp mirštančiųjų nuo COVID-19 daugiau pasiskiepijusių? Paaiškino, kodėl susidaro toks įspūdis
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skelbiami duomenys apie mirtis nuo koronaviruso tarp paskiepytųjų ir neskiepytųjų įžiebė diskusijas. Atskirų dienų skaičiai kai kuriuos nustebino, mat susidarė įspūdis, kad daugiau mirštančiųjų – tarp pasiskiepijusių asmenų. Epidemiologai gi paaiškina, kodėl tai yra klaidingas vaizdas.
Klausimą apie tai neseniai uždavė ir Seimo narys Antanas Vinkus.
Perspėja dėl sveikatos krizės karo metu: ligų protrūkiai gali grėsti ir Lietuvai
Į Lietuvą plūstant nuo karo bėgantiems ukrainiečiams specialistai įspėja ir apie galimas grėsmes mūsų sveikatos sistemai. Medikai primena, kad karinius konfliktus neišvengiamai lydi humanitarinė katastrofos ir atsiranda geros sąlygos įvairioms infekcinėms ligoms plisti.
Paklaustas apie tai, kokias grėsmes karas apskritai sukelia sveikatos sektoriui, ilgametę infekcinių ligų gydymo patirtį turintis prof. habil. dr.
Mindaugas Stankūnas: kyla klausimas, ar galimybių pasas turėtų būti taikomas ir prie omikron atmainos
Prezidentui Gitanui Nausėdai kritiškai įvertinus galimybių pasą, juo suabejojo ir kiti ekspertai. Kad jį reikėtų peržiūrėti, pritarė ir Mindaugas Stankūnas.
Sveikatos vadybos specialistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad kyla labai daug klausimų, ar ši priemonė veikia pasikeitus koronaviruso atmainai.
Vietoje mokytojų klasėse – logopedai ar bibliotekininkai: sergamumas šluoja pedagogus, todėl siūloma eiti į nuotolinį
3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.
Svarsto, kada galimybių paso nebeliks: Stankūnas įsitikinęs, kad tas laikas jau tikrai ne „už kalnų“
Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste.
Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.
REKLAMA
REKLAMA
Lapkritį fiksuota rekordiškai daug mirčių: dalį galėjo išgelbėti skiepai
2021-ųjų lapkritis yra „rekordininkas“ pagal mirčių skaičių – tiek daug mirusiųjų dar nebuvo nei vieną šio amžiaus lapkritį. Profesorius Mindaugas Stankūnas skaičiuoja, kad mirčių skaičius būtų buvęs gerokai mažesnis, jei daugiau gyventojų būtų pasiskiepiję nuo COVID-19.
Kiek anksčiau šią savaitę Sveikatos teisės instituto (STI) vadovas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino grafiku, kuriame matyti, kad 2020-ųjų ir 2021-ųjų lapkritis pasižymi šoktelėjusiu mirčių perviršiu.
Delta atmaina įsisuko tarp vaikų: susirgimai sudaro 25 proc., iš viso stacionare gydyta virš 1 tūkst.
Situacija dėl COVID-19 išlieka įtempta, bet ji yra žymiai geresnė, nei buvo prieš mėnesį, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Be kita ko, pažymima, kad delta padarė savo ir ketvirtadalį naujų atvejų sudaro vaikai.
Apžvelgdamas naujausius epidemiologinius duomenis kaip labiausiai džiuginantį rodiklį šiuo metu M. Stankūnas pateikė COVID-19 lovų užimtumą.
Šiaulių eglės įžiebimas privertė griebtis už galvos: ar tai protestas prieš rekomendacijas?
Praėjusį šeštadienį Šiauliuose vyko miesto eglės įžiebimo šventė. Paties miesto mero pasidalintose nuotraukose matyti, kad į šventę susirinko visa minia žmonių, nedėvinčių kaukių. Tokiu savivaldybės sprendimu netruko pasibaisėti kai kurie gyventojai.
Gruodžio 4-ąją Šiaulių mieste vyko pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventė.
„Visus šiauliečius noriu paraginti sustoti ir pasimėgauti akimirka.
Prieš eglučių įžiebimo šventes – epidemiologų perspėjimas: dar ne metas „atsigriebti“
Artėjančios gražiausios metų šventės masina susitikti su artimaisiais ir bičiuliais, sudalyvauti įvairiuose kalėdiniuose renginiuose, tarp kurių – ir eglučių įžiebimo šventės.
Gydytoja ragina neapsigauti dėl viruso: jo elgsena neprognozuojama, pats metas pereiti į nuotolinį darbą
Nors kelios pastarosios savaitės, kai COVID-19 plitimas sulėtėjo, epidemiologus nuteikia viltingai, jie įspėja, kad atsipalaiduoti dar anksti. Pabrėžiama, kad viruso elgsenos prognozuoti neišeina, todėl ir šį atoslūgio metą ragina išnaudoti didesniam susitelkimui – pasirūpinti skiepais ir teikti pirmenybę nuotoliniam darbui.
Ligoninių vadovai įvertino, kiek realu įvesti karantiną: svarbus ne tik Vyriausybės nustatytas rodiklis
Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti.
Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.
Profesorius siūlo neskubėti išmesti medžiaginių kaukių: gali pasitarnauti sukuriant dar didesnę apsaugą
Nusprendus įvesti prievolę dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius vėl kilo gyventojų pyktis. Vieni skundžiasi, kad juos nuo kaukių beria, kiti – kad dusina. Epidemiologai gi tokį sprendimą sveikina ir prie dabartinės situacijos pateisina ir kaukes pradinukams. Be kita ko, tai pat siūlo, kaip dar galėtų pasitarnauti nebepageidaujamos medžiaginės kaukės.
Situacijai dėl COVID-19 negerėjant Vyriausybė imasi griežtinti pandemijos valdymo priemones.
SAM atstovas: kai kurios priemonės gali būti griežtinamos, tačiau dar ne dabar
Naujų susirgimų skaičiams nekrintant, pasigirsta diskusijų dėl ribojimų. Kai kurie specialistai mano, kad jų reikėtų griežtesnių, tačiau Vyriausybė kol kas jų griežtinti neketina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako nuolat peržiūrinti ribojimus ir teigia, kad epidemiologinei situacijai prastėjant kai kurie ribojimai gali būti griežtinami. Tačiau kol kas tokių siūlymų nėra.
COVID-19 kreivei kylant aukštyn – ekspertų žvilgsnis į ateitį: „Jeigu ligoninės bus perpildytos, nori nenori gali prireikti ribojimų“
Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi.
Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.
Profesorius Stankūnas pripažįsta: dalis COVID-19 priemonių neveiksmingos, mums reikia nurimti
Kova su COVID-19 pandemija tęsiasi. Tiesa, kai kurie Ekspertų tarybos nariai tikina, kad dalis taikomų priemonių nėra pakankamos tam, kad būtų sustabdytas infekcijos plitimas.
Pripažino klaidą dėl galimybių paso: nereikėjo sakyti, kad leidžia grįžti į normalų gyvenimą
Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.
DIENOS PJŪVIS. Išvengėme karantino, bet ar ilgam: kaip toliau valdysime pandemiją?
Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.
Profesorius Stankūnas – apie COVID-19 atvejų šuolį: „Ketvirta banga pradeda įsismarkauti“
Ketvirta banga pradeda įsismarkauti, sako profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas. Per praėjusią parą Lietuvoje užfiksuota beveik 1300 naujų COVID-19 atvejų ir 16 mirčių. Kodėl taip nutiko?
Apie tai plačiau TV3 Žinių „Dienos komentare“ profesorių kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Kaip turėtume vertinti ryškų COVID-19 atvejų ir mirčių šuolį Lietuvoje?
Su kiekviena diena situacija tampa vis sudėtingesnė.
Profesorius Stankūnas: matau priežasčių nedrąsiam optimizmui
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako įžvelgiantis tam tikrų pandemijos lėtėjimo tendencijų. Nors, pasak profesoriaus, dar sunku nuspėti, kas laukia ateityje, vis dėlto yra daugiau optimizmo, nei buvo prieš kelias savaites.
Kiek anksčiau su savo sekėjais profesorius dalinosi Škotijos visuomenės sveikatos agentūros parengtu grafiku, kuriame buvo matyti naujų COVID-19 atvejų ir hospitalizacijų dinamika.
Profesorius: fiksuojamas rekordinis viruso plitimo greitis, dabartinis augimas – tai jaunų žmonių banga
Dabar kylančia naujų susirgimų bangą ekspertai įvardija kaip jaunų žmonių bangą, mat didžioji dalis užsikrėtimų yra 20–49 m. amžiaus grupėje. Tiesa, manoma, kad griežto visuotinio karantino rudenį gali pavykti išvengti.
Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba kalbėjo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė naujausią pandemijos rodiklių apžvalgą.
Nausėda kviečia žmones skiepytis, sako, kad jo 92 metų tėtis jau norėtų trečios skiepo dozės
Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje.
„Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.
Stankūnas neatmeta 1500 Covid-19 atvejų per dieną jau rugpjūtį: „tai realu“
Covid-19 situacija šalyje vėl prastėja, o daugelis ekspertų prognozuoja būsimą ketvirtąją koronaviruso bangą. Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad geltonojoje zonoje galime atsidurti jau pentadienį.
Pokalbis su profesoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Pastaruoju metu mes girdime kiekvieną dieną didėjančius užsikrėtusiųjų Covid-19 skaičius.
Profesorius prakalbo apie pandemijos ateitį: „Žygdarbių dar tikrai reikės“
Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad nors šiuo metu galima pasidžiaugti kiek nurimusia Covid-19 situacija, atsipalaiduoti vis dėlto nereikėtų. Kova su klastingu virusu, pasak profesoriaus, dar toli gražu nėra laimėta, o ir išmokti dar yra ką.
Pirmadienį prezidentūroje vyko Sveikatos forumas „Covid-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės.
Profesorius Stankūnas: Delta atmaina kelia nerimą, vienintelis kelias apsisaugoti – vakcina
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad nuo ketvirtosios COVID-19 bangos ir naujosios Delta atmainos plitimo gali apsaugoti tik vakcinos.
„Delta atmaina atėjo į Lietuvą. Iš tikrųjų tai labai neraminantis dalykas. Nereikėtų visko piešti apokaliptinėmis spalvomis. Kol kas turime tik kelis atvejus. Ar ji išplis, ar ne, priklauso nuo mūsų visų.
Ką matome iš studijų, kurios yra Jungtinėje Karalystėje, pats svarbiausias dalykas yra vakcinacija.
Prezidentūra: vasara – kritinis metas prieš rudenį, matome naujas COVID-19 atmainas
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad per vasarą Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos turės pasiruošti rudeniui, mat pavojų kelia naujos COVID-19 atmainos. Taip pat prezidentūra siekia didinti vakcinavimo tempus.
„Ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, SAM, visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui. Todėl, kad matome naujas atmainas, kurios plečiasi kitose šalyse.
Protestą Kaune dėl mokinių testavimo surengusiai organizatorei – bauda
Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų balandžio 26-ąją Kaune surengė protestą. Apie 200 tėvų su plakatais buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai.
Prabėgus dviem savaitėms po šio protesto, kuriam nebuvo išduotas leidimas, policija pranešė, kad nubaudė jo organizatorę. Moteriai paskirta 70 eurų bauda.
Šimonytė prakalbo apie vasarą: turime ne atostogauti, o galvoti, kaip pasiruošti rudeniui
Epidemiologinė situacija šalyje atsipūsti neleidžia, o Vilnius kol kas visoje šalyje atrodo prasčiausiai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ilsėtis, ko gero, nereikėtų ir vasarą, mat jau dabar turime galvoti apie rudenį ir ruoštis ateičiai.
Stankūnas apie karantino atlaisvinimą: „Truputėlį per drąsu“
Nors koronaviruso atvejų skaičius pastarosiomis dienomis siekia virš tūkstančio, Vyriausybė nusprendė laisvinti karantiną. Ekspertų tarybos narys M. Stankūnas teigia, kad apie atlaisvinimą kalbama jau seniai, tačiau jis nežino, ar pasirinktas geriausias laikas. S. Čaplinskas tikina nesuprantantis Vyriausybės elgesio logikos ir teigia, kad dabartinė premjerė nepasimokė iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės klaidų.
Lietuva įžengė į „juodąją“ zoną: mokslininkai neatmeta ir po 3000 naujų COVID-19 atvejų per dieną
Šeštadienį Lietuva pagal sergamumą COVID-19 oficialiai įžengė į „juodąją“ zoną. Tai reiškia, kad dabar sergamumas koronavirusu siekia 502,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų arba teigiamų tyrimų procentų dalis yra daugiau nei 10 proc.
Vyriausybei patariantys mokslininkai šią žinią priima su nerimu.
Profesorius Stankūnas: COVID-19 situacija Lietuvoje nėra dramatiškai bloga
Įteisintas siūlymas skiepyti dideles žmonių grupes leistų greičiau priartėti prie kolektyvinio imuniteto, sako sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas TV3 Žinių „Dienos komentare“. Pasak eksperto, toks siūlymas nėra blogas, nes mes turime nemažai laukiančių vakcinų.
Mindaugą Stankūną kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Šventinę dieną, kai manoma, kad mažiau žmonių eina testuotis, buvo kone tūkstantis naujų susirgimų.
Ekspertas apie panaikintus judėjimo ribojimus: „Vyriausybė žaidžia tokį žaidimą“
Naktį iš antradienio į trečiadienį panaikinti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Visgi sveikatos apsaugos ministras kalba, kad netrukus visa šalis gali įžengti į juodąjį scenarijų, o ekspertų prognozės rodo, kad netrukus pasiekti galime ir virš tūkstančio užsikrėtimų per dieną. Ir nors pandeminė situacija neina geryn, ekspertai pažymi, kad judėjimo ribojimai jos nepataisytų, o didžioji naštos dalis krenta ant žmonių sąmoningumo.
Profesorius Stankūnas: blogiausias balandžio mėnesio scenarijus gali dar pablogėti
Ekspertų prognozuotas pesimistiškiausias Covid-19 scenarijus balandžio mėnesiui gali tapti dar blogesniu. Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Mindaugas Stankūnas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad dėl naujų atmainų galime pasiekti ir 4 tūkst. atvejus per parą.
Profesorių kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Profesorius Stankūnas paaiškino, kaip dėl Covid-19 bus tiriami į mokyklas grįžtantys pradinukai
Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas.
Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.
Profesorius Stankūnas atsakė, kada galėtų atsidaryti prekybos centrai
Sveikatos ekspertai siūlo atverti visas parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko, o į jas būtų galima patekti tik dėvint medicininę kaukę ar respiratorių. Bet ne ką mažiau žmonėms įdomu, kada duris atvers visos parduotuvės ir kokie ribojimai gali laukti per Velykas.
Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Daug žmonių laukia Velykų.
Profesorius: Lietuvoje po 104 dienų neužfiksuotas dviženklis mirčių skaičius nuo Covid-19
Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Mindaugas Stankūnas įžvelgė optimistinį epidemiologinės situacijos vaizdą – mirčių nuo Covid-19 skaičius po ilgo laiko neperžengė dviženklio skaičiaus.
Kaip rašė profesorius, paskutinįkart vienaženklis mirčių skaičius buvo užfiksuotas lapkričio 8 d.
„Šiandien paskelbtoje statistikoje akylesnis turėjo atkreipti dėmesį į vieną skaičių. Tai, kad per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 9 žmonės.
Bažnyčios sprendimą rengti pamaldas vadina absurdišku: vyskupai galvoja, kaip elgtis toliau
Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes.
Nei pirmojo, nei antrojo karantino metu Lietuvos Vyriausybė nepriėmė privalomų nurodymų Bažnyčiai dėl pamaldų organizavimo, tik rekomendacijas.
Vyskupai persigalvojo: mišių dar neatnaujins
Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti.
Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.
Sprendimas atverti bažnyčių duris sulaukė daug kritikos: vyskupai svarsto, ką daryti toliau
Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys.
Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.
Prezidentūra: du trečdaliai pilnamečių Lietuvos gyventojų nori skiepytis nuo Covid-19
Du trečdaliai vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja skiepytis nuo Covid-19. Pusė iš jų tai norėtų padaryti kaip įmanoma greičiau. Prezidentūra tokią gyventojų nuomonę apie vakciną vertina teigiama ir teigia, kad tokio gyventojų skaičiaus užtektų, norint Lietuvoje užtikrinti „bandos imunitetą“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su Sveikatos ekspertų taryba ir Seimo Sveikatos reikalų ko...
Profesorius Stankūnas: turėtų būti pritariama vieno namų ūkio taisyklei
Sveikatos ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas penktadienį pasidalijo mokslinėmis žiniomis, kaip būtų galima sumažinti Covid-19 plitimo mastus šalyje.
Kaip rašė M. Stankūnas, siekiant išvengti didelio fizinio kontakto tarp asmenų, vertėtų apsvarstyti, o vėliau ir pritarti vieno namų ūkio taisyklei.
Prezidentūra: karantinas turi būti griežtinamas, siūloma uždaryti dalį parduotuvių savaitgaliais
Prezidentūros suburti sveikatos ekspertai kategoriški – karantinas turi būti griežtinamas, dabartinių priemonių nebepakanka suvaldyti viruso plitimą. Sveikatos ekspertų taryba siūlo darbo vietose ir ugdymo įstaigose įvesti nuotolinį darbą, o ne maisto prekių parduotuvėms nedirbti savaitgaliais ir penktadienio vakarais.
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį su Sveikatos ekspertų taryba aptarė karantino griežtinimo rekomendacijas ir pandemijos valdymą.
Lietuvos mokslininkų prognozė dėl Covid-19: atvejų augimą matysime iki gruodžio 11 dienos
Lietuvos mokslininkams šalies epidemiologiniai duomenys dėl Covid-19 didelio optimizmo neteikia. Naujausi duomenys rodo, kad, nors karantinas turėtų padėti mažinti kasdienį užsikrėtimų skaičių, sergamumo kreivė augs iki pat gruodžio 11 dienos.
Naujausias prognozes dėl Covid-19 plitimo prezidentui Gitanui Nausėdai pristatęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pastebi, kad situacija dėl Covid-19 Lietuvoje tebėra sudėtinga.
Ekspertai išskyrė juodžiausią scenarijų: jei ne karantinas, gruodžio pabaigoje – beveik 100 tūkst. sergančiųjų
Sveikatos ekspertų tarybos nariai tikina, kad jei šalyje nebūtų įvestas karantinas, gruodžio pabaigoje šalyje koronavirusu sirgtų 95 tūkst. žmonių.
Prezidentas penktadienį prezidentūroje susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate į premjero postą Ingrida Šimonyte. Sveikatos ekspertų tarybos nariai šalies vadovui pristatė galimo koronaviruso plitimo prognozes.
Profesorius Stankūnas: Europoje koronavirusus plinta nebevaldomai
Naujausia Covid-19 susirgimų statistika byloja apie įtemptą situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Lietuvos mokslininkai baiminasi, kad Covid-19 šalyje serga ir virusą platina kur kas daugiau žmonių, nei jaučia ligos simptomus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad, kaip rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, Europoje koronavirusas plinta praktiškai nevaldomai.
Profesorius palygino situaciją Lietuvoje ir Švedijoje: mes „krauname“ švedams 3:0
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad socialiniuose tinkluose ir spaudoje vis dažniau pasigirsta lyginimų tarp Lietuvos ir Švedijos taikytų priemonių kovoje su COVID-19. Neretai yra teigiama, kad Švedijos sprendimas pasiteisino. Tačiau profesorius pateikia priešingus rodiklius.
„Palyginau šių šalių pagrindinius epidemiologinius bei makroekonomikos rodiklius. Kol kas žiūrint į šiuos skaičius man scenarijus panašesnis į Salaspilio mūšį.