migracija

Iš trečiųjų šalių atvykusiems statybininkams gyvenimas Lietuvoje nesusiklostė taip, kaip planuota. Tiesa, taip nutiko ne kaip įprasta dėl prastų darbo sąlygų ar menko atlyginimo, o todėl, kad po padarytų pažeidimų jiems buvo panaikinti leidimai gyventi šalyje. Nesutikdami su tokiu Migracijos departamento sprendimu, net 19 užsienio šalių piliečių kreipėsi į teismą.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

„Lietuvoje esi šiukšlė, nes valdžia iš tavęs paskutines kelnes bando numauti“, tokia ir dar spalvingesnėmis mintimis lietuviai aiškina savo sprendimą laimės ieškoti svetur. Ir nors dažniausiai manoma, kad tautiečiai Lietuvą palieka bandydami daugiau užsidirbti ar apskritai rasti darbą užsienyje, Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai masiškai emigruoja ir dėl nepasitenkinimo valdžia bei kitais tautiečiais.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojama teigiama migracija – į šalį atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Kovo mėnesį iš Lietuvos išvyko 3119 žmonių, į šalį atvyko 3518 imigrantų, BNS informavo Statistikos departamentas. Teigiamas migracijos balansas buvo ir vasarį. Lūžį lėmė gausesnis užsieniečių atvykimas. Tarp imigrantų kovo mėnesį Lietuvos piliečiai sudarė 60 proc., tarp emigrantų – 87 proc. Lietuva dėl migracijos pernai neteko beveik 3,3 tūkst.

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos vystymąsi, šaliai būtina pritraukti daugiau talentų iš užsienio, teigia investuotojai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad dabartinė migracijos sistema nėra efektyvi, todėl ją būtina pertvarkyti. „Pačios procedūros šiandien nėra efektyvios ir lanksčios, nėra modernios.

Didžiausios šiuo metu Lietuvai ir Europai kylančios grėsmės, anot kandidato į prezidentus Naglio Puteikio, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika bei karas Sirijoje, didinantis imigracijos į Europą bangą. Nepaisant to, kandidatas kategoriškai pasisako prieš idėją didinti Lietuvos išlaidas gynybai. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Globalūs klimato pokyčiai neapsiriboja tik ekstremaliais orais ar stichinėmis nelaimėmis, tvirtina mokslininkai. Besikeičiantis klimatas taip pat tampa daugelio konfliktų ir masinės migracijos, kuri pastaruoju metu paveikė ir Europą, priežastimi. Jeigu anksčiau tokie tvirtinimai pasigirsdavo tik iš kairiųjų politikų lūpų ar liberaliosios žiniasklaidos puslapių, tai dabar tam atsirado ir formalus mokslinis pagrindas.

Niekam tikriausiai nėra paslaptis, kad siekiant įdarbinti užsienietį Lietuvoje ir gaunant leidimą laikinai gyventi darbdaviai neretai turi pereiti sudėtingą, daugybės laiko reikalaujančią įdarbinimo procedūrą, kuri prasideda nuo reikiamų dokumentų surinkimo, jų vertimo į lietuvių kalbą, tvirtinimo pas notarą, reikiamų sprendimų gavimo iš atitinkamų institucijų ir galiausiai užbaigiama Migracijos departamento sprendimu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Lietuva dėl migracijos pernai neteko beveik 3,3 tūkst. gyventojų, o tai yra geriausias rodiklis nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas. Oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko kiek daugiau nei 32,2 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 29 tūkst. yra šalies piliečiai. Daugiausia emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją ir Airiją. Į Lietuvą 2018-aisiais atvyko per 28,9 tūkst. žmonių, iš jų 16,6 tūkst.

Seimas po audringų diskusijų nusprendė paremti Jungtinių Tautų Migracijos paktą. Kol vieni kalba apie tai, kad tai neįpareigojantis dokumentams, susitarimo kritikai atkerta, kad tai gali sukelti naują migrantų krizę. Pusantrų metų rengtame susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo. Jungtinės Tautos kalba apie tokios deklaracijos būtinybę, kai migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičius padidėjo iki 250 milijonų.

Daugumos pasaulio šalių susitarimas dėl migracijos kelia šurmulį Vakaruose. Iš pradžių pasitraukus JAV, tuomet Vengrijai ir Austrijai, aršios diskusijos dėl susitarimo kyla ir Vokietijoje. Tuo metu Lietuva paktą palaiko, o Užsienio reikalų ministerija ramina, kad tai mums nekainuos nei teisės formuoti šalies migracijos politiką, nei papildomų išlaidų.

Tendencija, kad Lietuvoje mažėja gyventojų pastebima jau ne vienerius metus. Antradienį Statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis. Spalį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 797 184 žmonės. Nuo rugsėjo Lietuvoje jau gyvena mažiau nei 2,8 mln. žmonių: tą mėnesį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 2 799 127 žmonės.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos dviejų dienų viršūnių susitikime šią savaitę daugiausia dėmesio bus skirta Didžiosios Britanijos išstojimui iš Bendrijos ir tarpusavio nesutarimų sprendimui. S. Kurzas pirmadienį susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o savaitgalį surengė susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Privalome daryti viską, kad išvengtume kietojo „Brexit“, – sakė S. Kurzas.

Rugpjūtį iš Lietuvos emigravo tūkstančiu daugiau žmonių, nei atvyko, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Tai – pirmas atvejis po trijų mėnesių pertraukos, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas migracijos balansas. Gegužę, birželį ir liepą į šalį atvyko daugiau žmonių nei išvykdavo, tai yra pirmi tokie atvejai nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį vasaros mėnesį iš šalies išvyko 4382 žmonės, o atvyko – 3343 asmenys.

Statybas Vilniaus pakraštyje vykdančios bendrovės vadovai, panašu, išsižadėjo statybvietėje sunkiai sužalotų ukrainiečių. Iš pradžių policijos pareigūnams pripažinę, jog du vyriškiai, ant kurių užvirto keliasdešimt tonų sverianti sienos konstrukcija, jų įmonės darbuotojai, vėliau jau tikino jų nepažįstantys. Taigi įtariama, jog Ukrainos piliečiai dirbo nelegaliai. Ir tokių nelegalų iš svečios šalies Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugėja.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Liepos mėnesį į Lietuvą vėl atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai jau trečias mėnesis iš eilės, kai gyventojų migracijos balansas yra teigiamas, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Lietuvos šiemet liepą išvyko 3929, o imigravo 4253 asmenys. Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, imigrantų skaičius išaugo 2,4 karto, o emigrantų skaičius padidėjo tik 3,1 procento.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį oficialiai paskelbė savo „Brexit“ strategiją, tikėdamasi, kad šis žingsnis padės išjudinti stringančias derybas su Europos Sąjunga. Tačiau dokumento paskelbimą aptemdė įstatymų leidėjų protestai, o Bendruomenių Rūmai turėjo trumpam sustabdyti posėdį.

  Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį sulaikė tris korupcija įtariamus Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos narius, taip pat – šešis privačius asmenis. Jie įtariami sudarę galimybę užsieniečiams neteisėtai gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Pastaruoju metu, anot statistikos, vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Grįžtantieji čia bando kurtis iš naujo ir kabintis į gyvenimą. Kaip juokauja emigrantai lietuviai: „Kad ir koks geras darbuotojas bebūtum, Džonu vis tiek niekada nebūsi“. Tai reiškia, kad pirmenybė visada bus teikiama anglui ar norvegui, o tu liksi „antrarūšis“. Ekonomistai taip pat vienbalsiai tvirtina, kad ir Lietuvoje jau galima gyventi. Tai pastebi ir įdarbinimo agentūros, siūlančios darbus užsienyje.

Šeštadienį visoje Amerikoje rengiamos demonstracijos prieš prezidento Donaldo Trumpo griežtą imigracijos politiką, pasigirstant vis daugiau aktyvistų raginimų panaikinti JAV imigracijos politiką įgyvendinančią agentūrą. „Mes protestuosime Vašingtone ir visoje šalyje“, – savo tinklalapyje pranešė protesto „Šeimos turi būti kartu“ organizatoriai. Vašingtone protestas prasidės „Lafayette“ aikštėje tiesiai priešais Baltuosius rūmus, o vėliau bus žygiuojama iki Kapitolijaus.

ES lyderiai priėmė bendrą sprendimą dėl migracijos krizės, tačiau konkretaus pavienių valstybių indėlio nustatymo dar reikės palaukti. Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus. Dėl ko buvo sutarta: – stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini pirmadienį išvyko į Libiją derybų dėl migrantų krizės. „Misija – Libija, mes išvykome!“ – M. Salvini paskelbė per „Twitter“ ir įkėlė asmenukę, kurioje jis matomas į šią Šiaurės Afrikos šalį skrisiančiame kariniame lėktuve.

Lietuvai išgyvenant sunkų demografinį laikotarpį – mažėjant gimstamumui, besitęsiant emigracijai, Vyriausybė paruošė trijų tikslų planą, kuriuo sieks, kad situacija pasikeistų. LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu gyvename demografinės krizės sąlygomis, kai gimstamumas nėra didelis, o šalia dar ir emigracija. „Apie tai, kiek išvykę, galime diskutuoti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį įsakė nebeatskyrinėti pasienyje sulaikytų neteisėtų migrantų vaikų nuo jų tėvų. Amerikos lyderis atšaukė šias griežtas priemones, smarkiai spaudžiant respublikonams, demokratams ir tarptautinei bendrijai. Nuo gegužės 5 dienos daugiau kaip 2,3 tūkst. vaikų buvo atskirti nuo savo tėvų arba suaugusių globėjų, neteisėtai kirtusių JAV sieną.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, jog pasibaigus pavasarinei paukščių migracijai, laikinai sumažėjo paukščių gripo protrūkio pavojus, tačiau jis vėl sugrįš rudenį. „Kol kas šiais metais nebuvo užfiksuotas nė vienas atvejis pas laukinius paukščius. Migracija pavasarinė jau praėjusi, tai ta rizika yra maža, kad dabar kažkas būtų“, – BNS teigė D. Remeika. Anot jo, ligos protrūkio pavojus vėl padidės rudenį.

Dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius šiais metais auga daugiau nei dvigubai, rodo naujausia statistika, Vyriausybei svarstant apie būdus riboti darbo imigraciją. Dauguma į Lietuvą atvykstančiųjų dirbti tradiciškai yra Ukrainos piliečiai, BNS informavo Migracijos departamentas. Institucijos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vizas arba leidimus gyventi darbo pagrindu gavo beveik 16,9 tūkst. užsieniečių. Tai maždaug 2,5 karto daugiau, nei atvykusiųjų 2017 metais.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos daugelį metų užsitęsusios populiacijos problemos praėjusią savaitę patraukė ne tik Jungtinių Tautų, tačiau ir didžiųjų žiniasklaidos priemonių dėmesį. „Bloomberg“ Leonido Ragozino aprašyta „Baltijos šalyse tiksinti Europos depopuliacijos bomba“ perspėja apie susidariusią sudėtingą šių šalių demografinę situaciją.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė Vyriausybei siūlymus, kaip reikėtų gerinti Lietuvoje verslo aplinką. Nors žvilgtelėti į naująją mokesčių reformą pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dar negalėjo, tačiau jį patikino, kad į kai kuriuos siūlymus atsižvelgta.  R. Dargio teigimu, kalbėta apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Pasak jo, finansų ministras reflektavo, kad į tai atsižvelgta naujoje mokesčių reformoje.

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet emigracijos iš Lietuvos banga bus mažesnė nei pernai, o imigracija į šalį augs, rodo BNS apklausa. BNS šią savaitę vienuolikos ekonomistų ir migracijos ekspertų paprašė pateikti prognozes dėl migracijos masto. Pagal jų prognozes, 2018 metais iš Lietuvos turėtų emigruoti apie 44 tūkst. gyventojų – 4 tūkst. mažiau nei pernai, o į šalį atvyktų apie 31 tūkst. žmonių – 11 tūkst. daugiau.

  Nuo balandžio prašymą dėl nacionalinės vizos darbo pagrindu išdavimo dauguma užsieniečių galės pateikti tik per Lietuvos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

„Baisiame rožiniame viešbučio kambaryje žmonių gabentojas planuoja, kaip mus nugabenti į Libiją ir tuomet – į Europą. Mes apsimetame migrantėmis, siekiančiomis patekti į Italiją ir prašome pagalbos", - taip savo istoriją pradeda neįtikėtiną tyrimą vykdančios CNN reporterės. Iš Nigerijos kiekvienais metais nelegaliai išgabenama dešimtys tūkstančių žmonių. Kai kas bėga dėl vykstančių konfliktų, kiti yra ekonominiai migrantai.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

Parskrendančių į Lietuvą ir tik besiruošiančių iškeliauti emigrantų skaičiai nepalyginami, bet norinčių grįžti netrūksta. Vis dėlto grįžti kartais yra sunkiau, nei atrodo – buvusiems emigrantams iškyla sunkumų ieškant darbo, kuriant verslą. Dešimtmetį Londone praleidęs palangiškis atvirai pasakoja, kas labiausiai stabdo norinčius grįžti tautiečius. 2015 m. į Lietuvą grįžo per 18 tūkst. emigrantų, 2016 m. – kiek daugiau nei 14 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį su savivaldybių merais aptars galimą savivaldybių indėlį sprendžiant su emigracija susijusias problemas. Per susitikimą bus pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės yra pasirengusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus. Anot Prezidentūros pranešimo, šis tyrimas – pirmas toks nepriklausomoje Lietuvoje.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Iki 10 tūkst. žmonių, įstrigusių pabėgėlių stovyklose ir sulaikytųjų centruose Libijoje, 2018 metais galėtų būti perkelti į Europą, sekmadienį paskelbė Italijos vyriausybė. Iniciatyva būtų dalis ES šalių pastangų spręsti prastėjančių sąlygų Libijoje klausimą. Šioje Šiaurės Afrikos valstybėje tūkstančiai žmonių yra laikomi nežmoniškomis sąlygomis. „2018 metais iki 10 tūkst.

Rasti vieną receptą išspręsti emigracijos problemą neįmanoma, nes ir proceso priežastys įvairialypės – mažos pajamos ir aukštos kainos, socialinė atskirtis ir negatyvi būsena valstybėje. Kas lemia šias priežastis ir kaip galima jas išspręsti? Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija atšaukė Jungtines Valstijas iš Jungtinių Tautų inicijuoto Pasaulinio susitarimo dėl priemonių gerinti migrantų ir pabėgėlių padėtį, tvirtindama, kad tai „nesuderinama“ su JAV politika, pranešė sekmadienį JAV misija prie Jungtinių Tautų organizacijos.

Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį pabėgėlių iš karo kamuojamų šalių. Priėmimui skirtas laikas baigėsi, o į šalį neatvyko nė pusė pabėgėlių pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotą. Ar tinkamai pasirinkome pabėgėlių priėmimo strategiją? Migracijos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar į Lietuvą perkelti 416 prieglobsčio prašę asmenys. 355 iš Graikijos, 29 iš Italijos, 32 iš Turkijos.

Lietuvoje spartės leidimų laikinai gyventi šalyje bei vizų išdavimas užsienio verslininkams. Registrų centro ir Migracijos departamento susitarimas leis mažinti administracinę naštą užsieniečiams. „Kalbama apie žmones, kurie užsiima ir toliau ketina užsiimti verslu, atvažiuoja investuoti į Lietuvą.

Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) programą perkėlė du pabėgėlius iš Eritrėjos – vyrą ir moterį. Migracijos departamentas trečiadienį pranešė, kad jie į Lietuvą atvyko iš pabėgėlių stovyklų Italijoje. Šiuo metu Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 416 asmenų, tačiau dauguma jų paliko Lietuvą. Pabėgėliai į Lietuvą perkeliami pagal 2015 metų sprendimą perskirstyti Bendrijos šalims 160 tūkst. pabėgėlių. Programos terminui pasibaigus šių metų rugsėjį, jį nuspręsta pratęsti.

Visuomenė sveikina ir išskėstomis rankomis priima į emigrantus orientuotas iniciatyvas, bet ne visi tokie projektai turi pamatuotą vertę. Projekto „Kryptis Lietuva“ organizatoriai neapsisprendžia, ar skatina emigrantus grįžti, o svarbiausia – pripažįsta, kad neketina įvertinti, kokią naudą gavome iš šio projekto. Ekonomistai tai tiesiai šviesiai vadina darbo imitavimu.

„Sveiki, atvykau į Angliją per įdarbinimo agentūrą. Tikėjausi, kad padės užsidirbti pinigų, bet atvykus mus paliko autobusų stoty ir pasakė, kad netrūkus mūsų atvažiuos pasiimti verslininkas. Mes pralaukėme tris valandas, bet taip niekas ir neatvyko, tada supratome, kad buvome apgauti...“ Tokiais sakiniais savo istoriją Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės psichologinės pagalbos ir informacijos centrui pradeda mūsų tautietis.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas antradienį patenkino Lietuvoje prieglobsčio negaunančio Rusijos žurnalisto Jevgenijaus Titovo skundą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo svarstyti šio užsieniečio prašymą. J.Titovas į Lietuvą iš Krasnodaro atvyko 2016 metų pabaigoje. Jis teigia bijojęs likti Rusijoje, kai dėl savo veiklos susidūrė su šalies valstybinių struktūrų spaudimu.

 Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūniui pasiūlius naikinti Migracijos departamentą, tokios idėjos kritikai sako, kad institucijos likvidavimas ir funkcijų perdavimas policijai gali apsunkinti vis didėjančių migracijos iššūkių sprendimą. „Migracijos, užsieniečių teisinės padėties stebėjimas ir vertinimas tampa vis svarbesniu iššūkiu ir jis tik didės“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas trečiadienį paskelbė apie planus likviduoti Migracijos departamentą, jo funkcijas išdalinant policijai, pasieniečiams. BNS pateikia svarbiausius pastaruoju metu prieštaringų vertinimų sulaukusius migracijos pareigūnų sprendimus ir korupcijos atvejus.