migracija

 Lietuvos gyventojų susirūpinimas dėl imigracijos į Europos Sąjungą (ES) išaugo kelis kartus, rodo tyrimas. Šiemet rugsėjį atliktoje apklausoje imigraciją kaip vieną iš trijų didžiausių iššūkių ES įvardijo 44 proc. apklaustų lietuvių. Per analogišką apklausą prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc. Apklausos duomenimis, labiausiai dėl imigracijos nerimauja Maltos gyventojai (83 proc.), mažiausiai – portugalai (18 proc.). Lietuvos gyventojų nuomonė maždaug atitinka ES vidurkį.

 Keturi pabėgėliai, norėdami patekti į Jungtinę Karalystę, nusprendė įsilaužti į sunkvežimį. Tačiau jie nežinojo, kad jame vežamas poliarinis lokys. Vis dėlto lokio išsigando tik vienas migrantas. Trys į beviltišką padėtį patekę nelaimėliai kelionę tęsė su suirzusiu lokiu.   Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kalė mieste iš nedidelio sunkvežimio išlaipino tris pabėgėlius. Vyrai su lokiu praleido apie dešimt minučių, kol prisistatė juos per vaizdo kameras pastebėję pareigūnai.

 Lietuvos ir Latvijos pasienyje, pagrindiniuose magistraliniuose bei regioniniuose keliuose, pasieniečiai surengė savaitę trukusią prieš nelegalią migraciją nukreiptą operaciją „Žara“. Tai buvo šią neteisėtą veiką užkardančios ir jos tendencijas fiksuojančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) viena iš tikslinių priemonių prie ES vidaus sienų. Nustatyta daugybė įvairių pažeidimų, sulaikyti ir suimti čečėnai, iš Latvijos per Lietuvą gabenę nelegalius migrantus iš Vietnamo.

Kodėl visi tie leftistų pagraudenimai dėl Vidurio ir Rytų Europos nenoro įsileisti iš Arabijos ir Šiaurės Afrikos plūstančią migrantų bangą skamba neįtikimai? Nes jie meluoja. Meluoja įžūliai, meluoja įsijautę, meluoja įsitikinę, kad per meinstryminę žiniasklaidą paskleistas melas nutildys kitaip manančius. Leftistai meluoja, nes neturi jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl Vidurio ir Rytų Europa privalėtų prisijungti kuopiant svetimą mėšlą.

Nors daugiau nei pusė lietuvių nusiteikę prieš imigrantus, nemaža dalis žmonių jau rengiasi patys jiems padėti. Gyventojai internete dalijasi informacija, kas ir kaip galėtų padėti pabėgėliams. Vieni sako galintys paremti drabužiais, žaislais, namų apyvokos daiktais, kiti net savo namų stogą virš galvos ar darbą dalintis pasiryžę. Gyventojų aktyvumu neatsidžiaugianti, mat pripažįsta, kad be šalies gyventojų pagalbos valstybė pasirūpinti pabėgėliais vargu ar išgalės.

Į Europą plūstant migrantams, daugiau nei tūkstantį pabėgėlių turės priimti ir Lietuva. Šiandien irakiečių šeimas lankiusi Prezidentė sako, kad dabartinė pabėgėlių sistema yra objektyvesnė nei pavasarį siūlyta ir kad reikia solidarizuotis su užverstomis migrantais kitomis ES šalimis. Tačiau lietuviai migrantų – net ir pabėgėlių nuo karo – atžvilgiu yra ypač priešiški. tai rodo naujausi visuomenės tyrimai.

Vilniuje šeštadienį rengiama pabėgėliams draugiška demonstracija, kurioje organizatoriai tikisi sulaukti apie 200 dalyvių. „Savivaldybė informuota, kad bus 200 žmonių“, - BNS antradienį sakė viena iš renginio organizatorių Akvilė Lukošė. Jos teigimu, demonstracija Lietuvoje yra visoje Europos Sąjungoje (ES) gimusios iniciatyvos dalis. Šeštadienį ne tik įvairūs Europos, bet ir Australijos, Šiaurės Amerikos miestai parodys solidarumą su pabėgėliais, pasakojo A.Lukošė.

Pažadėtus priglausti 300 pabėgėlių Lietuva priimtų nesunkiai, tačiau prakalbus apie tūkstantinius srautus reikėtų esminių migracijos politikos pokyčių, taip pat būtina atsigręžti į žmonių siūlomą pagalbą, sako Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas. „Jei priimtume 325 pabėgėlius, koks yra sutarimas, jokių klausimų apie jų integracijos iššūkius neturėtų būt, nes tai nedidelis žmonių skaičius, vienas pabėgėlis 100 tūkst.

Situacija dėl migrantų yra kritinė, ir Lietuva pasirengusi solidariai ieškoti sprendimų kartu su visomis Europos šalimis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, reaguojant į pasikeitusią situaciją, bendros europinės politikos dėl imigracijos modelis bus peržiūrimas iš naujo. Ieškant krizės sprendimo būdų rugsėjo 14 dieną vyks Europos šalių vidaus reikalų ministrų susitikimai. „Matome padidėjusią kritinę situaciją, susijusią su migrantų srautais.

Iš viso 3 650 migrantų pirmadienį atvažiavo traukiniais į Vieną, o šis skaičius yra didžiausias šiais metais, pranešė Austrijos policija. Migrantų antplūdis Austrijos sostinėje smarkiai padidėjo, kai Vengrijos institucijos leido improvizuotose pabėgėlių stovyklose įstrigusiems pabėgėliams palikti Budapeštą, nors daugelis jų neturi Europos Sąjungos vizų.

 Vienas po kito pasipylusius darbščiausios Lietuvos partijos narių pasisakymus kurį laiką norėjosi tiesiog ignoruoti. Juk žmonės viso labo uoliai vykdo gautą užduotį: kalba skirtingi partijos nariai, tačiau tais pačiais parengtais tekstais. Visgi kuomet nušlifuotomis frazėmis prabilo ir partijos pirmininkas, ignoruoti kaip ir nebeišeina. Juolab, kai nutylima ar sąmoningai manipuliuojama faktais. Sau palankia linkme. Kai klaidinama visuomenė.

Pasaulis susiduria su „rimčiausia pabėgėlių krize“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Europa turi atlikti jai priklausantį darbą, kad ši krizė būtų išspręsta civilizuotu būdu, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas. „Šiandien pasaulis susiduria su rimčiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė eurokomisaras spaudos konferencijoje.

Norite važiuodami Koso sala pasigrožėti vaizdais? Norėkite toliau. Pusę vaizdo čia dabar užstoja pakelėse apsigyvenę migrantai. Palapinių – tikra jūra. Dabar minant dviračio pedalus reikia stengtis apvažiuoti kur kas daugiau kliūčių. „Keista, aš Koso saloje jau ne pirmą kartą, einu į tas pačias vietas, o visur vien pabėgėliai. Jaučiuosi blogai, nes nei galiu jiems padėti, nei mėgautis savo atostogomis“, - piktinasi keliautojas.

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Pernai sugriežtintos įmonių įsikūrimo Lietuvoje sąlygos nuo rugsėjo gali būti palengvintos, tačiau tik tiems ūkio subjektams ir asmenims, kuriuos rekomenduos Ūkio ministerija.

 Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras penktadienį pareiškė, kad didelio masto migrantų bei pabėgėlių antplūdis „viršija“ skolų krizės krečiamos šalies pajėgumus ir todėl Atėnams reikalinga Europos Sąjungos pagalba. „Ši problema viršija mus. Graikija yra ekonominės krizės ištikta šalis ir susiduria su didele humanitarine krize, pati būdama krizėje“, - sakė A.Tsipras. „Šie mastai viršija mūsų pajėgumus, tai yra Europos mastai“, - pabrėžė jis.

Latvijos sostinės centre prie vyriausybės rūmų antradienį vakare keli šimtai žmonių buvo susirinkę į protesto akciją, kurios metu jie reiškė nepritarimą pabėgėlių įsileidimui į šalį ir reikalavo dėl šio klausimo surengti referendumą.

Varšuva – viena iš keturių Europos Sąjungos sostinių, kuriose šiomis dienomis lankysis britų premjeras Davidas Cameronas. Paskelbus, kad iki 2017-ųjų britai surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, premjeras taip pat patvirtino pareiškė, kad vienas esminių klausimų – imigracijos į karalystę mažinimas bei socialinių išmokų imigrantams karpymas.

Lietuva nepritaria Briuselio siūlymui nustatyti kvotas valstybėms narėms, kiek jos turėtų priimti pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija ir Eritrėja, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, Europos Komisijos iniciatyvos neremia dauguma ES šalių. L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva yra pasirengusi dalytis našta su Pietų Europos valstybėmis, bet tai darys „pagal savo galimybes“. „Be abejo, kad turime solidarizuotis ir padėti, kad našta nekristų ant kelių šalių.

Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjungai (ES) sprendžiant pabėgėlių klausimą, turi būti suformuota „bendra ES politika“, tačiau Lietuvos pozicijos dėl privalomų kvotų šalims nedetalizavo. Anot A.Butkevičiaus, galutiniai sprendimai dėl kvotų turėtų būti priimti Europos Vadovų Tarybos posėdyje kitą mėnesį. „Lietuva negali būti abejinga ir turi tikrai irgi prisidėti prie tos problemos sprendimo.

Europos Komisija ketvirtadienį pristatys migrantų kvotos planą, pagal kurį visos Bendrijos narės turėtų priimti tam tikrą pabėgėlių iš Afrikos skaičių. Tokiu būdu siekiama padėti daug imigrantų sulaukiančioms pietinės valstybėms. Lietuva ir kitos regiono šalys šį pasiūlymą vertina itin atsargiai. EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pateiks savo pasiūlymą dėl privalomos migrantų kvotos sistemos.

 Šiandien paskelbtais „Eurostato“ duomenimis, 2014 m. 27 ES valstybės narės (Austrija duomenų nepateikė) suteikė apsaugos statusą 185 000 prieglobsčio prašytojų. Tai 50 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Lietuvoje šis statusas 2014 m. suteiktas 75 prieglobsčio prašytojams. Beveik du trečdaliai apsaugos statuso gavėjų – keturiose ES valstybėse narėse. Daugiausia tokių žmonių registruota Vokietijoje (47 600 žmonių, arba 82 proc. daugiau nei 2013 m.), Švedijoje (33 000, arba 25 proc.

 Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje žuvų ištekliai tropikuose mažės, o vidutinėse platumose daugės: kol pasaulis intensyviai ginčijasi dėl klimato kaitos, žuvų populiacijos, ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų, tiesiog emigruoja. Dėl klimato kaitos procesų rūgštėjančiuose ir šylančiuose vandenyse kai kurioms žuvims trūksta deguonies, todėl jos plaukia į šiaurę, kur vėsiau ir vanduo ne toks rūgštus.

 „Jeigu dailidė Londone uždirba 8 ar 10 kartų daugiau, jokia komisija neprivers jo grįžti. Manau, koncentruotis būtent ir reikia į darbo vietų kūrimą, į efektyvesnį ES struktūrinių fondų panaudojimą, į smulkų ir vidutinį verslą. Žinoma, reikia ugdyti ir pagarbų požiūrį į darbuotoją. Kaip man sakė vienas žmogus, nesvarbu, kiek moka, svarbu, ar laiko žmogumi ir vertina kompanijoje“, – dėl sukurtos Migracijos komisijos naudos abejoja seimo narys Audronius Ažubalis.

Teismui perduota byla dėl galimos korupcijos išduodant laikinus leidimus užsieniečiams Vilniaus apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimos korupcijos išduodant užsienio šalių piliečiams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Kaltinimai dėl prekybos poveikiu pareikšti penkiems asmenims, tarp jų yra keletas buvusių Migracijos departamento darbuotojų, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Jau kurį laiką stebime Lietuvai nepalankių piliečių veiklą ir už mūsų valstybės ribų, ir jos viduje. Priežasčių taip elgtis jie turi keletą: vieni už tai gauna pinigų, kiti – tokiu būdu išreiškia savo antivakarietiškas nuostatas. Tačiau faktas, kad pasitaiko atvejų, kai tokie abejotinos reputacijos ir politinės orientacijos veikėjai į mūsų valstybę patenka mūsų pačių institucijų padedami.

Rūta Kupetytė, LRT Radijas, LRT.lt Migracijos specialistai sako, kad Lietuvoje nori apsigyventi vis daugiau nuo neramumų bėgančių ukrainiečių. Didesnė šios šalies piliečių imigracija taip pat fiksuojama Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Praėjusiais metais Lietuvoje apsigyventi norėjo beveik penki tūkstančiai ukrainiečių – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dalis jų prašė ir prieglobsčio. Tačiau jo negavo, nes neatitiko reikalavimų.

 Su nusivylimu sausio 19 d. žiūrėjau vakaro žinias, transliuotas per Lietuvos televizijas apie tai, kad „Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos kelia grėsmę valstybės saugumui“. Taip viešoje erdvėje gaminama sensacija. Kalbu apie skandalą dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo (ar vis tik neišdavimo?) rusų mafijos bosams.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pernai į Europos Sąjungą atvyko beveik 300 tūkst. nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių. Besirūpindamos jais, Bendrijos valstybės išleidžia milijonus, o pasipiktinimas ypač stiprėja po teroro išpuolių, organizuotų musulmonų, nes atvykėliai dažniausiai būna šios religijos išpažinėjai.

Vyriausybė posėdyje pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktam nutarimo projektui, kuriuo keičiama sprendimų dėl draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą priėmimo tvarka. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, tvarkos pakeitimams pritarta siekiant, kad valstybės ir jos žmonių saugumui svarbūs sprendimai būtų priimami kuo operatyviau – jei turima pagrįstų ir motyvuotų duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę, svarbu kuo skubiau užkirsti kelią jo atvykimui į Lietuvos teritoriją.

Gamtos grožis dažnai gali užgniaužti kvapą, tačiau gyvendami Europos pakraštyje nematome tikrosios egzotikos. Žmones ypač žavi gyvūnai, kurių instinktai padeda jiems sukurti itin darniai veikiančius būrius, ir tai labiausiai atsispindi per migraciją, kai daugelis gyvūnų keliauja į jų gyvenimui palankesnę vietą.

Nelegalios migracijos srautus užkardantys Lietuvos pasieniečiai fiksuoja, kad neteisėtu asmenų gabenimu per Lietuvos sieną vis dažniau užsiima Lenkijos piliečiai arba leidimus laikinai šioje šalyje gyventi turintys užsieniečiai. Už tai jiems gresia ilgi nelaisvės metai Lietuvos įkalinimo įstaigose.

Panemunių regioninio parko direkcija visus, besidominčius paukščiais ir norinčius pamatyti pilkąsias gerves, kviečia atvykti į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, esantį Šakių rajone, skelbiama pranešime spaudai. Pilkosios gervės (Grus grus) yra kuklių pilkų spalvų, bet labai grakščių, įsimintinų kūno formų šiek tiek primenančių gandrą, bet šiek tiek didesni ir aišku grakštesni paukščiai. Gervinių paukščių būryje yra daugiau, kaip 170 rūšių paukščių priklausančių tik šešioms šeimoms.

Panemunių regioninio parko direkcija visus, besidominčius paukščiais ir norinčius pamatyti pilkąsias gerves, kviečia atvykti į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, esantį Šakių rajone. Pilkosios gervės (Grus grus) yra kuklių pilkų spalvų, bet labai grakščių, įsimintinų kūno formų šiek tiek primenančių gandrą, bet šiek tiek didesni ir aišku grakštesni paukščiai. Gervinių paukščių būryje yra daugiau, kaip 170 rūšių paukščių priklausančių tik šešioms šeimoms.

Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie Didžiosios Britanijos Vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: „Jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taigi, panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones, priežasčių nėra. Didžioji Britanija visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti.

Žinome, kad mokslas negali pateikti visų atsakymų į mūsų klausimus. Tačiau juk jau 2014 metai ir tikrai yra tokių klaustukų, kurie, daugelio manymu, jau seniai turėjo būti išaiškinti. Štai dešimt iš jų, rašo listverse.com. 6. Kodėl paukščiai migruoja? Paukščių migracija yra vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių. Yra žinoma, kad paukščiai kasmet nuskrenda didelius atstumus tam, kad saugiai paslėptų kiaušinius arba tiesiog pabėgtų nuo atšiaurių žiemų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) darbuotojų futbolo komanda, netrukus išvyksianti į 15-ąjį tarptautinį Europos migracijos ir prieglobsčio tarnybų futbolo turnyrą Niurnberge, savo gebėjimus aikštelėje pademonstravo Danijos futbolo čempionui Lukui Spalviui.

„Emigruojame, nes nesitikime, kad valstybėje yra pakankamai atsakingų piliečių, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių permainų. Mes geriau kursime kitų tautų gerovę negu darysime tvarką savo namuose, geriau auginsime lietuvių kilmės anglus ar ispanus negu kursime ir ugdysime savo Lietuvos valstybę.“(Iš diskusijų apie emigraciją internete). Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku.

Ne kartą esame girdėję, kad įvairius maisto produktus geriau laikyti ne plastikiniuose, o stikliniuose induose. Taip pat girdime, kad nesveika gerti vandenį iš plastikinių butelių, patariama rinktis išpilstytą į ekologiškesnę pakuotę. Tai ne iš piršto laužtos kalbos. Pasirodo, plastikinėje pakuotėje esančios toksiškos medžiagos lengvai patenka į maisto produktą ar vandenį, jas taip pat greitai pasisavina ir žmogaus organizmas.

Pamenat, kaip Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio“ pagrindinis veikėjas Ostapas Benderis, kalbėdamasis su savo sėbru Šura Balaganovu apie pinigus, greitai perpranta ribotą pastarojo mąstymą: „Ir kam tau pinigai? Juk tu neturi fantazijos – nežinosi kam juos išleisti.“ Žinia, fantazija, įžvalgomis apdovanoti visi kūrybos žmonės. Niekas nepaneigs, kad tokie turėtų būti ir mūsų Seimo nariai. Tačiau kai tik priartėjam prie migracijos klausimų, Seimo nariai kažkodėl virsta eiliniais šuromis balaganovais.

Žinių radijas Lietuvius sugrįžti į Tėvynę paskatintų čia pasikeitęs psichologinis klimatas, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui. Tai rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytis Čiubrinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją, anot profesoriaus, vadinkim mobilumu ir tada esą bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą.

Lenkijoje nustačius afrikinį kiaulių marą, mūsų šalyje naujų jo židinių neaptikta. Lietuva gerai valdo situaciją, tačiau grėsmė išlieka. Siekdama užkirsti kelią galimam ligos plitimui, Žemės ūkio ministerija prevencinėms veterinarijos priemonėms įgyvendinti papildomai skirs dar 1,9 mln. litų. „Šios lėšos bus panaudotos fiziniam barjerui – tvorai, kuri izoliuos maro židinius.

Kas privertė kompaniją HTC savo išmaniuosiuose telefonuose „Desire 816“ ir „Desire 610“ įdiegti suderinamumą su „nano-SIM“ kortelėmis, leidžia suprasti „CNet“ žurnalistų interviu su taivaniečių gamintojo atstovu Pietų Azijos regionui Jacku Yangu. Kadangi Jackas Yangas perėjo dirbti į HTC iš vietinio „Apple“ padalinio, jam iš karto kilo problemų bandant perkelti savo asmeninius duomenis iš „iPhone“ į naujojo darbdavio gamybos išmanųjį telefoną.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šveicarijos rinkėjai referendume menka, vos 0,3 proc. persvara pritarė imigracijos iš Europos Sąjungos apribojimui. Laimėjus euroskeptikams, Šveicarijos vyriausybė turės per trejus metus sudaryti naują sutartį su Europos Sąjunga, kurios piliečiams dabar Šveicarijos darbo rinka atvira. Europos Sąjunga pareiškė vertinsianti, kaip tai gali paveikti jos santykius su Šveicarija.

 Vyriausybė patvirtino Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. "Norisi pirmiausia pakvieti tautiečius, kad grįžtų čia, čia dirbtų ir gyventų", - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, toliau bus rengiami konkretūs gairių įgyvendinimo priemonių planai. Emigrantų apsisprendimą grįžti ar ne, jo nuomone, labiausiai lems ekonominė padėtis Lietuvoje.

 Lietuvos pramonininkų konfederacija norėtų aktyviau dalyvauti, kuriant šalies migracijos politiką. Vyriausybė trečiadienį patvirtino Migracijos politikos gaires. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Vytautas Kudzys posėdyje teigė, jog projektą pamatė tik prieš savaitę. "Lietuvos pramonininkų konfederacija seniai kalba tiek apie emigracijos, tiek apie migracijos svarbą, kiek jinai yra svarbi visam Lietuvos verslui, pramonei ir ateityje darys įtaką ekonomiką.

Šiandien posėdyje ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires. Vyriausybė šiomis Gairėmis siekia pradėti vykdyti modernią migracijos politiką, kurios pagalba būtų šalinamos emigracijos priežastys ir skatinamas Lietuvos piliečių sugrįžimas iš užsienio valstybių. „Mes pradedame galvoti apie emigravusiųjų susigražinimą.

Vyriausybė kitą savaitę numato patvirtinti Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Vidaus reikalų ministerijos parengtame dokumente konstatuojama, kad tik pastaraisiais metais, Lietuvos ūkiui atsigaunant po ekonominės krizės, palaipsniui pradeda didėti imigracijos bei grįžtamosios migracijos mastas ir mažėti emigracija.

Karolis Birgilas Kiti metai bus vadinami Arklio metais. Tačiau Didžiosios Britanijos ir Vokietijos dešinieji mielu noru fejerverkus į dangų šautų Zuikio metų garbei. Bulgarija ir Rumunija į Europos Sąjungą (ES) įstojo per priešpaskutinį plėtros etapą 2007 metais. Tačiau dar ne visos durys joms yra atviros. 2004-aisiais į ES įstojusioms Baltijos šalims ir Lenkijai migracijos apribojimai nebuvo taikomi, taigi mūsų tautiečiai ir lenkai plūstelėjo į Didžiąją Britaniją.

Didžioji Britanija nori pakeisti Europos Sąjungos piliečių laisvo judėjimo taisykles, gindamasi nuo galimo bulgarų ir rumunų darbo jėgos antplūdžio, – tai ketvirtadienį turėtų pareikšti vidaus reikalų sekretorė Theresa May (Teresa Mei), kreipdamasi į Europos šalių ministrus.