migracija

Nelegalų srautas į Lietuvą sustojo, bet pasirūpinti tais, kurie į Lietuvą jau pateko, valdžiai vis dar sekasi sunkiai. Beveik tūkstantis migrantų vis dar gyvena pasieniečių darbo vietose, maži vaikai glaudžiasi ir miega garaže. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad žmones sunkiai sekasi aprūpinti net ir normaliu maistu. Sako, reikia laukti, kol migrantai bus perkelti į kitas vietas.

Latvija ir Estija taip pat svarsto statyti fizinį barjerą savo pasienyje, ieškoma galimybių bendrai siekti europinio finansavimo išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai stiprinti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, apie tai kalbėta ir Kijeve viešinčio prezidento Gitano Nausėdos susitikimuose su šalių vadovais, Krymo forumo dalyviais.

Rašytojas ir kritikas Jamesas Baldwinas yra sakęs, kad Amerika turi ne tiek „juodaodžių problemą“, kiek „baltųjų problemą“. Šiuo požiūriu atrodo, kad Europa išgyvena ne tiek „migracijos krizę“, kiek „Europos krizę“. Žemynas nuvilia tuos žmones, kurie ieško saugumo ir geresnės ateities. Juk prieglobsčio ieškantiesiems buvo pasakyta, kad yra žemė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.

Europa šiandien yra mirtingiausias migracijos tikslas pasaulyje, o Viduržemio jūra tampa kapinėmis po atviru dangumi. Nepaisant pasaulinio pasmerkimo – nuo pilietinės visuomenės iki pasaulinių institucijų, tokių kaip JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras) – ES bandymai susitvarkyti buvo beviltiški. Apgailestaudama dėl žuvusiųjų jūroje, ji per pastaruosius trejus metus negalėjo veikti kaip atsakinga politinė valdžia, kokia turėtų būti, rašo politico.eu.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Lenkijos, Estijos, Latvijos premjerais Mateuszu Morawieckiu, Kaja Kallas ir Krišjaniu Kariņiu nuotoliniu būdu aptarė situaciją ES pasienyje su Baltarusija bei tarėsi dėl tolimesnių koordinuotų veiksmų atsakant į Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

NATO šalys turi siekti, kad krizė Afganistane netaptų dar viena migracijos krize, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį vykusiame nuotoliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, skirtame aptarti saugumo situaciją Afganistane, G. Landsbergis pažymėjo, kad baigus 20 metų trukusią aljanso misiją „Tvirta parama“ labai svarbu išlaikyti aljanso vienybę ir solidarumą.

Dalis prieglobsčio Lietuvoje prašančių migrantų tvirtina į Lietuvą iš Baltarusijos buvę atgabenti prieš savo valią. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė mano, kad jų pasakojimuose gali būti dalis tiesos. „Iš tų naujų istorijų atsirado dar viena istorija, kurios negirdėdavome anksčiau iš Afrikos valstybių piliečių.

Kelias į Vakarų Europą per Lietuvą, panašu, jau nebėra reklamuojamas kaip itin lengvas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praneša, kad analizuojant socialinius tinklus, matyti, jog migrantai vieni kitus ragina nebesirinkti kelio per Lietuvą. „Analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių neteisėta migracija vyksta, socialinius tinklus, matome naują tendenciją, kad siunčiama aiški žinia, kad siūloma nesirinkti šito kelio, nes jis yra sudėtingas, sudėtingos sąlygos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad po to, kai Talibanas užėmė valdžią Afganistane, Europos Sąjunga susidurs su rimtais migracijos iššūkiais. Visgi Vyriausybės vadovė abejojo, ar dėl šios situacijos gali atsirasti reisų iš Kabulo į Minską, kuriais Minsko režimas bandytų gilinti migrantų krizę Lietuvoje. „Pasakysiu labai atvirai: situacija Afganistane gali sukelti rimtų migracijos problemų Europos Sąjungai. Kuriuo keliu žmonės judės, čia yra kitas klausimas.

Lietuvai nerimą kelia tai, kad Baltarusija išnaudos valdžios perversmą Afganistane ir šalį užplūs nauja migrantų banga iš šios valstybės. Tiesa, kol kas skaičiuojama, kad nuo metų pradžios į Lietuvą atvyko mažiau nei 100 afganistaniečių. „Mums kelia susirūpinimą, kad tai gali tapti nauju migracijos keliu. Žvalgybos tarnybos nagrinėja galimus scenarijus, rūpestis išlieka.  Manome, kad Aleksandras Lukašenka gali atverti naują migracijos kanalą arba traukiniais, arba lėktuvais.

Baltarusijos režimui praleidžiant migrantus, Lietuvos pasieniečiai jau kuris laikas yra tarsi priešakinė šalies gynybos linija: pareigūnai buvo atšaukti iš atostogų, tenka dirbti viršvalandžius. Portalui tv3.lt pasienietis Artūras, kurio pavardės pažadėjome neatskleisti, pasakojo, kad pačios kvailiausios dienos buvo iškart po to, kai vidaus reikalų ministrė ir ekstremalių situacijų operacijų vadovė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo migrantai turėjo būti apgręžiami atgal į Baltarusiją.

Praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė beveik tris dešimtis neteisėtų migrantų, du žmonės sulaikyti, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Neteisėtų migrantai apgręžti Šalčininkų, Varėnos ir Lazdijų rajonuose. Du žmonės sulaikyti Lietuvos teritorijoje, tačiau ne pasienio ruože, jie asmens tapatybės dokumentų neturėjo.

Lovos bei čiužiniai palapinėse, pasieniečių kabinetuose, pasitarimų salėse ir garažuose. Maistas – tik iš konservų dėžutės ar karštu vandeniu užpilamos sriubos. Dušų, tualetų ir karšto vandens trūkumas. Visiška nežinia, kas laukia, informacijos stoka ir absoliutus nuobodulys. Taip pasieniečių užkardose gyvena migrantai, o šalia jų tarsi kokie socialiniai darbuotojai sukasi pasieniečiai.

Į Lietuvos Respublikos teritoriją trumpam įžengusį Baltarusijos pasienietį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vadina Baltarusijos provokacija. Jos teigimu, dėl incidento Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteiks notą. „Kai vyksta hibridinis karas, tokios atakos, tikriausiai galime tikėtis visko. Matyt, yra tam tikros provokacijos ir bandymai sukelti kažkokias tai reakcijas. Mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerija ruošia notą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad situacija dėl neteisėtų migrantų Lietuvoje pamažu stabilizuojasi, tačiau atsipalaiduoti dar negalima. Ministrės teigimu, dar 14 neteisėtų migrantų apsisprendė savanoriškai grįžti į savo kilmės šalis. „Ši savaitė rodo, kad situacija kaip ir stabilizavosi, bet tikrai negalime atsipalaiduoti, turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen interviu Bendra.lt platformai išdėstė savo požiūrį į Lietuvą ištikusią migracijos krizę ir užsiminė, kad artėjant šaltajam sezonui daugiau savivaldybių teks priimti į Lietuvą nelegaliai patekusius migrantus. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas rugpjūčio 10 d. priėmė penkis su neteisėta migracija susijusius įstatymus, kuriuos jau kitą dieną pasirašė Prezidentas.

Kaune veikiančios krovinių pervežimo įmonės „Transport Solutions Group” savininkas ir direktorius Andrius Velička migrantams siūlo Vokietiją pasiekti už 3 tūkst. eurų. Tai paskelbęs LRT rašo, kad ši įmonė užsiima krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais, turi tik vieną darbuotoją ir yra registruota privačiame name, Kaune. A. Velička, kaip rodo surinkti duomenys, bendradarbiauja su Irako piliečiais, tačiau pats tai neigia.

Alytaus mieste buvusio aerodromo pastate apgyvendinti 72 migrantai iš Afrikos valstybių, tačiau miesto meras Nerijus Cesiulis piktinasi ne migrantais, o centrinės valdžios neryžtingumu ir trypčiojimu. Niekas jam negali atsakyti, ar mieste gyvenantys migrantai liks Alytuje žiemai, ar bus perkelti kažkur kitur. Jeigu liks, merui reikia apšiltinti pastatą, įrengti šildymo sistemą, nupirkti vandens šildytuvą, pakeisti langus.

Užtikrinti migrantų teises esant dideliems jų srautams yra labai sudėtinga, todėl pirmiausia reikia koncentruotis į jų srautų stabdymą, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl užsieniečių savanoriškos grįžimo į kilmės šalį. Užsieniečiui, kuris pageidauja savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, bus įgyjami kelionės į užsienio valstybę bilietai ir išmokama vienkartinė 300 eurų piniginė išmoka.

Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė Europoje, patyrusi masinį migrantų antplūdį, kuris privertė permąstyti prieglobsčio suteikimo procedūras ir paskatino norą tapti kuo labiau migrantams nepatrauklia valstybe. Danija tokį virsmą išgyveno kur kas anksčiau nei prasidėjo masinis Sirijos gyventojų antplūdis į Europą: žingsnis po žingsnio ši Skandinavijos valstybė griežtino prieglobsčio procedūras, todėl dabar sulaukia tikrai nedaug pabėgėlių.

Iš Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, įrengtos stovyklos sekmadienį pasišalinę migrantai buvo sugrąžinti, BNS pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič. Kaip sekmadienį pranešė LRT, iš viso buvo pasišalinę 12 migrantų, penki iš jų tą pačią dieną grįžo į poligoną. Pirmadienio duomenimis, į poligoną grįžo ir likusieji migrantai. VRM atstovė negalėjo patikslinti, ar jie grįžo patys, ar juos sulaikė pareigūnai.

Pareigūnai šiuo metu ieško 6 iš Rūdninkų poligono pabėgusių migrantų.  Iš migrantams įrengtos stovyklos Rūdninkuose sekmadienį buvo pasprukę ir daugiau migrantų, tačiau dalis jų sugrįžo patys. Naujienų portalo tv3.lt šaltiniai patvirtino, kad vienas migrantas buvo surastas visai neseniai. Anot šaltinių, situacija nuolat kinta, bet šiuo metu dar ieškoma 6 pabėgėlių.

Latvijos pasienyje nuo šeštadienio vidurdienio sulaikyti dar 35 nelegalūs migrantai, BNS patvirtino pasienio tarnybos atstovė Kristinė Petersonė. Jos teigimu, manoma, kad dauguma jų yra irakiečiai. Per ankstesnes 24 valandas buvo sulaikyti 38 trečiųjų šalių piliečiai, mėginę neteisėtai kirsti sieną. Reaguodama į padėtį Lietuvoje ir vertindama rizikas Latvijos-Baltarusijos pasienyje, Latvijos valdžia sugriežtino sienos apsaugą ir mobilizavo daugiau pasieniečių ir karių stebėti žaliąją sieną.

Jungtinė Karalystė (JK) siekia pakeisti prieštaringai vertinamą prieglobsčio suteikimo sistemą. Planuojamų pokyčių esmė: sumažinti migrantams dabar suteikiamas teises. Į šalį be leidimo arba neteisėtai atvykę asmenys, pavyzdžiui, valtimis Lamanšo sąsiaurį perplaukę migrantai, turėtų daug mažiau teisių, net jeigu jų prašymas suteikti prieglobstį ir būtų sėkmingas, praneša BBC.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 80, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių skelbiami duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad praėjusią parą pasieniečiai į Baltarusiją grąžino beveik 80 neteisėtų migrantų, nė vienam migrantui neleista atvykti į Lietuvą draudžiamose vietose. Didžioji dalis neteisėtų migrantų į Baltarusiją grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonuose, Druskininkų savivaldybės ribose.

Reaguodamas į migrantų krizę Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvai skyrė 280 tūkst. eurų paramą. Ją administruos Lietuvos Raudonasis Kryžius. Lėšos bus naudojamos atliepti pirminius būtiniausius atvykusių žmonių humanitarinius poreikius sulaikymo vietose, pranešė Lietuvos Raudonasis Kryžius. Ketinama pirkti higienos priemonių, drabužių, pirmo būtinumo vaistų ir kt.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas neteisėtas migrantas, apgręžta beveik 250, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių šeštadienio duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad dauguma migrantų buvo apgręžti pirmoje paros pusėje – naktį ir paryčiais, iki vidurdienio jau buvo grąžinta daugiau nei 160 asmenų. Teritorijų žvalgymui pasienyje pareigūnai buvo pasitelkę ir sraigtasparnį, taip pat naudotas ir bepilotis orlaivis.

Latvijoje iki šeštadienio vidurdienio buvo sulaikyti 38 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai kirtę valstybės sieną, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasieniečiai pridūrė, kad penktadienį vakare buvo sulaikyti dar penki sienos pažeidėjai. Neteisėtai sieną perėję asmenys buvo sulaikyti laikantis Imigracijos įstatyme numatytų procedūrų ir nugabenti į užsieniečių sulaikymo centrus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Tarptautinę migracijos organizaciją įsitraukti, padedant migrantams iš Baltarusijos grįžti atgal į Iraką. „Pirmadienį esu pasirengęs kreiptis į Tarptautinę migracijos organizaciją, kad ji įsitrauktų į migrantų grąžinimo procesus iš Baltarusijos į Bagdadą“, – BNS šeštadienį teigė G. Landsbergis. Jo teigimu, Minsko režimas daliai pasienyje esančių irakiečių neleidžia grįžti atgal į Minską.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Irako sprendimas stabdyti skrydžius į Minską yra pirmas rimtas žingsnis sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, ir jeigu jis bus tvarus, su Iraku bus galima kalbėtis apie bendradarbiavimo plėtrą.  „Tai yra pirmas rimtas žingsnis į migracijos krizės sprendimą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tie, kurie žada migrantams lengvą kelią per Baltarusiją į Europos Sąjungą, meluoja, todėl jis ragina nepakliūti į prekybos žmonėmis pinkles. „Tie, kurie žada žmonėms lengvą kelią į ES per Baltarusiją, meluoja. Žmonės yra lengvai apgaunami ir patenka į spąstus sumokėdami tūkstančius dolerių už nieką, tik už ES miražą. Nepakliūkite į prekiautojų žmonėmis rankas“, – televizijai „Al Jazeera“ penktadienį sakė šalies vadovas.

Per Baltarusiją į Lietuvą plūstantys Irako gyventojai mūsų šalies institucijų iš esmės yra laikomi ekonominiais migrantais, ieškančiais geresnio gyvenimo. Nors Irake iš tiesų nevyksta karinis konfliktas ir situacija yra nelyginama su tąja, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi iki trečdalio šalies teritorijos bei prieš kameras pjaustė galvas sučiuptiems priešams, bet pats Irakas neprimena to, kas Europoje vadiname stabilia valstybe.

Kovodama su padidėjusia migracija per Baltarusiją Lietuva išsikėlė tikslą netapti migrantams patrauklia valstybe, bet iš daugiau kaip 4 tūkst. į Lietuvą atvykusių migrantų iki šiol tik keletas panoro savanoriškai sugrįžti į savo kilmės valstybes, dar apie penkiolika žmonių teiravosi apie tokią galimybę. „Šiai dienai kalbama apie keletą žmonių, kurie yra procese. Savanoriškai tokį norą pareiškė kažkur iki penkių žmonių. Ir, kiek žinau, yra apie 10-15 žmonių, kurie teiravosi apie procedūrą.

Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai sulaikė 62 asmenis, neteisėtai kirtusius sieną su Baltarusija, ketvirtadienį pranešė sienos apsaugos tarnybos. Trečiadienį įvykęs incidentas didina susirūpinimą, kad Lietuvoje ekstremalią padėtį privertęs paskelbti iš Baltarusijos plūstantis migrantų srautas, kurį Lietuvos pareigūnai laiko Minsko autoritarinio režimo hibridine ataka, gali būti nukreiptas ir į kitas kaimynines ES valstybes, įskaitant Lenkiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendžiant migrantų krizę dalis tvoros pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti iki pavasario, o projektą galėtų įgyvendinti valstybinė įmonė. „Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą. (...) Valdžios institucijos nėra patys geriausi verslininkai arba projekto įgyvendintojai“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės rezervo skyrė 41,5 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms dviem savivaldybėms. Lazdijų rajonui skirta 28,2 tūkst. eurų, Ignalinos – 13,3 tūkst. eurų.  „Šios lėšos yra susijusios su migrantų maitinimu, patalpų pritaikymu bei higieninėms paslaugoms, kurias gauna šie žmonės“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kol 4 tūkst. sienos pažeidėjų laukia prieglobsčio Lietuvoje, tūkstantis iš jų jau po mėnesio turės pradėti krimsti mokslus, nes yra nepilnamečiai. Mokslas Lietuvoje privalomas, taigi neteisėtų migrantų vaikams teks mokytis, o Lietuvai – užtikrinti jiems sąlygas gauti ugdymą. Dalis savivaldybių jau laužo galvas, į kokias mokyklas teks siųsti arabiškai kalbančius vaikus, o ministerija dar nežino, ar atvykėlius vaikus turės priimti ir paprastos mokyklos.

Lietuvos sąjungininkei Amerikai nusprendus patraukti karius iš Afganistano, šalį iš vyriausybinių pajėgų žingsnis po žingsnio periminėja Talibanas, o tai gali išprovokuoti dar vieną pasaulinę migracijos krizę. Kadangi dėl Europos Sąjungos sankcijų užpykęs Baltarusijos režimas atvėrė kelią migrantams į Lietuvą, afganistaniečiai ilgainiui gali pradėti aktyviau keliauti ir per mūsų šalį, o grąžinti juos būtų sunkiau, mat Afganistane, skirtingai nei Irake, išties vyksta kariniai susidūrimai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbia kviečianti tapti pasieniečiais per keturias savaites ir prisidėti prie kovos su neteisėta migracija. Tarnybos atstovas Rokas Pukinskas informavo BNS, kad būsimieji pareigūnai, neturintys stažo, gali tikėtis vidutiniškai 810 eurų algos „į rankas“. VSAT, atsižvelgusi į ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dėl išaugusių neteisėtos migracijos srautų, praneša patvirtinusi specializuotą įvadinio mokymo programą „Sienos stebėjimas“. Anot tarnybos, greit...

Dėl pirmadienio naktį iškritusio gausaus lietaus sukrito dalis neteisėtiems migrantams skirtų palapinių Rūdninkų poligone – dėl to kilo neramumų, tačiau jie buvo numalšinti, nurodė vidaus reikalų ministrės atstovė. „Po to, kai naktį lijo, migrantai buvo labai nepatenkinti, kad sušlapo jų palapinės, reikėjo jas patvarkyti šiek tiek, nupurtyti vandenį, padžiovinti. Jie buvo tuo nepatenkinti ir kilo nedideli neramumai“, – BNS sakė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad atremiant hibridinę ataką iš Baltarusijos, būtina statyti fizinį barjerą – sieną. Ministrė tikisi, kad projektą finansuos ir Europos Sąjunga. Kad fizinis barjeras yra būtinas sutiko ir Lietuvoje viešinti eurokomisarė, visgi europinio finansavimo sienos statybai pažadėti negalėjo. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankėsi pasienyje su Baltarusija.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Europos institucijų pagalba sprendžiant nelegalių migrantų antplūdį Lietuvoje. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad tai nėra vien tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, nepriklausomai nuo to, ar jį finansiškai rems Europos Sąjunga. Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.

Lietuvą krečiant migracijos krizei Prezidentūroje padėtį aptarė šalies vadovas Gitanas Nausėda ir visų politinių partijų lyderiai. Po susitikimo premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad į Lietuvą atvyko Irako, kurio piliečiais prisistato dauguma migrantų, institucijų misija, bet kartu ji siūlė nedėti didelių vilčių į greitą ir efektyvų migrantų sugrąžinimo procesą, nes kiekvienas institucijos atstovas negalės su savimi išsivežti po kelis šimtus žmonių.

  Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių. Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.

Per parą, t. y. visą pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vėl kartojasi situacijos, kai Lietuvos pasieniečiai užkerta kelią į šalį patekti migrantams, kurie kelioms valandoms įsitaiso prie pat sienos linijos Baltarusijos pusėje ir laukia. Šios šalies pareigūnai net ir po daugybės iš Lietuvos gautų pranešimų tokių migrantų „nemato“ ir nereaguoja. Antradienio naktį apie 2.30 val.

Į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai vykstantys migrantai bando mėtyti pėdas klaidindami jų prieglobsčio prašymus nagrinėjančius specialistus. Migracijos departamentas neslepia, kad migrantai meluoja, arba kodėl atvyko į Lietuvą, arba apie tai, iš kur atvyko. Tiesa, tik nedaugelis jų meluoja ir apie tai, kad nori čia pasilikti, dauguma sąžiningai sako ieškantys geresnio gyvenimo Europoje.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nerimauja, kad šioje savivaldybėje apgyvendinti neteisėti migrantai yra nepatenkinti savo gyvenimo sąlygomis, todėl gali sukelti riaušes.  „Incidentų bent jau Lazdijuose didelių išvengta, tačiau jau jaučiame, kad ta riba yra labai arti ties peržengimu“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį kalbėjo A. Miškinienė. Pasak rajono merės, migrantus gali išprovokuoti prastos gyvenimo sąlygos.

Finansų ministerija nusprendė migrantų maitinimui nenustatyti kainų lubų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, tą daryti netikslinga, nes kiekvienoje savivaldybėje sąlygos skirtingos. „Lukašenkos kelionių tarnyboje nėra įskaičiuotos perteklinės komforto sąlygos ir kambarių su vaizdu į vandenyną nebus.