migracija

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Romoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su Italijos vadovu Sergio Mattarella aptars NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikslus, migracijos klausimus. „Prezidentas atvyko į Romą, tęsdamas savo keliones po Europos šalių sostines, besirengiant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Pagrindinė mintis – aptarti artėjantį susitikimą, jo turinį ir siekiamus rezultatus“, – Romoje BNS sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Lietuvoje viešinčiu Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūros „Frontex“ vadovu aptarė galimą agentūros įsitraukimą valdant neteisėtos migracijos srautus Lietuvoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime su Hansu Leijtensu G. Landsbergis taip pat kalbėjosi apie „Frontex“ vaidmenį užtikrinant tinkamą sankcijų Rusijai įgyvendinimą, aptarė paramą Ukrainai bei jos kaimyninėms valstybėms.

Seime įvyko diskusija „Koks bus Lietuvos atsakas demografiniams iššūkiams?“. Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad jeigu Lietuvos demografinė ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų – Lietuva neturės demografinės ateities. „Kad 2050 metais turėtume 3 mln., turime per 26 metus padidinti bendrą gyventojų skaičius 260 tūkst.

Tiesioginis skrydis iš Irano į Minską reiškia, kad prasideda nauji migracijos srautai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų žiniomis, jau šiandien yra pirmasis tiesioginis skrydis iš Irano į Miską, tai reiškia, kad vėl prasideda nauji migracijos srautai ir rizikos tik dar didėja“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS kalbėjo A. Bilotaitė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį susitiko su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kad aptartų didėjančias tradiciškai sklandžių Šiaurės Amerikos kaimynių santykių problemas, susijusias su tarpvalstybine migracija ir JAV žaliųjų technologijų subsidijų poveikiu.

Nors už lango dar kai kur boluoja sniegas, jau pradėjo migruoti pirmosios varlės. Gamtininkai ragina vairuotojus būti itin atidžius, ir matant varlę kelyje – stabtelėti. Mat varliagyvius turime saugoti kaip savo akį: pasak specialistų, kasmet jų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Per pastaruosius trejus metus, kaip pastebi gamtos žinovai, kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, rupūžių populiacija sumažėjo maždaug 80 procentų.

Nuo trečiadienio uždaromas Užsieniečių registracijos centras Kybartuose. Šis centras buvusių Kybartų pataisos namų teritorijoje veikti pradėjo 2021 metų rugsėjo 20 dieną, migracijos krizės įkarštyje. Toks sprendimas priimtas Lietuvai susidūrus su, anot pareigūnų, hibridine Baltarusijos režimo ataka, kuomet iš kaimyninės valstybės į Lietuvą neleistinose vietose imta masiškai nukreipti migrantus iš įvairių Azijos bei Afrikos šalių.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Europos Sąjungai (ES) saugantis nuo instrumentalizuotos neteisėtos migracijos būtina priimti teisės aktus, padėsiančius tam užkirsti kelią, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį su Vilniuje viešinčia Europos Komisijos nare Ylva Johansson, atsakinga už vidaus reikalus, aptarė nelegalios migracijos keliamas problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) turi sutarti dėl priemonių kovai su nelegalia migracija. Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kreipdamasis į ES šalių vadovus pabrėžė, kad Bendrijos lygmeniu būtina sutarti dėl teisinių priemonių kovai su nelegalia migracija ir jos instrumentalizavimu.

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie per mažo gimstamumo problemą, jei taip tęsis ir toliau kas šalies laukia 2030-2050 metais? Kaip pasikeis mažųjų miestų ir kaimų portretas? Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo apie 2,84 mln. gyventojų, o tai yra maždaug 40 tūkst. daugiau, nei prieš metus. Vis tik, 1992 m. gyventojų Lietuvoje buvo kur kas daugiau – 3 706 299 mln.

Praėjusiais metais išduotas rekordinis leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, daugiausiai jų gavo nuo Rusijos vykdomo karo bėgantys ukrainiečiai, nurodoma ketvirtadienį Migracijos departamento paskelbtame 2022-ųjų migracijos metraštyje.  2022-aisiais departamentas iš viso išdavė 133 628 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Iš jų 117 091 leidimas išduotas pirmą kartą, o dar 16 537 leidimai užsieniečiams pakeisti.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pasiūlyti, kaip spręsti jautrias demografines problemas, tačiau parlamentarų grupės veikla baigėsi nesusipratimais ir tarpusavio kaltinimais.  TV3 žinių „Dienos komentare“ darbo grupės narė Rasa Budbergytė atsakė, kas iš tiesų įvyko.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje. Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.  Iki šiol migrantų apgręžimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Nuo ateinančių metų pradžios visiems Lietuvoje esantiems Ukrainos karo pabėgėliams bus išduodami tik skaitmeniniai leidimai laikinai gyventi, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Tokie leidimai bus išduodami tiek naujai atvykusiems karo pabėgėliams, tiek jau esantiems šalyje. Anksčiau leidimus kaip plastikines korteles gavę pabėgėliai jau dabar gali pradėti supaprastintą šių dokumentų keitimo procedūrą.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė penkis neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje ketvirtadienį fiksuoti 34 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 50 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad Lietuvos nedarbas yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (ES), tačiau iššūkių visoje Bendrijoje kelia didelis laisvų darbo vietų skaičius. Anot jos, kitąmet darbuotojų migracija ES ribose taps vienu iš prioritetų. „Pastaruoju metu darbo rinkoje tiek ES, tiek Lietuvoje neturime jokių didelių nerimą keliančių ženklų, nedarbas yra Europoje šiuo metu vienas mažiausių ir turime Lietuvoje taip pat nedarbą mažesnį nei ES vidurkis.

Augantys emigracijos rodikliai verčia sunerimti. Vien per šiuos metus Lietuvą paliko 24 tūkstančiai lietuvių – tai pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Gyventojams ramybės neduoda išaugę pragyvenimo kaštai, sveikatos, švietimo, mokesčių sistemos, juos gąsdina ir Ukrainoje vykstantis karas. Neigiamai galėjo paveikti ir Lietuvoje taikyti ribojimai dėl COVID-19. Tai yra pagrindinės emigracijos priežastys, kurias įvardija ekspertai.

Lietuvoje gyvena apie 40 tūkstančių baltarusių ir dalis jų, situacijai namuose negerėjant, tikisi likti mūsų šalyje ir gal net tapti Lietuvos piliečiais, teigiama tyrime, kuris buvo atliktas apklausiant iš tėvynės neseniai pabėgusius baltarusius. Tiesa, ne visi baltarusiai čia jaučiasi laimingi, daliai jų nesuprantama, kodėl ukrainiečiams pabėgėliams sudaromos geresnės sąlygos nei jiems, nors sudėtingą šių žmonių dalią jie puikiai suvokia.

Kremliui vykdant mobilizaciją, rusai neša kudašių svetur. Viena populiariausių krypčių – Turkija. Dėl atvykėlių antplūdžio čia išsipūtė rinkos kainos – beprotiškai brango būstas, degalai, maisto produktai. Vietinių turkų kantrybė, panašu, netruks amžinai – juos erzina, kad turi už viską mokėti daugiau. Rusų pagalbos prašymai pasiekia ir Lietuvą. Socialinių tinklų grupėje, kur buriasi Turkijos lietuviai, pasirodo dviprasmiškų įrašų.

Rusijos žvalgybos galimybės Lietuvoje yra aptrupėjusios, bet rizikų kelia šios šalies ir Baltarusijos piliečių judėjimas Lietuvoje, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų. „Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.

Ukrainos reintegracijos laikinai okupuotose teritorijose ministrė Iryna Vereščuk paprašė į užsienį išvykusių tautiečių kol kas negrįžti namo ir pasilikti saugiose vietose. Jos teigimu, šalies laukia itin sunki žiema dėl Rusijos karo veiksmų prieš civilinių infrastruktūrą. „Jūs juk matote: Rusija perėjo prie civilių gyventojų teroro, ji negali kovoti su kariuomene, ji pralaimi karo lauke… Paprašysiu negrįžti, mums reikia išgyventi žiemą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė 4-ojoje Prahoje vykstančioje ministrų konferencijoje su kolegomis aptarė migracijos keliamus iššūkius, pasirašė bendrą veiksmų planą bei deklaraciją, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Strasbūre vykusios plenarinės sesijos debatuose dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą poveikio migracijos srautams į Europos Sąjungą, pažymėjo, kad Rusija kaip teroristinė valstybė migracija naudojosi ir naudojasi kaip ginklu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje vyks Europos šalių lingvistų konferencija, skirta aptarti Rusijos vykdomo karo Ukrainoje bei migracijos padiktuotiems kalbų politikos iššūkiams. Trijų dienų renginyje Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) atstovai iš beveik trisdešimties valstybių konferencijoje „Kalba ir migracija“ skaitys pranešimus bei diskutuos apie daugiakultūriškumą, daugiakalbystę ir kitus migracijos bei kalbinės integracijos aspektus.

Prasidėjusi rudeninė paukščių migracija yra tikras darbymetis ornitologams. Vien Ventės rago ornitologijos stotyje per dieną specialistai sužieduoja apie tūkstantį paukščių. Rekordas – net 7000 per parą.  Tiesa, šiltuosiuose kraštuose mūsų paukščių rojus nelaukia – ten lietuviškus sparnuočius gaudo restoranams, o libaniečiai gandrus šaudo tiesiog pramogai. Ventės rago ornitologas keldamas triukšmą į specialią landą varo tinkluose įkliuvusius paukščius.

2022 metų kiekvieną mėnesį iki rugsėjo iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei tais pačiais mėnesiais 2021 metais, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys.  Nuo sausio pražios iki rugpjūčio pabaigos 2021-aisiais iš Lietuvos emigravo 11 tūkst. 133 piliečiai. Preliminariais duomenims, tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais išvyko 18 tūkst. 345 asmenys. Kaip BNS nurodė Vilniaus universiteto (VU) docentė Irma Budginaitė-Mačkinė, tai gali būti susiję su keliomis priežastimis.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvoje prieglobsčio prašymų skaičius kol kas neišaugo, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Prieglobsčio prašymų kol kas ne, nes antra diena, kol kas jokių pokyčių nėra. Mes kaip Migracijos departamentas nieko nejaučiam išaugusio“, – BNS ketvirtadienį sakė E. Gudzinskaitė.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Medikai be sienų“ pasmerkė Lietuvos elgesį su neteisėtai į šalį patekusiais ir sprendimo dėl prieglobsčio laukiančiais migrantais, vadindama tai „sistemine diskriminacija“. Pasak organizacijos, pažeidžiamoms grupėms priklausantys migrantai ilgą laiką praleidžia sulaikyti, kas neigiamai paveikia jų psichinę būklę. Ji ydinga vadina Lietuvos migracijos praktiką ir teisinius procesus, nes šie diskriminuoja tam tikrų tautybių asmenis.

Migracijos departamentas po daugiau nei mėnesio pertraukos nuo pirmadienio atnaujina gyventojų priėmimą gyva eile visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Jo teigimu, kadangi didžiausias klientų srautas aptarnaujamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, šiuose miestuose rugpjūtį specialistai klientus aptarnaus prailgintomis darbo valandomis ir savaitgalį: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–18.30 val., penktadieniais – 7.30–17.15 val.

Lietuvos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija per parą apgręžė 51 neteisėtą migrantą, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksuota, o Lenkijos pasieniečiai šeštadienį apgręžė 31 migrantą. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 11,6 tūkstančio. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.

Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį paskelbė stebintys migracijos per sieną su Baltarusija pokytį ir nurodo, kad dabar dauguma nelegaliai į šalį patekti bandančių migrantų yra afrikiečiai, atkeliavę per Rusiją. Anksčiau dauguma nelegalių migrantų būdavo iš Vidurinių Rytų. Lenkijos vyriausybės pranešime sakoma, kad dalis afrikiečių atvyksta per Rusiją, Baltarusijos artimą sąjungininkę ir kaimynę, o kita dalis Rusijoje yra praleidę ilgesnį laiką.

Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 109 neteisėtai sieną bandžiusius kirsti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jų tiek pat fiksuota ir užpraėjusią parą. Latvijos pasienyje šeštadienį nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai penktadienį apgręžė 52 migrantus.

Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 109 neteisėtai sieną bandžiusius kirsti migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai didžiausias per parą apgręžtų migrantų skaičius šiemet. Paskutinį kartą didžiausias šiais metais neįleistų užsieniečių skaičius fiksuotas beveik prieš dvi savaites, tuomet pasieniečiai apgręžę 81 migrantą.

Nustojus riboti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą per liepą į apgyvendinimo vietas negrįžo daugiau nei 800 Lietuvoje registruotų užsieniečių, birželį fiksuota apie 500 pasišalinimo atvejų, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). VRM pažymi, kad Lietuvoje registruotiems migrantams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos ar prašyti prieglobsčio ir gyventi kitoje ES šalyje, bet dauguma išėjusių iš apgyvendinimo centrų netei...

Lietuvoje iš viso beliko 1505 migrantai, gyvenantys penkiuose užsieniečių registracijos centruose, dar 37 žmonės panaikinus judėjimo ribojimus gyvena savo pasirinktose vietose, informavo Vidaus reikalų ministerija.  Palyginimui, liepos 1 dieną penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyveno 2415 migrantų, tuomet buvo pranešusi ministerija. Tai reiškia, kad per dvidešimt dienų iš centrų pasišalino daugiau nei devyni šimtai asmenų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį Čekijos sostinėje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime sieks spartesnių teisinių sprendimų ES migracijos politikoje, skelbia ministerija. Jos teigimu, ES Tarybai pirmininkausianti Čekija žada išskirtinį dėmesį migracijos politikai.

Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą apgręžė 23  migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti sienos iš Baltarusijos pusės, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 21 tokį migrantą, Latvijos pasieniečiai bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksavo. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 10,4 tūkstančio.

Tarptautinėms institucijoms išsakius kritikos Lietuvai dėl elgesio su neteisėtais migrantais, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ragina mokytis iš pastabų, tačiau jų nedramatizuoti. „Vertinčiau ne tik neigiamai, bet ir pozityviai, žiūrint į priekį – čia nereikėtų vien tik saviplaka užsiimti ir žiūrėti, ar čia kas gerai padarė, ar blogai padarė. Žiūrėkime į priekį, kaip mes galėtume tas procedūras pakoreguoti“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.

Migracijos departamentas nuo pirmadienio priims mažiau gyventojų, norinčių gauti naują pasą, – klientų srautas ribojamas dėl blankų trūkumo. Per dieną planuojama priimti iki 1600 žmonių. Pastaruoju metu per vieną darbo dieną gaunama prašymų ir išrašoma apie 2,2 tūkst. pasų.

Lietuva gali sulaukti traukinių su tūkstančiais migrantų iš Maskvos, todėl saugumo situacija nuo praėjusios migracijos krizės ne pagerėjo, o pablogėjo, teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Antradienį pasieniečiai apgręžė 10 iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai bandžiusių patekti migrantų. Bandymų iš Baltarusijos neleistinose vietose sieną kirsti į Latviją vėl nebuvo. Tokių atvejų Latvijos pasieniečiai nefiksuoja nuo gegužės 23 d. Į Lenkiją pirmadienį iš Baltarusijos brovėsi 40 atėjūnų.

Norinčiųjų pasigaminti pasą ar asmens tapatybės kortelę srautai šalies Migracijos departamento skyriuose slūgsta, išskyrus sostinę, kur atslūgimo tikimasi maždaug po mėnesio. „Kituose miestuose irgi buvo, bet pasibaigė. Vilniuje užtruks kelias savaites ar mėnesį, kol ims slūgti klientų srautas“, – pirmadienį LRT sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Besibaigiant 12-os mėnėsių nelegalių migrantų sulaikymo terminui Vidaus reikalų ministerija leis migrantams neribotai judėti. Tiesa, tą galės daryti ne visi – tam reikės teismo ar migracijos departamento leidimo, tad gyventojai, anot valdininkų, turėtų nesibaiminti masinio nelegalių migrantų paleidimo. Ministerija taip pat siūlo po 12 ar 18 mėnesių buvimo Lietuvoje migrantams leisti legaliai įsidarbinti ir savarankiškai gyventi, jei nėra galimybės juos išsiųsti į savo kilmės šalį.

Nuo birželio 13 d., pirmadienio, Migracijos departamento Vilniaus skyrius (Vytenio g. 18) Lietuvos piliečius, norinčius pateikti prašymą dėl paso ar asmens tapatybės kortelės, aptarnaus tik su išankstine registracija, t. y. nelieka gyvos eilės. Gyvos eilės galimybė išlieka tik norintiems Vilniaus padalinyje pasą užsisakyti ypatingos skubos tvarka – t. y. tą pačią dieną.

Kai Baltarusija pasiuntė į Lietuvos pusę tūkstančius migrantų, šie ilgam įstrigo mūsų šalyje. Lietuva apsisprendė mažiausiai 12 mėnesių apriboti daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų judėjimo laisvę, bet net ir paskui 5 metus neleisti dirbti, tikriausiai tikėdamasi, kad jie išsilakstys.

Reaguojant į pastarųjų metų migracijos iššūkius, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kurti atskirą įstaigą migrantams priimti. Prieš pusmetį VRM suburta darbo grupė, dirbusi su Mykolo Romerio universiteto ekspertais, trečiadienį Vyriausybei pristatė tris galimas pertvarkos alternatyvas: likti prie dabartinės sistemos, stiprinti Pabėgėlių priėmimo centro funkcijas arba steigti naują Migracijos agentūrą.

Šiuo metu matoma tendencija, kad daug karo pabėgėlių iš Ukrainos nori grįžti į tėvynę, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Matome tendenciją, kad daug žmonių nori sugrįžti į tėvynę“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė. Jos teigimu, Migracijos departamentui apie išvykimą pranešė apie 700 ukrainiečių. Pasak ministrės, išvykusiųjų gali būti daugiau. „Bet mes šiaip realių skaičių nežinome, kiek išvyksta nepranešę“, – teigė M. Navickienė.