menas

Menininkas Daltonas Ghetti pasirinko labai neįprastą sritį, kurioje save išreiškia. Mažmožių mėgėjas save pristato kaip „vyrą-pieštuką“, mat jis jau ilgą laiką iš pieštuko širdelių drožia neįtikėtinas figūrėles. Vieninteliai jo įrankiai – pieštukai, adatėlės bei skustuvėliai. Menininkas tikina, jog jam tai – tik atsipalaidavimas, nes iš šio užsiėmimo nepavyksta užsidirbti. Tačiau menininko darbai praeitą mėnesį buvo eksponuojami viename Didžiosios Britanijos muziejų.

Nacionalinės dailės galerijos vadovė L. Jablonskienė teigia, jog galerija statyta taip, kad atitiktų aukščiausius saugumo reikalavimus, ELTA nuotr. Iš vieno Egipto sostinėje esančio muziejaus pavogus 50 mln. JAV dolerių vertinamą Vincento van Gogho paveikslą, ekspertai pabrėžė, kad meno institucijos turi gerinti apsaugos sistemas, kad būtų išvengta vagysčių.

Šiam neįtikėtinam popieriaus karpymo ir lankstymo projektui Tokijo Universitete (Japonija) meną studijuojantis Wataru Itou sugaišo daugiau kaip 4 metus. Popieriniame mieste įrengtas elektrinis apšvietimas ir važinėja popierinis traukinys. Visas kūrinys išskyrus pavienius mechaninius ir elektrinius komponentus yra kruopščiai pagamintas iš popieriaus. Skulptūra pavadinta “Pilis ant vandenyno". Šiuo metu ji eksponuojama Uminohotaru – vietoje, kuri pati verta eksponato pavadinimo.

CNN pasakoja apie Au Yeung Ping Chi, kuris kuria mobiliuosius telefonus, „Gucci“ rankines ir aštrius keptos vištos sparnelius madingiems ir jauniems mirusiems žmonėms. Mažoje iškarpų parduotuvėje jaunas vyras iš popieriaus karpo tai, kas primena kultinius „Rayban Wayfarer" akinius nuo saulės. Amatininkas, vardu Au Yeung Ping Chi, perėmė savo tėvo verslą ir panaudojo senovinį meną kurdamas tikroviškas madingų daiktų versijas. Tam jis naudoja tik spalvotą popierių ir klijus.

Matt'as Sikora nežiūri į Rembranto ir Rodino kūrinius Detroito Menų Institute. Jo akys nukreiptos į į lankytojus atėjusius pažiūrėti tų kūrinių. Sikora stebi, kur lankytojai sustoja, ar jie skaito, ar kalba, kiek laiko jie čia praleidžia. Jis žymi savo pastebėjimus delniniame kompiuteryje. Dažnai stebi savo objektus pro vitrinas, kartais, kad liktų nepastebėtas, seka juos ant pirštų galiukų.

Įvairūs papildytosios realybės prietaisai vis dažniau randa praktinius pritaikymus. O Vokietijos menininkai Daniel Franke ir Markus Kison sugalvojo, kai ją būtų galima panaudoti ir mene. Tai – nemažas betoninis blokas, kuris gali tapti nematomu.

Japonijos irezumi menininkai siekia išsaugoti dažnai neskoninga laikomą meno formą. Horimyo turi įspūdingą klientų ratą ir yra pelnęs daug apdovanojimų už savo darbą. Deja, dėl neigiamo požiūrio į šį meną jis ir jo klientai vengia viešumo, nerodo savo tatuiruočių viešai, o pats Horimyo netgi turi meluoti apie savo užsiėmimą, kad galėtų nuomotis apartamentus, kuriuose ir įkurta jo studija. Požiūris į tatuiruotes Jponijoje keičiasi, bet tai vyksta labai lėtai.

Pasiutusi menininkė Jessica Harrison sukūrė ir nufilmavo blakstienas, kurias pamačius dingsta apetitas geram pusdieniui. Šios blakstienos yra pagamintos iš negyvų musių kojų. Ne, tai ne apgaulė ir ne pasenęs prosenelės tušas (nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti). Kojos, styrančios iš akių, yra šimtu procentų tikros. Taigi, jei dar planuojate šiandien valgyti, vaizdo klipo žiūrėti nepatartume.

„Ilgai svarsčiau, kodėl parvykęs iš kokios šalies į Lietuvą tuojau pat pajuntu, kad atsidūriau tamsioje provincijoje... Ogi todėl, kad čia aukščiausiuose sluoksniuose nesama valstybinio mąstymo, nėra kultūrinių ir apskritai bendrų interesų, nukreiptų į šalies ateitį. Net ir taupant prasišviečia kaži kokia trumparegystė - stengiamasi taupyti sąskaita tų dalykų, kuriais negalima taupyti. Ir meno kūrinių atlikimo, koncertų, didžiulių kultūros projektų kokybė - kaip tik ir yra tie dalykai.

„Nepaimk nieko, tik nuotraukas, nepalik nieko, tik pėdsakus“ – miesto tyrinėjimo moto. Lietuviškų resursų apie miesto tyrinėjimą yra labai mažai, taip pat ir lietuviškoji Vikipedija pateikia neobjektyvų ir netgi šališką aprašymą apie miestų tyrinėjimą, todėl čia ir toliau cituosiu daugiausia nelietuviškus tekstus (originalo ir lietuvių kalbomis). Lietuviškas žodžių „urban exploration“ vertimas „miesto tyrinėjimas“ skamba kiek keistai, tačiau žodis urban turi kiek platesnę reikšmę, lietuvių kal...

Poetas, Nacionalinės kultūros ir meno bei kitų solidžiausių literatūrinių premijų laureatas, kitados šalies švietimo ministru dirbęs Kornelijus PLATELIS apie šiandienos kultūrinę Lietuvos padėtį: kultūros reikalai geri, kultūros sektoriaus - ne. Nors didžių menininkų turime visose srityse, sutartinai tvirtiname, kad su mūsų valstybės pamatais - kultūra yra prastai. Kodėl? Nesakyčiau, kad visai prastai.

Žiemą raginęs vilniečius pačius nusikasti sniegą kiemuose, šiandien Vilniaus meras Vilius Navickas kviečia gyventojus nusišienauti žolę. Pati savivaldybė neturi pinigų. Užtat po tiltais kabina skulptūras, kurioms nepagailėjo 400 tūkst. litų. Tarsi vilniečiams nebūtų gana vieno „vamzdžio“ - po Vilniaus tiltais pakibo „obuoliai“, „laivai“, „ietis“. Skulptūras padėjo pakabinti Krašto apsaugos ministerija – kariai parūpino techniką.

Vilniaus savivaldybė nesiliauja stebinusi sostinės gyventojų. Praėjusį savaitgalį jiems buvo pateikta staigmena - po trimis tiltais per Nerį pakibusios puošmenos. Tai - 400 tūkst. litų kainavusi miesto valdžios dovana miestiečiams. Tik gaila, kad už dovaną teko susimokėti patiems.

Šiandien buvo pristatytos trys Lietuvai svarbius momentus vaizduojančios skulptūros, įrengtos po trimis sostinės tiltais: Žirmūnų, Žaliuoju bei Žvėryno. Po Žirmūnų tiltu pakibo skulptūra „karališkasis obuolys“ vaizduojanti Lietuvos valstybingumo pradžią, atsigręžimą į krikščionišką Vakarų pasaulį. Tai – karališkasis Lietuvos valdovų ženklas naudotas iki pat LDK padalijimo. Po Žaliuoju tiltu kabanti „Grandinė“ yra tautos, kuri atlaikė ir tremtis, ir okupaciją ir genocidą tikėjimo ženklas.

Nuo italų menininko Guido Danielle, iki nežinomų linksmuolių. Pateikiame kelias, itin įspūdingų piešinių ant rankų nuotraukas. Menas, juk gali būti smagus?...

Medinių skulptūrų sodas Melburne, Australijoje. Šiame sode yra daugiau nei 150 įvairiausių drožinių, deja pamatysite tik keletą....

Ekonominė krizė smogė tautinius amatus puoselėjantiems kūrėjams ir jų kuriamoms vertybėms. Pinigų neturintys žmonės perka tai, ką įperka, arba... neperka nieko. Pasak kūrėjų, meno krizė truks ilgiau nei ekonominė ir atsilieps ilgus metus, nes kertamos vertybių šaknys. Kūrėjai apgailestauja į amatininkų šventes važiuojantys lyg į parodas. Visi apžiūrinėja, čiupinėja, bet niekas neperka.

Kartais grožis labai jau didelių aukų reikalauja. Auč... Ir kartais yra nesuprantamas, bent jau daugumai žmonių. Tai štai kokių priemonių kartais griebiasi žmonės, norėdami tapti "meno grynuoliais". Žiūrim kaip atrodo graviruotas kūnas!...

Aiškėja nauji valstybinių vagysčių mastai, prisidengus kultūra. Pusė milijardo! Net daugiau - 515 mln. litų. Valstybės kontrolė vakar paskelbė, kad ši milžiniška suma paleista vėjais. Iki audito ši afera vadinta labai iškilmingai: Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programa.

Menininkas Davidas Machas jaučia džiaugsmą kurdamas skulptūras iš neįprastų objektų, rašo MailOnline, o paskutinė jo fantazijos užgaida — kurti gyvūnų galvas iš tūkstančių spalvotų degtukų. Už vieną tokį padaro portretą menininkas užsidirba maždaug 20-35 tūkst. svarų. Tačiau toks pelnas — sąžiningai užsitarnautas: išsižiojusiai gorilai prireikė 30 tūkstančių degtukų ir trijų mėnesių kantraus darbo. „Man labai patinka kurti iš skirtingų medžiagų.

Žmonių kūnai miesto erdvėje irgi tapti savotišku meno kūriniu. Tai įrodyti pabandė grupelė menininkų. Jų polėkių rezultatas buvo įamžintas trumputėje fotosesijoje.

Šveicarų menininkas Felice Varini dirba su erdvėmis. Nepaisant to prašo, kad jo kūrinius vadintų paveikslais, o jį patį – dailininku. Kūrėjo įrankiai – dažai ir lipnioji juosta. Vieno paveikslo paruošimas užima apie savaitę (padedant trims asistentams). Tačiau pats Felice Varini tvirtina, kad tai, ką daro jis, gali kiekvienas.

Patricia Piccinini – visame pasaulyje žinoma šiuolaikinė Australijos menininkų. Jos kūryba- tai piešimas, skulptūra, vaizdo ir garso menas, skaitmeninė grafika. Vieni menininkės darbus vadina šlykščiais ir atgrasiais, kiti jais grožisi ir stebisi, treti giria P. Piccinini už genialumą – kiekvienas randa, ką pasakyti. Keisti menininkės sukurti objektai – kelių pastarųjų metų darbai. Jie primena laukinius žmones, mutavusius gyvūnus, gyvuliais virstančius žmones ir atvirkščiai.

Siūloma lengvatinį 5 procentų PVM tarifą taikyti visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių (įskaitant mugių, parodų, cirko renginius), taip pat muziejų, pramogų parkų, zoologijos sodų lankymui. Tokį pasiūlymą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys ir parlamentaras Arūnas Valinskas.

Filadelfijoje (JAV) gyvenantis menininkas Alex‘as Queral‘as užsiima gan neįprasta skulptūros forma - jis įvairių įžymybių veidus išraižo iš telefonų numerių katalogų, o galutinį kūrinį padengia akriliniais dažais. „Susižavėjau portretais dar studijų metais. Man jie buvo natūralus temos pasirinkimas vien dėl savo išraiškingumo. Aš veidus išraižau iš telefonų knygų - man patinka gaunama tekstūra, be to, dirbant su šia terpe, kartais gaunasi visai netikėti rezultatai.

Iš Šiaulių kilusi, Klaipėdoje studijavusi, o šiandien Vilniuje gyvenanti džiazo vokalistė Kristina Svolkinaitė sako nemaniusi, kad muzika taps antruoju jos kvėpavimu ir gyvenimo būdu. Šiandien ji atstovauja Lietuvos džiazo pajėgoms šalies ir tarptautiniuose renginiuose bei projektuose: trapi stipraus balso brunetė koncertu su turkų kolektyvu „Onder Focan Quartet“ šią savaitę atidarė jubiliejinio X tarptautinio džazo vokalistų konkurso „Jazz Voices“ Klaipėdoje programą.

Skulptūra: visai nesenai Lietuvoje dėl šios meno šakos buvo užvirusios didelės diskusijos. Vienus vienos skulptūros glumina, kitus linksmina, vieni mato vamzdį, kiti konceptualų meną. Balsas.lt jums siūlo pasižiūrėti į kitų šalių šios meno šakos pavyzdžius ir patiems susidaryti įspūdį, kurios yra vertos pasigėrėjimo, o kurias derėtų nugriaut. Žmogus stovintis priešais "Ernst and Young" būstinę Los Andžele. O štai transformerio skulptūra Kinijoje. Paslaptingas čiaupas Ispanijoje.

Japonijoje vis labiau populiarėja ryžių laukų menas, kuomet ryžių laukuose sukuriamas piešinys iš augančių ryžių. Kuriant tokius paveikslus nenaudojami dažai, tiesiog skirtingu spalvų ryžių daigai. Jiems augant po truputi išryškėja paveikslas. Cha.lt nuotr.

Judėjimu „No theatre“ susidomėjau gana atsitiktinai. Perkrauta kasdienybė, išvarginę mokslai... Vieną vakarą eidama Laisvės alėja pavydžiai nužvelgiau Kauno dramos teatrą: „Ech, norėtųs į kokį spektaklį ar koncertą“. Taigi apsilankiau teatralizuotame koncerte „No concert“ ir turėjau galimybę susipažinti su įvairių žmonių, kuriančių šį spektaklį, komanda. Juk ne vienam įdomu, koks paslaptingo bohemiško pasaulio atstovų požiūris.

Neišsenkantis kūrybingumas. Išskritiniai, dar nepabodę bruožai. Spalvų ir detalių žaismas. Fotografo Christophe Gilbert darbai kalba patys už save. Nors apie patį fotografijos talentą informacijos ir nėra labai daug, tačiau apie jį vis tiek verta kalbėti. Belgijos fotografas C. Gilbert duris į fotografijos pasaulį pravėrė prieš trisdešimt metų. Pirmosiose savo fotografijose jis įamžindavo mašinas, o kiek vėliau susidomėjo jį supančiu pasauliu.

Neprivalai mokėti puikiai tapyti, lipdyti ar klijuoti tam, kad sukurtum kažką originalaus ir įspūdingo... Netiki? Siūlome įsitikinti patiems!...

Toks labai daug darbo ausimis dirbantis bičas kartą man pasakojo, kad buvo įsirengęs savo darbo kabinetą tylos kameroje. Todėl, kai paklausiau, ar kartais jis nenori  pabūti absoliučioje tyloje, to bičo atsakymas buvo paprastas: absoliuti tyla baugina. O ar jūs matėte tylą? Bent akies krašteliu, labai atsargiai į ją pažiūrėti siūlo fotomenininkas Silent-View ir jo modelis Fraeulein von Rosenfelde. Labiausiai juodviems tyli siurrealizmas, tamsa ir keistos haliucinacijos.

Balsas.lt skaitytojas pranešė apie talentingą „skulptorių“, kuris pasaulį stebina skulptūromis iš neįtikėtinai keistos materijos. Peteris Callesenas - menininkas iš Danijos, sugebantis iš vieno lapo popieriaus sukūrti tikrą šedevrą, popierinę skulptūrą. Dauguma šio talentingo dano darbų yra padaryti iš A4 formato lapo. Iš paprasto balto lapo menininkas lanksto pačias įvairiausias ir sudėtingiausias, mažytes, kurios parduodamos už 4 tūkst. JAV dolerių.

„Man buvo labai sunku, neturėjau visai pinigų, yra tekę ne vieną naktį ir stotyje nakvoti“, – jau šį pirmadienį TV3 gyvenimo būdo laidoje atviraus garsi režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Laidos „Gyvenimas yra gražus“ kūrėją Edvardą Žičkų nuoširdžiam pokalbiui moteris pakvietė į savo su vyru britų aktoriumi Deksteriu Flečeriu namus Londone.

Atsirado proga pratęsti svarstymus apie kates ir kitus keistus padarus. Kačių dievo valia katės ne tiktai randa kelią į namus, bet ir dvesia, pripildydamos erdvę ne dvasios, o dvėsulio. Nuo šiol į Prezidentūrą kvies pirmasis čia atsidūręs šiuolaikinio meno kūrinys - dailininko Šarūno Saukos Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtas paveikslas.

Atsirado proga pratęsti svarstymus apie kates ir kitus keistus padarus. Kačių dievo valia katės ne tiktai randa kelią į namus, bet ir dvesia, pripildydamos erdvę ne dvasios, o dvėsulio. Nuo šiol į Prezidentūrą kvies pirmasis čia atsidūręs šiuolaikinio meno kūrinys - dailininko Šarūno Saukos Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtas paveikslas.

Atsirado proga pratęsti svarstymus apie kates ir kitus keistus padarus. Kačių dievo valia katės yra ekstrasensės tiktai tol, kol tarp ūsų vyniojasi devynios gyvybės. Bet kai ateina laikas, jos išleidžia dvasią ir virsta dvėseliena – kaip visi tvariniai. *** Nuo šiol į Prezidentūrą kvies pirmasis čia atsidūręs šiuolaikinio meno kūrinys – dailininko Šarūno Saukos Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtas paveikslas.

Apie Gyčio Lukšo filmą „Duburys“ vis knietėjo parašyti, tačiau nebuvo rimtos progos. Dabar proga atsirado: G. Lukšo filmas vėl apdovanotas. „... filmas „Duburys“ pelnė geriausio filmo prizą Taline pasibaigusiame 13-ajame tarptautiniame kino festivalyje „Black Nights“. Viktoro Radzevičiaus darbas taip pat pripažintas geriausiu operatoriaus darbu konkursinėje programoje, kurioje varžėsi trijų Baltijos šalių vaidybiniai filmai.

Rugsėjo 4–6 d. Panevėžio miestas švenčia 506-ąjį gimtadienį. Jau nuo rugsėjo 1-osios mieste atidaromos įvairios literatūros, fotografijų parodos, vyksta pasirengimas savaitgalio šventinių renginių maratonui.   „Panevėžio gimtadienis – didžiausia ir spalvingiausia metų šventė, kurioje aktyviai dalyvauti kviečiu visus miesto gyventojus – didelius ir mažus. Taip pat šventėje laukiami ir svečiai iš kitų miestų bei šalių.

„Kas per absurdiškas klausimas“, pagalvosite ir būsite teisūs. Tikriausiai ne vienas prieš kurį laiką savo elektroninio pašto dėžutėse esate aptikę  „perspėjančio“ pobūdžio laiškus apie ŽIV grėsmę kino teatruose, apie paliktas adatas laiptinėse ir parkuose ant suoliukų. „Menas“ sėti paniką kartais perlipa proto ribas. Tačiau tai ką išgirdau viename kaimelyje, perlipo ir visas kitas ribas.

Kovo ir balandžio mėnesiais Algimantas Čekuolis pakvies savo gerbėjus kartu praleisti popietes įvairiuose Lietuvos miestuose. Susitikimų metu vienas žinomiausių Lietuvos televizijos veidų pristatys Loretos Paškevičienės parengtą knygą „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“. „Knygas rašau labai retai, ir kuo toliau, tuo rečiau, nes žmonės gyvena įdomiai, kiekvienas savaip – kam jiems varginti akis skaitant? Leidykla – kitos nuomonės.

Ketvirtasis Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, norintis sudominti teatro profesionalus bei žiūrovus klasikine ir šiuolaikine lietuvių dramaturgija, jau eina į pabaigą, o trečiadienio vakarą jau įvertinti geriausieji kūrėjai. Šiųmetinėje festivalio programoje – vienuolika nacionalinės dramaturgijos pastatymų, kuriuos pristatė Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus dramos teatrai.

Panevėžio miesto savivaldybė, dėl 4,4 mln. litų deficitinio biudžeto ir ekonominės krizės nebeįstengianti išlaikyti visų kultūros įstaigų, sumanė jas perkraustyti. Panevėžyje šiemet atsiradus naujam kino teatrui „Forum Cinemas“, kultūros centro „Garsas“ pajamos sumažėjo 70 proc. Kultūros centras įsiskolinęs apie 60 tūkst. litų, nes savivaldybė, kasmet skirdavusi jam po 200 tūkst.  litų, nuo šių metų pradžios nebebuvo dosni. „Garsas“ nebeįstengia mokėti atlyginimų darbuotojams.

Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASITEŽAS šiais metai vykdo projektą – „teatras keliauja pas vaikus“. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas, orientuotas į vaikus, gyvenančius Vilniaus mikrorajonuose ir regioniniuose miesteliuose. Tokio projekto idėja natūraliai išplaukė iš Lietuvoje susidariusios situacijos.

Panevėžio mero pavaduotojui kadaise nepavykus miesto kultūros įstaigų įkurdinti po vienu stogu, dabar jis nusprendė perkelti jas iš vienos į kitą. Už kultūrą atsakingas Panevėžio mero pavaduotojas „tvarkietis“ Kastytis Vainauskas, kuris jau ne pirmą kartą kandidatuoja į Seimą, sumanė originalų būdą, kaip įvesti tvarką miesto kultūros įstaigose.

Panevėžio kraštotyros muziejų sumanę aplankyti garbaus amžiaus asmenys nuo šiol turės galimybę su nuolaida įsigyti bilietus į šį muziejų, o mokytojams bei darželių auklėtojams, atvedusiems grupes į kultūros įstaigas, bilietai bus nemokami, praneša Panevėžio miesto savivaldybė.

Ispanijos Karalystės ambasada ir Lietuvos dailės muziejus praneša, kad balandžio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) jau ketvirti metai rengiami Migelio de Servanteso Savedros romano „Don Kichotas“ skaitymai. Pasinerti į ispanų kalbos muziką, nemirtingų Servanteso simbolių ir metaforų pasaulį bus galima nuo 10 val. ryto iki 17 val. Skaitymus pradės Lietuvos kultūros viceministras Gintaras Sodeika ir Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Josė Luis Solano.

Minint didžiojo ispanų rašytojo Miguelio de Cervanteso (1547-1616) mirties metines, jo kūrybos gerbėjai Lietuvoje vėl galės pasinerti į rašytojo šedevro – knygos „Don Kichotas“ – nemirtingų simbolių ir metaforų pasaulį bei ispanų kalbos muziką. Prisidedant prie visame pasaulyje gyvuojančios tradicijos, visą trečiadienį – nuo 10 iki 17 val. – „Don Kichoto“ skaitymai vyks Vilniaus paveikslų galerijoje.

Balandžio 15 dieną Panevėžyje prasideda 4-asis kamerinių teatrų festivalis. „Balandžio 15-30 dienomis panevėžiečiams ir miesto svečiams parodysime 19 spektaklių. Juos pristatys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Šilutės, Panevėžio, Latvijos teatralai“, – sako festivalį rengiančio teatro „Menas“ vadovas Kęstutis Vaičiulis.