menas

Iš istorijos žinome labai pamokantį pavyzdį. „Titaniko“ laivą statė ir jį vairavo išsilavinę, diplomuoti profesionalai, o Norjaus arką statė neišprusę kaimiečiai, neturėdami jokių brėžinių ir išsilavinimo, pasitikėdami tik Dievo duota malone.

2010 metais vyko kova. Joje nebuvo net priešų. Faktiškai tai buvo ne kova, o taika. Taikus kalbėjimas. Visus metus rašiau ir kalbėjau apie du neegzistuojančius, bet būtinus dalykus. Pradėjau nuo pramoginės literatūros. Stebėjausi, kodėl Lietuvoje jos nėra. Aiškinausi, kodėl jos nebuvo. Aiškinau, ką reikia daryti, kad ji atsirastų. Ginčijausi su tais keliais klausytojais, kurie sutiko ginčytis.

Ukrainiečių povandeninio pasaulio dailininkas-naras Aleksandras Belozoras paveikslą „El Mina“ nutapė 26 metrų gylyje! Tai - naujas pasaulio rekordas, kurį netrukus užfiksuos „Guinness“ rekordų knyga. Neįprastą, tačiau įspūdingą rekordą ukrainietis pasiekė populiariame ir lietuvių pamėgtame Egipto kurorte - Hurgadoje.

Sekmadienį mirė nusipelnęs dailininkas, pedagogas, tekstilės meistras Juozas Balčikonis. J. Balčikonis gimė Giedraitinėje, Ramygalos vlsč., Panevėžio r. 1924 m. sausio 12d. 1944 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nuo 1949 m. ten pat dirbo dėstytoju. 1951–1989 m. buvo Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 m. – profesorius.

Kartais visiškai niekam nenaudingi daiktai gali virsti pačiais tikriausiais meno objektais. Šitokios idėjos laikosi ir „Yuken Teruya Studio“ kūrėjai, pagaminę mišką iš... tualetinio popieriaus rulonėlių. Iškarpę ir išlankstę ant jų šakas bei rulonėlius pritaisę prie sienų, kartu su šviesa menininkai sukūrė tikrų tikriausią stilizuotą mišką. Ne veltui sakoma: genialumas slypi paprastume.

Vakar „Respublikos“ žurnalistams pasitaikė proga kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais apsilankyti Jono Meko vizualiųjų menų centre ir pamatyti dalį Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekcijos, kuri Vilniui (ir Lietuvai) jau kainavo milijonus litų. Sako, kadaise meno chuliganas J.Mačiūnas sukėlė sumaištį JAV pašto sistemoje, siuntinėdamas laiškus su paties sukurtais veido grimasas iliustruojančiais pašto ženklais, dabar jis kelia sumaištį Lietuvoje.

Pirmadienio popietę Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2010 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, išrinkti iš 13 kandidatų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Kultūros situacija Lietuvoje – apmaudu, tačiau tenka pripažinti – beviltiškoje situacijoje. Susikaupusios ir įsisenėjusios problemos paskatino susėsti atviram dialogui ir pasikalbėti prie apskrito stalo su Lietuvos šviesuoliais, atstovaujančiais rašytojus, dailininkus, kompozitorius, etnologus.

Neseniai pasirodė jau penktasis prieštaringai vertinamo rašytojo Vilio Normano romanas „Pavojingas protas“. Savo kūryboje deklaruojantis visišką normų laužymą, tą patį jis daro ir įžūliai atsakinėdamas į interviu klausimus: kultūrą palygina su prostitucija, savo naują romaną – su lytiniu aktu, o save apibūdina kaip aplinkybių klaidą. - Vili, esi labai produktyvus rašytojas: „Pavojingas protas“ yra jau penktasis tavo romanas.

Siekdama užkirsti kelią netinkamai saugomų dvarų nykimui, Vyriausybė pirmadienį pavedė Kultūros ministerijai parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas, nustatančias netinkamai laikomo kultūros paveldo paėmimo valstybės nuosavybėn tvarką ir prioritetus.

Nuogos ir figūringos gražuolės iki šiol buvo senovės meistrų tapybos objektais. Vis dėlto situacija galėtų būti ir kitokia: įspūdingų formų moterys gali ne tik pozuoti, bet ir tapyti taip, kaip tą daro rusaitė Viktorija Romanova. Mergina nėra profesionali menininkė, save ji pristato kaip mėgėją, tačiau jos pasirinktas tapybos būdas – itin drąsus. 40E dydžio krūtinę turinti menininkė tapo savo.

Šiuolaikinis menas – nenuspėjamas. Kviečiame pasižiūrėti, ką žmonės sukūrė iš prezervatyvų ir kaip neįprastai juos panaudojo. Pasirodo, reikia tik fantazijos.

Profesoriai būna dviejų rūšių. Tie, kuriuos visa tauta žino, ir tie, kuriuos žino tik jų šeima ir būrelis bendradarbių. Bet tai visiškai nereiškia, kad šie, antrieji, dirba kurioje nors labiausiai užslaptintoje mokslo institucijoje. Nežino niekas - ir viskas. O dabar įsivaizduokite, kad Donatas Katkus ne diriguoja, o profesoriauja toje labiausiai užslaptintoje institucijoje... Ir vis tiek mes viską apie jį žinotume? Neabejoju.

Jei jums neužtenka kantrybės dėlionei iš kelių šimtų detalių, pažvelkite, ką įmanoma sukonstruoti iš miniatiūrinių dantų krapštukų. Juk rimta architektūra gali tapti ne tik linksmu užsiėmimu, tačiau ir neįtikėtinu menu. Šiems kūriniams prireikė šimtų tūkstančių dantų krapštukų, kruopščiai apruoštų kontrukcijų planų ir... nedrebančių rankų! Mažiausia klaida gali sugriauti kruopštų kūrinį. Kiekvienam nuotraukose pavaizduotų projektų prireikė ne savaičių, o kelių intensyvaus darbo mėnesių.

Rusijos dailininkas Olegas Mavromattis surengė šokiruojantį šou „Savas/Svetimas“. Menininkas septynias dienas eksperimentavo elektros kėdėje. Šios iniciatyvos metu dailininkas leido interneto tinklaraščio skaitytojams balsuoti „už“ arba „prieš“ jo bausmę. Jeigu „norinčių jį nubausti“ balsų skaičius būtų dvigubai viršijęs norinčių „pasigailėti“, dailininką turėjo nutrenkti mirtina elektros srovė. Laimei, daugelis balsavo už jo gyvybę.

Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra" vėl maudosi šlovės spinduliuose – daugiau nei prieš savaitę planetos vicečempionais tapę šokėjai sulaukė prezidentės, miesto valdžios padėkos, liaupsių ir šiltų žodžių. Tačiau jau netrukus kolektyvas turės sugrįžti į realybę – treniruotis varganomis sąlygomis, jausti nuolatinį rūpestį bei stresą, kaip surinkti lėšų, būtinų naujiems pasirodymams.

Kitą savaitę, lapkričio 16 dieną, Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė minės gražią sukaktį. Aktorė neslepia, kad jai sukanka 50 metų – šypsosi ir sako, jog metų yra tiek, kiek yra. Su ja ir kalbamės apie metus, draugus, netektis ir likimo suteiktas dovanas. Laimę švenčia visus metus – Ar gimtadienis jums – šventė? – Taip, nuo pat vaikystės. Jeigu šeimoje gimtadienis yra šventė, – o mano šeimoje, vienaip ar kitaip, tai buvo šventė, – tai ir dabar man jis – šventė.

Prasiskolinusi Vilniaus valdžia rado papildomų milijonų užbaigti „Fluxus“ kolekcijos pirkimui. Nors šedevrai guli užrakinti saugyklose. Valdininkai vėl teisinasi, kad tai – buvusių valdžių įsipareigojimai. Tik meno atstovai dar kartą atskleidžia, kad pinigų plovimas perkant menkavertes brošiūras Lietuvoje nebaudžiamas.

Lieutvoje menas virsta etikėtėmis ir prekių ženklais. Žmonės gerbia ir gausiais aplodismentais palydi į sceną užlipantį alkoholio padauginusį atlikėją, vertina keiskmais ir nešvankybėmis praturtintą humorą, lenkia galvas prieš nenatūralius ir būtinai apnuogintus grožio „etalonus". Taip žmonija praranda meno supratimą ir tampa propagandos aukomis.

Gintaras MAKAREVIČIUS – dvylikos kino filmų autorius, bene trims dešimtims spektaklių yra kūręs scenografijas, du iš jų – režisavęs pats, dailininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo, jo darbais prekiauja netgi Paryžiaus galerijos... Šiandien jis – vienas iš Nacionalinės kultūros ir meno premijos nominantų. Tačiau menininkas prisipažino, kad gavęs šį – aukščiausią Lietuvos kūrėjui – įvertinimą nesidžiaugs.

Pasikalbėkime apie Gyvą teatrą. Ar Jums teko kada nors susidurti su tokiu – sielą džiuginančiu, stulbinančiu, pasotinančiu mintis ir emocijas? Manau taip, kiekvienas mūsų turi tokios patirties, gal tik retai ja pasidaliname – juk paprasti žiūrovai linkę savo intymius pergyvenimus, mintis apie tai, ką matėm teatre, kuo džiaugėmės, apie ką galvojom pasilikti savo atminties talpyklose.

Spalio 27 d., trečiadienį, 10-18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) vyks Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Nacionalinės dailės galerijos rengiamas tarpdalykinis seminaras „1990-ieji:  paralelinės tikrovės / subjektyvūs pasakojimai“. Seminaro tema – 1990-ieji, pirmieji atkurtos Nepriklausomybės metai kultūriniame Lietuvos gyvenime.

Automobiliai ir menas? Tai itin artimos temos. Kad inžinerinio meno kūriniai yra visai artimi abstraktiems dailininkų polėkiams įrodo ne tik „BMW“ meninių automobilių, dabar demonstruojamų muziejuje Miunchene, kolekcija.

Daugumai vilniečių skulptūra vamzdis vis tiek yra tik dar neišmontuotas, nenugriautas griozdas. Jis sukelia ne meninį katarsį, bet nerealizuotą griovimo geismą. Žmoguje pažadina ne estetą, bet slaptą griovėją. Įsivaizduokime, kiek vilniečių slaptųjų griovėjų šis vamzdis prikūrė papildomai. Kiek pasėjo ne harmonijos, bet disharmonijos. Tad už ką buvo sumokėti pinigai? Už vilniečių destrukcinių nuotaikų kurstymą. Respublika Parduoti kaip lėlę. Ši taikli frazė jau įsirėžė į visuomenės sąmonę.

Pagaliau galima aplankyti povandeninį muziejų Meksikoje, Isla de Mujeres nacionaliniame  parke netoli nuo Cancuno, rašo „dailymail.co.uk“. Britų menininko Jason deCaires Taylor sukurtas 400 skulptūrų parkas, tikimasi, padės atitraukti žmones nuo koralinių rifų bei taip juos apsaugos. Isla de Mujeres nacionalinį parką kasmet aplanko apie 750 000 žmonių, tad buvo rimtai baiminamasi jog rifai paprasčiausiai išnyks.

Ateinančiomis naktimis Berlynas nušvis – spalio 12-13 dienomis čia rengiama kasmetinė šviesų šventė, rašo „turismito.com“. Nuo auksu nušviestų Unter den Linden alėjos medžių, iki elektrinės mėlynos spalvos Alexanderio Platzo televizijos bokšto – visi žymiausi miesto objektai švies ir žibės. Jau šeštą syki rengiamos šventės metu bus rengiami koncertai ir įvairios kultūrinės akcijos. Festivalio tinklalapis – čia.

Penktadienį po pietų Kultūros ministerijoje pasibaigė terminas kandidatų paraiškoms į Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro vadovų postus. „Į Nacionalinio dramos teatro vadovo pareigas pretenduoja šeši kandidatai, o į Panevėžio dramos teatro vadovo postą kandidatuoja vienas, bet pagal įstatymą negaliu įvardyti nė vieno iš jų pavardės“, – Eltai sakė kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Prancūzų koncepcinis elektromobilis „Citroen Survolt“ jau tikrai ne naujiena. Tačiau jau senokai Ženevoje pristatytas automobilis vis dar gali būti traukos objektu. Ir ne tik dėl novatoriškumo. Šį spalį „Citroen Survolt“ yra pirmo ryškumo žvaigždė pačiame pagrindiniame „Citroen“ pardavimų centre, kuris įkurdintas Pačiame Paryžiaus centre, Eliziejaus laukuose. Išskirtinio stiliaus „Citroen Survolt“ vėl tapo pirmo ryškumo žvaigžde po susitikimo su vietos bohemos atstovais.

Ne visas menas yra leidžia pasijusti tarsi kitame pasaulyje ir džiaugtis, gėrėtis, grožėtis. Kartais menas būna toks, kad nori nenori atšoki ir bėgi kuo toliau. Sakoma, „skonio reikalas“, tačiau šios iš silikono, žmogaus plaukų ir dažų pagamintos skulptūros iš tiesų atrodo taip įtikinamai, kad oda pašiurpsta. Genialaus darbo autorius – australas iš Melburno Samas Jinksas.

Dailininkas Romas Zubrys, baigiantis vasarai, savo sodybos kieme Marijampolėje surengė tapybos darbų parodą. Beveik dvidešimt metų vienas originaliausių Suvalkijos menininkų buvo pasitraukęs iš aktyvaus kūrybinio gyvenimo ir, kaip pats pripažino, kūrybines jėgas išlaisvino krizė. Parodos R.Zubrys nereklamavo. Draugai ir pažįstami sužinojo vieni iš kitų.

Spalio 2 dieną tarptautinė menininkų grupė „Local to Local“ Plungės rajone, Plokštinėje, buvusioje sovietų raketų bazėje, surengė savo darbų ekspoziciją. Svečio teisėmis renginyje dalyvavęs Sergejus Balandinas iš Rusijos pakvietė į performansą ir lankytojams žiūrint... nukirto juodą gaidį! Tiesą pasakius, dauguma žmonių liko suglumę, pakili šeštadienio nuotaika buvo sugadinta, o juodo gaidžio aukojimas nežinia kam ir dar Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo, dienos išvakarėse – nesuprantamas.

Krikščionių partijos frakcija Seime prieš metus įregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama sugražinti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą knygų, laikraščių ir žurnalų leidybai bei platinimui. Vyriausybei taip pat buvo siūlyta PVM neapmokestinti bilietų į teatro spektaklius, nepramoginius koncertus ir kitus kultūrinius renginius,  sporto varžybas. „Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato PVM lengvatų laikraščiams ir žurnalams, meno ir sporto paslaugoms.

Penktadienio vakarą Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) žiūrovai dalyvavo eksperimente, kurį įkvėpė vienas daugiausiai palankių atsiliepimų sulaukusių festivalio filmų – „Sąvartynas“ („Waste land“). Jis pasakoja apie originaliais sumanymais išgarsėjusį šiuolaikinį brazilų menininką Vik Muniz, kuris „Gramašu sodais“ vadinamame didžiausiame pasaulio sąvartyne fotografuoja dirbančius atliekų surinkėjus, vėliau leidžia jiems patiems iš šiukšlių sukurti savo fotografinius atvaizdus.

Lietuvos baleto 85 metų jubiliejui skirta Baleto savaitė rugsėjo 29 d. prasidėjo šviežiausia premjera – Leo Delibes'o „Kopelija“. Pirmasis valstybės teatre Kaune 1925 metais baletmeisterio Pavelo Petrovo pastatytas pilnametražis baletas ir naujoji jo versija skiriasi kaip diena ir naktis: dailininko Michailo Šemiakino ir choreografo Kirilo Simonovo kūrinys ambicingas pačiais įvairiausiais aspektais ir deramai pagerbia devintą dešimtį įpusėjusią mūsų baleto tradiciją, suteikdamas perspektyvą jos ...

Menas gali būti žiaurus ir šokiruojantis – tuo puikiai galėjo įsitikinti San Paulo meno bienalės lankytojai, kur eksponuojami dailininko Gilio Vicente darbai. Didelio formato paveiksluose menininkas vaizduoja save su kokia nors įžymybe.

Netrukus duris atvers VŠĮ ,,Mokslas ir menas'' organizuojamas interaktyvus seminaras „Fraktalai: nuo formulės iki terapijos“. Šis projektas – ,,Mokslo ir meno'' diskusijų tęsinys, įgijęs kiek kitokią formą ir labiau pritaikytas plačiajai visuomenei. Tai - bandymas panaikinti takoskyrą tarp mokslo ir meno, sujungti į vieną visumą skirtingas sritis ir kryptis, padedant susikurti savitą nagrinėjamos temos supratimą kiekvienam susidomėjusiam.

Paminklų statymas Lietuvoje, ypač jos sostinėje, prarado bet kokią prasmę. Dabar tai pats netinkamiausias būdas įamžinti šaliai nusipelniusių žmonių atminimą. O juk kiek jų, dar neįamžintų, bet to vertų. Dabar ir ateityje nebesolidu bus statyti paminklus net, pavyzdžiui, prezidentams, garsiems kultūros veikėjams.

Jaunieji kūrėjai sieks atgaivinti Vilniaus Naujamiesčio viešąsias erdves, radikaliai pakeisdami vieną šio rajono viešojo transporto stotelę. Trisdešimt talentingų menininkų vakar, rugsėjo 21 dieną, menų fabrike „LOFTAS“ pristatė septynias savo sukurtas originalias ir inovatyvias stotelių dizaino koncepcijas. Šiuo renginiu Vilniuje startavo neformalus bendruomenės judėjimas „Naujamiesčio revoliucija“, kurios iniciatoriai žada šio sostinės rajono atgimimą.

Kultūros ministerija paskelbė kultūros ir meno kūrėjus, pretenduojančius gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Šiomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis siekiama įvertinti reikšmingiausius Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų kūrinius sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ilgametį kūrėjų kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Senovėje žmonės tatuiruotėmis žymėdavo savo priklausymą genčiai arba piešdavosi didingus dalykus žyminčius simbolius. Tačiau naujausiais laikais savęs žymėjimas ilgalaikiais piešiniais dažnai tampa juokinga liga, o ne menu, kuriuo žavimasi. Kad ir šie žmonės, savo sėdimąsias išmarginę išties juokingais piešiniais.

Menininkas Daltonas Ghetti pasirinko labai neįprastą sritį, kurioje save išreiškia. Mažmožių mėgėjas save pristato kaip „vyrą-pieštuką“, mat jis jau ilgą laiką iš pieštuko širdelių drožia neįtikėtinas figūrėles. Vieninteliai jo įrankiai – pieštukai, adatėlės bei skustuvėliai. Menininkas tikina, jog jam tai – tik atsipalaidavimas, nes iš šio užsiėmimo nepavyksta užsidirbti. Tačiau menininko darbai praeitą mėnesį buvo eksponuojami viename Didžiosios Britanijos muziejų.

Nacionalinės dailės galerijos vadovė L. Jablonskienė teigia, jog galerija statyta taip, kad atitiktų aukščiausius saugumo reikalavimus, ELTA nuotr. Iš vieno Egipto sostinėje esančio muziejaus pavogus 50 mln. JAV dolerių vertinamą Vincento van Gogho paveikslą, ekspertai pabrėžė, kad meno institucijos turi gerinti apsaugos sistemas, kad būtų išvengta vagysčių.

Šiam neįtikėtinam popieriaus karpymo ir lankstymo projektui Tokijo Universitete (Japonija) meną studijuojantis Wataru Itou sugaišo daugiau kaip 4 metus. Popieriniame mieste įrengtas elektrinis apšvietimas ir važinėja popierinis traukinys. Visas kūrinys išskyrus pavienius mechaninius ir elektrinius komponentus yra kruopščiai pagamintas iš popieriaus. Skulptūra pavadinta “Pilis ant vandenyno". Šiuo metu ji eksponuojama Uminohotaru – vietoje, kuri pati verta eksponato pavadinimo.

CNN pasakoja apie Au Yeung Ping Chi, kuris kuria mobiliuosius telefonus, „Gucci“ rankines ir aštrius keptos vištos sparnelius madingiems ir jauniems mirusiems žmonėms. Mažoje iškarpų parduotuvėje jaunas vyras iš popieriaus karpo tai, kas primena kultinius „Rayban Wayfarer" akinius nuo saulės. Amatininkas, vardu Au Yeung Ping Chi, perėmė savo tėvo verslą ir panaudojo senovinį meną kurdamas tikroviškas madingų daiktų versijas. Tam jis naudoja tik spalvotą popierių ir klijus.

Matt'as Sikora nežiūri į Rembranto ir Rodino kūrinius Detroito Menų Institute. Jo akys nukreiptos į į lankytojus atėjusius pažiūrėti tų kūrinių. Sikora stebi, kur lankytojai sustoja, ar jie skaito, ar kalba, kiek laiko jie čia praleidžia. Jis žymi savo pastebėjimus delniniame kompiuteryje. Dažnai stebi savo objektus pro vitrinas, kartais, kad liktų nepastebėtas, seka juos ant pirštų galiukų.

Įvairūs papildytosios realybės prietaisai vis dažniau randa praktinius pritaikymus. O Vokietijos menininkai Daniel Franke ir Markus Kison sugalvojo, kai ją būtų galima panaudoti ir mene. Tai – nemažas betoninis blokas, kuris gali tapti nematomu.

Japonijos irezumi menininkai siekia išsaugoti dažnai neskoninga laikomą meno formą. Horimyo turi įspūdingą klientų ratą ir yra pelnęs daug apdovanojimų už savo darbą. Deja, dėl neigiamo požiūrio į šį meną jis ir jo klientai vengia viešumo, nerodo savo tatuiruočių viešai, o pats Horimyo netgi turi meluoti apie savo užsiėmimą, kad galėtų nuomotis apartamentus, kuriuose ir įkurta jo studija. Požiūris į tatuiruotes Jponijoje keičiasi, bet tai vyksta labai lėtai.

Pasiutusi menininkė Jessica Harrison sukūrė ir nufilmavo blakstienas, kurias pamačius dingsta apetitas geram pusdieniui. Šios blakstienos yra pagamintos iš negyvų musių kojų. Ne, tai ne apgaulė ir ne pasenęs prosenelės tušas (nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti). Kojos, styrančios iš akių, yra šimtu procentų tikros. Taigi, jei dar planuojate šiandien valgyti, vaizdo klipo žiūrėti nepatartume.

„Ilgai svarsčiau, kodėl parvykęs iš kokios šalies į Lietuvą tuojau pat pajuntu, kad atsidūriau tamsioje provincijoje... Ogi todėl, kad čia aukščiausiuose sluoksniuose nesama valstybinio mąstymo, nėra kultūrinių ir apskritai bendrų interesų, nukreiptų į šalies ateitį. Net ir taupant prasišviečia kaži kokia trumparegystė - stengiamasi taupyti sąskaita tų dalykų, kuriais negalima taupyti. Ir meno kūrinių atlikimo, koncertų, didžiulių kultūros projektų kokybė - kaip tik ir yra tie dalykai.