maxima lt

Vis daugiau įmonių dėmesį ir lėšų skiria ekologijai. Lietuvoje prasidėjus įvairioms ekologinėms akcijoms žmonės skatinami neteršti gamtos, rūpintis savo ir kitų sveikata bei taupyti žemiškuosius išteklius. Įmonės, saugodamos gamtą sutaupo pinigų, atsisakydamos popierinių sąskaitų, žmonės – atiduodami savo seną buitinę techniką perdirbti. Susidomėjimą ekologija lemia ir mada Kiekvieną dieną galime išgirsti įžymių žmonių pasisakymų, kodėl reikia saugoti gamtą.

12 proc. perkopusi infliacija, krintančios užsienio investicijos, žvėriškos maisto ir degalų kainos - dėl šių priežasčių pavojaus varpais skambina visi, pradedant analitikais ir baigiant žemdirbiais. Tik ne Ministrų kabinetas.

Trisdešimt Lietuvos įmonių pernai surinko trečdalį valstybės biudžeto. Daugiausiai akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių sumokėjo "Mažeikių nafta", o daugiausiai pelno mokesčio - bankai. Trisdešimt didžiausių mokesčių mokėtojų 2007 metais į valstybės biudžetą sunešė 5,210 mlrd.

Į Lietuvos rinką žengianti Latvijos paruošto maisto lyderė „Lango“ pirmaisiais veiklos metais planuoja pasiekti 2,5 mln. litų apyvartą, per tris metus įsisavinti mūsų šalies rinką, o po penkerių metų tapti viena iš rinkos lyderių Lietuvoje. Konkuruos su lietuviškomis įmonėmis Šiandien Vilniuje, Latvijos ambasadoje surengtoje spaudos konferencijoje buvo aptartos „Lango“ plėtros galimybės Lietuvoje.

Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ trečiadienį pranešė, jog nepriklausoma laboratorija Latvijoje ištyrusi iš Kinijos importuotus ir pavojingais Lietuvoje pripažintus žaislus nustatė, kad šie yra saugūs.

Trumpųjų numerių paslaugų vartojimas mūsų šalyje nuolat auga - jais vis dažniau balsuojama, gaunama informacija, kas nors užsakoma ar suteikiama parama. Nepaisant to, kad kai kurie trumpieji numeriai egzistuoja tik tam, kad įmonė galėtų išspręsti savo paslaugų vartotojams kylančias problemas ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus, dažnai vartotojams tenka patiems mokėti už tokį skambutį.

Maxima LT ir „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda naujo projekto įgyvendinimą - didžiausio prekybos tinklo gaunami į Klaipėdos jūrų uostą kroviniai bus vežami greituoju traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal. Kaip teigia Maxima LT generalinis direktorius Gintaras Jasinskas, didžiausio prekybos tinklo ir geležinkelių transporto įmonės susitarimas naudingas tuo, jog Maxima sandėlius prekės iš Klaipėdos uosto pasieks greičiau bei mažesnėmis sąnaudomis.

Šiaulių miesto ūkio ir plėtros komitetui architektas Jonas Barkauskas pristatė Rūdės gatvės „Maximos“ rekonstrukcijos detalųjį planą. Prekybininkai nori padidinti prekybos centro plotą, sujungdami turimus bei šalia esančius sklypus. Valstybinės žemės sklypus „Maxima“ norėtų prisijungti be aukciono, tačiau to leisti politikai neketina - miestui tai būtų nuostolinga. Palyginti su dabartine „Maxima“, naujasis prekybos centras būtų dukart didesnis.

Prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Verdispar“ derasi dėl dalies „Maximos“ parduotuvių įsigijimo. Abi pusės šių derybų detalių nekomentuoja.

Alaus gamybos bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ pirmąjį ketvirtį sėkmingiausiai apie save pranešė per spaudą, rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Cision Lietuva“ tyrimas.

Vyriausybė, internete viešai paskelbė „Leo LT“ steigimo dokumentus bei jų priedus, taip pat paviešino ir turtingiausiais Lietuvoje laikomų verslininkų, valdančių prekybos tinklą „Maxima LT“, asmens kodus ir registracijos adresus Vienas iš priedų skelbia, kad baigia galioti prieš ketverius metus sudaryta energetikos įmonės VST, kuri yra perduodama „Leo LT“, privatizavimo sutartis.

Įkandin profesines sąjungas įkūrusių prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ darbuotojų jungiasi ir kituose tinkluose dirbantys pardavėjai. Dar balandžio pabaigoje Registrų centrui įteikti dokumentai, kuriais prašoma įregistruoti prekybos įmonių darbuotojų profesinę sąjungą. Ji priklausytų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai ir burtų didžiausio šalyje „Maxima LT“ ir kitų prekybos tinklų darbuotojus.

Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kol kas neskuba bausti bendrovės „Maxima LT“, į Lietuvą įvežusios ir pardavusios tūkstančius vaikų sveikatai pavojingų žaislų. Tarnyba, pirmą kartą savo veiklos istorijoje suabejojo nacionalinės akredituotos laboratorijos tyrimo išvadomis ir nusprendė palaukti, kol „Maxima LT“ savo iniciatyva Latvijoje atliks pakartotinį žaislų tyrimą.

Šalyje trūkstant darbo rankų, dalis įmonių kiekvieną rytą darbuotojus iš atokesnių vietų savo sąskaita atsiveža į darbo vietas, rašo „Lietuvos žinios“. Degalų kainoms kylant, vieni verslininkai griebiasi už galvų - augančios sąnaudos suryja pelną, kiti juokais „guodžiasi“, kad joks pelno mokesčio tarifo pakėlimas nebus baisus, jei nebeliks pelno.

Kas septintas į biudžetą sumokėtas litas atkeliauja iš dešimties bendrovių - naftos perdirbėjo, tabako ir alkoholio gamintojų bei platintojų, prekiautojų naftos produktais ir prekybos tinklų.

Du didieji prekybos tinklai, kuriuose dar nesusikūrė profesinės sąjungos, siekia užbėgti jų kūrimuisi už akių. „Maxima LT“ žada su savo darbuotojais bendrauti be tarpininkų įsikišimo, o „Norfos“ vadovai įspėja, kad susikūrus profsąjungoms gali būti priversti kelti kainas, praneša LTV naujienų tarnyba. Tuo metu „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose profesinės sąjungos jau veikia. Profesinėms sąjungoms susikūrus „Iki“ ir „Rimi“, sujudo kiti prekybininkai.

Lietuvos prekybos tinkluose „Iki“ ir „Rimi“ pirmą kartą istorijoje susikūrus profsąjungoms, jau neabejojama - tik laiko klausimas, kada jų susilauks ir kiti du prekybos verslo banginiai - „Maxima LT“ ir „Norfa“. Galvas keliančios profsąjungos verslininkus trikdo ir verčia susimąstyti, kaip elgtis - bandyti jas užgniaužti ar ieškoti būdų susitarti ir menamą priešą paversti jei ne draugu, tai bent partneriu, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Minima keletas priežasčių, kodėl profsąjunginis judėji...

„Maxima grupė“ šių metų pirmąjį ketvirtį pasiekė 2,29 mlrd. Lt apyvartą su PVM. Tai 34 proc. daugiau nei 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai bendrovės pardavimai sudarė 1,7 mlrd. Lt. Lietuvoje veikiančios bendrovės „MAXIMA LT“ pardavimai sudarė 1,47 mlrd. litų, kas yra daugiau nei 35 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. „MAXIMA Latvija“ 2007 metais gavo 560 mln. Lt pajamų – 25,8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.

Rodos, kaina nustojo būti pagrindiniu veiksniu, pagal kurį vartotojai renkasi, kuriame prekybos tinkle apsipirkti. Prekybininkai vis dažniau dėl klientų kovoja ir kitomis priemonėmis, tiesa, jau išbandytomis konkurentų. Pirmoji naujų prekybininkų karų kregždė veikiausiai buvo „Iki“ tinkle įdiegtos savitarnos kasos. Šią idėją, kaip jau skelbė „Respublika“, ketina pritaikyti ir kiti tinklai. Tačiau tai tik mainų pradžia.

Didžiausio Baltijos valstybėse mažmeninės prekybos tinklo „Maxima LT“ vadovybė patvirtino atidžiai stebinti „Iki“, pirmojo prekybos tinklo, kur įsteigta profesinė sąjunga, padėtį ir veiksmus, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Mes neseniai atlikome darbuotojų apklausą ir išsiaiškinome jų lūkesčius. Buvo sudarytas veiksmų planas, neaiškumus stengiamės spręsti normaliai bendraudami“, - pareiškė „Maxima LT“ atstovė Viktorija Jakubauskytė.

Lietuvoje pernai buvo aptikta daugiau nei 92 tūkst. nesaugių ar net nuodingų žaislų, iš jų 69 tūkst. buvo parduota. Daugiau nei trečdalį visų vaikų sveikatai pavojingų žaislų importavo žaislų prekybos tinklus „Toy‘s Market“ ir „RuDuDu“ valdanti bendrovė „Mevasta“, rodo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenys. Maždaug ketvirtadalis aptiktų pavojingų žaislų (23 tūkst.) inspekcijos ar pačių įmonių iniciatyva buvo pašalinti iš rinkos.

„General Financing“ - mažmeninio lizingo bendrovė, teikianti paslaugą „Kreditas 123“, pradėjo bendradarbiauti su didžiausiu Baltijos valstybėse prekybos centrų tinklu „MAXIMA LT“. Nuo balandžio 10 dienos, kiekvienas MAXIMA parduotuvės, įsikūrusios „Akropolyje“, klientas gali pasinaudoti paslauga „Kreditas 123“, ir gauti vartojimo kreditą pavedimu į asmeninę sąskaitą. Paslauga teikiama Vilniaus Akropolio MAXIMA Paslaugų skyriuje.

Aktyvėjant Lietuvos įmonių skverbimuisi į Latvijos rinką, kai kurie didieji prekybos tinklai įvertino strateginę Panevėžio padėtį ir čia kuria savo logistikos centrus ar gamybos cechus. Panevėžio galimybes įžvelgė „Iki“ prekybos tinklą valdanti „Palink“. Šalia miesto šiemet pradėjo veikti naujas „Iki“ logistikos centras. Numatyta, kad iš čia bus skirstomos prekės į visus Lietuvoje ir Latvijoje esančius prekybos centrus.

Didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos įmonė „Maxima LT“ per ilgiau nei pusmetį Lietuvoje pardavė daugiau nei 16 tūkst. nesaugių žaislų, kurie galėjo sukelti pavojų vaikų sveikatai, įskaitant ir padidintą riziką susirgti vėžiu. Tai rodo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus duomenys.

Rekordiškai atpigęs JAV doleris privertė Lietuvos verslininkus, eksportuojančius į užsienį, persvarstyti sutartis ir pirmenybę teikti eurams. Bet jeigu taip pat pradės elgtis prekes lietuviams parduodantys tiekėjai, kainos Lietuvoje gali staigiai išaugti. Teigiama, jog kinams, iki šiol žaliavas ir gaminius pardavinėjusiems už dolerius - europinė valiuta jau tapo patrauklesnė. Vienas doleris lygus vienam eurui - tokį kursą Kinijos tiekėjai vis dažniau pasiūlo Lietuvos verslininkams.

Apleistas Naujosios Vilnios „Draugystės“ kino teatras sulaukė verslininkų dėmesio - artimiausiu metu turėtų pajudėti statybos darbai, ir buvęs kultūros centras virs nauja „Maximos“ parduotuve. Naujosios Vilnios seniūnas Vaclovas Blaževičius patvirtino, kad jokių kliūčių statyboms nėra, pirmadienį rašo dienraštis „Vilniaus diena“. „Ši žemė jau seniai įsigyta privačių asmenų. Anksčiau ją valdė „Rimi“, vėliau „Iki“ parduotuvių tinklas. „Maximai“ pastatas priklauso nuo praėjusio rudens.

Stambieji prekybininkai, užvaldę Lietuvos didmiesčius, lenktyniaudami steigia mažesnes parduotuves miesteliuose. Aršėjanti konkurencija verčia smulkiuosius ieškoti būdų, kaip atremti stambiųjų invaziją į šalies regionus. „Su vėjo malūnais nekariaujame, ieškome savo nišos ir kol kas mums sekasi.

Nuo šio mėnesio įsigaliojus naujam cigarečių akcizui, pakelis rūkalų pabrango apie pusę lito. Tačiau kai kuriose parduotuvėse cigarečių dar galima įsigyti pigiau, mat prekyvietės buvo sukaupusios atsargų.Pasak bendrovės „Maxima LT“ atstovės spaudai Viktorijos Jakubauskytės, paskelbus apie naujojo cigarečių akcizo įsigaliojimą, „Maxima“ parduotuvėse 10-15 proc.

Ginčas dėl galimai panašių prekių ženklų baigėsi taikos sutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino taikos sutartį tarp „Maximos LT“ ir „Kilminės“ ir nutraukė bylą, kurioje šalys ginčijo viena kitos prekių ženklų „Taupyk...“ ir „Taupa“ registravimo teisėtumą, rašo „Verslo žinios“. Pagal taikos sutartį šalys sutarė neatlyginti viena kitai bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir išlaidas advokatams. „Maxima LT“ taip pat įsipareigojo ieškovui grąžinti 18 tūkst.

Po to, kai kompanija „Maxima LT“ išplatino pranešimą, jog, atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus, šio tinklo prekybos centrai ketina dirbti pirmąją Velykų dieną, kiti tinklai žada sekti jos pavyzdžiu, teigia „Vakarų ekspresas“. Viktorija Jakubauskytė, bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai, dienraščiui teigė, jog per artėjančias šventes Lietuvoje dirbs apie 60 šio tinklo parduotuvių. Po tris Vilniuje ir Kaune, dvi - uostamiestyje, mažesniuose miestuose - po vieną.

Uždrausta realizuoti nekokybiškus ilgagrūdžius ryžius iš Pakistano ir žemės riešutus iš Kinijos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė realizuoti UAB „Galinta ir partneriai“ (Kaunas) į Lietuvą importuotas 132 tonas ilgagrūdžių nulukštentų ryžių iš Pakistano ir Maxima LT, UAB importuotų 18,5 tonos žemės riešutų iš Kinijos.

„TNS Gallup“ duomenimis, per 2007 metus šalyje reklamos rinka žiniasklaidos priemonėse išaugo 15,6 proc. Įskaičiuojant žiniasklaidos kanalų apimties ir kitas nuolaidas iš viso per praėjusius metus Lietuvoje reklamai skirta 497 mln. litų. „Didėjantys reklamdavių biudžetai, reklamos kanalų plėtra, reklamos kainų augimas ir stiprėjanti konkurencija vidaus rinkoje skatino reklamos rinkos augimą, kuris tęsiasi jau aštuntus metus“, – teigia „TNS Gallup“ media direktorius Gytis Juodpusis.

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra įtakingiausia jėga Lietuvoje.Taip parodė žurnalo „Valstybė“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu 1 tūkst. gyventojų rinko įtakingiausias žiniasklaidos, verslo ir politines jėgas šalyje.

Vienas po kito Tauragėje dygsta nauji prekybos centrai. Jiems statyti parenkamos prestižinės vietos, arti pagrindinių gatvių. Tačiau kaip bebūtų keista, projektai nederinami su rajono Saugaus eismo komisija. Todėl nereikia stebėtis, kad neretai vėliau kyla įvairių problemų, susijusių su eismo ir pėsčiųjų saugumu.

Vištų auginimu užsiimančios bendrovės „Nematekas“ ir Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynai informavo prekybininkus, apie branginamą produkciją. Prekybos tinklų atstovų teigimu, tiekėjai praneša apie maždaug iki 12 proc. didinamas kainas. Šiuos teiginius iš dalies patvirtina paukštynai, tačiau jie nurodo mažesnį kainų didinimą - anot jų, kainos dėl dujų ir elektros brangimo didėja apie 8 proc.

Aktyviausius protestuotojus, regis, patenkintų tik visiškas „Maximos LT“ įkurtos įmonės pasitraukimas iš sandorio. Tačiau protestai – pavėluoti, be to, užmirštamas aplinkinis pasaulis.Virė titaniškos aistros, nuo kurių Lietuva įkaito tiek, kad žiema pasitraukė. Vieni kitiems į atlapus ir net į gerklę kibo ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai, žurnalistai.

Kol Lietuvos daržovių augintojai džiaugiasi lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), mūsų šalies rinką užkariauja Estijos daržovių augintojai, rašo „Lietuvos rytas“. Prekybos centrai jau kuris laikas prekiauja Estijoje išaugintais agurkais. Tuo tarpu Lietuvos augintojai dar nesugeba aprūpinti rinkos šiomis daržovėmis. Anot „Lietuvos ryto“, pirmieji švieži lietuviški agurkai prekybos centruose turėtų pasirodyti tik vasario 20 dieną, o pomidorai – kovo pradžioje.

Nors yra nesutarimų valdančiojoje koalicijoje dėl energetikos bendrovės „Leo LT“ kūrimo, kitą savaitę Seimas, opozicijos dėka, turėtų patvirtinti jį įteisinančias įstatymų pataisas, rašo „Kauno diena“. Balsavimai – kitą savaitę Vyriausybė, pateikusi Seimui Atominės elektrinės įstatymo pataisų projektus, tikisi, kad jie bus parlamentarų priimti jau kitą savaitę.

Nors prekybos centrų darbuotojai pirkėjų netapatina su transvestitais, tačiau vyrai čia už prekes gali atsiskaityti ir moters banko kortele. Tai įrodė dienraščio „Klaipėda“ atliktas eksperimentas. Atsiskaitė šešiolika kartų Prieš didžiąsias metų šventes savaites policijoje užregistruotų įvykių suvestinėse padaugėjo pranešimų, kad klaipėdiečiai skundėsi netekę ne tik savo banko kortelės, bet ir jose buvusių pinigų. Neseniai savo banko kortelės pasigedo Rusijos pilietė.

Didžiųjų prekybos centrų sprendimas nedirbti pirmąją Kalėdų dieną privertė pasitempti mažesnes parduotuves, kurių savininkai skaičiuoja dvigubai didesnį pelną, rašo „Kauno diena“.Mažmeninės prekybos tinklas „CBA Aibė“ jungia apie 500 parduotuvių, iš kurių daugelis dirbo ir pirmąją Kalėdų dieną. Tinklo koordinatorės bendrovės „Aibės mažmena“ direktorius Audrius Leščinskas „Kauno dienai“ sakė, kad parduotuvių savininkai patys sprendė, ar verta dirbti pirmąją Kalėdų dieną.

Virš Europos vėl pakilo paukščių gripo šmėkla. Šį kartą mirtino viruso židinys aptiktas visai šalia Lietuvos, rašo „Klaipėda“. Parduotuvėse – užkrėsta mėsa Paukščių gripo protrūkis nustatytas net dviejose vidurio Lenkijos fermose. Kaimyninėje valstybėje siaučianti liga – tai pati pavojingiausia viruso H5N1 atmaina. Lenkijos parduotuvėse sanitarijos inspekcijos pareigūnai jau aptiko gripo virusu užsikrėtusių paukščių mėsos.

Atsisakiusi vadovautis derybas su tiekėjais reglamentuojančiu kodeksu, „Maxima LT“ žada iki savaitgalio sumažinti kainas daugiau nei 1000 prekių. Premjeras šiuo sprendimu patenkintas, prekių tiekėjai – papiktinti. Ekspertai teigia, jog šią prekybos tinklo akciją vienareikšmiškai vertinti sunku. Antradienį prekybos tinklas „Maxima LT“ pranešė atsisakantis vadovautis šių metų kovo mėnesį jų pačių priimtu Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu.

 Didžiausiam Baltijos šalyse prekybos tinklui „Maxima“ paskelbus karą „nepagrįstam kainų didinimui“, gamintojai tokį karo šūkį sutinka abejonėmis, rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, „Maxima Lt“ valdybos pirmininkas  Gintaras Marcinkevičius „nepagrįstą“ kainų didėjimą aiškina ne tik kokiomis nors pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis, o kovą pasirašytu Prekybos tinklų geros valios praktikos kodeksu.

Mažmeninės prekybos lyderė „Maxima LT“ palaiko šalies prekybos įmonių asociacijos iniciatyvą tris didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdų, Velykų ir Naujųjų metų dieną – paskelbti parduotuvių nedarbo dienomis. „Situacija darbo rinkoje, ypatingai paslaugų sektoriuje, keičiasi. Visuomenėje kilus diskusijai, kad parduotuvės turėtų nedirbti švenčių dienomis, apie tai pradėjome kalbėti su savo darbuotojais.

Prekybininkai netrukus nebegalės mulkinti pirkėjų, kaip jauku juos viliodami pigiomis prekėmis. Bus užkirstas kelias ir prekeiviams vaikščioti po namus bei įkyriai siūlyti nieko vertus daiktus, skelbia "Klaipėda". Negalėjo nubausti Seimo komitetuose šiuo metu yra svarstomas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas. Jis parengtas pagal ES direktyvą, įpareigojančią visas bendrijos nares iki šių metų pabaigos tokį įstatymą priimti.

Vilniaus senamiesčio dviejų kambarių patalpoje įsikūrusi visuomenės organizacijos “Transparency international” (TI) atstovybė, kurioje dirba trys žmonės, visai neprimena kokios nors alternatyvios STT. Neseniai savo pateiktu korupcijos suvokimo indeksu ir nelabai palankiu antikorupcinių priemonių efektyvumo vertinimu organizacija sukėlė premjerui šalto įtūžio priepuolį.

Vos prieš savaitę „Klevo“ prekybos centro rekonstrukcijai leidimą gavusi pastato savininkė bendrovė „Maxima LT“ taip galingai puolė vykdyti savo planus, kad daugeliui panevėžiečių kilo mintis, jog iš senojo centro liks tik pamatai, rašo laikraštis "Sekundė".Kaip „Verslo vartams“ pavyko sužinoti, pastato nesiruošiama griauti. Jis, kaip ir buvo numatyta, pradėtas renovuoti.

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių yra penkios įmonės iš Lietuvos, skelbia lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. Kaip praneša Lietuvos radijas, „Mažeikių nafta“ yra 15 vietoje. Tuo metu regiono lyderiu pagal dydį ir pajamas pripažintas šią lietuvių bendrovę valdantis lenkų naftos koncernas „PKN Orlen“. Pabrėžiama, kad šią poziciją lenkų koncernui užtikrino „Mažeikių naftos“ įsigijimas.